- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-643-278/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. V. ir atsakovo D. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-488/2019 pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretiesiems asmenims AB SEB bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ bei valstybės institucijai – Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Panevėžio mieste ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovė T. V. prašė teismą nutraukti santuoką su atsakovu D. V. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnametės dukros V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, motina; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą po 247 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei 143 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir butas), 29 000 Eur vertės, atsakovui automobilį BMW 330XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 890 Eur vertės, jai priteisiant butą natūra, atsakovui – automobilį bei priteisti iš atsakovo jai 945 Eur piniginę kompensaciją už jam priteistą automobilį bei 1 800 Eur už sumažintą dalintino turto dalį; iš jos atsakovui priteisti kompensaciją už natūra priteistą butą, lygią ½ daliai išmokėtos sumos kreditoriui AB SEB bankas pagal 2008-07-21 būsto kreditavimo sutartį Nr. 0750818011022-33. Prievoles pagal 2008-07-21 būsto kreditavimo sutartį laikyti solidaria abiejų šalių prievole, įpareigojant ją, ieškovę, po santuokos nutraukimo vykdyti kreditoriui prievolę bei įpareigoti D. V. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš buto.
2. Nurodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir dėl to šalių gyvenimas tapo negalimas - nebuvo lojalus, naudojo jos ir nepilnametės dukros atžvilgiu psichologinį smurtą, o jos atžvilgiu ir fizinį smurtą, įtarinėjo neištikimybe, sekė ją, todėl 2017- 08-17 su dukra išėjo iš šeimos namų, gyvena atskirai nuo atsakovo ir bendro ūkio su juo nebeveda. Dukros gyvenamąją vieta nustatytina su ja, nes nuo pat gimimo ji rūpinasi dukra ir ją auklėja, su dukra yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažiau 494 Eur (80 Eur rūbams, 180 Eur maistui, 70 Eur higienai ir sveikatai, 30 Eur ugdymui ir lavinimui, 24 Eur būrelio mokesčio mokėjimui, 40 Eur būsto išlaikymui, 30 Eur laisvalaikiui, 24 Eur telefonui, internetui, 16 Eur transportui). Teigė, kad ji per mėnesį vidutiniškai uždirba 567,66 Eur. Atsakovas uždirbdavo 900 Eur per mėnesį, be to, papildomai užsidirbdavo išeiginėmis dienomis, yra jaunas, turi paklausią dailidės profesiją ir statybos remonto darbų patirtį. Nurodė, kad atsakovas nuo 2017-08-17 iki 2018-08-31 prie dukros išlaikymo neprisidėjo, todėl už šį laikotarpį priteistinas 143 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Sutiko su atsakovo siūloma bendravimo su dukra tvarka. Tvirtino, kad santuokoje įgytą automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 3 600 Eur), 2015-12-05, atsakovas be jos sutikimo perrašė savo tėvui. Apie tai ji sužinojusi 2017 m. vasarą, todėl už turto sumažinimą iš atsakovo priteistina 1 800 Eur. Teigė, kad automobilis buvo naudojamas šeimos reikmėms, iš šeimos lėšų buvo mokamas kreditas už šį automobilį. Prašė teismą butą priteisti jai natūra, nes ji gyvena su dukra, butas yra dviejų kambarių, tačiau perplanuotas, nedalus, įsigytas už AB SEB banko suteiktą kreditą pagal 2008-07-21 sutartį Nr. 075081801102-33, kuris nėra išmokėtas. Nurodė, kad sutinka atsakovui sumokėti pusę išmokėtos kredito sumos, jeigu jai būtų natūra priteistas butas.
3. Priešieškiniu atsakovas D. V. prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę; nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; padalinti santuokoje įgytą butą, 24 000 Eur vertės, natūra lygiomis dalimis kiekvienam po ½ dalį; priteisti jam natūra automobilį BMW 330XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės, įpareigojant ieškovei išmokėti 1 000 Eur kompensaciją; nustatyti, kad visus įsipareigojimus pagal kredito sutartis 2008-07-21 Nr. 0750818011022-33 ir 2013-11-22 kredito sutartį Nr. 07A1318051128-30 kreditoriui AB SEB bankas šalys vykdo lygiomis dalimis, kas mėnesį mokėdamos po ½ dalį priklausančios įmokos, šalims liekant solidariais kreditoriais.
4. Nurodė, kad ieškovė jam nebuvo lojali, buvo neištikima, fiziškai ir psichologiškai smurtavo jo atžvilgiu, todėl santuoka iširo dėl jos kaltės. Teigė, kad dukters išlaikymui negali mokėti ieškovės prašomo išlaikymo, nes jo pajamos sudaro 442,45 Eur per mėnesį. Jis dengia paskolą už būstą ir moka komunalinius mokesčius. Santuokoje yra įgytas butas, 24 000 Eur vertės, ir automobilis BMW, 2 000 Eur vertės. Nesutinka, kad ieškovei būtų skirtas butas ir ji sumokėtų jam kompensaciją, nes jis remontavo butą, pagerino jo būklę, be to, mano, kad mokėti kompensaciją ieškovė bus finansiškai nepajėgi. Sutinka, kad automobilis BMW būtų priteistas jam, o iš jo ieškovei priteista 1 000 Eur kompensacija. Pažymėjo, kad automobiliui reikalingas remontas, juo jis vyksta į darbą. Nurodė, kad automobilis AUDI A4 AVANT priklauso jo tėvui, nėra šalių bendra jungtinė nuosavybė, todėl nedalintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019-06-20 sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims santuokines pavardes, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir bendravimo tvarką pagal atsakovo pasiūlymą, padalino santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29 000 Eur, atsakovo asmeninėn nuosavybėn - automobilį BMW 330XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 890 Eur vertės. Priteisė iš T. V. atsakovui 13 312,33 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinės nuosavybės dalį, tame tarpe įskaičiavus 1 250 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą bei sprendė, kad prievolė pagal 2008-07-21 būsto kreditavimo sutartį Nr. 0750818011022-33 laikytina solidaria šalių prievole, įpareigojant po santuokos nutraukimo ją kreditoriui AB SEB bankas vykdyti šalims. Sprendimui įsiteisėjus, įpareigojo D. V. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš buto. Teismas priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 247 Eur mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis nuo pareiškimo dėl išlaikymo pateikimo teisme dienos – 2017-08-30 iki dukros pilnametystės bei 143 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskiriant ieškovę T. V. materialinio išlaikymo lėšų bei turto tvarkytoja. Panaikino 2017-10-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl dukters išlaikymo ir priteistas 125 Eur kasmėnesines periodines išmokas įskaičiavo į sprendimu priteisto išlaikymo lėšas. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 45,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 20,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o iš ieškovės valstybei - 20,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2007-12-07 ir, įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus konstatavo, kad abi šalys nesugebėjo civilizuotai spręsti kylančių tarpusavio konfliktų, neįvertino jų žalingos įtakos nepilnametei dukrai ir nedėjo jokių pastangų, kad šeima būtų išsaugota. Pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei sprendė, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiausiai atitinka dukters interesus. Įvertinęs šalių pageidavimus, teismas nustatė maksimaliai abiems šalims priimtiną bendravimo su vaiku tvarką.
7. Nustatė, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2008-07-30 įgijo butą su rūsiu, kurio vidutinė vertė buvo 36 550 Eur, įsigytą už AB SEB banko suteiktą 40 480,03 Eur paskolą pagal 2008-07-21 kredito sutartį Nr. 0750818011022-33, kuris įkeistas hipotekos lakštu, butą vertinant 140 000 Lt (atitinkamai 40 580 Eur). Nurodė, kad kreditas apdraustas būsto kredito draudimu. Konstatavo, kad buto rinkos vertė pagal 2018-09-12 korporacijos „Matininkai“ atliktą vertinimą sudaro 29 000 Eur, o pagal kredito sutartį yra sumokėta 15 066,32 Eur (9 194,69 Eur kredito ir 5 869,78 Eur palūkanų (kredito likutis 2018-12-28 yra 31 285,34 Eur). Be to, teismas nustatė, kad šalys 2013-12-27 įgijo automobilį AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-12-05 buvo atsakovo perregistruotas kito asmens - J. V. - vardu, jį jam padovanojant. Automobilio 2013-11-20 pirkimo kaina nurodyta 2700 Eur, o 2015-12-05 dovanojimo sutartyje dovanos vertė - 200 Eur. Šalims automobilio vertę pagrindžiančių dokumentų nepateikus, teismas jį įvertino 2 500 Eur. Teismas darė išvadą, kad automobilis buvo šeimos turtas ir jis buvo atsakovo padovanotas tėvui be sutuoktinės žinios, šio sandorio ieškovė nepripažino CK 3.93 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka ir konstatavo, jog ieškovė nepraleidusi 1 metų termino reiškia reikalavimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensavimo CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo motyvus, kad automobilis jo tėvui grąžintas kaip piniginės skolos ekvivalentas. Nustatė, kad automobilis BMW 330 XD įsigytas 2013-01-03 ir pagal 2018-09-29 transporto priemonės vertinimo ataskaitą jo rinkos vertė – 1 890 Eur. Teismas darė išvadą, kad butas ir abu automobiliai yra abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, nes nėra jokių įrodymų, kad jie priklausė vienam iš sutuoktinių asmeniškai (CK 3.88. str. 2d.). Nustatė, kad šalys buvo paėmę dvi paskolas: 40 480,03 Eur paskolą pagal 2008-07-21 kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 būsto pirkimui (kredito likutis 2018-12-28 yra 31 285,34 Eur) ir šiuo metu padengtą 5 792,40 Eur paskolą pagal 2013-11-22 vartojimo kredito sutartį Nr. 07a1318051128-30. Pažymėjo, kad bendro dalintino turto visuma yra mažinama prievolių, kurių terminas dar nėra suėjęs, suma (CK 3.118 str. 2 d.), todėl negrąžintą kredito likutį atėmus iš bendro dalintino turto sumos, bendras likęs dalintinas turtas sudaro 2 014,66 Eur ir kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po 1 007,33 Eur vertės turto.
8. Teismas nustatė esant tikslinga ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, kurio vertė 29 000 Eur, o iš ieškovės atsakovui D. V. už butą priteisti ½ buto vertės kompensaciją – 14 500 Eur bei netenkinti atsakovo prašymo dėl buto padalijimo tarp šalių idealiosiomis dalimis. Nurodė, kad butas yra techniškai nedalus - dviejų kambarių, vienas kambarys pereinamas, virtuvės patalpa sujungta su kitomis erdvėmis; šalių santykiai ypač konfliktiški, su ieškove nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame 1 kambario bute, kuriame nėra galimybės pilnai užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. Darė išvadą esant pagrindui atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW 330 XD, 1 890 Eur vertės, o iš jo ieškovei - ½ šio daikto vertės - 945 Eur kompensaciją. Įvertinęs, kad atsakovas, perleisdamas tėvui be ieškovės žinios šeimai priklausantį automobilį AUDI A4 AVANT sumažino bendro turto dalį, todėl iš jo ieškovei priteistina - ½ d. turto vertės – 1 250 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei paliekamas butas su nuo jo neatidaloma įranga, dėl kurios šalys reikalavimų nereiškė, iš ieškovės priteistiną kompensacijos atsakovui dalį padino kiekvienam sutuoktiniui tenkančia likusia nepadalinta bendro turto dalimi - 1 007,33 Eur suma ir iš ieškovės priteisė atsakovui 13 312,33 Eur kompensaciją. Atsižvelgdamas į su ieškove liekančio gyventi vaiko interesus ir įvertindamas iš ieškovės priteistos atsakovui piniginės kompensacijos dydžio santykį su ieškovės gaunamomis pajamomis, sprendė kad ieškovės įsipareigojimas vienai vykdyti prievolę kreditoriui būtų per sunki finansinė našta bei pažeistų vaiko interesus ir darė išvadą, kad prievolę šalys turi vykdyti solidariai.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, optimalus vaiko išlaikymo dydis yra prilyginamas minimalios mėnesinės algos dydžiui (MMA), 2019-01-01 MMA yra nustatyta 555 Eur, kas pagal ankstesnę mokesčių sistemą yra prilyginama 430 Eur. Konstatavo, kad ieškovė nurodė protingo dydžio, optimalių nepilnametės dukros poreikių patenkinimui reikalingą išlaikymą ir jį pagrindė įrodymais. Pažymėjo, kad dukra yra 11 metų amžiaus, ieškovės iniciatyva papildomai lavinama, jai nustatytos sveikatos problemos, kurių likvidavimui bus reikalingos papildomos finansinės lėšos. Vertino, kad abu tėvai yra jauni, sveiki darbingi, turintys profesinę kvalifikaciją žmonės, byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai mažinti iš vienos iš šalių priteistino išlaikymo dydį. Nurodė, kad atsakovas vidutiniškai uždirba 486 Eur per mėnesį, ieškovė - vidutiniškai 603,02 Eur per mėnesį ir deda pastangas papildomai užsidirbti - terminuotai įsidarbino mentore Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmuose projekte „Praktika – studijų kokybės garantas“ ir už šio darbo laikotarpį per mėnesį vidutiniškai atskaičius mokesčius uždirbo vidutiniškai 155,31 Eur, be to, dirbo Vyriausioje Rinkimų komisijoje, kur vidutiniškai per mėnesį po atskaitymų uždirbo 199,90 Eur. Teismas nurodė, kad nors pajamos, gautos iš šių darbų nuolatinėmis pajamomis nelaikytinos, tačiau tai rodo ieškovės pastangas susikurti kiek galima geresnį gerbūvį sau ir dukrai. Atsakovas priešingai, turėdamas paklausią dailidės specialybę, būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas sveikatos problemų, nerodo jokios iniciatyvos ir nededa pastangų uždirbti daugiau, kad galima būtų geriau patenkinti nepilnametės dukros interesus. Sprendė, kad abiejų šalių galimybės teikti vienodo dydžio išlaikymą vaikui yra santykinai vienodos ir abiejų tėvų pareiga, atsižvelgiant į jų finansines galimybes, teikti vienodo dydžio išlaikymą. Vertino, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra oficialiai parodomos, nes tiek ieškovė, tiek liudytoja D. L. parodė, jog atsakovas papildomai užsidirbdavo savaitgaliais, todėl konstatavo, kad realios atsakovo mėnesinės pajamos yra didesnės. Darė išvadą, kad šalių dukrai išlaikymas iš atsakovo priteistinas periodinėmis išmokomis po 247 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei 143 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-08-17 iki 2017-08-31. Teismas laikė tikslinga nustatyti terminą, per kurį po sprendimo įsiteisėjimo atsakovas turėtų užleisti ieškovei su vaiku gyvenamąjį būstą ir iš jo išsikelti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus motyvai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė T. V. prašo pakeisti 2019-06-20 sprendimo dalį, kuria iš jos atsakovui D. V. priteista kompensacija bei dėl prievolės kreditoriui mokėjimo tvarkos ir priteisti iš jos atsakovui 2 402,35 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinės nuosavybės dalį, tame tarpe įskaičiavus 1 250 Eur kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; prievolę pagal 2008-07-21 būsto kreditavimo sutartį Nr. 0750818011022-33 laikyti solidaria šalių prievole, įpareigojant ją po santuokos nutraukimo vykdyti kreditoriui AS SEB bankui, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Be to, prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad nesutinka su 14 500 Eur kompensacijos už ½ buto dalį dydžiu, nes butas įsigytas 2008-07-30 už AB SEB banko suteiktas kreditines lėšas. Vykdant būsto kreditavimo sutarties įsipareigojimus nuo 2008-07-21 iki 2018-12-28 kreditoriui grąžinta 9194,69 Eur kredito, sumokėta 5 869,78 Eur palūkanų ir 1,85 Eur delspinigių, kredito likutis yra 31 285,34 Eur, o kredito grąžinimo data 2048-07-21. Atsižvelgiant į tai, kompensacijos dydis atsakovui turėtų būti 4 597,35 Eur, t.y. ½ kreditoriui grąžinto kredito sumos, o palūkanos pagal kredito sutartį negali sudaryti kompensacijos dalyko, nes palūkanų paskirtis teisiškai skirtinga, jos nepadidino turto dalies. Nurodo, kad teismas netenkino ieškinio dalies dėl solidarios su D. V. prievolės AB SEB bankui vykdymo, nors ji prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisus butą, išliekant šalims bendraskoliais, nustatyti, kad ji visas įmokas kreditoriui moka viena. Butą priteisus jai, o iš jos – 14 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją D. V., įpareigojimas prievolę vykdyti solidariai pažeidžia jos teises ir neapsaugo nepilnametės dukters interesų. Tvirtina, kad sumokėjus D. V. kompensaciją už ½ buto dalį ir D. V. nemokant kredito grąžinimo įmokų bei nesant galimybės jų išieškoti priverstinai, už butą, kurio vertė 29 000 Eur, jai tektų sumokėti dar 45 785,34 Eur (14 500 Eur + 31 285,34 Eur). Nesutinka, kad įsipareigojimas vienai vykdyti prievolę kreditoriui būtų jai per sunki finansinė našta ir pažeistų vaiko interesus, nes mėnesio kredito grąžinimo įmokos nėra didelės -101,67 Eur ir ji yra pajėgi tinkamai vykdyti įsipareigojimus viena, nes deda visas pastangas susirasti papildomos apmokamos veiklos bei darbo ir jai tai pavyksta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nesutinka su teismo išvadomis, kad kompensacijos atsakovui dalis didintina atsižvelgiant į tai, kad jai natūra paliekamas butas “su nuo jo neatidaloma įranga“. Teigia, jog neaišku, ką teismas vertino kaip nuo buto neatidaloma įranga ir kuo vadovaujantis ją įvertino 1007,33 Eur suma. Teigia, kad nors sprendime nurodoma, kad D. V. priteisiamos kompensacijos dalis didinama kiekvienam sutuoktiniui tenkančia likusia nepadalinta bendro turto dalimi 1 007,33 Eur, ši suma yra neteisėta, o pats turto balansas nustatytas neteisingai. Dėl bute likusių daiktų niekas jokių reikalavimų nereiškė, todėl piniginės kompensacijos padidinimas 1 007,33 Eur suma yra neteisėtas. Iš jos turėtų būti priteisiama 2 402,35 Eur piniginė kompensacija D. V. už jai tenkančią didesnę dalytino turto dalį (4 597,35 Eur - 945 Eur (pusė automobilio BMW vertės) – 1 250 Eur (kompensacija jai už turto sumažinimą) = 2 402,35 Eur).
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. V. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis nesutiko su sprendimu dėl viso buto natūra priteisimo ieškovei, nes priteisdamas ieškovei butą, o jam tik kompensaciją, teismas iš esmės pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyrą. Ieškovė dar labiau siekia pažeisti jo turtinius interesus nesutikdama su kompensacijos dydžiu, siekia modifikuoti sutuoktinių prievolę prieš kreditorių, nors AB SEB bankas tokio sutikimo nedavė ir atitinkamai to teismas padaryti negali. Nors ieškovė prašo ją įpareigoti vieną grąžinti likusią kredito dalį, tačiau atsižvelgiant į jos finansines galimybes, bei į tai, kad šalims kartu negyvenant jau virš metų, nevedant bendro ūkio, ieškovė visiškai neprisideda prie prievolės vykdymo, jis vienas, daugiau kaip metai moka kredito įmokas, todėl yra pagrindo manyti, kad ir toliau ieškovė elgsis taip pat, o prievolei likus solidaria ir T. V. nemokant kredito grąžinimo įmokų bei nesant galimybės jų išieškoti priverstinai, jis, nors turtas jam būtų net nepriteistas, turėtų sumokėti 31285,34 Eur paskolą. Teigia, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas iš jos priteistiną kompensaciją už laikotarpiu nuo 2008-07-21 iki 2018-12-28 už kreditoriui grąžintą kreditą – 9 194,69 Eur, skaičiuoti be palūkanų. Ieškovė prašo sau asmeninėn nuosavybėn priteisti butą, o šio buto įgijimui panaudotas bendras santuokines lėšas sutinka kompensuoti tik iš dalies, kas taip pat rodo jos nesąžiningumą ir vengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Iš dalies sutinka, kad kompensacijos dydis nustatytas neteisingai, tačiau jis neteisingas ne todėl, kad jam teismas priteisė kompensaciją už bute likusią įrangą (nors sprendime nurodyta, kad iš ieškovės priteisiama kompensacijos atsakovui dalis didinama kiekvienam sutuoktiniui tenkančia likusia nepadalinta bendro turto dalimi, o ne už neatidalomą įrangą). Teismas neteisingas nustatė kompensacijos dydį, nes nepagrįstai konstatavo, kad jis sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę be ieškovės žinios, perleidęs šeimai priklausantį automobilį ir ieškovei priteisė ½ to turto vertės – 1 250 Eur. Be to, teigia, kad ieškovė tokį reikalavimą pareiškė jau praleidusi vienerių metų senaties terminą (CK 3.96 str.), todėl nėra pagrindo už automobilį priteisti kompensaciją.
14. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės reikalavimai, susiję su prievolių, kylančių iš 2008-07-21 kredito sutarties, vykdymo tvarkos nustatymu tarp pačių sutuoktinių, neprieštarauja banko interesams, nes tai nereiškia, jog padalijama solidarioji sutuoktinių prievolė.
Šalies argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019-06-20 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos dydžio priteisimo bei prašo priteisti iš jo 125 Eur periodiškai kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą padalyti sekančiai: šalių asmenine nuosavybe priteisti po ½ dalį buto, kurių vertė 14 500 Eur; iš jo priteisti T. V. 954 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinės nuosavybės dalį (už automobilį BMW 330XD).
16. Nurodo, kad nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, teismas nekritiškai vertino ieškovės ieškinyje nurodytas išlaidas skirtas vaiko poreikiams tenkinti, nevertino, jog ieškovė keletą kartų tikslindama ieškinį kaskart nurodydavo vis kitokias sumas, kurios neva reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, o įrodinėdama vaiko poreikius ir kokio dydžio pinigų suma reikalinga poreikių tenkinimui, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtent tokio dydžio pinigų sumos būtinumą. Teigia, kad teismas nepagrįstai vaiko išlaikymo dydį prilygino minimalios mėnesinės algos dydžiui (MMA), nes šis dydis gali būti laikoma tik orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą. Tvirtina, kad jokių išskirtinių vaiko poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalingos papildomos lėšos, ieškovė nenurodė, todėl 494 Eur mėnesio išlaidų suma, reikalinga būtiniems dukros poreikiams užtikrinti, atsižvelgiant į vidutinį atlyginimą šalyje, pačios ieškovės ir jo gaunamų pajamų dydį, yra per didelė. Nurodo, kad dalies prekių ir paslaugų nėra pagrindo vertinti kaip skirtų būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, nepateikti įrodymai, kad jauno amžiaus paauglei mėnesiui sveikatos poreikiams reikia 30 Eur, o higienos net 40 Eur, nepagrįstas būtinumas turėti laisvalaikiui išlaidų 30 Eur bei 30 Eur mokslui ir lavinimui, o nurodytos išlaidos drabužiams ir avalynei nepatiriamos kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad dukra specialių poreikių neturi. Tvirtina, kad jo pajamos, dirbant pagal darbo sutartį pilnu etatu ir visą darbo dieną, yra apie 486 Eur (atskaičius privalomus mokėjimus), o visą dieną dirbdamas sunkų fizinį darbą, jis negalėtų nelegaliai dirbti papildomai. Teigia, kad jo materialinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo liks skolingos kreditoriui, turės mokėti paskolą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis turi objektyvią galimybę mokėti 247 Eur dydžio išlaikymą, kurį mokant jam pragyvenimui liktų mažiau nei 200 Eur per mėnesį. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio nustatymą bei dėl netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį ir nepilnametės dukters būtinus poreikius (CPK 187 straipsnis), todėl yra keistinas ir iš jo priteistinas kasmėnesinis išlaikymas dukrai po 125 Eur.
17. Be to, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog butas yra nedalus, toks teismo vertinimas yra deklaratyvus. Teigia, kad yra statybininkas, išmano buto išplanavimą ir teigia, jog, atlikus pertvarkymus, butą galima padalinti, nustatant naudojimosi juo tvarką. Nors tarpusavio santykiai nėra geri, bet pasibaigęs ištuokos procesas, tikėtina, jų neblogins, įtampa aprims, galės ieškoti optimalesnių atsiskyrimo sprendinių, todėl nėra priežasčių išvadai, kad bendrai naudotis turtu nebus galima. Be to, šalys turi bendrą vaiką, todėl turės bendrauti. Tvirtina, kad priteisdamas ieškovei butą, o jam tik kompensaciją, teismas iš esmės pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyrą: butas įsigytas kreditoriui suteikus kreditus buto įsigijimui ir remontui. Šalys yra solidarūs prievolininkai. Nurodo, kas negrąžinto kredito suma yra 31 285 Eur, esant solidariai prievolei jis turės bankui grąžinti 15 642 Eur, o kompensacija iš ieškovės už ½ buto vertę 14 500 Eur, todėl paskolos grąžinimui jos net neužteks ir grąžinęs paskolą neturės jokio turto. Sprendimu padalinto turto būdas ne tik neatitinka jo interesų, tačiau ir ieškovės turtinių galimybių atsiskaityti su juo, nes ieškovė vidutiniškai gauna 567,66 Eur darbo užmokestį, nėra baigusi mokamų studijų, išlaiko dukrą, moka už komunalinius patarnavimus, turės mokėti ½ dalį likusio kredito įmokų, o ir teismui pati nurodo, kad jai sunku sumokėti netgi visą žyminį mokestį valstybei. Teigia, kad akivaizdu, jog jos galimybės neišmokėjus jau turimo kredito, gauti dar vieną ir atsiskaityti su juo yra neįmanomos, ginčo butas yra įkeistas bankui ir kol nebus grąžintas kreditas, jis neturės galimybės prašyti nukreipti į jį priteistos kompensacijos išieškojimo. Butas yra dviejų kambarių, šalys nebūtinai kartu turi gyventi, ieškovė jau ilgą laiką bute negyvena, ateityje savo buto dalį gali išnuomoti ir gauti pajamas.
18. Nurodo, kad spręsdamas dėl automobilio Audi A4 AVANT perleidimo be ieškovės žinios, įrodymus teismas vertino šališkai, dalies jų nevertino. Šalys 2013-12-27 įsigijo automobilį, kurį 2015-12-05 jis perregistravo J. V. vardu, jį jam padovanojus. Teismas neįvertino Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2017-08-25 nutarime, dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių, mano, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog ji ne iš tyrėjos sužinojo, kad automobilis priklauso jo tėvui, o pati tyrėja jai nurodė, jog subraižė jo tėvui priklausantį automobilį, nes logiška, kad jai priklausančio turto ieškovė nebūtų gadinusi. Nurodo, kad ieškovė T. V. 2018-01-18 patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji naudojosi šiuo automobiliu, o automobilis Audi A4 AVANT ne tik buvo perleistas J. V., bet ir įregistruotas jo vardu, pakeistas transporto priemonės registracijos liudijimas. Teigia, jog nelogiška, kad T. V., pastoviai naudodamasi transporto priemone, nuo 2015-12-05 iki 2017-08-17 nežinojo kieno vardu yra registruotas automobilis, nes tuo metu vairuotojas privalėjo automobilyje turėti transporto priemonės liudijimą, draudimą, techninės apžiūros taloną, privalėjo automobilį pateikti techninei apžiūrai, t.y., visus šiuos dokumentus ieškovė privalėjo turėti vairuodama automobilį. Teigia, kad neįtikinantys, nelogiški jos parodymai, jog nežinojo, kieno vardu automobilis buvo registruotas. Tvirtina, kad nuosekliai teigė, jog automobilį šeima įgijo už jo tėvo paskolintus pinigus, o negalint skolos grąžinti, automobilis buvo perleistas J. V. ir ieškovė šias aplinkybes žinojo. Kol jų santykiai buvo geri, J. V. leido T. V. naudotis jam priklausančiu automobiliu. Ieškovė žinojo apie šį sandorį nuo 2015-12-05, tačiau jo neginčijo per 1 metus nuo sužinojimo apie jo sudarymą. Kadangi ieškovė praleido 1 metų terminą (CK 3.96 str.), nėra pagrindo už šį automobilį priteisti jai kompensaciją.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atsakovo D. V. apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas įvertino jos nurodytus dukters poreikius bei jų patenkinimui reikalingas lėšas, o poreikis popamokiniam ugdymui arba laisvalaikiui yra priskirtinas prie būtinųjų vaiko poreikių. Išlaidos šiems poreikiams po 30 Eur mėnesiui, nelaikytinos neracionaliomis ar neproporcingomis, kaip ir išlaidos higienai 40 Eur, išlaidos mokslui bei lavinimui 30 Eur (pratybos, kanceliarinės prekės, kuprinė, sportinė apranga, ekskursijos, edukacinės programos ir kt.). Nurodo, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad šiuos dukters poreikius galima patenkinti mažesnėmis lėšomis. Dukrai visų sezonų avalynei bei apatiniams ir viršutiniams rūbams metams išleidžiama ne mažiau 960 Eur (80 Eur x 12 mėn.). Auganti ir bręstanti mergaitė negali 2-4 sezonus nešioti tą pačią avalynę ir striukes, nes juos išauga. Teigia, kad teismas į minimalios mėnesinės algos dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį ir išvados dėl vaiko poreikių, išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Tvirtina, kad teismas objektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pasisakymus ir darė pagrįstą išvadą, kad butas yra nedalus. Atsakovas, teigdamas, kad bute atlikus pertvarkymus, butą galima padalinti šalims, nustatant naudojimosi juo tvarką, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kokius pertvarkymus tam reiktų atlikti, nepagrindė, kad tam yra tinkamos techninės galimybės, nepateikė paskaičiavimo, kiek kainuotų toks pertvarkymas ir kieno lėšomis jis būtų atliekamas, pats nepareiškė reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką. Esant priešiškiems tarpusavio santykiams, iš esmės neįmanoma bendrai organizuoti ir atlikti buto pertvarkymo darbus. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad turto padalijimas natūra nepriimtinas ir atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ir jų vaiko interesų apsaugą. Nurodo, kad atsakovas linkęs kerštauti, ją persekioti, sunkinti jos materialinę padėtį, su dukra nebendrauja nuo 2018 metų lapkričio mėn.. Teigia, kad jai sumokėti kompensaciją padės jos mama, gyvenanti Vokietijoje, kredito įmokos nėra didelės, ji pajėgi išlaikyti save ir dukrą, o argumentas, kad buto dalį būtų galima nuomoti, yra nepagrįstas. Tvirtina, kad D. V. nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginį, kad ji žinojo apie automobilio Audi A4 AVANT dovanojimo sandorį nuo jo sudarymo ar iki 2017-08-15, kad šalims atsakovo tėvas buvo paskolinęs 10 000 Lt, nes teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo aiškiai ir konkrečiais nurodyti pinigų skolinimosi aplinkybių. Nurodo, kad automobiliu šalys naudojosi iki ji išsikėlė su dukra iš namų, o atsakovas naudojosi ir po to, todėl negalėjo net įtarti, kad automobilis yra perrašytas kito asmens vardu. Automobilio dokumentų turinio ji niekada netikrino, nes tam nebuvo būtinybės, automobilio technine priežiūra rūpinosi D. V., jis sudarydavo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, ką ir pats patvirtino teisme. Nurodytame nutarime nebuvo konstatuota, kad iki įvykio ji žinojo, jog automobilis priklauso atsakovo tėvui J. V. ir tyčia apgadino jo turtą. Nutarime nenurodytas motyvas, kodėl ji apgadino būtent J. V. priklausantį turtą, o ne atsakovo vardu registruotą ir šalia stovėjusį automobilį BMW, kai konfliktas kilo dėl atsakovo veiksmų.
20. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad ginčo dėl solidarios sutuoktinių atsakomybės pagal 2008-07-21 kredito sutartį Nr. 0750818011022-33 nėra. Tai atitinka AB SEB banko kaip hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius. Atsakovo reikalavimai, susiję su prievolių ir turto padalijimu neprieštarauja banko interesams, nes vienoks ar kitoks turto paskirstymas tarp šalių nereiškia, kad sutuoktinių solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abi šalys bendrai ar bet kuri viena jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
22. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, santuokoje įgyto turto, prievolių padalinimą, aiškinimo ir taikymo.
23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs nepilnamečio šalių vaiko poreikių mąstą ir įvertinęs šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo D. V. išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 247 Eur per mėnesį ir 143 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
24. Apeliantas D. V., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo priteisimo, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiais ir šalių turtine padėtimi, dėl ko netinkamai nustatė nepilnamečio vaiko poreikių apimtį ir jiems tenkinti būtiną išlaikymo dydį, nepagrįstai sprendė, kad jis turi galimybę teikti 247 Eur dydžio išlaikymą ir kad šalių turtinė padėtis panaši. Nurodo, kad sutinka teikti 125 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai.
25. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad tėvų pareiga užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinės bylose Nr. 3K-3-620/2005; Nr. 3K-3-49/2010; Nr. 3K-3-278/2010, Nr. 3K-3-209/2013, Nr. 3K-3-427-378/16 ir kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat atsižvelgtina ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-307/2006; Nr. 3K-3-491/2011). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinės bylose Nr. 3K-3-491/2013; Nr. e3K-3-70-969-2018 ir kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nepilnametės dukters poreikius ir tėvų turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo D. V. išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 247 Eur per mėnesį. Apeliantas, teikdamas, kad priteistas išlaikymas mažintinas, nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų vaikui skirti priteisto dydžio išlaikymą. Teigia, kad jokių išskirtinių vaiko poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalingos papildomos lėšos, ieškovė nenurodė, todėl 494 Eur mėnesio išlaidų suma, reikalinga būtiniems dukros poreikiams užtikrinti, atsižvelgiant į vidutinį atlyginimą šalyje, pačių tėvų gaunamų pajamų dydį, yra užaukštinta. Tvirtina, kad nepateikti įrodymai, kad dukters sveikatos poreikiams reikia 30 Eur, o higienos net 40 Eur, nepagrįstas būtinumas turėti laisvalaikiui išlaidų už 30 Eur, bei 30 Eur mokslui ir lavinimui, nurodytos išlaidos drabužiams ir avalynei nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad jo pajamos, dirbant pagal darbo sutartį pilnu etatu ir visą darbo dieną, yra apie 486 Eur (atskaičius privalomus mokėjimus). Tvirtina, kad visą dieną dirbdamas sunkų fizinį darbą, jis negalėtų nelegaliai dirbti papildomai, o mokant priteisto dydžio išlaikymą, jam liktų tik 200 Eur. Teigia, kad jo materialinė padėtis blogesnė nei ieškovės (jos pajamos 603 Eur), be to, šalys po santuokos nutraukimo liks skolingos kreditoriui, turės mokėti paskolą.
27. Pirmosios instancijos teismui T. V. nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 494 Eur. Šią sumą sudaro: 80 Eur rūbams ir avalynei, 180 Eur maistui, 30 Eur sveikatos, 40 Eur higienos poreikiams, 30 Eur mokslui, ugdymui ir lavinimui, 24 Eur būrelio mokestis, 40 Eur būsto išlaikymui, 30 Eur laisvalaikiui, 24 Eur išlaidos telefonui ir internetui, 16 Eur transporto išlaidoms. Teismas sprendė, kad ieškovė nurodė protingo dydžio, optimalių nepilnametės dukros poreikių patenkinimui reikalingą išlaikymą ir jį pagrindė įrodymais (1 t., b.l. 15- 23, 3 t., b.l. 152-153). Teisėjų kolegija sutinka su minėtomis išvadomis, nes šalių dukra yra augantis vaikas, lanko šokių, krepšinio būrelius, sutiktina, kad vaikui sveikatos poreikiams, higienai yra būtina tam skirti lėšų. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė, jog patiriamos 30 Eur išlaidos mokslui ir lavinimui, tačiau mažinti minėtų išlaidų dydį nėra pagrindo, nes šalių dukra ne tik lanko bendrojo lavinimo mokyklą, šokių, krepšinio būrelius, bet ir dalyvauja konkursuose, vyksta į kitus miestus, kaimynines šalis, dėl ko patiriamos papildomos, neplanuotos išlaidos. Įvertinus šalių dukros paauglystės amžių, kai tampa svarbu bendrauti ir su draugais, darytina išvada, kad laisvalaikiui skirtinos 30 Eur išlaidos yra pagrįstos ir protingos. Be to, didėja maisto, būsto išlaikymo išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepilnametės dukters poreikiams patenkinti iš apelianto D. V. priteistas išlaikymo dydis bei išlaikymo įsiskolinimas, yra pagrįstas.
28. Apeliantas teigia, kad dėl savo turtinės padėties jis gali teikti išlaikymą tik po 125 Eur, o T. V. turtinė padėtis yra geresnė. Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį bei sprendė, kad abu tėvai turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas vertino šalių gaunamas pajamas, jų pastangos gauti didesnį atlyginimą. Pažymėjo, kad ieškovė deda pastangas susikurti kiek galima geresnį gerbūvį sau ir dukrai, tuo tarpu, atsakovas, turėdamas paklausią dailidės specialybę, būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas sveikatos problemų, nerodo jokios iniciatyvos ir nededa pastangų uždirbti daugiau, kad galima būtų geriau patenkinti nepilnametės dukros interesus.
29. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui dydį, vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ėmėsi tėvai, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijois teismo išvadų bei nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie pastangas uždirbti daugiau, ar objektyviai pagrindžiančių priežasčių, dėl kurių jis negali gauti didesnio darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių galimybės teikti vienodo dydžio išlaikymą vaikui yra panašios, todėl teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šalys išlaikymą dukrai turi teikti lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad D. V. turi siekti uždirbti daugiau, kad šalių dukra gautų išlaikymą jos būtiniausių poreikių patenkinimui. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad galimai atsakovas siekia sudaryti įspūdį, kad jo turtinė padėtis yra prastesnė, nei ji yra iš tiesų ir galimai papildomai užsidirba. Esant abejonėms dėl tikrosios apelianto turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, teismai šias abejones turi vertinti nepilnamečio vaiko interesų naudai. Nors apeliantas D. V. turi finansinių įsipareigojimų bankui, tačiau imdamas kreditą būsto įsigijimui turėjo įvertinti galimą riziką bei iš jos kylančias pasekmes, be to, finansiniai įsipareigojimai bankui nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties.
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį nemato pagrindo konstatuoti, kad vieno iš jų turtinė padėtis būtų iš esmės skirtinga ir tai galėtų sąlygoti nukrypimą nuo lygių dalių, teikiant išlaikymą vaikui principo. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pripažintina, kad T. V. tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme D. V. aiškiai išreiškė poziciją, kad jis didesne suma nei bus priteistas išlaikymas, neketina prisidėti, jo nuomone, ieškovės rūpestis yra padengti neplanuotai atsiradusias išlaidas (pvz. išlaidas išvykoms su būreliais). Dėl paminėto, mažinti iš D. V. priteistą išlaikymą dukrai bei įsiskolinimo dydį nėra pagrindo.
31. Šalys apeliaciniais skundais nesutinka su santuokoje įgyto turto padalijimu, apeliantė T. V. nesutinka su atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydžiu bei tuo, kad teismas jos neįpareigojo dengti kredito, o apeliantas D. V. - su buto padalijimu, kompensacijos dydžiu bei teismo išvadomis dėl automobilio Audi A4 AVANT perleidimo be sutuoktinės žinios.
32. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad santuokoje šalys įgijo turto kurio bendra vertė 33 390 Eur (29 000 + 2 500 +1 890 = 33 390 Eur), o negrąžinta kreditoriui AB SEB bankas kredito dalis - 31 285,34 Eur, todėl dalintino turto vertė sudaro 2 104,66 Eur (CK 3.118 straipsnis). Be to, konstatavo, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu turi finansinį įsipareigojimą bankui, šio įsipareigojimo įvykdymo terminas nėra suėjęs, todėl prievolė išlieka šalių solidariąja prievole.
33. Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 1-2 dalys). Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai) CK 3.118 straipsnyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t.t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-207/2009; Nr. 3K-3-269/2012; Nr. 3K-3-276/2013). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis, priešingu atveju laikoma jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-264/2012, Nr. 3K-3-399/2013). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis, sudarius sutuoktinių bendro turto balansą, turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.
34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinio padavimo teismui metu šalys nuosavybės teise turėjo butą, kurio rinkos vertė 29 000 Eur ir automobilį BMW 330 XD, kurio vertė 1 890 Eur, t.y., turto, kurio bendra vertė 30 890 Eur (29 000 + 1 890 = 30 890 Eur). Šalys neneigia, tai patvirtina ir AB SEB banko duomenys, jog kreditoriui T. V. ir D. V. yra skolingi 31 285,34 Eur (3 t., b.l. 68). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog šalių jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertė santuokos nutraukimo dieną (30 890 Eur) yra mažesnė nei jų įsipareigojimai kreditoriui. Nustačius prievolių dydį, taip pat šalių turimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dydį, santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalijamas, kol neįvykdytos prievolės kreditoriui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys turi dalintino turto, yra nepagrįsta, nes sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi. Tai atitinka CK 3.118 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz.: 3K-3-399/2013).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas šalims 2008-07-21 yra suteikęs kreditą būsto pirkimui ir buto remontui, kurio grąžinimui užtikrinti įkeistas šalims priklausantis butas (3 t., b.l. 63-70). Kadangi paskola negrąžinta, o šalys dalintino turto neturi, todėl bylos šalys išlieka solidariosios prievolės subjektais.
36. Prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą T. V. prašė teismo priteisti iš D. V. kompensaciją už sumažintą santuokoje įgytą turtą, atsakovui padovanojus automobilį savo tėvui. Apeliantas D. V. nurodo, kad automobilis tėvui buvo dovanotas negrąžinus paskolintų lėšų, o T. V. žinojo apie šį sandorį nuo 2015-12-05, tačiau jo neginčijo per 1 metus nuo sužinojimo apie jo sudarymą, todėl praleido 1 metų terminą (CK 3.96 straipsnis) ir negali prašyti už perleistą automobilį priteisti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės parodymus, kad ji apie šį sandorį sužinojo apklausos pas tyrėją metu bei atsižvelgė į tai, kad įvykis, dėl kurio buvo vykdoma apklausa, įvyko 2017-08-15, nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą surašytas 2017-08-25 (3 t., b.l 6-7), o dėl sumažintos turto dalies priteisimo iš atsakovo T. V. į teismą kreipėsi 2018-01-26. Kadangi T. V. apie šeimos turto perleidimą sužinojo nuo 2017-08-15 iki 2017-08-25, teismas sprendė, kad ji pagrįstai reiškia reikalavimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensavimo CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad apie dovanojimo sandorį sutuoktinė turėjo žinoti anksčiau ir tai patvirtina Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK 2017-08-25 nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad policijos komisariate buvo registruotas D. V. prašymas dėl tarp šalių kilusio konflikto, kurio metu T. V. apgadino automobilį, priklausantį apelianto tėvui, dėl ko ir buvo atliekama apklausa, kurios metu, tikėtina, T. V. buvo informuota dėl gauto prašymo turinio ir sužinojo apie tai, kam priklausė sugadintas automobilis. Nors automobilis ir buvo įregistruotas D. V. tėvo vardu, pakeistas transporto priemonės registracijos liudijimas, tačiau tai nepatvirtina, kad T. V. šias aplinkybes žinojo. Teismo posėdžio, įvykusio 2019-06-07 metu, atsakovas bei jo atstovas nereiškė reikalavimo dėl tyrimo medžiagos iš policijos komisariato išreikalavimo, todėl spręsti, kokius paaiškinimus pažodžiui teikė T. V. tyrėjai, nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismui D. V. paaiškino, kad jis rūpinosi civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymo klausimais, drausdavo automobilį, nurodė, kad dažnai pats naudojosi automobiliu. Esant minėtiems duomenims darytina išvada, kad automobilio draudimo klausimus sprendžiant apeliantui, T. V. galėjo būti nežinomos aplinkybės dėl automobilio perleidimo iki įvykio, dėl kurio vyko ikiteisminis tyrimas.
37. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog apie automobilio dovanojimą T. V. nebuvo žinoma iki apklausos policijoje, todėl ji reikalavimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensavimo CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu pareiškė nepraleidusi senaties termino. Kadangi D. V. neatlygintinai perleido savo tėvui santuokoje įgytą automobilį, nors neturėjo sutuoktinės sutikimo, tokiu būdu be jos žinios sumažino bendro turto dalį, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovės T. V. naudai priteistina ½ perleisto turto vertės – 1 250 Eur.
38. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad teismas darė nepagrįstą išvadą, kad šalys turi dalintino santuokoje įgyto turto, t.y., neteisingai taikė materialines teisės normas, todėl sprendimo dalis, kuria padalintas turtas ir iš ieškovės T. V. atsakovo naudai priteista piniginė kompensacija, naikintina ir ieškinys šioje dalyje atmestinas, o iš D. V., už sumažintą bendro turto dalį, T. V. priteistina 1 250 Eur.
39. Priteisdamas iš atsakovo D. V. išlaikymą nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimą, teismas iš atsakovo nepriteisė valstybės naudai žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė yra atleista, todėl iš D. V. priteistina valstybės naudai 93,21 Eur žyminio mokesčio (247x12+143= 93,21 Eur; CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
40. Apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė sekančias išlaidas: T. V. sumokėjo 150 Eur dalį žyminio mokesčio valstybei (277 Eur dalies sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo, 3 t., b.l. 197-198), patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; D. V. už apeliacinį skundą apmokėjo 180 Eur žyminio mokesčio (nuo likusios dalies mokėjimo atleistas, 3 t., b.l. 188), patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi šalių apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini, apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, paliktinos šalims (CPK 93 straispnios 4-5 dalys).
41. Iš dalies keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš atsakovo D. V. T. V. naudai priteistina 37,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 3 dalis), o iš ieškovės T. V. priteistina 277 Eur žyminio mokesčio valstybei, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą atidėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria padalintas ieškovės T. V. ir atsakovo D. V. santuokoje įgytas turtas ir iš ieškovės priteista 13 312,33 Eur piniginė kompensacija D. V. naudai bei sprendimo dalį, kuria iš atsakovo D. V. valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir sprendimą minėtose dalyse išdėstyti sekančiai:
Ieškovės T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimus padalinti santuokoje įgytą turtą, atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.
Priteisti iš atsakovo D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 93,21 Eur žyminio mokesčio, viso 113,86 Eur (vieną šimtą trylika eurų 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 277 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 euro centus) bylinėjimosi išlaidų T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.