- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2546-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10298-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ava expres“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Bankrosta“, ieškinį atsakovui J. M. (J. M.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė BUAB „Ava expres“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Bankrosta“ (toliau – ir ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 90 000 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Grįsdama ieškinį, ieškovė įrodinėjo, kad 2020 m. lapkričio 17 d. UAB ,,Ava expres“ suteikė atsakovui 90 000 Eur paskolą, kuri užfiksuota bendrovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ataskaitoje FR0711, Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo pažymoje, be to, paskolos atsakovui suteikimo faktas atspindėtas bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenyse. Ieškovės teigimu, nesant duomenų apie bendrovei grąžintą paskolą, ši skola turėtų būti priteista iš atsakovo.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 90 000 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Grįsdamas pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie pareikštą ieškinį, nes atsakovui gyvenamosios vietos adresu ieškinys nebuvo įteiktas, apie gautą ieškinį atsakovo sutuoktinė neinformavo ir jokių dokumentų atsakovui neperdavė, todėl atsakovas neturėjo galimybės nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pažymėjo, kad šiuo metu santykiai su sutuoktine yra konfliktiški dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, o dėl pritaikytos kardomosios priemonės atsakovas namuose negyvena. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2022 m. vasario-balandžio mėnesiais pardavė bendrovės akcijas H. K., 2022 m. balandžio 5 d. pasirašė perdavimo aktą, pagal kurį perdavė naujajam įmonės savininkui dokumentus. Pagal susitarimą su naujuoju įmonės savininku, atsakovas per kelias dienas turėjo būti atleistas iš direktoriaus pareigų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas iš direktoriaus pareigų nebuvo atleistas. Atsakovas niekada nesiskolino iš įmonės lėšų. Anot atsakovo, šioje vietoje yra įsivėlusi buhalterinė klaida. Atsakovas pažymėjo, kad susisiekė su naujuoju įmonės vadovu ir paprašė pateikti įmonės banko išrašą ginčui aktualiu laikotarpiu – H. K. pateikė įmonės 2020 m. rugsėjo 4 d. – 2020 m. gruodžio 21 d. AB SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 90 000 Eur suma nebuvo pervesta į atsakovo sąskaitą ar išgryninta iš ieškovės sąskaitos. Be to, paskolai viršijant 3000 Eur ir sandorį vykdant grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, o tokios sutarties nėra.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai neįrodo egzistuojant bent vienai iš sąlygų teismo sprendimo už akių panaikinimui. Atsakovo paaiškinimai ir pateikti dokumentai neįrodo, kad atsakovui nebuvo žinoma apie ieškinį, pareiškime nenurodoma, kada atsakovas sužinojo apie pareikštą ieškinį ar sprendimą už akių; aplinkybė, kad atsakovas negyvena namuose, yra nepagrįsta įrodymais. Nors pareiškime teigiama, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, abstrakčiai nurodoma, jog taikomos kardomosios priemonės, tačiau nepateiktas joks įrodymas, kokios konkrečiai kardomosios priemonės taikomos, ir ar jos iš tikrųjų yra taikomos. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui ribojamas gyvenimas jo gyvenamojoje vietoje. Iš atsakovo pateiktos ikiteisminio tyrimo dokumento ištraukos matyti, kad pranešimas apie įtarimą atsakovui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 21 d., tai yra tuo metu, kai jau buvo suėjęs terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį. Nurodoma, kad atsakovas iki šiol yra registruotas UAB „Ava expres“ vadovas, nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų atšauktas iš vadovo pareigų. Nepakeitus bendrovės vadovo, bankas nesuteiks teisės kitam asmeniui disponuoti bendrovės banko sąskaita net ir pasikeitus akcininkui. Atsakovo argumentai, kad jam nebuvo suteikta 90 000 Eur paskola atmestini, nes atsakovo banko sąskaitos išrašas apima tik siaurą bendrovės (ieškovės) veiklos vykdymo laikotarpį, neįrodo, kiek piniginių lėšų atsakovui buvo išmokėta kitu bendrovės (ieškovės) veiklos vykdymo laikotarpiu. Bendrovės veiklos rezultatai parodo, kad bendrovė uždirbo pakankamas pajamas, kad atsakovui būtų paskolinta priteista paskolos suma, kuri galėjo būti suforminta tiek pateisinant sistemingą pinigų pervedimą atsakovui, tiek bendrovės suteiktų avansinių lėšų panaudojimą. Paskolos suteikimo faktas konstatuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu, šis faktas nėra nuginčytas. Tuo tarpu atsakovo teiginys apie įsivėlusią buhalterinę klaidą nepagrįstas jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad bendrovės akcijos buvo perleistos, nesusijusi su paskolos suteikimo / nesuteikimo faktinėmis aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-18080-1044/2023, atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį įteikti 2023 m. liepos 17 d., juos įteikus atsakovo šeimos nariui – sūnui G. M. Atsakovas savo pareiškimą grindžia tuo, kad ieškinys jo gyvenamosios vietos adresu nebuvo įteiktas, nes jo ir sutuoktinės santykiai yra konfliktiški dėl pradėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11729-23 ir atsakovas negyvena namuose dėl pritaikytos kardomosios priemonės. Iš pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo apie įtarimą ištraukos teismas nustatė, kad atsakovui pareikštas įtarimas, tačiau padarė išvadą, kad iš jo negalima nustatyti duomenų apie tai, kieno atžvilgiu atsakovas smurtavo, kokios jam taikomos kardomosios priemonės ir ar iš viso jos atsakovui taikomos, todėl atsakovo teiginiai apie tai, kad jis negyvena savo gyvenamojoje vietoje nuo 2023 m. liepos 17 d. nėra pagrįsti. Teismas nurodė, kad nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis, jog atsakovui buvo nustatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Nagrinėjamu atveju atsiliepimą į ieškinį atsakovas turėjo pateikti iki 2023 m. liepos 31 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė prašymų pratęsti ar atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Teismas nurodė, kad pranešime dėl atsiliepimo pateikimo buvo išaiškintos teisines pasekmes, jeigu per nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Teismas konstatavo, kad aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą, apie jį atsakovas buvo informuotas ne fiktyviai, bet faktiškai. Teismas pažymėjo, jog šalys turi pareigą būti aktyvios, nes civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12, 178 straipsniai). Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas galioja visose civilinio proceso stadijose ir yra neatsiejamas nuo bendradarbiavimo tiek dalyvaujančių asmenų tarpusavyje, tiek su teismu principo sukeliamų procesinių pareigų, įskaitant pareigą laiku teikti įrodymus (bet kokius faktinius duomenis, kuriais remiantis teismas galėtų konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimus ar atsikirtimus, ar turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 7, 8, 177 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas realiai ir laiku buvo informuotas apie prasidėjusį teismo procesą, o jo pateikti argumentai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad delsimas (pasyvumas) naudotis savo teisėmis buvo nulemtas priežasčių, susijusių su objektyviu nežinojimu.
8. Vertindamas atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Bankrosta“. Teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų išrašo duomenimis, atsakovas nuo 2007 m. spalio 16 d. buvo ieškovės vadovas. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. sausio 12 d. FR0711 ataskaitos „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atsakingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ teismas nustatė, kad bendrovė 2020 m. lapkričio 17 d. suteikė bendrovės vadovui atsakovui 90 000 Eur paskolą. Iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad bendrovė pateikusi Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas ataskaitas (forma FR0711) už 2020 metus. Ataskaitoje nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovui suteikta 90 000 Eur paskola. Ieškovė 2023 m. birželio 22 d. pareikalavo atsakovo per 7 dienas grąžinti 90 000 Eur paskolą, tačiau atsakovas negrąžino paskolos ar jos dalies. Teismo vertinimu, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šių aplinkybių iš esmės nepaneigė, nepateikė tai paneigiančių įrodymų.
9. Teismas konstatavo, jog atsakovas buvo bendrovės vadovas, todėl jam taikomi griežtesni sąžiningumo, atidumo ir rūpestingumo standartai. Duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino bendrovei paskolą, byloje nėra. Atsakovas teismo sprendimo už akių nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad 90 000 Eur paskola atsakovui nebuvo suteikta ir šioje vietoje yra įsipainiojusi buhalterinė klaida, kuri būtų ištaisyta išreikalavus dokumentus iš H. K., kuriam 2022 m. vasario-balandžio mėn. buvo parduotos bendrovės akcijos ir perduoti dokumentai. Tačiau, teismo teigimu, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus yra atsakingas ūkio subjekto vadovas. Įstatyme nustatytas pareigas vadovas privalo vykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai. Jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog bendrovė 2020 m. lapkričio 17 d. suteikė bendrovės vadovui J. M. 90 000 Eur paskolą, nustatytas iš VMI 2021 m. sausio 12 d. FR0711 ataskaitos „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atsakingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį VMI 2021 m. sausio 12 d. FR0711 ataskaita yra laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Tokiu būdu atsakovo samprotavimai apie tai, kad iš pateikto įmonės 2020 m. rugsėjo 4 d. – 2020 m. gruodžio 21 d. SEB banko išrašo nematyti, kad 90 000 Eur buvo pervesta į atsakovo ar kito asmens sąskaitą, nei išgryninta iš ieškovės sąskaitos, ar kad įsivėlusi buhalterinė klaida, nepaneigia VMI išvados ir nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovė nesuteikė atsakovui paskolos. Siekdamas paneigti paskolos suteikimo faktą, atsakovas turi pateikti tai paneigiančius įrodymus, o ne remtis deklaratyviais paaiškinimais. Be to, atsakovas teigdamas, jog jo prašymu, jam bendrovės akcininkas pateikė sąskaitos išrašus, turėjo galimybę pateikti į bylą ir kitus įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius apie atsakovui suteiktą / nesuteiktą paskolą, be to, atsakovas nenurodė, kokie konkretūs dokumentai, kokias aplinkybes patvirtintų ir ką įrodytų išreikalautini įmonės dokumentai (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad prašė dokumentų, tačiau jam buvo atsisakyta juos pateikti.
10. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad sandoris nebuvo sudarytas notarine forma, nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių. Atsakovas buvo ieškovės vadovas, be kita ko, ir tuo laikotarpiu, kai buvo paskolintos lėšos. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų teisės aktuose. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie bendrovės veiklos rezultatus teismas nustatė, kad bendrovė uždirbo pakankamas pajamas, gavo pelną. Atsakovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų ir to iš esmės neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų, paneigiančių ieškovės argumentus, kad paskola atsakovui galėjo būti suteikta atliekant sistemingą pinigų pervedimą atsakovui ar naudojant bendrovės suteiktas avansines lėšas. Tą patvirtina ir atsakovo pateiktas banko išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovė iš savo sąskaitos atsakovui pervedinėjo pinigus, pvz., 2020 m. rugsėjo 11 d. mokėjimas 1 920 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 15 d. mokėjimas 3 200 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 15 d. mokėjimas 3 500 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 21 mokėjimas 1 000 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 25 d. mokėjimas 840 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. mokėjimas 1 000 Eur sumai ir kt.
11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog, nors atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teigia, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau nenurodė aplinkybių ir neteikė įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginių pagrįstumą ir / ar paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurioms esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti, buvimo, todėl pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį bei panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paduotą ieškinį ir terminą atsiliepimui į jį pateikti. Dėl konfliktinių santykių su sutuoktine, atsakovas nežinojo, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti ne jo sutuoktinei, o sūnui. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Atsakovo sūnui procesinių dokumentų įteikimo metu buvo 16 metų. Taigi, dokumentai nebuvo įteikti atsakovui pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas.
12.2. Atsakovas su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atskleidė jautrias šeimynines aplinkybes – jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir jam pritaikytas kardomąsias priemones, dėl ko jis negyveno savo gyvenamojoje vietoje ir apie pareikštą ieškinį nežinojo. Atsakovas dėl jautrios informacijos turinio negalėjo pateikti (taip pat ir nenorėjo atskleisti tretiesiems asmenims) visos pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pateiktos informacijos. Atsakovas nurodė instituciją, kurioje jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei ikiteisminio tyrimo numerį, todėl teismas turėjo visas galimybes patikrinti pateiktos informacijos tikrumą. Jei teismas manė, kad neužtenka pateiktų duomenų, jis galėjo nustatyti pareiškimo trūkumus (pvz. ką padarė dėl žyminio mokesčio) ir įpareigoti atsakovą pateikti visą nutarimą su visomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovo pateikiamas nutarimas skirti kardomąją priemonę patvirtina faktą, kad atsakovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės, įskaitant ir nesilankymą sutuoktinės gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, jog jam realiai nebuvo žinoma apie pradėtą civilinę bylą.
12.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo galimybės pateikti įmonės dokumentus yra ribotos. Atsakovas 2022 m. vasario-balandžio mėnesiais pardavė UAB „Ava expres“ akcijas H. K. Pagal susitarimą su naujuoju įmonės savininku, atsakovas per kelias dienas turėjo būti atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl 2022 m. balandžio 5 d. atsakovas ir H. K. pasirašė perdavimo aktą. Atsakovas naujajam įmonės savininkui perdavė: 1) sukauptą informaciją apie darbuotojus; 2) A ir B klasės pajamų deklaracijas, užpildytas nuo metų pradžios iki perdavimo datos; 3) visus pirminius apskaitos dokumentus (pirkimai, pardavimai, banko išrašai, kasos dokumentai ir kt.); 4) informaciją apie turimus automobilius (sutartį, koks kuras naudojamas, automobilio duomenis, įsakymas dėl kuro normos ir kuro sąnaudų pripažinimo; nurašymo aktai); 5) didžiąją knygą; 6) busimųjų laikotarpių sąnaudų detalizaciją; 7) bandomąjį balansą su sąskaitų iššifravimais kliento perdavimo datai; 8) žiniaraštį iš VMI, suderintą likutį su Sodra; 9) skolų suderinimo aktus su klientais/tiekėjais; 10) banko prisijungimus; 11) įmonės antspaudą. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas nebuvo atleistas iš direktoriaus pareigų, nors dar 2022 m. balandžio 5 d. naujajam įmonės akcininkui perdavė visus įmonės dokumentus. Atsakovas negali nemokumo administratorei perduoti to, ko neturi. Norint tinkamai ir teisingai išnagrinėti šią bylą, būtina įmonės dokumentus išsireikalauti iš H. K.
12.4. Atsakovas niekada nesiskolino iš įmonės jokių lėšų, šioje vietoje yra įsipainiojusi buhalterinė klaida, kuri bus ištaisyta išreikalavus dokumentus iš H. K. Atsakovas susisiekė su naujuoju įmonės vadovu ir jo paprašė pateikti įmonės banko išrašą, ginčui aktualiu laikotarpiu. H. K. pateikė įmonės 2020 m. rugsėjo 4 d. – 2020 m. gruodžio 21 d. SEB banko išrašą, iš kurio matyti, kad jokia 90 000 Eur dydžio suma nebuvo nei pervesta į atsakovo ar kito asmens sąskaitą, nei išgryninta iš ieškovės sąskaitos. Notarinės sutarties tarp ieškovės ir atsakovo nėra. Dėl to nėra aišku, kokiu būdu atsakovui buvo suteikta paskola. Teismo nurodyti sumų pavedimai atsakovui iš bendrovės yra išlaidų už krovininio automobilio nuomą kompensavimas. Įmonė nuomojosi krovininį automobilį (buvo išrašomos sąskaitos faktūros), atsakovas šias sąskaitas apmokėdavo grynaisiais pinigais, o įmonė jam šias išlaidas kompensuodavo. Atsakovo teigimu, buvo neištirtos visos nurodytos aplinkybės, kurios turi neabejotinos reikšmės teisingam ir pagrįstam sprendimo priėmimui. Dėl to būtina panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Ava express“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Bankrosta“, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovas nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodo, kada jis tiksliai sužinojo apie pareikštą ieškinį (terminą atsiliepimui pateikti) ar priimtą teismo sprendimą už akių, todėl vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui nebuvo žinoma apie pareikštą ieškinį ir pareigą pateikti atsiliepimą į jį. Atsakovas yra nenuoseklus nurodydamas aplinkybes. Iš pradžių teigęs, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti jo sutuoktinei, su kuria yra susiklosčiusi konfliktiška situacija, vėliau jau nurodo, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti sūnui. Nei vienu, nei kitu atveju, nėra aišku apie atsakovo subjektinį sužinojimą.
13.2. Nors atsakovas teigia, kad procesinių dokumentų įteikimo adresu negyveno, tačiau jo paties į bylą pateiktas nutarimas skirti kardomąją priemonę paneigia šia aplinkybę. Kaip matyti iš nutarimo, atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo įteikti procesiniai dokumentai. Nurodytu nutarimu atsakovas buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat visuose atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose jo gyvenamoji vieta nurodoma adresu (duomenys neskelbtini).
13.3. Bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į AB SEB banką, prašydama suteikti informaciją, kuris asmuo nurodytai datai (nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d.) disponavo banko sąskaitos išrašu. Bankas pateikė atsakymą, kad laikotarpiu iki 2023 m. rugsėjo 18 d. prie bendrovės banko sąskaitos prieigos teisę turėjo atsakovas. Ši faktinė aplinkybė įrodo, kad, viena vertus, atsakovas, siekdamas suklaidinti teismą, teikė melagingą informaciją, jog nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. SEB banko sąskaitos išrašą pateikė akcijų pirkėjas. Lygiai taip pat atsakovas gali teikti melagingą informaciją apie bendrovės dokumentacijos buvimo vietą. Kita vertus, turėdamas pilną prieigą prie banko sąskaitos, siekdamas suklaidinti teismą (pagrįsti, kad jam objektyviai negalėjo būti suteikta paskola, nes tiek piniginių lėšų jam nebuvo pervesta ar jo išgryninta iš sąskaitos), atsakovas tikslingai pateikė banko sąskaitos išrašą už labai trumpą kelių mėnesių laikotarpį. Tuo tarpu ilgesnio laikotarpio banko sąskaitos išrašas rodo, kad bendrovė atsakovui sistemingai pervedinėjo dideles sumas piniginių lėšų, taip pat iš sąskaitos didelės lėšų sumos buvo išgryninamos.
13.4. Aplinkybė, kad bendrovės dokumentai yra perduoti trečiajam asmeniui, neatleidžia atsakovo, kaip bendrovės vadovo, perduoti juos nemokumo administratorei. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, yra atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą ir finansinių ataskaitų pateikimą bei perdavimą. Jei iš tikrųjų atsakovas, kaip bendrovės vadovas, pažeisdamas imperatyvias įstatymų nuostatas, yra perdavęs dokumentus akcijų pirkėjui, atsakovas nepagrindė būtinumo šiuos dokumentus išreikalauti iš nurodyto asmens. Nei viename atsakovo pateiktame procesiniame dokumente nenurodyta, kokie konkrečiai dokumentai turėtų būti išreikalauti. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad pats kreipėsi į nurodytą asmenį su prašymu pateikti šiuos dokumentus, tačiau jie nebuvo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Bylą nagrinėjant neperžengiant atskirojo skundo ribų, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
17. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė papildomus įrodymus – nutarimą skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir sūnaus paso nuotraukos kopiją. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – SEB banko raštą dėl informacijos pateikimo ir banko sąskaitos išrašą, informaciją indėlininkui.
18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su sprendžiamu klausimu, įvertinęs aplinkybę, jog dalyvaujantys bylos asmenys turėjo galimybę su teikiamais duomenimis susipažinti, atsakovo teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės teikiami papildomi įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į tai, jog jais reaguojama į atskirojo skundo argumentus.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių (ne)buvimo
20. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
21. Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Nagrinėjamu atveju operatyvus bylos nagrinėjimas itin aktualus, atsižvelgiant į tai, jog ieškinį reiškia bankrutuojanti bendrovė, t. y. egzistuoja viešas interesas dėl sklandžios proceso eigos, sudarant prielaidas efektyviai bankroto procedūros eigai.
22. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, arba, kitaip tariant, turi būti patikrinti CPK 285 straipsnio 3 dalies atitinkamuose punktuose išdėstyti pagrindai. Taigi, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjantis teismas pirmiausia privalo patikrinti, ar ginčo atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas argumentuoja ir įrodinėja, kad sprendimas už akių jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie paduotą ieškinį, terminą atsiliepimui pateikti, t. y. nežinojo apie prasidėjusi bei vykstantį bylos pagal ieškovės ieškinį nagrinėjimo procesą.
24. Procesinių dokumentų įteikimo vieta reglamentuota CPK 122 straipsnyje, o tvarka – CPK 123 straipsnyje. Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2023 m. liepos 17 d., juos įteikus atsakovo šeimos nariui, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas argumentuoja, jog procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti dėl to, jog dokumentus priėmęs šeimos narys yra nepilnametis, o atsakovui procesinių dokumentų įteikimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė, dėl kurios jis bute, esančiame nurodytu adresu, lankytis negalėjo ir negyveno.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo teiginiais, jog dokumentų įteikimas nepilnamečiam asmeniui, formaliai aiškinant, neatitinka CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovo nurodomas šeimos narys, kuriam dokumentai buvo įteikti, buvo 16 metų amžiaus, turintis dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis) ir, atitinkamai, pakankamus gebėjimus bei brandą suvokti įteikiamų dokumentų reikšmę bei prievolę informuoti apie juos adresatą. Kita vertus, bet kuriuo atveju, įvertinus šeimos narių tarpusavio ryšius, situacija privalo būti įvertinta realiai, t. y. nustatoma, ar yra pagrindas abejoti tuo, jog atsakovas buvo informuotas ir realiai žinojo apie procesą.
27. Šiame kontekste turi būti įvertintos kitos bylos medžiagoje atsispindinčios aplinkybės, susijusios su realiu atsakovo (ne)žinojimu apie procesą, taip pat ir atsakovo elgesys. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmęs ieškinį, 2023 m. liepos 12 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakakus – kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, neviršijant 90 000 Eur sumos; nutartis vykdyta skubiai (e. t. 1, b. l. 30–32). Įvertinus taikyto arešto mastą ir pasekmes, abejotina, kad fizinis asmuo galėjo to nepastebėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad priimtas teismo sprendimas už akių atsakovui siųstas tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė nepraleidęs įstatyme nustatyto termino, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo pateiktas prašymas dėl prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės, o 2023 m. rugpjūčio 23 d. – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Akivaizdu, kad tuo pačiu adresu atsakovui siųstas sprendimas už akių buvo sėkmingai ir laiku atsakovo gautas.
28. Pabrėžtina, kad atsakovas visuose savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atskirajame skunde, savo gyvenamosios vietos adresą nurodo (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo siunčiami dokumentai. Jokio kitokio korespondencijai skirto ar kitos gyvenamosios vietos adreso atsakovas nenurodo.
29. Atsakovo argumentai, kad procesiniai dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), jam negalėjo būti įteikti, nes, atsakovo teigimu, jis nurodytų adresu negyvena dėl pritaikytų kardomųjų priemonių, atmestini kaip neatitinkantys realybės, ir vertintini kaip pateikiami klaidinant teismą. Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. e1-2849-1100/2023 medžiagos nustatyta, jog 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu atsakovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – grožio salone „Šeimos grožio centras“, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat bute, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine J. M. 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant atsakovą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir jos apylinkėse, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine J. M. (e. t. 1, b. l. 118-120). Taigi, iš tokio turinio kardomųjų priemonių akivaizdu, kad, priešingai nei teigia atsakovas, jam kaip tik nustatytas įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), o duomenų apie sutuoktinės gyvenamąją vietą, kurioje atsakovui uždrausta lankytis, nėra. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis neturėjo galimybės susipažinti su jam siunčiamais procesiniais dokumentais dėl pritaikytos kardomosios priemonės.
30. Apibendrinant nurodytą, pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog jam realiai nebuvo žinoma apie pradėtą civilinę bylą ir jog atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Priešingai, bylos duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas ne tik žinojo apie procesą, tačiau ir teikia teismui klaidinančius duomenis dėl faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo pagrindas jo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
31. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
32. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas, argumentuodamas, jog teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas, teigia, kad nebuvo ištirtos reikšmingos faktinės aplinkybės, o atsakovas niekada negavo paskolos iš ieškovės; atsakovo teigimu – yra įsivėlusi buhalterinė klaida, o jis, 2022 m. pardavęs bendrovės akcijas ir naujajam akcininkui perdavęs dokumentus, negali pateikti reikšmingų bendrovės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovo argumentus kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu.
34. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovės byloje pateikti įrodymai (VMI deklaracijos, ataskaitų duomenys) patvirtina, kad tarp šalių (bendrovės ir atsakovo) buvo sudarytas susitarimas dėl 90 000 Eur paskolos atsakovui suteikimo. Duomenų, paneigiančių šią informaciją, atsakovas nepateikė nei su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu. Atsakovas niekaip nepasisakė ir nepaneigė teismo pagrįstai nurodytų argumentų, kad deklaracijų bei ataskaitų VMI duomenys yra oficialieji ir laikytini patikimais, o atsakovas, nurodomu ginčo paskolos suteikimo laiku (2020 m. lapkričio 17 d.) ėjo bendrovės vadovo pareigas, taigi – buvo atsakingas tiek už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tiek už teisingų duomenų valstybinėms institucijoms (taip pat ir VMI) teikimą, tiek už sandorių formos reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė apie suteiktą paskolą deklaravo VMI atsakovui einant bendrovės vadovo pareigas, o atsakovas, keldamas klausimą dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo, remiasi aplinkybe, jog 2022 m. perleido bendrovės akcijas ir neturi reikiamų dokumentų, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti skolos suteikimo fakto.
35. Atsakovas, grįsdamas teiginius dėl teismo sprendimo už akių nepagrįstumo, nurodo, kad teismo įvardintos sumos iš bendrovės sąskaitos jam buvo mokamos už krovininio automobilio nuomą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, neigdamas paskolos suteikimo faktą, teismui teikė bendrovės sąskaitos išrašą už itin trumpą kelių mėnesių laikotarpį. Toks išrašas nepaneigia teismo išvadų dėl paskolos suteikimo. Kita vertus, ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas banko sąskaitos išrašas už ilgą laikotarpį leidžia matyti piniginių lėšų judėjimą iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą, taip pat pinigų išgryninimą, kas taip pat suponuoja išvadą, jog teismo išvada dėl paskolos suteikimo pagrįsta (e. t. 2, b. l. 5–132).
36. Kritiškai vertintini atsakovo argumentai, jog jis negali gauti reikšmingų reikiamų įrodymų, kurie privalėtų būtų ištirti nagrinėjant šį ginčą dėl skolos grąžinimo. Viena vertus, atsakovas konkrečiai nenurodė ir neįvardino, kokie būtent duomenys reikalingi ieškinio reikalavimams paneigti ir galėtų sukelti abejonių teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Kita vertus, atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų dėjęs pastangas tokius, jo teigimu, reikšmingus duomenis gauti ir pateikti teismui. Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde atsakovas nurodė, jog atsakovas susisiekė su naujuoju įmonės vadovu ir jo paprašė pateikti įmonės banko išrašą, ginčui aktualiu laikotarpiu, ir jį gavo. Taigi, tokie paties atsakovo teiginiai ir teikiami duomenys leidžia abejoti atsakovo argumentais dėl negalėjimo pateikti reikšmingus duomenis nagrinėjamai bylai. Be to, iš AB SEB banko 2023 m. spalio 3 d. rašto dėl informacijos suteikimo Nr. SEBLT/23/CR32340 matyti, kad atsakovas pats turėjo prieigos teises prie bendrovės sąskaitos iki 2023 m. rugsėjo 18 d. (e. t. 2, b. l. 4). Tai kelia pagrįstų abejonių atsakovo teiginių dėl negalėjimo gauti duomenis atitiktimi realybei.
37. Apibendrinant nurodytą, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir turinį, matyti, kad atsakovas, skųsdamas teismo nutartį atmesti prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės remiasi tais pačiais argumentais ir įrodymais, kuriuos buvo nurodęs ir teismui pateiktame pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas itin detaliai ir kruopščiai išnagrinėjo atsakovo argumentus, kuriais jis grindė abejones dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo, įvertino visą pateiktą medžiagą ir nenustatė pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Atsakovas, turėdamas galimybę teikti įrodymus, paneigiančius ieškinio reikalavimus, iš esmės tokių nepateikė nei teikdamas pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde. Visi atsakovo kelti argumentai dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo teismo buvo išnagrinėti ir atmesti kaip neįrodyti. Naujų argumentų atsakovas nenurodė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad kokios nors reikšmingos bylai aplinkybės būtų likusios neištirtos.
38. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl visumos byloje pateiktų įrodymų, yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovo nurodytų argumentų (atsakovas jokių rašytinių įrodymų, susijusių su paskolos (ne)teikimo aplinkybėmis, neteikė, tik neigė ieškovės pateiktus) nepakanka pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimui, nes jie negali daryti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės šios teismo išvados nepaneigia, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis nurodytu ir įvertinus tai, kad kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.