Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, iki įkalinimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2017 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir įpareigojimą 6 mėnesius tęsti mokslą, mokytis ar įsidarbinti;

2) 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams;

3) 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 vasario 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių ir 10 dienų; 2020 m. gruodžio 18 d. atliko bausmę;

4) 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros;

5) 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui (šiuo metu atlieka bausmę);

6) 2024 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 50 parų (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. rugsėjo 20 d. apie 12.00 val. šalia (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė S. V. S. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nukrito ant šaligatvio, tokiu būdu sukėlė S. V. S. fizinį skausmą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvyje, dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje, židininiu smegenų sumušimu žievėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. V. S. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. T. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo konflikto su močiute, nes ji leidžia grįžti į namus mamai ir toliau juos emociškai kankinti, duoda jai pinigų alkoholiui. Mama turi problemų su alkoholiu ir jo smurto protrūkiai dažniausiai būna prieš mamą. Jis nuo vaikystės turi daug emocinių sutrikimų, yra impulsyvus ir jam sunku sulaikyti emocijas. Močiutė nenorėdama jo klausyti išėjo į laiptinę, jis nusekė iš paskos. Buvo piktas, nes vienintelis finansiškai išlaiko šeimą. Stengiasi sumokėti visas turimas skolas. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) aukšte. V. priėjo prie močiutės ir paklausė, ar jai reikalinga policija. Močiutė pasakė, kad nereikalinga, tačiau V. vis tiek ją iškvietė. Paklausė V., ko jis čia atėjo, šis atsakė, kad išgirdo konfliktą ir nori išsiaiškinti. Pasakė jam nesikišti, nes tai nėra jo reikalas. Tačiau V. jam pasakė, kad jis yra narkomanas, kuris negauna dozės. Iš pykčio atidarė piniginę ir parodė jam. V. pasižiūrėjo ir nuėjo. Paskui V. atsivedė kažkokią kaimynę ir pasiūlė jai pasižiūrėti į narkomaną. Nekreipdamas į tai dėmesio, apsisuko ir išėjo į kiemą. Ten sutiko V. žmoną. Liepė jai sutramdyti vyrą, nes jis (M. T.) bijo jam ką nors padaryti. Pasakė, kad nori išeiti iš namų ir gyventi atskirai. V. jo paklausė, kodėl jis neišeina, atsakė jam, kad neturi kur, ir apsiverkė. Tuo metu V. pasišaipė, kad jis „snarglys“, nes verkia. Tuomet nesulaikė savo emocijų ir trenkė jam pirmą kartą. Šis bandė pulti atgal. Tada trenkė jam antrą kartą ir šis nukrito ant asfalto. Labai išsigando. Apvertė jį ir laikė galvą, kad kraujas nesubėgtų į smegenis. Rėkė aplinkiniams, kad paduotų servetėlę, norėdamas sustabdyti kraujavimą. Pribėgęs kažkoks berniukas bandė sustabdyti kraujavimą savo striuke. Buvo labai daug kraujo. Po kelių dienų bandė kaimyno atsiprašyti nunešdamas jam šokolado ir gėlių, bet šis pasakė, kad jiems nėra apie ką kalbėti, ir grąžino lauktuves. Nesikreipė psichologinės pagalbos, nes per metus yra tik 5 nemokamos konsultacijos. Kitos mokamos, o tam jis neturi finansinių galimybių. Vaikščiojo Probacijos tarnyboje į pykčio valdymo programą, bet nepritapo, nes ten visi buvo alkoholikai, o jis alkoholio nevartoja. Supranta, kad jo veiksmai yra blogi. Stengiasi dirbti. Dirba ir (duomenys neskelbtini) kalėjime. Lanko visus įmanomus užsiėmimus, užsirašė pas psichologą, bet jo pagalbą labai sunku gauti, nes kalėjime tik viena psichologė. Močiutei yra (duomenys neskelbtini) metai, jos niekas neslaugo, mama jos neprižiūri, nes vartoja alkoholį, močiutė su ja kankinasi, jis nori kuo greičiau ištrūkti iš kalėjimo. Jis saugodavo močiutę nuo savo mamos. Jo smurtiniai veiksmai praeityje yra buvę prieš mamą, močiutę (nemušė, tik pastūmė) ir seserį, bet daugiausiai prieš mamą. Teismas niekada neatsižvelgė, kad mama būdavo neblaivi, matydavo tik jo nusikaltimą ir bausdavo tik jį. Pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasimokė. Sutinka su civiliniu ieškiniu, bet neturi galimybės jo mokėti. Jis neturi profesijos, išsilavinimas tik pagrindinis. Norėtų baigti 12 klasių ir įgyti profesiją. Iki šiol dirbdavo tik neoficialiai, jis nori finansinės nepriklausomybės ir galimybės išlaikyti šeimą. Yra vartojęs narkotikų, bet nėra nuo jų priklausomas. Ji stengiasi save kontroliuoti, bet nemoka. Kalėjime lankys pykčio valdymo kursus ir stengsis ateityje save kontroliuoti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. T. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis M. T. 2023 m. rugsėjo 20 d. apie 12.00 val. šalia (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu sudavė S. V. S. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nukrito ant šaligatvio, tokiu būdu sukėlė S. V. S. fizinį skausmą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvyje, dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje, židininiu smegenų sumušimu žievėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. V. S. sveikatą.

Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nukentėjusysis S. V. S. patyrė sužalojimus dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų , t. y. krisdamas ant asfalto ir galvą į jį trenkdamasis, po to, kai M. T. jam du kartus trenkė į galvą. Nors įvykio dalyvių ir liudytojų parodymai apie konflikto eigą iki smurto panaudojimo šiek tiek skiriasi: nukentėjusysis S. V. S. ir jo žmona J. B. teigia, kad kaltinamojo pyktį ir smurtą išprovokavo skambinimas policijai, pats kaltinamasis aiškina, kad buvo nepagrįstai įžeidinėjamas. Kaltinamojo močiutė ir atsitiktinis praeivis tegalėjo paliudyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas kieme, tačiau negalėjo pakomentuoti jo priežasčių. Tačiau dėl nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų pobūdžio ir pasekmių visų įvykio liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir vieni kitus tik papildo. Visi asmenys nurodė, kad galvos sužalojimą nukentėjusysis S. V. S. patyrė po to, kai jam kaltinamojo buvo suduotas smūgis į galvą, nuo kurio jis krito ant asfalto ir galva trenkėsi į jį. Kaltinamasis, suduodamas kumščiu ženkliai už jį vyresniam (gim. (duomenys neskelbtini) m. ) žmogui, suvokė, kad tokie jo veiksmai mažiausiai sukels fizinį skausmą, o galimai ir sužalojimus, ir to norėjo, todėl darytina išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Jo veika kvalifikuotina pagal kilusias pasekmes. Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada G 3151/2023 (01) nustatyta, kad S. V. S. padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda viršugalvyje, dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje, židininiu smegenų sumušimu žievėje, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo sužalojimų laipsnį, M. T. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, nes veikos padarymo metu tebebuvo neišnykęs teistumas už kitus tyčinius nusikaltimus (BK 27 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Praeityje M. T. už smurtines nusikalstamas veikas teistas 5 kartus, jo teistumas neišnykęs (b. l. 124-138); administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus baustas 3 kartus (už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų pažeidimą, už policijos pareigūnų įžeidinėjimą ir teisėtų reikalavimų nevykdymą), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 120-123), pastarąjį kartą dirbo 2023 metais, duomenų apie vėlesnius įdarbinimus nėra (b. l. 117-118). Iki įkalinimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 119). Žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai už S. V. S. gydymą neatlyginta.

M. T. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale negydytas (b. l. 139-140), tačiau dėl (duomenys neskelbtini) buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 141).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. 89TPK-18/2024 susipažinus su M. T. medicininiais dokumentais nurodoma, kad nėra duomenų, jog M. T. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindo nėra (b. l. 144).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už jį numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad nustatyta viena M. T. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad teistumas neišnykęs, ankstesnės švelnesnės bausmės savo prevencinės paskirties neatliko, smurtinės nusikalstamos veikos daromos sistemingai, nagrinėjama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už kitą smurtinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, M. T. skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Nagrinėjamą nusikaltimą M. T. padarė būdamas neatlikęs 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau iki 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant, jog abiem ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jau yra subendrintos paskutiniu M. T. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina tik su 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir į galutinę bausmę įskaitant jau atliktą bausmę pagal 2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Atsižvelgus į šią nuostatą, M. T. pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei 3 mėnesiai, todėl ši dalis ir pridedama.

Ikiteisminio tyrimo metu M. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114-115). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 983 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo S. V. S. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 56-57). Su ieškiniu pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nukentėjusiajam VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2023 m. rugsėjo 20 d. – 2023 m. rugsėjo 29 d. dėl intrakranijinių sužalojimų, kai būklė nesudėtinga, buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių bendra suma – 983 Eur (b. l. 58).

Atsižvelgus į tai, kad S. V. S. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo M. T. kaltais veiksmais, S. V. S. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas, prašoma suma bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteistini iš kaltinamojo M. T.Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su garso ir vaizdo įrašais (BPC garso įrašais, body kamerų įrašais) paliktina saugoti byloje.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2024 m. gegužės 23 d. pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo M. T. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 179,17 Eur (b. l. 195-197).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-30 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju M. T. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. T. bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, šio nuosprendžio priėmimo dienai faktiškai atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį bei jame nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. T. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 983 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) AB Swedbank esančią sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais (BPC garso įrašais, body kamerų įrašais) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.