Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. M. 2023 m. balandžio 2 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų, būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę J. M., t. y. tyčia ją dviem rankomis pastūmė, o, jai laiptinėje nukritus ant grindų, dešine koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į sutuoktinės kojas, taip padarė poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, blauzdose, tokiu būdu padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.

J. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 4 d., kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, gailisi ir parodė, kad su žmona kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų santuokoje, turi du vaikus. Kai prasidėjo pirmoji pandemija, su žmona santykiai pablogėjo. Jo žmona išsinuomojo patalpas. Jis moka žmonos J. M. nuomą už patalpas „(duomenys neskelbtini)“, nupirko jai visus reikiamus įrankius ir priemones. Visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini), bet 2023 m. balandžio 2 d. su žmona susipyko ir ji paėmusi mažesnį sūnų išvažiavo gyventi pas savo motiną, o jis liko su vyresniu sūnumi. 2023 m. balandžio 3 d. po pietų jis iš pykčio pradėjo gerti alkoholį. Vakare jis nutarė nuvažiuoti pas žmoną į grožio saloną ir išsiaiškinti santykius. Atvažiavo su taksi automobiliu. Nusileido į rūsį, kur yra grožio salonas, iš striukės kišenės ištraukė peilį (virtuvinį, mažą) ir laikydamas rankoje, ranka buvo nuleista žemyn, užėjo į saloną ir nuėjo pas žmoną. Ji, pamačiusi peilį, pradėjo panikuoti, jis jai nesakė nei žodžio, negrasino, o ji iš karto nugriuvo ant žemės, pradėjo rėkti, ji su ranka paėmė už peilio (jo ranka buvo nuleista) ir ištraukė iš rankos, peilį numetė ant žemės ir pabėgo į salono viršų. Kaltinamasis pats stovėjo išsigandęs, nesuprato kas įvyko. Jis nuo žemės paėmė peilį, jį sulaužė ir pasiliko salone, nes kažkas užrakino duris ir buvo ten, kol atvažiavo policija. Ar pas žmoną buvo supjaustyta ranka, pasakyti negali. Atvažiavusi policija jį sulaikė.

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 6 d., kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, gailisi ir parodė, kad J. M. yra jo sutuoktinė, su kuria gyvena (duomenys neskelbtini) metų, turi du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. 2023 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., jis pastūmė savo sutuoktinę, išstūmė ją, ji nukrito ant grindų, krito ant šono ir jis spyrė vieną spyrį. J. M. 2023 m. balandžio 2 d. jam pareiškė, kad nori atvažiuoti pasiimti savo daiktų, šis jai atsakė, kad nevažiuotų, nes jaučiasi blogai. Jis tą dieną buvo pavartojęs alkoholio, vaikų šalia nebuvo. J. M. jo nepaklausė ir atvažiavo su savo seserimi A.. Jis jas įleido, J. M. pradėjo rinkti savo daiktus. Jis, būdamas susinervinęs, prašė sutuoktinės kuo greičiau išeiti, J. M. neklausė ir jis ją rankomis išstūmė į laiptinę, kurioje ji nukrito ir tuo pačiu iškrito daiktai. Prisipažįsta, kad savo koja jis vieną kartą spyrė į daiktus, kurie kliudė J. M. kojas. J. M. sesuo A. stovėjo, po spyrio ji kaltinamąjį atitraukė. J. M. atsistojo ir išbėgo į lauką. Kaltinamasis iš susijaudinimo taip pat išėjo iš namų. J. M. daiktų pas jį nebeliko, o jeigu liko kažkokie jos ar jaunesniojo sūnaus daiktai, juos atiduos per vyresnįjį sūnų ar kitą artimą asmenį.

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 21 d., kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, gailisi ir parodė, kad tarp jo ir sutuoktinės yra pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, jį vykdo, turi būti pateiktas ikiteisminiam tyrimui. Turtinę žalą A. K. atlygino pilnai, tai irgi užfiksuota susitarime, susitarimo dokumentas irgi turi būti ikiteisminiame tyrime. A. K. pareiškė, kad jokių pretenzijų jam neturi, tą patį pareiškė ir sutuoktinė J. M., jis jos atsiprašė. Tuo metu jis pradėjo vartoti alkoholį, bet priklausomybės nuo jo neturi, jam gydytis nuo alkoholizmo nereikia. 2023 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., stūmė sutuoktinę J. M., ji laiptinėje nukrito ant grindų ir jis nemažiau 2 kartus dešine koja spyrė jai į jos kojas. Jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Jis 2023 m. balandžio 3 d., po 18 val., atvyko į sutuoktinės darbo vietą, saloną, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten sugadino svetimą turtą, kiek atsimena sugadino stiklo paketą, duris, palangę. Savininkui A. K. jo pareikštą ieškinį atlygino pilnai, taip pat nurodyta, kad jis jam (kaltinamajam) jokių pretenzijų neturi. Jis 2023 m. balandžio 3 d., žmonos darbo vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sakė J. M., kad ją nužudys, mano, kad ji tai suprato kaip realų, tikrovišką grasinimą, nes jis buvo su peiliu, buvo jį ištraukęs, sakė grasinančius žodžius, o prieš tai dar buvo padaręs turto sugadinimą. Taip pat sugadino ir žmonos turtą – darbo įrankius, priemones, tačiau kaip minėjo anksčiau tarp jų buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, jis jį vykdo. 2023 m. balandžio 3 d. Žmonai padaryti pjautiniai sužalojimai padaryti būtent nuo jo veiksmų, nes jis ją puolė, ji gynėsi. Jam gėda dėl šių įvykių, kad nesusitvardė ir smurtavo prieš mylimą moterį, sūnų motiną, jai grasino. Sutuoktinė J. M. jam atleido, suteikė šansą vėl būti kartu kaip šeima, ji nurodė, kad jam jokių pretenzijų neturi. Nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi.

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 2 d., kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, gailisi ir parodė, kad konfliktų priežastis – pašliję santykiai. Taip pat patikslina įvykių eiliškumą. Pirmas epizodas buvo (duomenys neskelbtini), atvyko sutuoktinė, jis buvo neblaivus, jie sukonfliktavo, jis išstūmė sutuoktinę į laiptinę, ji nukrito ir jis kojomis jai įspyrė. Kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 3 d., po 18 val., jis atvyko pas sutuoktinę į darbą, į grožio saloną, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas piktas ir apsvaigęs nuo alkoholio pradėjo prieš ją smurtauti. Su savimi turėjo virtuvinį peilį, kuriuo grasino J. M.. Jos sužalojimai – pjautinės žaizdos atsirado dėl jų konflikto, tiksliau, nuo jo puolimo. Patikslina, kad J. M. nuo jo veiksmų buvo nukritusi ant grindų, ant kelių, todėl šiame epizode sutuoktinei nurodyti sužalojimai ant kelių, jis buvo pasilenkęs prie sutuoktinės. Įvykį turėjo matyti salono klientas, kuris jį (kaltinamąjį) užrakino, nes J. M. išbėgo. Tada jis pradėjo gadinti svetimą turtą – salono duris su stiklo paketu, durų rankeną, vaikišką kirpimo kėdę, plastikinę palangę, kabineto duris. Svetimo turto savininkui A. K. žalą pilnai atlygino, atlygino žalą ligonių kasai dėl sutuoktinei suteiktos medicininės pagalbos, taip pat sudarė su sutuoktine susitarimą dėl žalos atlyginimo ir jį vykdo, jai žalą atlygins iki šių metų pabaigos. Sutiko ir neprieštarauja šį ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu, paskirtais įpareigojimais ir draudimais, kuriuos pasižada vykdyti, jų laikytis, todėl prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 4 d. parodė, kad ji su J. M. yra pažįstama nuo (duomenys neskelbtini) m., o santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) m., jie kartu turi du vaikus. Ji su vyru nesutaria jau nuo 2022 m., tais metais, ji pateikė dokumentus teismui dėl skyrybų, tačiau jie susitaikė, mediacijos nepraėjo. Ji su J. M. veda bendrą ūkį, turi du sūnus kuriuos kartu prižiūri. J. M. yra nekonkretaus būdo, emociškai nestabilus, su juo sunku bendrauti, jis sunkiai sukalbamas, labai agresyvus žmogus, turi problemų su pykčiu, jis yra labai jautrus. Žino, kad jos vyras turėjo psichologinių problemų, tuo metu vartojo receptinius vaistus (kad galėtų atsipalaiduoti ir save kontroliuoti), yra pavydus, jis ją įtarinėjo išdavystėmis, kaltindavo, kad ji turi meilužį – jis ją kaltino nebūtais dalykais. Norėtų parodyti, kad jos vyras yra priklausomas nuo alkoholio, maždaug nuo 2020–2021 m., jis pradėjo vartoti didesniais kiekiais, tai tapo nekontroliuojama. 2023 m. birželio 2 d. jos vyras, jai pasakė, kad perpjaus jos gerklę buku šaukštu. Tą jo grasinimą suprato, kaip realų, tiki, kad jis tai galėtų padaryti, t. y. ją nužudyti. Ji yra įbauginta, šoke, ji tiki, kad tai, ką jis padarė 2023 m. birželio 3 d. gali pasikartoti, jis norės ją nužudyti. 2023 m. balandžio 2 d. ji kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl to, kad ją užpuolė jos vyras, tai jau pasikartojantis atvejis, tačiau šį kartą jis buvo su peiliu, todėl mano, kad jis, būdamas laisvėje, gali jai keršyti ir yra tikimybė, jog jis norės ją užmušti. 2023 m. balandžio 3 d., apie 18.20 val., baigė darbą adresu (duomenys neskelbtini). Būdama savo darbo vietoje (rūsyje), apsisukusi staiga pamatė, kaip atsidarė jos kabineto durys, už jų stovėjo jos sutuoktinis J. M., kuris dešinėje rankoje laikė peilį. Jis tuo metu grasindamas jai (sakydamas jai balsu „Zavaliu“, šiuos žodžius suprato, kaip – užmušiu tave), jog ją nužudys ir artinosi link jos, ji tuo metu buvo užpulta, o besigindama, t. y. atstačiusi rankas priešais save, gynėsi, dėl to nukentėjo nuo peilio, kurį jis laikė rankose. Jai buvo sužalotos rankos, bėgo kraujas, jai skaudėjo, pajuto fizinį skausmą. Iškarto po to atėjo jai nepažįstamas asmuo, ją išgelbėjo, jai pavyko pabėgti. Po to, kai buvo sulaikytas jos sutuoktinis, J. M., ji atėjusi į savo darbo vietą pamatė, kad jai buvo padaryta turtinė žala, t. y. buvo sulaužyti jos 3 vnt. mobiliųjų telefonų „SAMSUNG“, kurių bendra vertė bus patikslinta vėliau, 1 ( vienas) vakuuminis masažo aparatas „STARVAK“, kurio vertė 1 100 Eur. Dėl mobiliųjų telefonų nori parodyti, kad artimiausiu metu, pasistengs surasti dokumentus, kurie gali patvirtinti jos telefonų vertę, juos galės pateikti el. paštu tyrėjui tirsiančiam bylą. Norėtų parodyti, kad dviejuose telefonuose turi informacijos, kuri turi reikšmės tirti nusikalstamą veiką, juose yra pavaizduota, kaip jis jai grasina, kaip jai sako, jog susidoros su ja. Civilinį ieškinį reikš teisme, kai tiksliai žinos kokia yra jai padaryta žala. Ji bijo dėl savo gyvybės, tiki, kad jeigu šis žmogus bus paleistas, jis ją nužudys, kadangi jis ne kartą yra tai sakęs, o jo veiksmai rodo tai, kad jis yra pasiryžęs bet kam, nes praeitą kartą buvo namuose, šį kartą darbe. Ji bijo dėl savo vaikų, taip pat, savo gyvybės.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 12 d. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai parodė, kad 2023 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio jos sutuoktinis J. M. panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Jis įsikabinęs į jos rankas pradėjo ją stumti iš buto, taip stumdamas jis jai trenkė į jos veidą ir ji galva atsitrenkė į duris, o kai atsidarė durys, jis toliau ją stūmė iš buto. Pastumdamas jis ją išstūmė į laiptinę, kurioje ji nukrito ant nugaros, ir galimai susitrenkė sėdmenį, tada sutuoktinis jai savo koja ar kojomis, tiksliai neprisimena, įspyrė jai ne mažiau 4 kartų į jos, galimai, dešinę koją. Tuo metu su ja buvo jos sesuo A. D., kuri atitraukė J. M.. Jai pavyko atsikelti ir sesuo iškvietė pagalbą. Ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2023 m. balandžio 1 d., kai J. M., irgi būdamas neblaivus, pradėjo prie jos priekabiauti, tą dieną ji nutarė išvažiuoti. 2023 m. balandžio 2 d. ji atvažiavo į minėtą butą pasiimti savo ir jaunesniojo sūnaus daiktų. Apie savo atvykimą ji informavo vyresnįjį sūnų, kurio tuo metu nebuvo namuose, įvykio metu buvo tik vyras. Kaip suprato, J. M. apie jos atvykimą sužinojo iš vyresniojo sūnaus ir supyko, nes pradėjo jai siųsti įžeidimus, grasinimus, sakė, kad ji nevažiuotų. Atvažiavo su seserimi, atvažiavusi ji pamatė, kad jis yra neblaivus. J. M. pradėjo prieš ją smurtauti. Jo smūgiai kojomis jai į jos koją buvo tiesioginiai, ne per kažkokius daiktus. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. balandžio 2 d., ji parašė pareiškimą dėl sutuoktinio fizinio smurto prieš ją. 2023 m. balandžio 3 d. jai būnant darbe J. M. atvyko pas ją į darbą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vėl buvo panaudotas fizinis smurtas prieš ją. Tuo metu jis ją puolė su peiliu, buvo sužalotos rankos, keliai. Dėl šio įvykio ji taip pat parašė pareiškimą policijai, kaip suprato buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2023 m. balandžio 3 d. J. M. jai padarė akivaizdžius sužalojimus. Be to sulaužė jai priklausančią darbo įrangą ir mobilius telefonus. Dėl jai priklausančio turto sugadinimo ji pateiks atskirą pareiškimą. Todėl norėtų, kad šie ikiteisminiai tyrimai būtų sujungti į vieną. Dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto 2023 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini), ji į ligoninę nebuvo išvežta, medikai jai pagalbą suteikė vietoje, o dėl 2023 m. balandžio 3 d. įvykio buvo nuvežta į ligoninę.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 12 d. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai parodė, kad nuo savo sutuoktinio J. M. nukentėjo, t. y. patyrė smurtą, 2 kartus. Pirmą kartą 2023 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), antrą kartą jai būnant darbe 2023 m. balandžio 3 d., po 18 val., (duomenys neskelbtini). Antrą kartą jis ją puolė su peiliu, buvo sužalotos rankos, keliai. 2023 m. gegužės 28 d. ji parašė pareiškimą dėl patirtos žalos dydžio. Nori patikslinti jai sutuoktinio padarytą turtinę žalą. Pareiškime pirmame punkte nurodytą žalą dėl kosmetologinio aparato „Stavag“ sutuoktinis atlygino, jam pretenzijų neturi. Antrame punkte nurodytą žalą tvirtina, t. y. pasilieka prie tos sumos, kad nusikalstamos veikos metu sutuoktinis sugadino daugiafunkcinio aparato du antgalius, vienas antgalis – „Vacum RF“, kurio vertė 67,26 Eur ir kitas antgalis - „Kavitacijos“, kurio vertė 71,70 Eur. Pareiškimo trečiame punkte nurodytos sugadintų mobiliojo ryšio telefonų likutinės vertės, yra: už „Samsung Galaxy S21“ liko mokėti 124, 84 Eur, todėl šiai sumai ir turi pretenziją, taip pat įvykio metu buvo sugadintas ir kitas jai priklausantis mobilus telefonas „Xiomi Red mi Note 11“, kuris irgi buvo paimtas išsimokėtinai ir dėl jo reiškia pretenziją 114 Eur. Ir nori patikslinti pareiškime 4 punkte nurodytą žalą, kuri yra reali, tai yra 1 000 Eurų, kurią sutuoktinis jai padarė pirmo įvykio metu, kai išmetė jos daiktus, kurie tapo nebevartojami, o daiktai buvo brangūs – striukė, kelnės, suknelės. Dėl viso J. M. sugadinto jos turto, ji nori pareikšti civilinį ieškinį. Šiuo metu su sutuoktiniu J. M. bendrauja jų vaikų klausimais, kaip minėjo jis dalį reiškiamų jos pretenzijų atlygino. Sutinka ir neprieštarauja kad šis ikiteisminis tyrimas butų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jai paaiškinta be ėjimo į teismą, skiriant J. M. visokius įpareigojimus, draudimus, kuriuos jis turėtų vykdyti, jų laikytis, neprieštarautų, kad jam būtų skirta ir programa dėl smurtinio elgesio.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 28 d. papildomai parodė, kad ji turi pretenzijas sutuoktiniui J. M. dėl sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitą dieną dėl sveikatos sutrikdymo ir grasinimų sveikatai bei gyvybei adresu (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis sutuoktinis atlygino Ligonių kasai už jai suteiktas medicinos paslaugas, nedarbingumo neturėjo, papildomai pas gydytojus nesikreipė, todėl dėl sveikatos sutrikdymo, grasinimo gyvybei, savo sutuoktiniui J. M. civilinio ieškinio nereikš, jis jos atsiprašė. Dėl apklausose nurodyto jai priklausančio turto (drabužių, telefono, įrangos) apgadinimo, ji buvo išvardijusi galimus sugadinimus, t. y. ji nenorėjo, nesiruošė ir nesiruošia dėl jai priklausančio turto sugadinimo rašyti atskiro pareiškimo. Be to, telefonai buvo pakeisti į naujus, rūbai taip pat nesusigadino taip, kad juos reiktų išmesti, ji tiksliai net negalėjo ir negalėtų pasakyti kiek jų buvo, todėl buvo nurodžiusi apytikslę jų vertę. Dėl sugadintos įrangos, tai sutuoktinis, po kažkiek laiko atlygino dalį žalos, kita įranga nebuvo sugadinta nepataisomai, vertė buvo nurodoma apytikslė. Taigi jos galutinė pozicija dėl jai priklausančio turto sugadinimo yra ta, kad neteiks jokio atskiro pareiškimo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, civilinio ieškinio nereikš, jo atsisako, tuo labiau, kad ikiteisminiam tyrimui yra oficialiai pateikta jos sutikimas, jos vyro J. M. sutikimas ir pasižadėjimas, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. jis atlygins visą žalą, tam sutikimui ji pritaria, pasirašė. Ji gavusi pranešimą apie tai, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant sutuoktiniui įpareigojimus, draudimus, kuriuos jis turi vykdyti, jų laikytis, tokiam sprendimui pritaria, tokią prokuroro poziciją palaiko, sprendimo neskundžia ir neskųs. Sutuoktinis vykdo savo įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo.

2023 m. balandžio 2 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. M. parodė pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad į gyvenamus namus, kuriuose gyveno kartu su savo vaikais ir vyru J. M. atvyko susirinkti reikiamų daiktų. Jos akivaizdžiai neblaivus vyras užpuolė ją, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, neleido pasiimti jai priklausančių daiktų, bandė trenkti, bet ji smūgio išvengė, kartu su sese išbėgo į laiptinę, ten priėjęs jos vyras abejomis rankomis pastūmė ją, ji parkrito ant grindų ir jis savo dešine koja pradėjo spardyti ją į jos kojas, kiek kartų įspyrė, pasakyti negali, nes buvo šokas. Vyras savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Civilinį ieškinį pageidauja teikti tyrimo eigoje.

Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val., jis su seserimi J. M. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji (sesuo) gyveno kartu su savo vaikais ir vyru J. M., paimti jos daiktų. Užėjo į butą, jos vyras ją pamatęs užsidarė kambaryje, po to jis išėjo ir pradėjo varyti jas iš buto, vadino necenzūriniais žodžiais sesę, į ją metė katiną su grasinimais jį nužudyti, jei sesuo jo su savimi nepaims. Jis neleido seseriai paimti jos ir vaikų daiktų, vadovėlių. Sekiojo paskui seserį ir kambaryje pradėjo versti lentynas su daiktais, sakydamas, kad viskas yra jo ir ji nieko negali paimti. Taip pat pasakė, kad ji paimtų vaikus ir nebegrįžtų, nes negalės į butą įeiti. Seseriai stovint prie įėjimo durų, ją puolė, pastūmė abejomis rankomis. Sesuo neišlaikiusi pusiausvyros nukrito laiptinėje, tada jis priėjęs pradėjo ją spardyti savo abejomis kojomis, jai (liudytojai) pribėgus ir pradėjus šaukti, traukti jį nuo sesers, jis pasitraukė, bet toliau ant jų rėkavo ir vadino necenzūriniais žodžiais. Su seserimi išsigandusios išėjo iš namų, tada ji (liudytoja) iškvietė policiją.

2023 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl techninės klaidos pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pranešama, kad 2023 m. balandžio 3 d., dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11729, nustatyta, kad pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, o tiksliau iš J. M. priimant pareiškimą – protokolą, liudytojo apklausos metu, nurodyta klaidinga įvykio data, tikslus įvykio laikas yra 2023 m. balandžio 2 d., apie 20.30 val. Taip pat atliktuose procesiniuose veiksmuose nurodytas klaidingas įtariamojo vardas, įtariamasis yra J. M..

2023 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) įrašas. BPC skambučio įrašo ID 92169735574, skambučio pradžia – 2023 m. balandžio 2 d., 20.51 val. Įrašo trukmė – 052 sek. Dalyvaujantys asmenys: 1 vyras – BPC operatorius; 1 moteris – pranešėja. Įrašas vyksta lietuvių kalba. Padaroma šio įrašo stenograma. 1 vyras: „112“. 1 moteris: „Labas vakaras“. 1 vyras: „Labas vakaras“. 1 moteris: „Į (duomenys neskelbtini) kvietėm policiją dėl smurto šeimoje, ten dabar vyras išėjo į lauką rūkyti, mes dabar bijome būti prie namų, tai mes truputėlį toliau pasitraukėme. Ar greit atvažiuos patrulis, nes mes matome, kad vyras eina į mūsų pusę“. 1 vyras: „Minutėlę“. 1 moteris: „Ne viskas žinokite, viskas gerai žinokite, nuėjo atgal į laiptinę“. 1 vyras: „Laukyte pareigūnų“. 1 moteris: „Sakykite, ar greitai bus pareigūnai“. 1 vyras: „Nežinau, ponia, laukite prašom“. 1 moteris: „Gerai, pasistengsime likti gyvos“. 1 vyras: „Pasistenkite prašom, adresą pakartokite, prašom“. 1 moteris: „(duomenys neskelbtini)“. 1 vyras: „Supratau, gerai, laukite prašome“. 1 moteris: „Gerai, ačiū“. 1 vyras: „Viso geriausio“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1025/2023(01) nurodyta, kad:

1. J. M. padarytos poodinės kraujosruvos keliuose, žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, blauzdose, bei pjautinė žaizda kairėje plaštakoje ir pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje (kliniškai) ir kairiame rieše (kliniškai). Poodinės kraujosruvos padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos keliuose ir pjautinė žaizda kairėje plaštakoje padarytos prieš 1–3 paras iki apžiūros 2023 m. balandžio 5 d. Poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, blauzdose padarytos prieš 2–5 paras iki apžiūros 2023 m. balandžio 5 d. Kliniškai nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše padarytos prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 3 d.

2. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Vadovaujantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu labiau tikėtina, kad poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, blauzdose galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku. Tačiau sužalojimų makromorfologinis vaizdas yra per panašus, kad būtų galima teigti, kad poodinės kraujosruvos keliuose ir pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, negalėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku. Kliniškai nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše padarytos prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 3 d.

4. Poodinės kraujosruvos padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu.

5. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu.

6. Poodinės kraujosruvos yra nespecifiniai sužalojimai, todėl galėjo būti padaryti tiek ir suduodant smūgius, tiek ir pačiai griuvinėjant.

2023 m. balandžio 3 d. J. M. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 3 d., apie 18.20 val., baigė darbą. Tuo metu buvo dar savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apsisukusi staiga pamatė, kaip atsidarė jos kabineto durys, už jų stovėjo jos sutuoktinis J. M., kuris dešinėje rankoje laikė peilį, tuo metu grasindamas jai (sakydamas jai balsu „Zavaliu“, šiuos žodžius ji suprato kaip – užmušiu tave), jog ją nužudys, artinosi link jos. Ji tuo metu buvo užpulta, o besigindama, t. y. atstačiusi rankas priešais save, gynėsi, dėl to nukentėjo nuo to peilio, kurį jis laikė rankose, tuo metu jai buvo sužalotos rankos, jai bėgo kraujas, jai skaudėjo, ji pajuto fizinį skausmą. Iškarto po to atėjęs jai nepažįstamas asmuo ją išgelbėjo, jai pavyko pabėgti. Po to kai buvo sulaikytas jos sutuoktinis J. M., ji atėjusi į savo darbo vietą pamatė, kad jai buvo padaryta turtinė žala, t. y. buvo sulaužyti jos 3 vnt. mobiliųjų telefonų „SAMSUNG“, kurių bendra vertė bus patikslinta vėliau, ir vakuuminio masažo aparatas „STARVAK“, kurio vertė 1 100 Eur.

2023 m. balandžio 14 d. A. K. protokole – pareiškime apie įvykį nurodyta, kad 2023 m. balandžio 3 d., 18.15 val., (duomenys neskelbtini), apgadintas patalpų inventorius: durys, vaikiška kirpimo kėdė, stiklas, stalviršis, palangė, pakabos stovas, sienos. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį 1 460 Eur sumai. Prie pareiškimo pridėti priedai ir pateiktas civilinis ieškinys dėl 1 460 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 3 d. parodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam ir jo žmonai. Šiuo adresu yra įsikūręs „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. balandžio 3 d. vakare jo žmonai paskambino grožio centro darbuotoja ir pranešė, kad kažkas ten vyksta. Žmona pasijungė „online“ prie vaizdo stebėjimo kamerų ir pamatė, kad grožio centre „siaučia“ nepažįstamas vyriškis. Žmona paskambino jam telefonu ir pasakė, kad skubiai važiuotų į grožio centrą. Kai atvažiavo, lauke jau stovėjo policijos ekipažai. Jis prisistatė patalpų savininku ir užėjo į vidų apžiūrėti „siautėjimo“ pasekmių. Apačioje, kur yra manikiūro ir masažo kabinetai ant grindų gulėjo vyriškis, jis buvo surakintas antrankiais. Kaip vėliau paaiškėjo, tai vienos iš darbuotojų sutuoktinis. Atidžiai apžiūrėjus patalpas tiek apačioje, tiek pirmame aukšte, nustatė, kad yra apgadintas grožio centre buvęs turtas, t. y. įėjimo durys (subraižytas stiklo paketas ir nulaužta rankena), nepataisomai sulaužyta vaikiška kirpimo kėdė, nes vyriškis ja daužė įėjimo duris norėdamas išeiti į lauką. Plastikinėje palangėje, esančioje pirmame aukšte, atsirado skylė ir reikės keisti visą ilgą palangę. Masažo kabinete apačioje nepataisomai sugadintas stalviršis ir, jo manymu, kelis kartus aštriu daiktu durta į masažo kabineto sieną, dėl to sienoje atsirado skylės, be to sugadintos įėjimo į apatiniame aukšte esančias patalpas durys (sulankstyta rankena, subraižytos pačios durys). Abiejų aukštų sienos buvo apgadintos ir išteptos krauju. Daužydamas įėjimo duris, vyriškis sulaužė drabužių pakabą. Visi šie daiktai buvo pirkti iš jo pinigų ir nuosavybės teise priklauso jam. Durys ir palangė buvo įgytos perkant patalpas, kuriose yra grožio centras. Visas kainas yra surašęs ir jas atsiųs tyrėjai elektroniniu paštu. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu 1 460 Eur sumai.

2023 m. gegužės 3 d. A. K. ieškininiame pareiškime nurodyta, kad jam padaryta 1 460 Eur turtinė žala: subraižytas 250 Eur vertės įėjimo durų stiklo paketas, sugadinta 80 Eur vertės įėjimo durų rankena, sugadinta 200 Eur vertės vaikiška kirpimo kėdė, sugadinta 350 Eur vertės palangė, sugadinta 60 Eur vertės rūbų kabykla, sugadinta 280 Eur vertės kabineto durų rankeną su durų varčia, taip pat kabineto stalviršio keitimas ir sienų remontas, kurių kaina 240 Eur.

2023 m. rugpjūčio 9 d. susitarime dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad J. M. pilnai atlygino A. K. 1 460 Eur žalą. A. K. patvirtino žalos atlyginimo faktą.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 9 d. papildomai parodė, kad į jį kreipėsi pilietis J. M.. Tai tas pats pilietis, kuris 2023 m. balandžio 3 d., apie 18:15 val., galimai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atėjęs į grožio saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), sugadino grožio centre buvusį jam priklausantį turtą. Dėl turto sugadinimo jis parašė pareiškimą, pateikė ieškinį 1 460 Eur sumai. Pareiškia, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. pilietis J. M. pilnai jam atlygino visą civiliniame ieškinyje pareikštą sumą, tai yra 1 460 Eur. J. M. pretenzijų neturi. Jis jo atsiprašė, todėl sutinka esant galimybei susitaikyti su juo ar kitokiu sprendimu. Pareiškia, kad žala jam pilnai atlyginta, pretenzijų neturi.

Liudytoja J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba “ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ yra dviejų aukštų, užėjus iš lauko patenkama į patalpą, kur dirba kirpėjos, o nusileidus vienu aukštu žemiau yra penki procedūriniai kabinetai, sanitarinės ir tarnybinės patalpos. 2023 m. balandžio 3 d. dirbo maždaug nuo 9 val. ryto. Nuo 18 val. dirbo su kliente, vardu R.. Maždaug apie 18.20 val. išgirdo labai garsų spiegimą. Suprato, kad tai spiegia jos kolegė J., kuri tuo metu buvo gretimame kabinete. Tuo metu pas ją buvusi klientė išėjo pasižiūrėti kas vyksta, ji iš karto ėjo jai iš paskos. Pro J. kabineto praviras duris pamatė, kad ji guli nugara ant grindų, laiko vieną ranką ištiestą ir ta ranka yra kruvina. Virš J. pasilenkęs jai nepažįstamas vyras, kuris, berods, dešinėje rankoje laikė peilį, o kita ranka buvo prispaudęs J. prie grindų. Vyriškis J. nieko nesakė, o ji gulėjo ir garsiai klykė. Vaizdą matė kelias sekundes, nes jai suveikė savisaugos instinktas, ji stvėrė R. už rankos, jos greitai nuėjo į jos kabinetą, užsirakino iš vidaus, ji išjungė visas šviesas ir pasakė, kad tyliai lauks policijos. R. iš savo telefono paskambino 112 ir iškvietė policiją. Po to už durų ji girdėjo tiek vyriškus, tiek moteriškus balsus, tačiau žmonės kalbėjo rusiškai, o ji nesupranta rusų kalbos. Po maždaug 10 min. išgirdo policijos sirenas. Vėliau girdėjo, kad už durų garsiai duodamos komandos ir nurodymai. Iš to, kas buvo sakoma, suprato, kad policijos pareigūnai sulaikė užpuoliką. Tik po to atrakino duris ir jos su R. išėjo. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ patalpos yra filmuojamos, tačiau kameros yra tik viršuje, kabinetai ir bendro naudojimo patalpos apačioje nefilmuojamos. Įvykio vakarą viršuje dar dirbo viena kirpėja vardu E.. Kaip suprato iš jų pokalbio po įvykio, pas ją tuo metu buvo klientas, kuris padėjo J. ištrūkti ir pabėgti bei pristabdė užpuoliką iki policijos atvykimo. Su J. ji apie šį įvykį nekalbėjo, matė kaip ji iš karto po užpuolimo bendravo su greitosios pagalbos medikais ir policijos pareigūnais. Iš bendrų pokalbių sužinojo, kad kirpėjos klientas J. padėjo pabėgti ir ji nubėgo pas savo draugę, kuri gyvena netoliese.

Liudytojas J. S. (J. S.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d. vakare lankėsi „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pas kirpėją vardu L.. Atėjo kirptis maždaug 17.50 val. L. jau jį kirpo, kai apie 18.15–18.20 val. užėjo jai nepažįstamas vyriškis, kuris jam iš karto pasirodė keistas. Jis kažką sumurmėjo, kad eina pas (vardo neišgirdo) ir nusileido laiptais žemyn ten, kur yra procedūriniai ir manikiūro kabinetai. Maždaug po minutės iš apačios išgirdo isterišką moterišką riksmą. Jie su L. priėjo prie turėklų, tačiau ten nieko nesimatė. Tada nusileido laiptais žemyn, jis ėjo pirmas, L. iš paskos. Nusileidus girdėjo, kad viename iš kabinetų šneka moteriškės, kaip vėliau suprato jos jau kvietė policiją. Pravėrė to kabineto duris, iš kur girdėjosi riksmai ir pamatė, kad ant grindų, ant nugaros guli moteris, o virš jos pasilenkęs vyras rankoje laiko peilį. Jis L. sušuko: „pas jį peilis, kviesk policiją“. Užėjo į tą kabinetą ir kažką sušuko vyriškiui. Jis atsisuko į jį ir tuo metu ant grindų gulėjusi moteris atsistojo ir išbėgo iš kabineto. Vyriškis pradėjo artintis link jo, ar buvo atrėmęs peilį, neprisimena. Jis pastūmė masažo stalą ir juo trumpam užrėmė vyriškį. Išbėgo iš kabineto ir stovėjo pakėlęs durų rankeną taip bandė užpuoliką sulaikyti iki policijos atvykimo. Kol laikė masažo kabineto duris, girdėjo, kad vyriškis kažką viduje daužo, nes girdėjosi duslūs garsai. Jis L. paprašė paduoti jam ką nors, kad galėtų užremti duris, nes rankenos ilgai neišlaikys, kadangi vyriškis iš vidaus vis bandė atidaryti duris. L. jam pristūmė sofą ir po to atnešė kėdę, tačiau vyriškis sugebėjo atidaryti duris. L. iš karto kažkur pasislėpė, kaip po to sužinojo, ji tame pačiame aukšte užsirakino tualete. Išėjęs iš kabineto vyriškis atrodė paklaikęs, lyg būtų kažko pavartojęs. Jis pradėjo jam sakyti: „ateik čia“. Jis nieko nelaukęs nubėgo į viršų, dar sugebėjo atsitrenkti kaire ranka kažkur. Išbėgo į lauką be jokios striukės, tik su kirpimo „apdaru“ ir stovėdamas lauke laikė jau įėjimo durų rankeną. Užpuolikas paėmęs rūbų pakabą bandė iš pradžių daužyti durų stiklą, po to didelį salono lango stiklą, bet neišdaužė. Pro šalį ėjusi moteris jo paklausė kas vyksta. Atsakė, kad viduje psichas su peiliu ir kad ji iškviestų policiją. Užpuolikas vis bandė atidaryti duris ir taip sugebėjo pats iš vidaus kažką padaryti durų rankenai, be to jis dar ją laikė iš kitos pusės. Praėjo kažkur 10 min., po to kai išbėgo į lauką ir kai atvažiavo policijos pareigūnai. Vyriškis jau tuo metu vaikščiojo kažkur apačioje, matyt ieškojo kito išėjimo. Nukentėjusiąją į įvykio vietą atvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis. Jau vėliau jam L. pasakė, kad jos rankos supjaustytos. Policijos pareigūnai užrašė jo duomenis ir pasakė, kad su juo artimiausiu metu susisieks tyrėjai. Pats jis įvykio metu nenukentėjo ir jokių pretenzijų užpuolikui neturi.

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 6 d. parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d. lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nežino. Apie 18 val. atėjo į saloną, matė, kad pirmame aukšte kerpasi vyriškis, daugiau žmonių pirmame aukšte nebuvo. Maždaug 18.10 val. ji laiptais nusileido į apačią, kur yra masažo ir manikiūro kabinetai. Ją pasitiko meistre vardu J., ji uždarė kabineto duris ir pradėjo jai daryti manikiūrą, net spėjo sutvarkyti vieną ranką, kai išgirdo moters klyksmą. Iš pradžių mintis buvo, kad kažkam pasidarė bloga ir žmogus šaukiasi pagalbos. Ji pirma išėjo iš meistrės kabineto, suprato, kad moteris klykia gretimame kabinete. Ji atsargiai atidarė kabineto, iš kurio girdėjosi klyksmai, duris ir pamatė, kad ant grindų tolimesniame kampe arčiau sienos guli moteris, o virš jos pasilenkęs vyriškis. Vyras dešinėje rankoje laikė peilį, lyg kažką sakė moteriškei rusų kalba, bet nesuprato ką. Ji uždarė duris, greitai nuėjo pas J. į kabinetą, užsirakino duris iš vidaus, J. išjungė šviesas ir ji iš karto surinko 112. Atsiliepusiai operatorei pasakė, kad kažkoks nepažįstamas vyras užpuolė moteriškę su peiliu ir kad skubiai reikalingas policijos ekipažas ir greitoji medicininė pagalba, nors iš tikrųjų kraujo tuo metu nematė, bet mintis buvo jei turi peilį, kažkas tikrai gali nukentėti. Už sienos girdėjosi riksmai ir grumtynių garsai. Po kelių minučių išgirdo artėjančių žingsnių garsus, moteris nustojo klykti ir ji girdėjo vyriškus balsus ir grumtynių garsus. Kiek vėliau viskas nutilo, nes, kaip suprato veiksmas persikėlė į salono viršų ten, kur yra kirpykla. Girdėjosi, kad kažkas bando daužyti stiklus, stumdo baldus ir pan. Būnant J. kabinete stengėsi tyliai sėdėti, nes nežinojo, ar užpuolikas negrįš atgal, ar neieškos liudytojų ir nebandys veržtis pas jas. Viskas vyko tikrai labai greitai ir į laikrodį ji nežiūrėjo. Po kelių minučių vėl pasigirdo žingsniai apačioje ir už kitos kabineto sienos, kur yra virtuvėlė, ji išgirdo kavos aparato garsą. Dar tyliai paklausė J.: „ar jis čia sau kavos darosi, ar kaip?“. Po to pasigirdo policijos sirenos. Girdėjo, kad pareigūnai leidžiasi laiptais žemyn. Jie liepė užpuolikui gultis ir vykdyti jų nurodymus, į ką jis jiems lyg niekur nieko pasakė, kad nori ramiai išgerti savo kavą. Po to matyt jis tiesiog buvo paguldytas ant žemės, girdėjosi antrankių garsai. Kažkas pasibeldė į kabineto duris, jos drebančios jas atrakino. Išėjus į bendrą patalpą, matė, kad visur yra kraujo, ant sienų, ant laiptų. Užpuolikas gulėjo ant grindų veidu žemyn ir surakintas. Kai užlipo į viršų, su jais pabendravo pareigūnai, užsirašė duomenis ir telefonus, pasakė, kad tyrėjas susisieks vėliau. Po viso įvykio ji matė nukentėjusiąją, nes ji atėjo iki salono. Moters delnai buvo subintuoti, o striukė kruvina. Kiek girdėjo iš kitų liudytojų pasakojimų, nukentėjusioji sugebėjo su kirpėjos kliento pagalba ištrūkti ir nubėgti pas savo draugę, kuri gyvena netoli įvykio vietos. Dar kažkas sakė, kad ji iš vakaro išsiskyrė su užpuoliku, t. y. paliko jį. Ji asmeniškai per šį įvykį nenukentėjo, jokie sužalojimai jai padaryti nebuvo, tik labai išsigando.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1024/2023(01) nurodyta, kad:

1. J. M. padarytos poodinės kraujosruvos keliuose, žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, blauzdose, bei pjautinė žaizda kairėje plaštakoje ir pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje (kliniškai) ir kairiame rieše (kliniškai). Poodinės kraujosruvos padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos keliuose vir pjautinė žaizda kairėje plaštakoje padarytos prieš 1–3 paras iki apžiūros 2023 m. balandžio 5 d. Poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, blauzdose padarytos prieš 2–5 paras iki apžiūros 2023 m. balandžio 5 d. Kliniškai nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše padarytos prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 3 d.

2. Sužalojimai tiek visumoje, tiek apskritai kiekvienas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių. Vadovaujantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu labiau tikėtina, kad poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, blauzdose galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku. Tačiau sužalojimų makromorfologinis vaizdas yra per panašus, kad būtų galima teigti , kad poodinės kraujosruvos keliuose ir pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, negalėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku. Kliniškai nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše padarytos prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 3 d.

4. Poodinės kraujosruvos padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Pjautinės žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu.

5. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu.

6. Poodinės kraujosruvos yra nespecifiniai sužalojimai, todėl galėjo būti padaryti tiek ir suduodant smūgius, tiek ir pačiai griuvinėjant.

2023 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra grožio salonas, esantis (duomenys neskelbtini). Į apžiūros objektą patenkama iš vidinės kiemo pusės, esančios (duomenys neskelbtini) g. Patekimas į objektą atviras. Prie apžiūros objekto pirmame aukšte matomi stiklo paketai, jų dešinėje matomos praviros baltos spalvos durys su stiklo paketu. Priėjus arčiau ant durų rėmo, ties rankena, matomos raudonos spalvos dėmės, jos fiksuojamos, atliekant momentinę foto nuotrauką. Įžengus į patalpą pro pagrindines duris ant žemės matomas guminis rudos spalvos kilimėlis, šalia kurio, iš kairės matomos raudonos spalvos dėmės, kurias fiksuojamos atliekant momentines fotonuotraukas, šalia iš kairės pusės matomas nusileidimas laiptais žemyn, kurio paviršius yra padengtas raudonos spalvos lašais. Einant minėtais pėdsakais žemyn, nusileidus į rūsį pasukama į kairę, kur yra praviros baltos spalvos durys. Einant link minėtų durų, matomos raudonos spalvos dėmės, šalia durų staktos ant grindų dešinėje matomas juodos spalvos krėslas, šalia kurio viduryje patalpos matomas rudos spalvos kilimas, ant jo matomas pilkos spalvos gultas, kuris yra pasviręs ant šono, šalia jo ant kilimo, pakėlus baltos spalvos užtiesalą randama juodos spalvos rankena, ant kurios matomos rudos spalvos dėmės, objektas paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1, praėjus už gulto, ant žemės matomi įvairios paskirties daiktai, šalia kurių randamos dvi geležtės dalys, kurios paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 1, praėjus arčiau juodos spalvos stalviršio, ant jo matomi įvairios paskirties daiktai. Įvykio vietoje daugiau reikšmingų objektų nepaimta.

Vyriausiojo patrulio E. Z. 2023 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 3 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. K. iš budėtojų apie 18.25 val. gavo pranešimą, kad salone „(duomenys neskelbtini)“ vyras puola peiliu ir galimai sužalojo moterį. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko vyras J. S., kuris trumpai papasakojo situaciją. Sužeista kraujuojanti moteris pabėgo iš salono, ją užpuolė su peiliu jos vyras, atėjęs į jos darbo vietą. Viduje dar liko kitos dirbančios salone moterys, kurios yra užsirakinusios kambaryje. Užpuolikas liko salone ir su savimi turi peilį, su kuriuo užpuolė savo žmoną. Įėjus į vidų ir nusileidus laiptais į rūsį, kuriame galimai buvo vyras, ginkluotas peiliu, asmeniui buvo šaukiamos aiškios ir garsios komandos išeiti, pasirodyti. Asmuo pasirodė, išėjo iš dešinėje esančios virtuvės. Asmeniui buvo nurodyta pakelti rankas, gultis ant grindų, jam atsigulus ant grindų, buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai ir jis buvo sulaikytas. Faktinis sulaikymo laikas 18.45 val. prie savęs peilio neturėjo. Viduje užsirakinusios moterys, sulaikius asmenį, iš patalpų pasišalino. Nukentėjusioji moteris J. M. buvo pasislėpusi pas pažįstamą namuose, ten atvyko GMP, kuri moterį apžiūrėjo, sutvarstė sužeistas rankas. Moterį išgabeno į ligoninę tolimesnei apžiūrai. Apžiūrėjus patalpas, rūsyje priešais J. darbo kabineto duris buvo rasta peilio rankena, viduje jos kabineto durų, kita dalis už nuversto masažo stalo. Jos kabinete buvo matyti grumtynių pėdsakai, išmėtyti daiktai, sulaužyta darbo technika. Taip pat ant grindų ir sienos buvo raudonos spalvos dėmės, galimai nukentėjusiosios moters kraujas, kuris tęsėsi koridoriumi link laiptų ir jais kylant link salono išėjimo. Nuvedus užpuoliką J. M. prie tarnybinės transporto priemonės, jam buvo atlikta dalinė apžiūra, kurios metu jo striukės dešinėje kišenėje buvo rasta dar viena peilio dalis. Pabendravus su viduje buvusiais asmenimis jie teigė, kad moteriai dirbant, jos vyras atėjo į jos darbo kabinetą, užpuolė ją, išsitraukęs peilį perpjovė moters rankas. Pribėgęs J. pastūmė užpuoliką ir moteris pabėgo iš salono pas pažįstamą moterį. Į vietą taip pat atvyko salono „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. K.. Peilis sudėtas į voką Nr. 1. Užpuolikas pristatytas į komisariatą.

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. balandžio 3 d. 21.32 val. pareigūnui patikrinus J. M. blaivumą, nustatytas 1,83 promilės neblaivumas.

2023 m. gegužės 28 d. J. M. pranešime dėl žalos dydžio nurodyta, kad dalis patirtos turtinės žalos yra atlyginta – atlyginta kosmetologinio aparato „Starvac“ vertė. Likusi neatlyginta suma – 1 377,80 Eur.

2023 m. liepos 27 d. susitarime dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad J. M. ir J. M. susitarė dėl žalos atlyginimo. J. M. patvirtino, kad likusią 1 377,80 Eur žalą jis atlygins J. M. iki 2023 m. gruodžio 31 d. J. M. patvirtino, kad susitarimas jai yra priimtinas ir tinkamas.

2023 m. rugsėjo mėn. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, kadangi J. M. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 2 d. veika)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 2 d. veika).

Kaltinamasis J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (viso proceso metu), pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sutuoktinės J. M. įvyko konfliktas, kurio metu jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Dieną prieš įvykį jie su sutuoktine susipyko ir ši išėjo iš namų. Kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 2 d., ji su seserimi atvažiavo į namus ir pradėjo krauti daiktus. Jis supykęs stūmė sutuoktinę J. M., ji laiptinėje nukrito ant grindų ir jis koja spyrė jai į jos kojas. J. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kiekvienos vykusios apklausos metu. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios J. M. parodymai, ji nurodė konflikto priežastį ir iš esmės tokią pačią konflikto eigą, kokią nurodė ir J. M.. Papildomai nurodė, kad, prieš atsidarant durims ir jai nukrentant laiptinėje ant grindų, sutuoktinis ją buvo pastūmęs ir ji susitrenkė galvą į duris, dėl to durys atsidarė ir ji nukrito laiptinėje. Jis taip pat jai grasino, kaltino nebūtais dalykais ir vadino necenzūriniais žodžiais. Liudytojos A. D. parodymai patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes, ji parodė, kad ji nuo sesers laiptinėje atitraukė kaltinamąjį ir iškvietė policiją. Visi minėti asmenys nurodė, jog įvykio metu J. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, pats kaltinamasis parodė, kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2023 m. balandžio 2 d. J. M. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir 2023 m. balandžio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl techninės klaidos pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. 2023 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC įrašas – matyti, kad moteris kvietė pagalbą dėl fizinio smurto panaudojimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1025/2023(01) įrodo, kad J. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sugretinus tarpusavyje šiuos įrodymus, nėra abejonių, kad J. M. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė J. M. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus – poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, blauzdose, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. M. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei J. M.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo. Taigi J. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 21 d.). BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu J. M. ir J. M. buvo sutuoktiniai, kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) m. ir vedė bendrą ūkį, turi du vaikus, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 2 d. veika).

Dėl veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. veikos)

Kaip jau buvo minėta anksčiau pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-788/2017, 2K-131-1073/2018, 2K-139-511/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos, padarytos 2023 m. balandžio 3 d.).

Kaltinamasis J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. spalio 2 d., pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d. po 18 val. žmonos darbo vietoje, būdamas piktas ir apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo žmoną J. M., sakė, kad ją nužudys. Jo manymu, ji tai suprato kaip realų, tikrovišką grasinimą, nes jis buvo su peiliu, buvo jį ištraukęs, sakė grasinančius žodžius, smurtavo ir sugadino jai priklausantį turtą. Nuo jo puolimo žmona patyrė sužalojimus – pjautines žaizdas ant rankų. Įvykį matė salono klientas, kuris jį (kaltinamąjį) užrakino, kai J. M. nuo jo pabėgo. Nukentėjusioji J. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tokias pačias aplinkybes ir įvykių eigą, papildomai detalizavo savo pojūčius ir jausmus nagrinėjamo įvykio metu.

J. M. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. grasinimo nužudyti, realumą pagrindžia nukentėjusiosios J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 4 d. Ji parodė, kad dieną prieš įvykį – 2023 m. balandžio 2 d. ji su vyru susipyko, jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą, dėl to ji parašė pareiškimą policijai. Jis elgiasi neadekvačiai, kaltina ją išdavystėmis, yra nestabilus. 2023 m. birželio 3 d. jis vėl prieš ją panaudojo fizinį smurtą, tik šį kartą jis su savimi turėjo peilį ir grasino ją nužudyti – jis jai pasakė „zavaliu“, šiuos žodžius ji suprato, kaip „užmušiu tave“. J. M. po ištartų žodžių artinosi link jos, pradėjo pulti, o ji besigindama atstatė rankas priešais save ir nukentėjo nuo jo rankose laikyto peilio. Jai iš žaizdų ant rankų pradėjo bėgti kraujas ir labai skaudėjo. Mano, kad grasinimas yra realus, jis gali jai keršyti ir yra tikimybė, jog jis norės ją užmušti. Ji parodė, kad yra įbauginta, šoko būsenos, ji tiki, kad tai, ką jis padarė 2023 m. balandžio 3 d., gali pasikartoti, kad jis nori ją nužudyti. Taigi iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji J. M. išsakytus grasinimus suprato kaip realius. Tą patvirtina ir 2023 m. balandžio 3 d. J. M. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodė, kad J. M. grasino ją nužudyti ir buvo jo užpulta – patyrė fizinį smurtą.

Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kurios įrodo, kad grasinimo nužudyti realumas buvo objektyvus. Visų pirma pažymėtina, kad kai nukentėjusioji patyrė smurtą ir jai pradėjo bėgti kraujas, iš karto po to atėjo jai nepažįstamas asmuo – liudytojas J. S. – ir ją išgelbėjo nuo J. M., tik tada jai pavyko pabėgti. Iš liudytojo J. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis, būdamas grožio salone, pamatė, kaip įėjo įtartinas vyras ir po kelių minučių išgirdo moterišką riksmą. Jis su kirpėja ėjo link kabineto, iš kurio girdėjo riksmą, pravėręs duris pamatė, kad ant grindų ant nugaros guli moteris, o virš jos pasilenkęs vyras rankoje laiko peilį. Jis kirpėjai sušuko, kad vyras turi peilį ir kviestų policiją. Tada nukentėjusioji išbėgo iš kabineto, o jis uždarė duris ir bandė neišleisti vyro su peiliu (J. M.). Kai kaltinamajam pavyko ištrūkti iš kabineto, liudytojas išbėgo į lauką. Liudytojo J. S. reakcija į įvykį, jo elgesys, pastangos padėti nepažįstamai merginai, paliepimas kirpėjai, kad ši greičiau kviestų policiją, rodo, kad pavojus buvo objektyviai realus. Tas pats matyti ir iš kitų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kitų liudytojų parodymų: J. R. ir R. J. parodė, kad, išgirdusios riksmą, nuėjo pažiūrėti, iš kur sklido tas riksmas, nuėjusios pamatė ant grindų gulinčią moterį, o virš jos pasilenkusį vyrą. Išsigando, grįžo į kabinetą, užsirakino, iškvietė policiją ir laukė jų atvykstant. R. J. taip pat parodė, kad vyras, dešinėje rankoje laikydamas peilį ir būdamas pasilenkęs prie moters, kažką rusų kalba sakė, bet ji nesuprato ką. Paskambinusi policijai pasakė, kad nepažįstamas vyras užpuolė moterį su peiliu, skubiai reikalingas policijos ekipažas su greitąja medicinos pagalba. Nors kraujo tuo metu nematė, bet manė, kad kažkas tikrai gali nukentėti. Grasinimo nužudyti realumą sustiprina ir ta aplinkybė, kad dieną prieš nagrinėjamus įvykius (2023 m. balandžio 2 d.) kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją.

Tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad J. M. naudojo fizinį smurtą prieš J. M. ir jos rankose padarė pjautines žaizdas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1024/2023(01) įrodo, kad J. M. pjautinės žaizdos padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos keliuose ir pjautinė žaizda kairėje plaštakoje padarytos prieš 1–3 paras iki apžiūros 2023 m. balandžio 5 d. Kliniškai nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje ir kairiame rieše padarytos prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 3 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Taigi nukentėjusiajai J. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji juto fizinį skausmą.

Nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes įrodo ir liudytojų J. S., J. R., R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taip pat 2023 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole, Vyriausiojo patrulio E. Z. 2023 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad įvykio vietoje matyti kraujo lašai ir rastas bei paimtas sulaužytas peilis. Be to, alkotesterio kvito rodmenys, kad 2023 m. balandžio 3 d. 21.32 val. pareigūnui patikrinus J. M. blaivumą, nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, įrodo aplinkybę, kad nusikalstamų veikų darymo metu J. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jo paties vertinimu, tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. M. sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei J. M. ir grasino ją nužudyti. Kaltinamojo padarytų veiksmų vieta – sutuoktinės darbo vietoje, su savimi turėtas virtuvinis peilis, nukentėjusiosios ir aplinkinių reakcija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad sužalojimais peiliu nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, išsakytu grasinimu nužudyti gali būti padarytas pavojingas poveikis nukentėjusiosios psichikai, ir šių padarinių norėjo. Taigi J. M. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Sugretinus tarpusavyje šiuos įrodymus, nėra abejonių, kad J. M. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas virtuvinį peilį pradėjo grasinti savo žmonai J. M., kad ją nužudys, taip sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, rankoje laikydamas peilį puolė ją, dėl to nukentėjusioji nukrito ir gynėsi, jai J. M. padarė pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje, pjautinę žaizdą kairiame rieše, poodines kraujosruvas keliuose, tokiu būdu nukentėjusiajai J. M. padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu, t. y. 2023 m. balandžio 4 d., J. M. ir J. M. buvo sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (BK 141 straipsnio 2 dalyje).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. M. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos padarytos 2023 m. balandžio 3 d.). Šios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per itin trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą J. M. sumanymą, todėl laikytina, kad jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Dėl veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. veika)

BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-128-511/2022).

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje (veikos padarymo metu galiojusią redakciją – 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakciją, įsigaliojusią 2015 m. sausio 1 d.) pateiktą sąvokų išaiškinimą, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršijo 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos, o pagal teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją, įsigaliojusią 2023 m. birželio 1 d.), atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo viršijo 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršijo 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

J. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 21 d., pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sugadino svetimą, A. K. priklausantį turtą. Parodė, kad 2023 m. balandžio 3 d. po 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio atvyko į sutuoktinės darbo vietą ir, kiek prisimena, ten sugadino svetimą turtą: stiklo paketą, duris, palangę. Duodamas parodymus 2023 m. spalio 2 d. patikslino, kad įvykio dieną, po to, kai sužalojo žmoną, pradėjo gadinti svetimą turtą: salono duris su stiklo paketu, durų rankeną, vaikišką kirpimo kėdę, plastikinę palangę, kabineto duris. Parodė, kad įvykį turėjo matyti salono klientas, kuris jį (kaltinamąjį) užrakino ir neleido išeiti. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo minėto tiesioginio įvykio liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamojo J. M. kaltę įrodo nukentėjusiojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2023 m. balandžio 14 d. A. K. protokolas–pareiškimas apie įvykį, 2023 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir vyriausiojo patrulio E. Z. 2023 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Alkotesterio kvito rodmenys, kad, 2023 m. balandžio 3 d. 21.32 val. pareigūnui patikrinus J. M. blaivumą, nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamų veikų darymo metu J. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jo paties vertinimu, tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Taigi, tiek pačio kaltinamojo, tiek liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis J. M. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis mėtydamas grožio salone esančius daiktus, juos sugadino, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas ir to norėjo.

Pagal 2023 m. gegužės 3 d. A. K. ieškininiame pareiškime nurodytą informaciją jam buvo padaryta 1 460 Eur turtinė žala: subraižytas 250 Eur vertės įėjimo durų stiklo paketas, sugadinta 80 Eur vertės įėjimo durų rankena, sugadinta 200 Eur vertės vaikiška kirpimo kėdė, sugadinta 350 Eur vertės palangė, sugadinta 60 Eur vertės rūbų kabykla, sugadinta 280 Eur vertės kabineto durų rankeną su durų varčia, taip pat kabineto stalviršio keitimas ir sienų remontas, kurių kaina 240 Eur. Pažymėtina, kad A. K. nurodytus 240 Eur sudarė ne turto vertė, o kabineto stalviršio keitimo ir sienų remonto išlaidos, todėl kaltinime jos pagrįstai neįrašytos. Taigi J. M. sugadino bendros 1 220 Eur vertės turtą, priklausantį A. K.. Kadangi sugadinto turto vertė – 1 220 Eur, viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, pripažintina, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad J. M. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugadino grožio salone buvusį turtą, t. y. 250 Eur vertės įėjimo durų stiklo paketą, 80 Eur vertės įėjimo durų rankeną, 200 Eur vertės vaikišką kirpimo kėdę, 350 Eur vertės plastikinę palangę, 60 Eur vertės rūbų kabyklą, 280 Eur vertės kabineto durų rankeną su durų varčia, taip sugadino svetimą, bendros 1 220 Eur vertės nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji J. M., apklausta 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminio tyrimo metu, sutiko, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusysis A. K., apklaustas 2023 m. rugpjūčio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jie susitaikė ir sutiko, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ar kitu būdu. 2023 m. rugsėjo 6 d. J. M. ir A. K. išsiųstas pranešimas apie galimybę baigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimų negauta.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. M. padarė keturis baigtus tyčinius nusikalstamus: du iš jų – nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę; trečią – nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 11 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalis), kaltinamasis grasino savo sutuoktinei, kad ją nužudys; ketvirtą – nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Sugadinto turto vertė – 1 220 Eur.

J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tiek nukentėjusioji J. M., tiek liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. nusikalstamos veikos darymo metu 2023 m. balandžio 2 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. balandžio 3 d. 21.32 val. pareigūnui patikrinus J. M. blaivumą, nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamų veikų darymo metu, t. y. 2023 m. balandžio 3 d., J. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis taip pat nurodė, kad nusikalstamų veikų darymo metu, t. y. 2023 m. balandžio 2 d. ir 2023 m. balandžio 3 d., jis (J. M.) vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigęs. Kaltinamasis paaiškino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas išnykęs, paskutinių 1 metų laikotarpiu 2 kartus baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, „Sodros“ duomenimis vykdo individualią veiklą. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad anksčiau gydėsi nuo narkotinių medžiagų vartojimo, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę:

1) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 2 d. veika), J. M. skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais, draudimu;

2) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. veika), J. M. skiriama 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais, draudimu;

3) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. veika), J. M. skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais, draudimu;

4) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. veika), J. M. skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais, draudimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. veika) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. M. paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 2 d. nusikalstama veika) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 3 mėnesius laisvės apribojimo (iš viso 6 mėnesius) – bausmių, ir J. M. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

J. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

Dvi J. M. nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – žmoną J. M.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 4 d. ir 2023 m. balandžio 6 d. nutarimais paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); nesilankyti J. M. gyvenamojoje vietoje ir jos apylinkėse, nesilankyti grožio salone „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat bute, adresu (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su žmona J. M., uždraudžiant skambinti ir rašyti trumpąsias SMS žinutes. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

J. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 3 d. 18.45 val. iki 2023 m. balandžio 4 d. 14.38 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

1) 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų pridavimo saugojimui peilis, supakuotas į baltą voką Nr. 1, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemečinės II kaimas – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintinas, kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

2) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo įrašas, pateiktas A. K. paliktinas saugoti IBPS.

Byloje pateiktas 2023 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp J. M. A. K., kuriame nurodyta, kad 1 460 Eur žala yra visiškai atlyginta. A. K. patvirtino žalos atlyginimo faktą. Byloje pateiktas 2023 m. liepos 27 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp J. M. ir J. M.. J. M. patvirtino, kad likusią 1 377,80 Eur žalą jis atlygins J. M. iki 2023 m. gruodžio 31 d. J. M. patvirtino, kad susitarimas jai yra priimtinas ir tinkamas. Byloje taip pat pateiktas 2023 m. rugsėjo mėn. Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymas, kadangi J. M. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą. Dėl civilinių ieškinių priimami atitinkami procesiniai sprendimai.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 2 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. veika) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir J. M. paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 2 d. nusikalstama veika) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – 3 mėnesius laisvės apribojimo (iš viso 6 mėnesius) – bausmių, ir J. M. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 3 d. 18.45 val. iki 2023 m. balandžio 4 d. 14.38 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti J. M. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

J. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš J. M. priteisti nukentėjusiajai J. M. 1 377,80 Eur (tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti J. M. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti nukentėjusiajai J. M. padarytą turtinę žalą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Savanoriškai neatlyginus minėtos turtinės žalos iki minėtos datos, išduoti vykdomąjį dokumentą nukentėjusiajai J. M..

Bylos dalį dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, peilį, supakuotą į baltą voką Nr. 1, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemečinės II kaimas, sunaikinti kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, vaizdo įrašą palikti saugoti IBPS.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniaus rajone – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt)

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.