Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2716-1202/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-10-09
Bylos Nr.: 1-2716-1202/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14407-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justas Pažarskis
Kaltinamasis: M. T.
Nukentėjusysis: V. T.
Advokatai: Kęstutis Blažys

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2716-1202/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14407-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajam M. T., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Blažiui,nukentėjusiajai V. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

- 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros;

- 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui;

- 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 50 parų arešto;

- 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės dalį – 30 parų arešto, vieną arešto parą keičiant į vieną laisvės atėmimo dieną, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. T., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 16 d., apie 19.45 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, abejomis rankomis suėmė savo motinai V. T. už gerklės ir tyčia trenkė jos galvą į duris, tokiu būdu, smurtaudamas savo šeimos nariui – motinai V. T., sukėlė fizinį skausmą.

M. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

M. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), su mama eilinį kartą susipyko dėl pinigų, nes buvo didžiulė skola, kurią reikėjo padengti. Sužinojęs, jog pinigai neiškeliavo buto mokesčių skolų padengimui, jis labai supyko ir padarė nusikaltimą. Su mama sutaria, bendrauja, mama finansiškai padeda. Dėvėjo apykoję negalėjo kartu gyventi, atvykdavo pas močiutę, tačiau gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Atvyko vakare, sužinojo kokios skolos liko, kompensacija nesutvarkyta, dokumentai nesutvarkyti, buvo sunku tuo momentu emociškai. Pradžioje įvyko žodinis konfliktas, paklausė mamos, kur pinigai iškeliavo, sunku prisiminti visas detales, tačiau atsimena, kad rankomis griebė mamai už rankų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu viską detaliau papasakojo, nei dabar, sunku viską prisiminti, bandė pamiršti visą įvykį. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu suėmė savo motinai V. T. už gerklės ir tyčia trenkė jos galvą į duris. Daugiau smūgių nebuvo, mama skundėsi sveikatos sutrikdymais, nepastebėjo ar mama buvo sužalota. Jo veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą, tikrai sukėlė fizinį skausmą ir emocinį skausmą, dėl to labai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus, mama buvo neblaivi, suprato, jog mama neblaivi iš burnos kvapo ir elgsenos. Prieš mamą smurtauja ne pirmą kartą. Agresyviai elgiasi mamos atžvilgiu, nes turi nemažai emocinių problemų, traumų, daug teko patirti, nes augo netinkamoje aplinkoje. Ne tik gailisi, bet ir neigiamai žiuri į šį dalyką yra kaltas dėl savo veiksmų, nes yra smurtautojas, tai buvo gyvenimo pamoka. Likusi bausmė yra 1 metai ir 1 diena. Nebuvo davęs pinigų apmokėti buto skolai, bet jis tvarkė finansines situacijas jų šeimoje, kada buvo atjungtas internetas. Prisiėmė visą atsakomybę, savo vardu nusipirko interneto planą ir savo vardu tvarkė reikalus susijusius su elektra. Įvykio metu neturėjo teisės būti mamos namuose, bet močiutė gavo pranešimą dėl skolos ir nežinojo, ką daryti. Sutvarkė šildymo ir elektros kompensacijas, sutvarkė pusę skolų. Nori mamos atsiprašyti ir dėl savo veiksmų gailisi. Kalėjime būdamas lanko ne vieną pozityvų užsiėmimą, užsirašė į darbą, lanko mokyklą ir rytoj (2024 m. rugsėjo 11 d.) eis į pirmą pamoką. Lanko smurto prevencijos užsiėmimus, daug pykčio valdymo pamokų. Stengiasi pasikeisti į kitokį žmogų nei buvo, labai neigiamai žiūri į savo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimų padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo M. T. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. gegužės 23 d. M. T. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų šiuo metu neturi, (duomenys neskelbtini) metais jis gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes tuo metu jautėsi psichologiškai išsekęs. Alkoholio nevartoja visiškai. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, jo turinys ir esmė jam suprantamas. Pareiškia, kad visiškai pripažįsta savo kaltę tuo kuo įtariamas jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Pranešime apie įtarimą nurodytos tikslios įvykio aplinkybės, kurias visiškai pripažįsta. Jis 2024 m. balandžio 16 d., apie 19.40 val. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur apie valandą laiko slaugė savo močiutę I. V. ir 19.45 val. į namus grįžo jo motina V. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi ir jį tai sunervino. Jis sužinojo, kad ji alkoholiui išleido močiutės duotus pinigus, skirtus sumokėti už buto komunalinius mokesčius ir tai jį dar labiau suerzino. Jai dar būnant koridoriuje jis jai išreiškė įvairias pretenzijas dėl vartoto alkoholio ir, kad pragėrė visus pinigus dėl ko jis dėl kilusių emocijų žodinio konflikto metu, abejomis rankomis suėmė savo motinai V. T. už gerklės ir tyčia trenkė jos galvą į duris. Jis daugiau jokių veiksmų jai nedarė ir nuėjo iš koridoriaus į kambarį. Jis supranta, kad savo tokiais nusikalstamais veiksmais smurtavo prieš savo motiną V. T., jai sukėlė fizinį skausmą. Bute buvo jo močiutė, kuri sėdėjo kambaryje ir pačio įvykio nematė, bei buvo jo sesuo E. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri tą įvykį matė ir jo dėl tokio elgesio nepalaikė. Jis jau teistas dėl smurto artimoje aplinkoje motinos atžvilgiu. Jis nesusilaikė, kai pamatė motiną išgėrusią alkoholio, nes ji visą gyvenimą išgėrinėjo ir nesirūpino juo ir seserimis, netgi būdamas vaikas eidavo ją parsivesti iš barų, kitų miestų, (duomenys neskelbtini), kur ji vykdavo pas savo draugą taip pat išgėrinėjantį, bei ją santykiaujančią su kitais asmenimis ir jį tai traumavo. Jis labai dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, padarė sau išvadas ir ateityje taip tikrai nedarys, nes suvokia, kad tokiu elgesiu kenkia sau ir savo seserimis. Prašo jam skirti kuo mažesnę bausmę, nes nori išėjęs į laivę dirbti ir slaugyti močiutę, kuri pasitiki tik juo, taip pat dirbti, laikytis visuomenėje nustatytų normų (1 t., b. l. 168-169).

2024 m. balandžio 16 d. V. T. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. balandžio 16 d., apie 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) ji grįžo į namus po darbo. Užėjo į butą, kuris priklauso jos motinai I. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su savo dukra E. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir mama. Taip pat bute buvo jos sūnus M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Sūnui yra šiuo metu paskirta kardomoji priemonė (probacija) ir uždėta apykojė, dėl smurto artimoje aplinkoje prieš ją. Kai tik užėjo, pastatė maišus ant grindų ir iš kito kambario atėjo sūnus, kuris vėl pradėjo reikšti jai pretenzijas dėl alkoholio, kadangi ji po darbo vartojo alkoholinius gėrimus. Išreiškęs nepasitenkinimą ja, čiupo jai už gerklės dviem rankom, pastūmė jos galvą ir trenkė jos galvą į baltos spalvos duris už kurių yra vamzdynai, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pagal 10 balų skalę ji pajautė 8 balų skausmą. Po šito veiksmo sūnus iškart ją paleido, ji nuėjo į virtuvę, išsikvietė policiją, o sūnus nuėjo į kambarį. Civilinį ieškinį reikšti atsisako (1 t., b. l. 1-4).

2024 m. liepos 4 d. V. T. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jai išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, kurios jai suprantamos. Ji informuota, kad apie artimą šeimos narį, kuris yra įtariamasis, ji turi teisę neduoti parodymų ar neatsakyti į tam tikrus klausimus. Ji liudytojos parodymus duoti sutinka. M. T., gim. (duomenys neskelbtini) d. yra jos biologinis sūnus, nuo kurio ji ir nukentėjo nebe pirmą kartą, dėl ko jis jau yra nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Ji patvirtina savo anksčiau duotus liudytojos parodymus bei tai ką nurodė pareiškime ir visos jos jau nurodytos aplinkybės yra tikslios, tai yra M. T. 2024 m. balandžio 16 d., apie 19.45 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, abejomis rankomis suėmė jai už gerklės dar nespėjus po grįžimo į namus išeiti iš buto koridoriaus ir būnant šalia buto lauko durų koridoriuje, jis tyčia jos galvą trenkė į baltos spalvos duris už kurių yra vamzdynai. Šios durys visiškai šalia buto lauko durų, jų dešinėje, tai yra stovint priešais buto lauko duris koridoriuje, tos baltos durys į kurias trenkė jos galvą yra dešinėje. Kodėl jos dukra duodama parodymus paminėjo vonią, kuri neturi durų ji nežino. Iki tualeto bei vonios ji dar nebuvo spėjusi prieiti ir viskas vyko šalia buto lauko durų. Šio buto tualetas ir vonia jau apie du metus be durų, kurias būdamas agresyvus ir sudaužė sūnus M. T. Ji nufotografavo tas baltas duris dengiančias vamzdynus sienoje, tai yra duris į kurias jis (M. T.) trenkė jos galvą bei taip pat įėjimą į vonią ir tualetą, kuriuos dengia užuolaidos. Nuotraukas ji persiuntė tyrėjui per socialinį tinklą, kad būtų pridėtos prie ikiteisminio tyrimo. Jai iš karto po įvykio buvo guzas viršugalvyje ir skaudėjo galvą, tačiau per kelias dienas guzas išnyko. Ji pas medikus bei į gydymo įstaigą nesikreipė ir nesigydė, tik pareikalavus policijos pareigūnui su siuntimu nuvyko pas med. ekspertus. Ji pageidauja, kad sūnus M. T. dėl įvykdyto smurto artimoje aplinkoje, kurio metu ji patyrė fizinį skausmą, atsakytų pagal įstatymus. Ji jo (M. T.) atžvilgiu jokio civilinio ieškinio nereikš ir jokios žalos atlyginimo nereikalaus, įvykio metu rūbai nebuvo suplėšyti. Minėtą įvykį matė tik dukra E., jos mama buvo toli ir nematė (1 t., b. l. 36-37).

2024 m. gegužės 17 d. liudytojo E. P. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 16 d. dirbo su kolega (duomenys neskelbtini) R. G., šaukiniu (duomenys neskelbtini) ir 20.09 val. budėtojo buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pranešėjos V. T. pradinį pranešimą, prieš 20 min. įvyko konfliktas tarp jos ir jos sūnaus, kuris pranešėjos galvą trenkė į sieną. Nurodė, kad GMP nereikia, vaikų nėra, sūnus liko namie, pranešėja išėjo, pasitiks prie laiptinės. Jiems nuvykus šiuo adresu 20.27 val., pranešėja V. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., juos pasitiko daugiabučio namo kieme, kur pasakė, kad prieš ją smurtavęs sūnus M. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., yra bute (duomenys neskelbtini), kad smurtauja ne pirmą kartą, kad šis jau yra nuteistas ir jis su apykoje. Jie kartu nuėjo į minėtą butą, koridoriaus pačiame gale esančiame kambaryje buvo rastas M. T., kuris sėdėjo ir jo paklausus ar šis smurtavo, atsakė, kad jokio smurto nebuvo bei, jog atėjo girta motina iš darbo ir jis jai pareiškė pretenzijas, kad ši vėl girta ir ją rankomis tiesiog pastūmė į priekį, bet ne už kaklo ar galvos. Kadangi V. T. teigė, kad prieš ją smurtavo, nors ant jos kūno, kaklo bei galvos jokių išorinių sužalojimų nematė, iš jos priėmė pareiškimą, kurį formino kolega. Iš kito kambario ar virtuvės, tiksliai neprisimena, išėjo I. V., kurios paklausus ar matė šį įvykį, ji tylėjo ir nieko nesakė, o vėliau tik pasakė, kad jai duotų ramybę. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo, pareiškėjos minėtos dukros E. T. taip pat nebuvo ir, kad ši būtų buvusi minėto įvykio metu jokios informacijos negavo. Apie šį faktą informavo budėtoją, (duomenys neskelbtini) tyrėjai nurodė M. T. įteikti šaukimą 2024 m. balandžio 18 d. atvykti į (duomenys neskelbtini), o jį patį pristatė į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). M. T. prižadėjo atgal negrįžti. Viso reagavimo metu filmavo BODY kūno kamera. Anksčiau pas šiuos asmenis vykti neteko ir jų nepažįsta. Kadangi nematė ant V. T. jokių sužalojimų, ar ji iš tikro galėjo nuo sūnaus nukentėti nežino, jokių kitų liudytojų nenustatė. Įvykio forminimo metu buvo daromos nuotraukos buto ir moters, tačiau jų įkelti tuo metu į PRĮR sistemą nepavyko, o jų dabar neišsaugojo ir pateikti negali (1 t., b. l. 49-50).

2024 m. gegužės 27 d. liudytojos E. T. apklausos protokole nurodyta, kad jai išaiškintos liudytojo teisės bei, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Taip pat, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. M. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., yra jos biologinis brolis, o V. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., judviejų mama. Mama gyvena su savo mama, judviejų močiute I. V. bute adresu (duomenys neskelbtini), kur jau savaitę laiko ir ji gyvena, o prieš tai gyveno su draugu atskirai. Brolis šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), nes nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje motinos atžvilgiu bei dėl smurto prieš kaimyną. Jis taip pat prieš ją buvo smurtavęs 2023 metų lapkričio mėnesį, tačiau ji pareiškimo nerašė, taip pat prieš minėtą močiutę, kuri taip pat nerašė pareiškimo. Brolis M. T. nuo pat vaikystės linkęs muštis, buvo neramus vaikas, šeimoje nebuvo tėvo, jiems gimus jis su motina kartu nebuvo, o motina po to turėjo daug kitų vyrų ir nuolat iki šios dienos išgėrinėja alkoholį. Brolis M. T. ant mamos nuolat pyksta, kad ši dažnai vartoja alkoholį. 2024 m. balandžio 16 d., apie 19.40 val. ji buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš valandą laiko, močiutę atvyko aplankyti ir brolis M. T. Jis močiutei sutvarkė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to, kad jam patekus į kalėjimą ji galėtų jam pervesti pinigų. M. T. močiutės neslaugo, šiai jau (duomenys neskelbtini), ją slaugo ji su mama. M. T. tuo metu jau buvo su apykoje ir dienos metu jis galėjo lankytis bute (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 23.00 val. iki 06.00 val. turėjo būti savo gyvenamojoje vietoje, pas kitą seserį M. T., kuriai (duomenys neskelbtini) metai, adresu (duomenys neskelbtini), kur sesuo taip pat išgėrinėja. Jos brolis alkoholį taip pat vartoja, tik nėra priklausomas. Jis nevaldo pykčio, būna pykčio ir agresijos priepuoliai, jam lyg anksčiau buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), būna (duomenys neskelbtini), katastrofiškai iškreiptas mąstymas ir pasaulio suvokimas. Jai su juo būti baisu, nes jis dažnai sako, kad jam gali būti blogiau ir jis gali kažką užmušti. 2024 m. balandžio 16 d., apie 19.45 val. jų mama V. T. grįžo po darbo akivaizdžiai neblaivi į minėtą butą adresu (duomenys neskelbtini), būnant jai buto koridoriuje, buvo matyti, kad ji neadekvati, o atėjus broliui M. T. iš tamsaus kambario, esančio prie koridoriaus, jis (M. T.) jai pareiškė pretenzijas, jog ši neblaivi. Mama nenutylėjo ir jam atsikirto žodžiais, jam taip pat reikšdama pretenzijas dėl jo netinkamo bendravimo su ja ir jo grubios leksikos jos atžvilgiu. Brolis M. T. buvo labai agresyvus, jis kaip ir anksčiau reiškė pretenzijas jai dėl netinkamai naudojamų pinigų, kad juos prageria, alkoholiui išleido močiutės duotus pinigus, skirtus sumokėti už buto komunalinius mokesčius. Matė, kaip M. T. nesusivaldęs nuo pykčio griebė savo abejomis rankomis mamai V. T. už gerklės ir tyčia trenkė jos galvą į duris. Jis po šių veiksmų daugiau jokių veiksmų nedarė ir nuėjo iš koridoriaus į savo tamsųjį kambarį, kur turi pasistatęs stacionarų kompiuterį ir naudojasi internetu, žaidžia kompiuterinius strateginius žaidimus susijusius su nusikalstamu pasauliu, burtininkais. Jis dėl šios situacijos visiškai nepergyveno. Močiutė to konflikto metu buvo virtuvėje ir konflikto nematė, nebuvo atėjusi. Mama pajuto dėl šio brolio smurto didelį fizinį skausmą, su ranka rodė į galvos sritį, kad jai iškilo guzas, galimai galinėje galvos dalyje, ji nėjo prie jos ir nežiūrėjo. Ji su mama artima, tačiau pyksta, kad vartoja alkoholį, jei ši įvykio metu nebūtų jam (M. T.) atsikirtusi, galimai būtų išvengta konflikto. Brolis labai pyksta, kai jo kas nors neklauso ir jam atsikerta, su juo reikalinga bendrauti atsargiai renkant žodžius, nes bet kada gali supykti. Mano, kad jam reikalingas medicininis psichologinis gydymas. Dėl šio įvykio ji labai išsigando, kad nebūtų sunkių pasekmių dėl brolio veiksmų, nes jis buvo nevaldomas, į jos bandymą žodžiais bei fiziškai juos išskirti, nes buvo tarp jų įsiterpusi, tai nepadėjo, nes jie kaip degtukai abu buvo įsiplieskę. Ji pati nenukentėjo ir jai smūgiai nebuvo suduoti. Motina po įvykio išbėgusi iš buto iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išklausė motiną ir brolį, ji buvo didžiąją dalį laiko su šunimi ir į pareigūnų pokalbį su jais nesikišo, tik ją jau po visko, kai brolis jau buvo išvestas, vienas policijos pareigūnas išsivedė į laiptinę ir paklausinėjo, kuriam pasakė, kad mama yra neblaivi ir provokavo brolį M. T., dėl ko jis ją taip stipriai trenkė, daugiau detalių nepasakojo. Ji po šio įvykio bute liko, kiek žino, brolį policijos pareigūnai išvežė į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyvena, o sekančiomis dienomis jis vėl į butą adresu (duomenys neskelbtini) atvykdavo, neva slaugyti močiutę, bet jam slaugos dokumentų niekas iki šiol neišdavė. Brolis M. T. su ja bei močiute sutaria geriausiai. Ji toliau rūpinasi močiute (1 t., b. l. 55-56).

2024 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme apklausta liudytoja E. T. nurodė, kad sutinka duoti parodymus. Tai vyko per artimiausią mėnesį, bute adresu (duomenys neskelbtini), vyko konfliktas tarp jos mamos V. T. ir brolio M. T. Konfliktas įvyko dėl to, kad jos mama ilgą laiką vartojo alkoholį ir dėl to vyksta konfliktai namuose, taip išprovokuojamas brolis M. T. M. T. turi agresijos priepuolius. Kiek pamena, viskas buvo dėl pinigų. Buvo aptarta, kad jos mama V. sumokės tam tikrą sąskaitą, tačiau tai nenutiko, sąskaita buvo neapmokėta, brolis M. bandė aiškintis, kodėl taip nutiko. Sąskaitos suma buvo apie 100 Eur, tai buvo lygtais interneto mokestis. Pinigai buvo suteikti jos močiutės I. V. jos motinai V. T. Bute adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu gyveno ji, mama V., močiutė I. ir dalinai jos brolis M. Teismo nuosprendžiu brolis turėjo apykoję, jis turėjo režimą, kad nuo 06.00 val. iki 18 val. jis turėjo būti (duomenys neskelbtini), o kitu metu (duomenys neskelbtini) gatvėje. M. smurtavo prieš jos mamą, gan grubiai įvardijo, kiek suprato, jis ją pastūmė ar patempė už kapišono, taip ji atsitrenkė į sieną. Mama su galva atsitrenkė į sieną. Ji kažkiek matė konfliktą, tačiau buvo stresinė situacija, gali ne viską atsiminti. Tai vyko koridoriuje, tarpdury vonios, ji nematė visko, tik matė, kad jie buvo ganėtinai arti vienas kito. Mama provokavo brolį M. ir M. konfliktavo su ja. Mama atsitrenkė į sieną, ji dėl alkoholio visada yra nestabili, ji ganėtinai dažnai tiek verkia, tiek šaukia. Išskirti, kad tai buvo sumušimas, ji negalėtų. Po konflikto, mama rodė ties savo galva, ties smilkiniu ar pakaušiu, kad yra guzas ir jai skauda. Ji to guzo nematė. Šio konflikto močiutė nematė. Tuo metu bute kitų asmenų atėjusių nebuvo. Mama vėliau pakomentavo, kad turi ant galvos guzą. Kiek pamena tai įvyko pora dienų vėliau po įvykio, kai susitiko su mama ir kartu balkone rūkė cigaretę, mama tada pasakė, kad jos galvoje yra guzas. Kad mamos galvoje yra guzas, ji tai pasakė ne iš karto po įvykio. Mama sakė, kad M. ją trenkė į sieną, todėl jos galvoje yra guzas. Kažką atsimena, kad mama pasakojo apie kapišoną, bet detalių nepamena, neįsidėmėjo. 2024 m. gegužės 27 d. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Pacituojama liudytojos E. T. parodymai iš 2024 m. gegužės 27 d. apklausos protokolo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną A. K.: „Matė, kaip M. T. nesusivaldęs nuo pykčio griebė savo abejomis rankomis mamai V. T. už gerklės ir tyčia trenkė jos galvą į duris“. Tai negalėtų būti tiesa, nes pas juos bute nėra vonioj durų. Galbūt tyrėjas ne taip suprato jos žodžius. M., jos brolis, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir buvo pateikti parodymai. Kad jai būtų lengviau duoti parodymus, tyrėjas surašė parodymus iš brolio parodymų, kad jai būtų lengviau. Pats įvykis prasidėjo koridoriuje, kur yra durys, koridorius tęsiasi link vonios ir močiutės kambario. Ji matė, kad jie konfliktavo ties vonia ir močiutės kambariu, matė, kad mama provokavo jos brolį ir jos brolis konfliktavo su ja atsakydamas. Ji terpėsi tarp jų bandydama išskirti. Bet mama pavartojusi alkoholio, buvo gan agresyvi ir nesileido būti atskiriama, patraukiama nuo M. Konflikto įkarštyje, matė, kad M. sugriebė jos motiną, nutempdamas į vonią, toliau nematė kas buvo. Brolis sugriebė motiną už pečių, griebdamas tuo pačiu už kapišono. Mama, išėjusi iš vonios, pradėjo verkti, toliau, nepamatė, nesuprato, kad buvo smurtauta, trenkta ir buvo, mamai išėjus iš namų, lygtais į laiptinę ar į lauką, ji pasiskambino policijai. Pora dienų po įvykio, mama jai paminėjo, kad turi guzą ant galvos ir minėjo, kad turėjo nueiti įvykio dieną nusiimti abdukciją, ko, kaip suprato, ji nepadarė. Po to, kai atvyko pareigūnai, ar ji kažką sakė pareigūnams, nenori suklysti, bet galimai kol buvo pareigūnai, ji buvo balkone su šunimi, ją pareigūnas nusivedė į koridorių, kur ji paaiškino, kad buvo geriama, konfliktuojama ir galimai smurtaujama. Konfliktuoti pirma pradėjo mama. Mama buvo neblaivi, brolis konflikto metu nebuvo išgėręs. Po konflikto mama išsikvietė policiją, o brolis tiesiog laukė policijos. Kai atvyko policijos pareigūnai, brolis buvo bute. Dabar, kai brolis yra kalėjime, jis dažnai mini, kad gailisi kas nutiko, jie su mama bendrauja. Kiek žino, jis planuoja, kai išeis į laisvę, vesti mamą gydytis nuo priklausomybės. Brolis M. priklausomybės alkoholiui neturi (1 t,, b. l. 65-67).

BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK (duomenys neskelbtini) užfiksuota aplinkybės kad 2024 m. balandžio 16 d. 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., abejomis rankomis suėmęs už V. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., gerklės, pastūmė ją į duris, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. T. sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 69-72).

2024 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo eiga: Apžiūrimas yra koridorius adresu (duomenys neskelbtini). Butas randasi (duomenys neskelbtini) aukšte. Įėjimas į butą yra rudos spalvos šarvuotos durys. Atidarius buto duris patenkama į koridorių (įvykio vieta). Ant grindų prie įėjimo matomas padėtas kilimas. Po dešine puse prie sienos stovi spinta rudos spalvos su pakabintais drabužiais, priešais ją ant sienos yra įrengtos pakabos ant kurios kaba drabužiai. Už drabužių kaba užuolaida, kuri atskiria koridorių nuo esančios nežinomos patalpos. Tiesiai koridorius veda į kitus esančius kambarius kur matomi įvairus buitiniai daiktai. Po kaire puse yra baltos spalvos durys ant kurių rankenos kaba pavadėlis. Aplinka yra netvarkinga, baldai neišvartyti. Apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta-nepaimta (1 t., b. l. 1-4).

2024 m. balandžio 24 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektyvių požymių nurodančių, kad V. T. buvo padaryti sužalojimai, nėra (1 t., b. l. 83).

2024 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas: 5 vnt. BODY kūno kamerų įrašai: 2024-04-16 211419, 2024-04-16 202916, 2024-04-16 210006, 2024-04-16 205110, 2024-04-16 204804 (1 t., b. l. 90-92).

2024 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-04-16 20_05_14)’’, įrašo trukmė 1.46 min. Apžiūros atlikimo eiga: Pokalbis vyksta tarp BPC ir V. T. (1 t., b. l. 94-95).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino sveikatą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo šeimos narį. Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Remiantis kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nusikalstamos veikos padarymo metu M. T. atvykdavo adresu (duomenys neskelbtini) aplankyti, slaugyti močiutės. E. T. parodymuose nurodoma, jog brolis minėtu adresu gyveno dalinai. Teigiama, kad laiką leisdavo savo tamsiajame kambaryje, kur turi pasistatęs stacionarų kompiuterį ir naudojasi internetu, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kaltinamasis turėjo teismo skirtą draudimą lankytis adresu (duomenys neskelbtini), todėl gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis teisiamojo posėdžio metu duotais kaltinamojo paaiškinimais jis tvarkė finansines šeimos problemas susijusias su buto mokesčiais, registravo interneto abonementą savo vardu, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis iš dalies vedė bendrą ūkį su mama adresu (duomenys neskelbtini), negyveno ten tik tuo metu, kai buvo skirtas teismo įpareigojimas nesilankyti minėtos gyvenamosios vietos adresu, tačiau dienos metu šiuo adresu lankydavosi. Todėl laikytina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė prieš šeimos narį.

M. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, jog kaltinime minimu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu, sužinojęs, jog pinigai skirti buto mokesčių skolų padengimui nebuvo panaudoti pagal paskirtį, suėmė motinai V. T. už gerklės ir tyčia trenkė jos galvą į duris. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė neturintis abejonių, jog savo veiksmais sukėlė ne tik fizinį, tačiau ir emocinį skausmą V. T.

Valstybės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektyvių požymių nurodančių, jog V. T. buvo padaryti sužalojimai ar sukeltas fizinis skausmas nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų būti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180- 719/2020). Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Tai, jog kaltinamasis neteisėtais veiksmais sukėlė V. T. fizinį skausmą įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji V. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sunūs M. T. išreiškęs nepasitenkinimą, čiupo jai už gerklės dviem rankomis, pastūmė jos galvą ir trenkė jos galvą į baltos spalvos duris už kurių yra vamzdynai, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pagal 10 balų skalę ji pajautė 8 balų skausmą. Iš karto po įvykio buvo guzas viršugalvyje ir skaudėjo galvą, tačiau per kelias dienas guzas išnyko. Nukentėjusioji skundėsi jaučianti fizinį skausmą, ji įvertinusi 8 balais iš 10, tai, jog nukentėjusioji skundėsi jaučianti fizinį skausmą patvirtina ir liudytojų E. T. ir E. P. apklausos protokolai, 2024 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros metu apžiūrėti įvykio dienos vaizdo įrašai.

E. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip M. T. nesusivaldęs nuo pykčio griebė savo abejomis rankomis mamai V. T. už gerklės ir tyčia trenkė jos galvą į duris, mama pajuto dėl šio brolio smurto didelį fizinį skausmą, su ranka rodė į galvos sritį, kad jai iškilo guzas, galimai galinėje galvos dalyje. Papildomoje apklausoje liudytoja E. T. nurodė, jog 2024 m. balandžio 16 d. konflikto įkarštyje, matė, jog M. T. sugriebė jos motiną, nutempdamas į vonią, toliau nematė kas buvo. Brolis sugriebė motiną už pečių, griebdamas tuo pačiu už kapišono. Mama, išėjusi iš vonios, pradėjo verkti. Pora dienų po įvykio, mama jai paminėjo, jog turi guzą ant galvos. Tai, jog M. T. veiksmais V. T. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir (duomenys neskelbtini) E. P. parodymai. Liudytojas nurodė, jog atvykus pagal iškvietimą nematė vizualių požymių patvirtinančių V. T. sužalojimus ar tai, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau nukentėjusioji apklausiama įvykio dieną nurodė, jog sūnus čiupo jai už gerklės dviem rankom bei pastūmė ir jos galvą trenkė į baltos spalvos duris, už kurių yra vamzdynai, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, kurį pagal 10 balę skalę vertina 8 balais.

2024 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokole pateiktame vaizdo įraše 2024-04-16 202916 matoma, kaip vyras (M. T.) vedamas link durų rėkia, daužo į sieną, verkia, grasina nužudyti motiną vieną dieną, dėl savo emocinės būklės yra neprognozuojamas. Pareigūnai perspėja, kad jei bus kažkas ne taip, bus panaudota fizinė prievarta. Vaizdo įraše 2024-04-16 205110 2m 43s filmavo e0008482 užfiksuota, kad V. T. nurodo, jog už gerklės jis dažniausiai smaugia, bet dabar paėmė ir į siena, į duris. Pareigūnai pasitikslina ar į sieną, ar į duris. Ji jautė 8 balų skausmą, dabar irgi skauda, skausmą vertina 4 balais, nukentėjusioji medicininės pagalbos atsisakė, tačiau nurodė, jog morališkai labai sunku ir skaudu, kalba su psichologais telefonu. M. T. kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai – 2024 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklė, 2024 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad M. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. T. 2024 m. balandžio 16 d. apie 19.45 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, abejomis rankomis suėmė savo motinai V. T. už gerklės ir tyčia trenkė jos galvą į duris, tokiu būdu, smurtaudamas savo šeimos nariui – motinai V. T., sukėlė fizinį skausmą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. T. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

M. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes veikos padarymo metu nebuvo išnykęs teistumas už kitus tyčinius nusikaltimus.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini), 7 kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 101-113), baustas administracine tvarka už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio numatytų įpareigojimų nesilaikymą, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, didesnė dalis baudų nesumokėtos (1 t., b. l. 115-123). Gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 5 kartus. (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais – nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., nustatytos diagnozės; (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nėra duomenų, jog M. T. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 y., b. l. 141).

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam M. T. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Pažymėtina, kad M. T. yra 7 kartus teistas už smurtines nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika akivaizdžiai rodo, kad toks jo elgesys yra sistemingas ir sąmoningas, o ne atsitiktinė klaida jo gyvenime. Kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančią aplinkybę nustatytinas didesnis nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios rūšies vidurkis (BK 140 straipsnio 2 dalies laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Taigi M. T. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nustatyta, jog M. T. yra nuteistas 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutinė skirta bausmė – 50 parų arešto, 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės dalį – 30 parų arešto, vieną arešto parą keičiant į vieną laisvės atėmimo dieną, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, todėl šiuo nuosprendžiu M. T. paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme.

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki priimant ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nuosprendį ir tą pačia dieną kai buvo priimtas 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamasis įsakymas nusikaltimo padarymo diena nebuvo įsiteisėjęs), bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. Teismas pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis nuteistas 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme, 2024 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendyje ir nagrinėjamoje byloje nesiskiria pagal pavojingumą (nesunkus nusikaltimai). Šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirta subendrinta bausmė bendrinamos taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies teismas atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas ir M. T. charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad praeityje jis daug kartų teistas, už smurtines analogiškas ir panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl iš dalies pridedamos bausmės dalis yra didesnė nei pusė šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. teismo nutartimi paskirtos subendrintos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri nustatytina didesnė nei pusė paskirtos bausmės – 7 mėnesiai ir skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaityti faktiškai atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir joje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

V. Kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje gautas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pranešimas, kuriame nurodoma, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusios V. T. gydymo žalos nepadaryta, todėl civilinis ieškinys reiškiamas nebus (1 t., b. l. 86). Nukentėjusioji V. T. civilinio ieškinio byloje nereiškė.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam M. T. parinkimo. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis M. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėja buvo apsunktos. Teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (2 t, b. l. 25) paskyrė M. T. gynėju advokatą Kęstutį Blažį.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 23 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 382,79 Eur (2 t., b. l. 48-53) už M. T. teisme gynusio advokato K. Blažio darbo užmokestį.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 23 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodyta, kad M. T. gynusio advokato K. Blažio darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 382,79 Eur ir prašoma šią antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą priteisti valstybės naudai (2 t., b. l. 49). Taip pat pateiktas advokato K. Blažio 2024 m. rugsėjo 21 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patvirtinantis suteiktų teisinių paslaugų išlaidų dydį (2 t., b. l. 50-52). Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje ir advokato K. Blažio prašyme nurodytos sumos nesutampa, nes advokato K. Blažio prašyme nurodytoje lentelėje nurodyta, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš viso yra 158,33 Eur. M. T. ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatė E. Š., tačiau papildomi gynybos paslaugų išlaidas ikiteisminio tyrimo metu patvirtinantys duomenys nepateikti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, M. T. nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra finansiškai remiamas artimųjų, jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. T. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD) su vaizdo įrašais, prisegta prie bylos 1 tomo viršelio vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

M. T. ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta kardomoji priemonė, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime. Priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirtos subendrintos 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 7 mėnesius laisvės atėmimo ir M. T. skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirtą ir atliktą bausmės dalį bei įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš M. T. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 23 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašais prisegtus prie bylos 1 tomo viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis