- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- 1-3278-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42236-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės aprobojimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės aprobojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 vasario 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis 2019 m. baladžio 15 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės apribojimo bausmė;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d, nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 145 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. T. 2023 m. lapkričio 1 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu tyčia abiem rankomis sugriebė šeimos narį - motiną V. T. už kaklo ir pradėjo smaugti. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus vieną kartą jai spyrė į koją bei du kartus sugriebęs ją už gerklės smaugė. Šiais veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su motina. Taip pasielgė, nes motina buvo neblaivi bei reiškė jam priekaištus. Supykęs ant mamos griebė ją už gerklės bei spyrė į koją. Antrą kartą jos nesmaugė. Teisme išklausęs motinos, nukentėjusiosios V. T. parodymus, papildomai pareiškė, kad galėjo ją smaugti ne vieną kartą, o kelis kartus.
Apklaustas įtariamuoju M. T. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 1 d. apie 21.00 val. atvyko pas močiutę į svečius adresu (duomenys neskelbtini), kad ją aplankytų. Močiutė dažnai prašo nueiti į parduotuvę nupirkti produktų. Pas močiutę svečiavosi ir jo motina V. T.. Jam atvykus, motina jau buvo girta. Ji pradėjo mokyti, kaip jam gyventi, kalbėjo apie jo priklausomybes, kėlė konfliktą, buvo agresyviai nusiteikusi ir jį įžeidinėjo. Jis labai supyko ir nesusitvardęs griebė motiną už kaklo, bandė ją nuraminti. Taip pamokino, kad pastaroji liautųsi gėrus ir iš močiutės ėmusi pinigus alkoholiui. Konfliktui nesiliovus, jis spyrė motinai į koją. Jis nuolat kovoja su mama dėl jos priklausomybės alkoholiui ir močiutės pinigų reketavimo (b.l. 76-78).
Apklausta teisme nukentėjusioji V. T. nurodė, kad jos sūnus M. visą laiką gyveno bute kartu su ja ir jos mama (močiute). Prieš savaitę sūnui uždėjo apykoję ir jis iš buto buvo priverstas išeiti ir dabar gyvena atskirai. 2023 m. lapkričio 1 dieną M. iš jos reikalavo pinigų, ją smaugė ir mušė. Kai ji grįžo į namus, M. buvo namie. Jis prašė pinigų, tačiau ji nedavė. Tada jis pats iš jos rankinės pasiėmė 30 eurų. Po to M. griebė ją už kaklo, nustūmė į koridorių ir spyrė į kojas. Paskui ji nuėjo į vonią nusiprausti. Tada M. vėl griebė ją už kaklo. Už kaklo ją stvėrė tris kartus, paskui dar kambaryje smaugė. Ji juto fizinį skausmą, ant jos kūno matėsi mėlynės. Jas matė atvykę policijos pareigūnai. Jiems atvykus sūnaus bute nebebuvo. Jis buvo išėjęs. Sūnui pretenzijų neturi, tačiau tegu jis nereikalauja iš jos pinigų ir palieka ją ramybėje. Reikia priversti, kad jis pradėtų dirbti. Jis vartoja „žolę“ gal metus laiko.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. T. pareiškė, jog tarp jos ir sūnaus M. T. kilo konfliktas dėl pinigų. Sūnus dvejomis rankomis griebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po kiek laiko ją paleido ir iš jos rankinės paėmė 30 eurų. Tada atėjęs jai iš paskos į virtuvę, toliau pradėjo konfliktuoti. Jai sėdint ant kėdės spyrė į jai kairę koją, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, o vėliau jis abiem rankomis pradėjo ją smaugti, sukeldamas fizinį skausmą. Jai nuėjus į vonios kambarį persirengti, sūnus vėl atėjo ir abiem rankomis vėl pradėjo ją smaugti, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 5-12).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. parodė, kad 2023 m. lapkričio 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) tarp jos ir sūnaus M. T. kilo konfliktas dėl pinigų. Jis reikalavo iš jos pinigų. Būnant kambaryje ir sėdint ant lovos, prie jos priėjo sūnus ir pradėjo šaukti: „Duok pinigų“, „Tu man privalai duoti pinigų“. Nedavus pinigų, sūnus dvejom rankomis griebė jai už už gerklės ir pradėjo stipriai smaugti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po kiek laiko ją paleido ir nuėjęs link jos rankinės iš rankinės kišenės paėmė 30 eurų kupiūromis po 20 eurų ir 10 eurų. Sūnui paėmus pinigus, ji nieko nesakė. Jai nuėjus į virtuvę, iš paskos atėjo sūnus ir pradėjo toliau konfliktuoti. Dėl ko konfliktavo ir ką sakė konflikto metu, ji neprisimena. Sėdint ant kėdės, sūnus spyrė jai į kairę koją, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, o vėliau dvejomis rankomis iš priekio pradėjo smaugti, dėl ko ji taip pat pajuto fizinį skausmą. Paleidęs sūnus išėjo iš virtuvės. Jai nuėjus į vonios kambarį persirengti, priėjo sūnus ir, jai nespėjus persirengti, vėl dvejomis rankomis pradėjo smaugti, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Kai paleido, ji baigė persirenginėti ir nuėjo atsigulti į lovą. Kur nuėjo sūnus, ji pasakyti negali, nežino, ar liko namuose, ar išėjo iš namų. Vakar ji nekvietė policijos, nes bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Dėl įvykio ji patyrė fizinį skausmą ir moralinę žalą, kurią vertina 500 eurų, civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje. Dėl sūnaus paimtų 30 eurų pretenzijų ji neturi (b.l. 5-12). Apklausta papildomai V. T. nurodė, kad nesikreipė į gydytojus bei VTMT ir to daryti neplanuoja. Civilinio ieškinio nereikš. Pretenzijų sūnui nebeturi. Smurto liudytojų nebuvo, kadangi namuose tą vakarą buvo dviese. Su sūnumi gyvena atskirai, todėl sūnus grėsmės jai nekelia. Ji gyvena ir gyvens (duomenys neskelbtini), o sūnus – (duomenys neskelbtini) ( b.l. 19-20).
Policijos pareigūno R. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. lapkričio 2 d. apie 19.49 val., gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK OVS, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją vakar sumušė sūnus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko V. T., kuri paaiškino, kad tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, nes sūnus reikalavo pinigų. Įvykio vietoje M. T. nebuvo. Pradėjus tarnybiniame automobilyje pildyti procesinius dokumentus dėl smurto artimoje aplinkoje, prie jų priėjo blaivus M. T.. Jis skambino savo vadovybei ir konsultavosi dėl M. T. sulaikymo tikslingumo, nes įvykis buvo 2023 m. lapkričio 1 d.. Jam buvo pasakyta, kad jeigu smurtu įtariamas asmuo turi kitą gyvenamąją vietą ir nekels nukentėjusiajai pavojaus, galima jį nesulaikinėti, o įteikti šaukimą. V. T. buvo akivaizdžiai neblaivi ir provokavo M. T.. Į pastabas ji nereagavo. M. T. tuo tarpu elgėsi mandagiai. Jis paaiškino, kad nenori būti su motina, kuri nuolat vartoja alkoholį ir jį provokuoja. Jis nurodė, kad gali važiuoti pas seserį, kuri jį priims. Dėl to buvo nuspręsta M. T. įteikti šaukimą (b.l 23).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo M. T., jo mamos, nukentėjusiosios V. T. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo duomenys, bei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis M. T. faktiškai be jokios priežasties tyčia naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – motinos V. T. atžvilgiu, dėl smurtinių veiksmų ši patyrė fizinį skausmą. Tokie M. T. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius.
Bausmės skyrimas
Spręsdamas bausmės M. T. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip elgtis. Teismas taip pat įvertina kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. M. T. niekur nedirba ir nesimoko, išlaikytinių neturi (b.l. 34, 350). Vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 2 dalies pagrindu, po to tris kartus teistas už fizinio smurto panaudojimą (b.l. 38-43). Tyčinę nusikalstamą veiką M. T. įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje –recidyvas (b.l. 97-119), baustas administracine tvarka (b.l. 36).
Teismas nenustatė M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje pradėjus įrodymų tyrimą jis nepripažino pilnoje apimtyje jam pateikto kaltinimo ir dėl savo veiksmų faktiškai nesigailėjo, stangėsi juos pateisinti tam tikromis susiklosčiusioms aplinkybėms. M. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, M. T. asmenybę, leidžia teismui spręsti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jam tikslinga skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. T. būtų galima antrą kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, kaip to prašė byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Pažymėtina, kad pradėjus šios bylos ikiteisminį tyrimą tas pats prokuroras su pareiškimu dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo M. T. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 79).
Kai matyti iš byloje surintų įrodymų dar nepilnametis M. T. buvo teisiamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, už tai, kad sumušė savo motiną V. T.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l. 44-46).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) ir nubaustas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme už tai, kad du kartus sumušė motiną V. T., vieną kartą savo senelę I. V. bei nepažįstamą asmenį (b.l. 17-52).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme už tai, kad sumušė motiną V. T. (b.l. 53-55).
Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. balandžio 3 d. M. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 styraipsnio 2 dalį (penkios veikos), BK 145 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1 metų ir 3 mėnesių lasvės laisvės atėmimo bausmę, tačiau pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu M. T. buvo nuteistas už tai, kad sumušė savo seserį E. T., motiną V. T., močiutę I. V. bei sistemingai baugino tuo metu buvusią jo draugę G. (b.l.97-119). Šiame nuoprendyje pažymėtina, kad M. T. 5 mėnesius išbuvo suimtas, tačiau akivaizdu, kad ir tai neturėjo jokio teigiamo poveikio.
Kaltinamasis M. T. toliau niekur nedirba, naudoja šeimos narių atžvilgiu fizinį smurtą, galimai vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, o joms įsigyti reikalauja pinigų. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, o skiriamos bausmės savo prevencinės paskirties neatlieka. Suvokdamas gręsiančią atsakomybę kaltinamasis stengiasi manipuliuoti kitų jausmais, kaltina dėl savo veiksmų netinkamą aplinką ir jam nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jam tinkamoje aplinkoje, nors būdamas pakankamai jauno amžiaus sugeba būti pakankamai žiaurus ir negailestingas, todėl neatmestina, kad jo vykdomos nusikalstamos veikos gali tik sunkėti, o jis pats būti pavojingas mūsų visuomenei. Šioje byloje kaltinamasis teisino savo veiksmus tuo, kad mama skriaudžia jo močiutę – I. V., tačiau jis pats Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas ir už tai, kad naudojo fizinį smurtą savo močiutės I. V. atžvilgiu. Teismas konstatuoja, kad bylos duomenys neduoda įstatyminio pagrindo teismui antrą kartą atidėti M. T. bausmės vykdymą, nes kaip jau buvo teismo pažymėta, kaltinamasis nepadarė jokių išvadų dėl ankstesnių savo teistumų ir tyčia nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laiku.
Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam M. T. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi bendrintina su 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (likusi po laikino sulaikymo laiko ir suėmimo nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. įskaitymo į 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę). Į paskirtos bausmės laiką M. T. įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 9 d. 10.00 val. iki 2023 m. lapkričio 10 d. 16.21 val. – 2 paras (b.l. 63-70).
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi M. T. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios terminas nustatytas 3 mėnesiams nuo faktinio elektroninio stebėjimo įtaiso uždėjimo momento, įpareigojant M. T. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su vykimu į gydymo įstaigą medicininei pagalbai gauti arba esant atskiram ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro leidimui bei neieškoti ryšių su motina V. T. (b.l. 86-89).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis M. T. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 9 d. 10.00 val. iki 2023 m. lapkričio 10 d. 16.21 val. (dvi paras).
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. T. sulaikymo vykdant jo atžvilgiu įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. T. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatytas jos sąlygas, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.