Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo pagal baudžiamojo įstatymo pakeitimus tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Skundas atmetamas.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinęs skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartimi iš esmės teisingai išspręstas klausimas dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų (ne)taikymo nagrinėjamu atveju bei pagrįstai atsisakyta sušvelninti nuteistajam M. T. už perkvalifikuotą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę. Dėl to, skundžiama nutartis paliekama galioti.

13. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

14. Iš skundo byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo atveju yra vykdytini keturi apkaltinamieji nuosprendžiai ir vienas baudžiamasis įsakymas:

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1669-1157/2024, kuriuo M. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

16. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo M. T. skunde laikomasi pozicijos, jog bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes, buvo pažeistas dvigubo bausmių keitimo draudimas, taip pat buvo nesilaikyta BK 63 ir 64 straipsnio nuostatų, be kita ko, pažeidžiant bausmių subendrinimo apėmimo būdu taisyklę. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tokio pobūdžio ir analogiški argumentai būtų aktualūs skundžiant teismo nuosprendį ar nutartį, kuria subendrintos nuteistajam paskirtos bausmės, apeliacine tvarka. Visgi, nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad teismas, nagrinėdamas asmens prašymą pagal BPK 362¹ straipsnio nuostatas dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka, taip pat, kaip šiuo atveju, nagrinėdamas asmens skundą dėl teismo sprendimo, priimto minėto baudžiamojo proceso įstatymo straipsnyje nustatyta tvarka, nerevizuoja jau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. iš esmės nevertina jau įsiteisėjusių teismų nuosprendžių teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl to atitinkamo pobūdžio nuteistojo M. T. skundo argumentai nagrinėtinu atveju nelaikytini reikšmingais ir darančiais įtaką skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267-³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 (TAR, 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. 19686) (toliau – BK ir jo priedo pakeitimo įstatymas) buvo pakeistos tam tikros Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių nuostatos.

18. Nagrinėjamu atveju aktualios yra BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys bei BK 145 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes dėl šių nusikalstamų veikų nuteistojo M. T. atžvilgiu buvo priimti ir šiuo atveju vykdomi teismų sprendimai. Pažymėtina, kad BK ir jo priedo pakeitimo įstatymo 27 straipsniu buvo pakeista tik BK 140 straipsnio 3 dalis, tačiau nagrinėjamu atveju ji nėra aktuali, vadinasi, M. T. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai paliktos neperkvalifikuotos ir dėl jų paskirtos bausmės neturi būti peržiūrimos. Pabrėžtina, kad teismas, sprendžiantis klausimą dėl naujai įsigaliojusio baudžiamojo įstatymo (ne)taikymo atgal, nekeičia įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, jeigu baudžiamojo įstatymo pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

20. Iš nuteistojo skundo matyti, kad jis nesutinka su žemesniojo teismo sprendimu, perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal naujos redakcijos baudžiamąjį įstatymą, palikti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę nepakeistą. Nuteistasis akcentuoja, kad praeityje jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė ir jis laikėsi nustatytos tvarkos bei nepadarė pažeidimų, todėl prašo perkvalifikavus nusikalstamą veiką pakeisti bausmę į laisvės apribojimą. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi tinkamai įvertintos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės ir priimtas teisėtas bei teisingas sprendimas nuteistajam M. T. už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-509-1170/2023 M. T. už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame įstatyme nėra atskirai reglamentuojamas bausmės skyrimo klausimai tuo atveju, kai pasikeitęs nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis teisinis reguliavimas suponuoja pagrindą iš naujo spręsti klausimą dėl skirtinos bausmės. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK straipsnį, numatantį švelnesnę baudžiamąją atsakomybę, bausmė nuteistajam paskiriama naujos redakcijos BK straipsnio sankcijos ribose, tokiu atveju vertintinos aplinkybės, kurios buvo vertintos skiriant bausmę nuosprendžiu.

22. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad skirdamas bausmę teismas įvertino, jog M. T. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis), taip pat vieną nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskirtiną apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 145 straipsnio 2 dalis). Be to, nebuvo nustatyta M. T. atsakomybę lengvinančių (past. – teismas motyvavo, kodėl nekonstatuotinos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės) ar ją sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, sprendžiant dėl skirtinos bausmės buvo atsižvelgiama į tai, kad M. T. ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat baustas administracine tvarka, baudos apmokėtos, o nuosprendžio priėmimo metu buvo dirbantis. Buvo atsižvelgta ir į M. T. sveikatos rodiklius. Dėl minėtų aplinkybių, nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad M. T. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jis po priimtų teismų sprendimų išvadų nedarė ir nekeitė savo gyvenimo būdo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pagal BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių (past. – BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatyta minimali galimos skirti laisvės atėmimo bausmės riba), tačiau apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nusprendė M. T. skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio nuteistasis neskundė apeliacine tvarka, taip neišreikšdamas ir nesutikimo su jam paskirtomis bausmėmis. Be to, nors nuteistojo skunde aukštesniajam teismui akcentuojama, kad anksčiau jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kurios atlikimo metu jis nepadarė pažeidimų, visgi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, M. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau jis ir vėl nusikalto, o tai suponuoja išvadą, jog tokio pobūdžio bausmės nuteistojo požiūriui ir elgesiui nedaro reikšmingai teigiamos įtakos. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo M. T. prašymą išnagrinėjęs žemesnysis teismas pagrįstai nenustatė pagrindo perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką keisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausme. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokio sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės dėl poreikio slaugyti senyvo amžiaus močiutę, kurios, nuteistojo teigimu, negali slaugyti jo dirbanti sesuo. Nors tiek nuteistojo motina, tiek jo močiutė pateikė papildomus prašymus dėl bausmės M. T. sušvelninimo, kuriuose pabrėžiamas poreikis prižiūrėti garbaus amžiaus nuteistojo močiutę I. V., visgi, tokio pobūdžio aplinkybės sprendžiant klausimą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo įtakos priimam sprendimui nedaro.

23. Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 8214) (toliau – BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo 2024 m. spalio 15 d. įstatyme Nr. XIV-3033 (TAR, 2024 m. spalio 23 d., Nr. 18357) numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus taisyklę, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

24. Nagrinėjamu nuteistojo M. T. atveju aktualūs teismų nuosprendžiai, kaip jau minėta, yra įsiteisėję ir vykdomi, tad jais (arba dėl jų priimtais apeliacinės instancijos teismų sprendimais) buvo užbaigos baudžiamosios bylos, todėl BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsniais atlikti Baudžiamojo kodekso pakeitimai nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, o baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies pakeitimai, turintys neribotą grįžtamąją galią, nagrinėjamu atveju nedaro įtakos nuteistojo M. T. teisinei padėčiai.

25. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis M. T. skunde nurodo sutinkantis dirbti viešuosius darbus, tačiau BK 145 straipsnio 2 dalyje tokia bausmė nėra numatyta, todėl nėra pagrindo vertinti tokios bausmės skyrimo galimybės. Švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė galėtų būti skiriama tik BK 54 straipsnio ar BK 62 straipsnio nuostatų pagrindu. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-509-1170/2023 yra įsiteisėjęs ir vykdomas, vadinasi, baudžiamoji byla yra užbaigta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 nėra teisinio pagrindo vertinti BK 54 straipsnio ar BK 62 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, nes šių baudžiamojo įstatymo straipsnių pakeitimai yra ribotos grįžtamosios galios.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo iš esmės teisingai išnagrinėtas nuteistojo M. T. prašymas dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų, švelninančių nuteistojo teisinę padėtį, (ne)taikymo. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis nebuvo suformuluota tinkamai.

27. Skundžiama nutartis buvo priimta pagal BPK VII dalyje nustatytas taisykles, reglamentuojančias įsiteisėjusio nuosprendžio ir nutarties vykdymo procesą. BPK 335 straipsnyje numatyta, kad vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pagal BPK 336 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas; jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (2 dalis); apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos (3 dalis). Vadinasi, žemesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo prašymą, negalėjo nuosprendžio pakeisti. Vis dėlto, įvertinus tai, kad skundžiamos nutarties motyvai yra pagrįsti ir teisėti, atitinkantys nagrinėjamu atveju aktualias teisės aktų nuostatas, spręstina, jog nutarties pripažinimas neteisėta vien dėl netinkamai suformuluotos nutarties rezoliucinės dalies būtų formalus. Darytina išvada, kad netinkama nutarties rezoliucinės dalies formuluotė nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, iš jos pašalinant nuorodą apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio pakeitimą bei kitų nuosprendžio dalių palikimą nepakeistomis, nurodant, kad M. T. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, paliekant tą pačią laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties rezoliucinę dalį, pašalinant iš jos nuorodą apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio pakeitimą bei kitų nuosprendžio dalių palikimą nepakeistomis, formuluojant rezoliucinę dalį:

„M. T. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, paliekant tą pačią 1 metų laisvės atėmimo bausmę“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.