- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-754-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20173-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- G. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisi iš atsakovės G. K. 5000,00 Eur skolą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas 2014 m. kovo 24 d. paskolino savo draugui S. R. 5000,00 Eur. Tuo tikslu buvo surašytas paskolos raštelis. (duomenys neskelbtini) S. R. mirė. 2016 m. balandžio 14 d. pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. AIR-1336 S. R. turtą paveldėjo jo dukra G. K.. Sutinkamai su CK 5.52 straipsniu G. K. yra atsakinga už palikėjo skolas ir iš jos priteistina 5000,00 EUR skola. G. K. yra informuota apie jos tėvo skolą ieškovui, tačiau ilgą laiką ji delsia atsiskaityti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėtas terminas nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Atsakovės tėvas S. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas žinojo apie S. R. mirtį, jis pats dar 2015 m. lapkričio mėn. atsakovės atstovams perdavė palikėjo mirties liudijimą. Tačiau dėl skolos grąžinimo niekur nesikreipė. Ieškovas, būdamas visiškai neaktyvus, praleidęs 3 mėnesių nustatytą terminą, prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiai atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad S. R. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas, per kurį ieškovas J. G. turėjo pareikšti savo reikalavimus priėmusiems S. R. palikimą įpėdiniams. Ieškovas J. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl S. R. paskolintos 5000,00 Eur sumos priteisimo pateikė Vilniaus apylinkės teismui tik 2016 m. birželio 3 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais J. G. praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo pratęstas, sprendė, kad ieškovo reikalavimas atmestinas.
6. Teismas taip pat nurodė, kad nors teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog atsakovė G. K. buvo informuota apie jos tėvo skolą ieškovui, teismas dėl šių aplinkybių nepasisako, nes šios aplinkybės buvo analizuojamos Vilniaus miesto apylinkės teisme bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismai, atmesdami J. G. prašymą dėl termino atnaujinimo, dėl šių aplinkybių pasisakė sprendimų motyvuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Atsakovę visais klausimais, susijusiais su paveldėjimu po tėvo mirties Lietuvoje atstovavo advokatų kontora, nes atsakovė pati, gyvendama Kanadoje, į Lietuvą nebuvo atvykusi (nei į laidotuves, nei po jų iki dabar). 2015 metais lapkričio mėnesį jiems pareiškėjas perdavė mirties liudijimą ir informavo apie 5000,00 Eur paskolos raštelį, kurį leido nufotografuoti ir nusiųsti atsakovei. Be to, apie esamą skolą ieškovas informavo ir pačią atsakovę telefonu. Tokiu būdu CK 5.63 straipsnio 1 dalimi nustatyta paskirtis buvo užtikrinta – G. K. dar nesuėjus 3 mėnesiams po savo tėvo mirties ir dar nepateikus pareiškimo notarui apie ketinimą priimti palikimą buvo informuota apie esamą skolą.
7.2. Pažymi, jog jeigu potencialiems įpėdiniams, pretenduojantiems į palikimą ir dar jo nepriėmusiems, suteikiama informacija apie palikėjo skolas, tai tokiu atveju įpėdinio teisė žinoti apie palikėjo skolas nėra pažeidžiama, o įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas reikšti turtinio pobūdžio pretenzijas dėl palikėjo skolų nėra pažeidžiamas ar praleistas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė G. K. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą nuo mirusio S. R. palikimo atsiradimo dienos pareikšti turtinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas. Apeliaciniame skunde ieškovas jau nurodo, kad jis neva CPK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė ir jam prašyti atnaujinti terminą pateikti piniginį reikalavimą atsakovės atžvilgiu nėra pagrindo. Tačiau tokiu atveju lieka neaišku, kam jis kreipėsi į teismą dėl šio termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Iš byloje esančio paskolos raštelio nustatyta, kad ieškovas 2014 m. kovo 24 d. paskolino S. R. 5000,00 Eur (b. l. 15). S. R (duomenys neskelbtini) mirė. Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A. 2016 m. balandžio 14 d. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. AIR-1336, pagal kurį S. R. turtą paveldėjo jo dukra G. K. (b. l. 60-62). Ieškovas J. G. 2016 m. birželio 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės G. K. 5000,00 Eur skolą (b. l. 3).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad S. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį ieškovas J. G. turėjo pareikšti savo reikalavimus priėmusiems S. R. palikimą įpėdiniams. Teismas konstatavo, kad ieškovas J. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl S. R. paskolintos 5000,00 Eur sumos priteisimo pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui akivaizdžiai praleidęs įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nebuvo pratęstas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė.
12. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas J. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog dar 2015 metais lapkričio mėnesį pareiškėjas atsakovės atstovams perdavė mirties liudijimą ir informavo apie 5000,00 Eur paskolos raštelį, taip pat apie skolą ieškovas informavo ir pačią atsakovę telefonu. Apelianto manymu, tokiu būdu atsakovė G. K. dar nesuėjus 3 mėnesiams po savo tėvo mirties ir dar nepateikus pareiškimo notarui apie ketinimą priimti palikimą buvo informuota apie esamą palikėjo skolą, todėl atsakovės teisė žinoti apie palikėjo skolas nebuvo pažeista, o įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas reikšti turtinio pobūdžio pretenzijas dėl palikėjo skolų nebuvo pažeistas ar praleistas. Taigi, apeliantas laikosi pozicijos, kad jis atsakovę apie palikėjo skolą informavo tinkamai, nepažeisdamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
13. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas J. G. 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, prašydamas atnaujinti jam praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti turtinius reikalavimus (duomenys neskelbtini) mirusio S. R. palikimą priėmusiems įpėdiniams, suinteresuoti asmenys G. K. ir Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A. (b. l. 116-117). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-3393-430/2017, pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmetė (b. l. 123-124). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. G. atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 125-127). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija atsisakė priimti pareiškėjo J. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties (b. l. 128).
14. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas J. G. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, 2017 m. kovo 2 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas (t. y. ieškovas), būdamas visiškai neaktyvus, neapdairus ir nerūpestingas, praleidęs 3 mėnesių terminą, prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiai G. K.. Teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo praėjus beveik vieneriems metams po termino pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiai įpėdinei suėjimo. Teismas sprendė, jog toks delsimas kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nesant ypatingų aplinkybių, negali būti pripažintas pateisinamu ir pagrįstu. Vilniaus apygardos teismas, palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėjas apie palikėjo mirtį žinojo nuo jo mirties datos, tačiau per tris mėnesius nesikreipė į notarą ir dėl neaiškių priežasčių net metus laiko delsė kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų gindamas savo, kaip kreditoriaus, interesus.
15. Taigi, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis iš esmės jau yra konstatuota, kad J. G. yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą, per kurį ieškovas J. G. turėjo pareikšti savo reikalavimus S. R. palikimą priėmusiai įpėdinei atsakovei G. K.. Kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino nėra pažeidęs atmetami kaip nepagrįsti.
16. Pažymėtina ir tai, jog įsiteisėjusiomis teismų nutartimis taip pat buvo įvertinti apelianto ir šioje civilinėje byloje nurodomi iš esmės tapatūs argumentai dėl atsakovės tinkamo informavimo apie esamą palikėjo skolą per jos atstovus ir asmeniškai telefonu. Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje, įvertinęs šiuos ieškovo argumentus, sprendė, kad jie nėra nuoseklūs ir vienodi, bei konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad jis G. K. asmeniškai ar per jos atstovus tinkamai informavo apie turimą skolinį reikalavimą. Taigi, apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su atsakovės informavimu apie palikėjo skolą, jau detaliai išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas abejoti įsiteisėjusioje teismo nutartyje padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Jokių naujų argumentų ir aplinkybių, leidžiančių daryti priešingas išvadas, ieškovas nei savo ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo.
17. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties ir šio termino praleidimo padarinių, yra išaiškinęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
18. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimai yra konstatuota, jog J. G. yra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą, ir šį terminą atnaujinti atsisakyta, todėl laikytina, jog ieškovas prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiai skolininko S. R. įpėdinei atsakovei G. K.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės atmesti.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
21. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.