Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens G. K. atstovams advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin) ir advokato padėjėjai Laurai Andrijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys G. K., Vilniaus miesto 40-o notarų biuro notarė A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo G. K., ją atstovauja advokatas Andrejus Proškinas ir advokato padėjėja Laura Andrijauskienė (atstovavimo sutartys, b. l. 26-28, 29). Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A., apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 43). Prašymų atidėti teismo posėdį nėra gauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Į bylą pateiktas 2014 m. kovo 24 d. skolos raštelis, pagal kurį pareiškėjas paskolino S. R. 5000,00 Eur (b. l. 6). G. K. tėvas S. R. mirė 2015 m. rugsėjo 10 d. (Turto apyrašas, b. l. 23). Pagal 2016 m. balandžio 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Vilniaus m. 40-ojo notaro biuro notarės A. A., G. K. iš savo tėvo S. R. paveldėjo: butą, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43,64 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius; teisę į pinigų sumą, gautą pardavus Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypą, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1243 ha, parduodamas plotas 0,0429, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius; pinigines lėšas, esančias AB DNB banke. Suinteresuotas asmuo palikimą priėmė pagal antstolio D. B. sudarytą 2016 m. sausio 25 d. turto apyrašą Nr. 0035/15/01571 (Turto apyrašas, b. l. 23).

Pareiškėjo teigimu, jis S. R. palaidojo savo lėšomis, taip pat surengė gedulingus pietus, apie skolą palikėjo dukra buvo informuota. Trijų mėnesių terminą nuo mirusiojo palikimo atsiradimo dienos pareikšti turtinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, pareiškėjas praleido, kadangi G. K. tikino pareiškėją, kad su juo atsiskaitys, o pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo kaip elgtis tokiose situacijose. Suinteresuotas asmuo G. K., nesutikdama su pareiškimu nurodė, kad pareiškėjas žinojo apie S. R. mirtį, jis pats perdavė suinteresuoto asmens atstovams mirties liudijimą dar 2015 m. lapkričio mėnesį, pats nurodė, jog palaidojo palikėją. Pareiškėjas būdamas visiškai neaktyvus, neapdairus ir nerūpestingas, praleidęs 3 mėnesių terminą, prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiai G. K., ko pasekoje ji užsitikrino, kad atsakys tik už tokias tėvo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, keisdama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo momentas yra 2015 m. rugsėjo 2 d. (palikėjo S. R. mirties data), todėl kreditorių reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti trijų mėnesių terminas baigėsi 2015 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo 2016 m. lapkričio 22 d. t.y. praėjus beveik vieneriems metams po termino pareikšti reikalavimus palikimą įpėdinei suėjimo ir toks delsimas kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, nesant ypatingų aplinkybių, negali būti pripažintas pateisinamu ir pagrįstu. Pareiškėjas žinojo apie skolininko mirtį, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų pareikšti kreditorinius reikalavimus, kreipdamasis į palikimo atsiradimo vietos notarą, tuo prisiimdamas neveikimo pasekmes. Įrodymų, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip itin sunki sveikatos būklė, itin nepalankiai susiklostę gyvenimiškos aplinkybės nepateikė, remdamasis vien subjektyviais vertinimais bei tik pasitikėjimu, jog įpėdinė geranoriškai grąžins skolą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog pareiškėją ir palikėją nesiejo giminystės ryšiai, pareiškėjas įpėdinės G. K. nepažinojo ir, kaip teigė teismo posėdžio metu, su ja niekada nebendravo, įpėdinė gyveno ne Lietuvoje. Taigi, teismo vertinimu, nebuvo jokių prielaidų susiformuoti pasitikėjimo santykiams tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens. Nors pareiškėjas ir neturi aukšto išsilavinimo bei patirties tvarkant paveldėjimo klausimus, tačiau šios aplinkybės nėra lemiančios termino praleidimų priežasčių svarbumo kontekste. Svarbu ir tai, jog byloje nagrinėjamu atveju palikimas priimtas, todėl patenkinus pareiškimą dėl termino atnaujinimo pareiškėjo – kreditoriaus interesams būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas: kreditoriai, buvę neaktyvūs ir praleidę įstatyme nustatytą terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo prašymas atmetamas.

Pagal CPK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti siunčiamas, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 9,61 Eur priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi CPK 177-197, 290-292, 576-578 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,61 Eur (devynis Eur 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.