- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- II-834-865/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00966-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Advokatai
- Julius Sakalauskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą padavusiai I. S., jos atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), ir jos atstovo advokato Juliaus Sakalausko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15943-2023,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15943-2023 I. S. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad ji, 2023 m. birželio 22 d., 09.28 val., (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 20 punktuose numatytus reikalavimus.
Minėtu procesiniu sprendimu I. S. buvo paskirta 300,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 6 mėnesiams (b. l. 16).
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai
2023 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. atstovo advokato J. Sakalausko skundas, kuriame nurodoma, kad konkrečiu atveju administracinio nubaudimo tikslas gali būti pasiektas, skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, arba jos netaikant, todėl administracinio poveikio priemonė yra keistina remiantis žemiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais pagrindais.Institucija sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino I. S. nuoširdų gailėjimąsi bei prisipažinimą.Dėl I. S. padarytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje pažeidimų esmės paaiškintina, kad: 2023 m. birželio 22 d., pastebėję, kad stovėdama sankryžoje I. S. naudojasi mobiliuoju telefonu (stovint automobiliui (su išjungtu varikliu), laikydama viena ranka telefoną prie veido įrašinėjo garso žinutę), I. S. sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinę dokumentus policijos pareigūnai pranešė I. S., kad ji neturi teisės vairuoti ir kad ši teisė jai buvo atimta už prieš 4 metus padarytą pažeidimą. Remiantis „Ird“ posistemėje prieinamais duomenimis (Išrašas apie AN, Skundo priedas Nr. 2) paaiškėjo, kad už 2018 m. gruodžio 15 d. pažeidimą, kuomet, skubėdama į gydymo įstaigą dėl mažamečiui sūnui (neturinčiam metų) prasidėjusios ūmios alerginės reakcijos, nepažįstamoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) tamsiu paros metu I. S. nepastebėjo gyvenvietes riboženklio ir viršijo gyvenvietėje leistiną greitį, jai 2019 m. vasario 11 d. protokolu su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje ROIK 18095640795 ne tik buvo skirta 225,00 Eur piniginė bauda, bet ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Kiek prisimenama, pranešimas nurodyti, kas vairavo transporto priemonę, 2019 m. buvo atsiųstas I. S. sutuoktiniui - transporto priemonės savininkui, kuris pranešė policijai, kad pažeidimo padarymo metu vairavo I. S. ir 2019 m. kovo 6 d. sumokėjo baudą. Tačiau apie tai, kad šiuo nurodymu tuo pačiu buvo skirta ir administracinio poveikio priemonė nei I. S., nei jos sutuoktinis nepastebėjo. Siekiant išsiaiškinti visas 2019 m. vasario 11 d. protokolo su administraciniu nurodymu surašymu susijusias aplinkybes, I. S. atstovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių, prašydamas susipažinti su administracinio nusižengimo byla ROIK 18095640795 (Prašymas, Priedas Nr. 3). Tačiau institucija nurodė, kad prašomą informaciją (kuri gali būti reikšminga nagrinėjant šį skundą), pateiks iki liepos 27 d., t. y. jau suėjus įstatymuose numatytam 20 dienų apskundimo terminui (el. laiškas, Piedas Nr. 4), todėl minėta medžiaga Teismui bus pateikta vėliau. Kaip žinoma, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Visiškai sutiktina su tuo, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neturint teisės, yra pakankamai šiurkštus pažeidimas, o šiame straipsnyje už tokio pažeidimo padarymą numatyta bausmė, kuomet asmuo sąmoningai sėdo prie vairo žinodamas, kad neturi tam teisės, yra visiškai adekvati. Taip pat pripažintina, kad galimas I. S. neatidumas, nepastebėjus, jog 2019 m. protokolu su administraciniu nurodymu jai tuo pačiu buvo skirta ir administracinio poveikio priemonė, nėra ją teisinanti aplinkybė, tačiau vis tik tenka konstatuoti, kad jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą I. S. padarė visiškai nesuvokdama to, jog neturi teisės sėsti prie transporto priemonės vairo. Ir tą iš dalies pagrindžia sekančios faktinės aplinkybės:- visą šį laiką (daugiau nei 4 metus) I. S. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas nebuvo pasibaigęs ir 2023 m. birželio 22 d. pažeidimo padarymo metu (Priedas N 5);- vairuojant automobili per šį laikotarpį I. S. ne kartą stabdė policijos pareigūnai, kurie tikrindavo dokumentus ir I. S. jokių priekaištų neturėjo; - I. S. turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) darbą. Jos sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini), todėl jiems puikiai žinomos teisinės pasekmės, kurios kyla padarius eismo įvykį, neturint teisės. T. y., kad tokiu atveju draudimo išmoka pagal „Casco“ draudimo sutartį yra nemokama, o už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu taikomas atgręžtinis reikalavimas dėl visų nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų sugrąžinimo.- I. S. vairuojamas automobilis yra 2022 m. gamybos, pakankamai didelės vertės (Registracijos liudijimas, Priedas Nr. 6), todėl vairuoti automobilį, neturint draudimo apsaugos, būtų nepateisinamai didelė rizika.- Be to I. S. yra žinoma ir 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinta Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarka t. y., kad siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, reikia išklausyti specialius kursus ir tai patvirtinantį dokumentą, kartu su kitais šioje tvarkoje nurodytais dokumentais, pateikti VĮ „Regitra“, nes 2013 m. I. S. už greičio viršijimą jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui, ir ji buvo įvykdžiusi šią procedūrą bei specialią teisę susigrąžinusi (duomenis gali pateikti tik institucija, nes „Ird“ posistemėje duomenų apie šį pažeidimą nėra). Taigi, nurodytos aplinkybės visų pirma suponuoja tai, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje pažeidimą I. S.. Be to formalų šio pažeidimo pobūdį rodo tas faktas, jog nuobauda faktiškai skirta vien tik už 4 val. papildomų vairuotojo kursų neišklausymą (nors tą galima atlikti ir nuotoliniu būdu), kadangi nuo ankstesnio teisės atėmimo termino pasibaigimo yra praėję daugiau nei 4 metai. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriomis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėtų principų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė Teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis byloje Nr. AN2-600-327/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pabrėžta, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) nutartys bylose 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2 AT-7-4- 2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse šios teisės normos taikymo aspektu pažymima, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pageidimų (nusižengimų) bylose Nr. Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38- 895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-68- 507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019). Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Taigi, spendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti, kad I. S. charakterizuoja tik teigiamai. Pažeidimas, už kurį I. S. sustabdė policijos pareigūnai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, t. y. jos laikymas rankoje), nėra priskirtinas prieš šiurkščių. Per 5 metus I. S. iš viso yra padariusi tik 3 administracinius nusižengimus ir galiojančių administracinių nuobaudų 2023 m. birželio mėn. pažeidimo padarymo metu neturėjo. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, savo veiksmais ji grėsmės eismo saugumui ar žalos niekam nesukėlė. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina I. S. neatidumo, prieš 4 metus nepastebėjus, jog jai yra atimta teisė vairuoti automobilį, tačiau visuma aukščiau nurodytų aplinkybių vis tik leidžia teigti, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo, neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Padariusi šį administracinį nusižengimą, I. S. labai kritiškai įvertino įvykusį ir stengsis ateityje būti daug atidesnė. Esant visumai minėtų duomenų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manytina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sumokėjus paskirtą baudą bei pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sutrumpinant iki minimalaus 1 mėnesio termino. Kas, vertinant I. S. asmenybės bruožus bei nepatogumus, kuriuos ji patyrė negalėdama naudotis automobiliu, atėmus teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei tai numato ANK 424 straipsnio 7 dalis, I. S. vis tiek patirs visas neigiamas pasekmes, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai kartu su paskirta bauda turės akivaizdų prevencinį poveikį ir įpareigos dar labiau laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atidesnei. Pažymėtina, jog, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, tokiai bausmės švelninimo pozicijai pritariama ir naujausioje teismų praktikoje (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-744/2023). Pažymėtina, I. S. automobilio nevairuoja nuo tada, kai 2023 m. birželio 22 d. ją sustabdė policijos pareigūnai, todėl manytina, jog, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teisės vairuoti atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios dienos (b. l. 1-5).
Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. atstovo advokato J. Sakalausko skundą, kuriame nurodyta, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais.2023 m. liepos 4 d. Institucijos pareigūnė išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-15943-2023, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 3 dalimi, paskyrė minimalią 300,00 Eur baudą ir minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 3 dalimi paskyrė 60,00 Eur baudą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis nutarimu paskirta galutinė nuobauda – minimali 300,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui.Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad I. S., 2023 m. birželio 22 d., apie 9.28 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, taip pat rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pažeidžiant KET 14 ir 20 punktų reikalavimus.I. S. nesutikdama su Institucijos 2023 m. liepos 4 d. priimtu nutarimu, apskundimo tvarka pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pastaroji pateiktame skunde prašo pakeisti Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-15943-2023 ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, arba jos netaikyti. Administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23212325221 tyrimo metu nustatyta, kad I. S. atžvilgiu 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje paskiriant 225,00 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 1 mėnesio laikotarpiui.ANK 686 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatyta tvarka.SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.Pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais. Iš šio aprašo 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SEAKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. birželio 22 d. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti I. S. teisės vairuoti, kaip tai nustatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ 13 punkte, I. S. 2023 m. birželio 22 d. vairavo automobilį neturėdama tam teisės, todėl pagrįstai ji buvo pripažinta kalta padariusia ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8- 976/2015). Pažymėtina, kad asmenims įsigijusiems specialiąją teisę (vairuoti kelių eismo transporto priemonės), taikytinas reikalavimas žinoti KET ir jomis vadovautis. KET taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Iš ko darytina išvada, kad I. S. kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą žinoti kokia bausme yra nubausta, taip žinodama ir apie poreikį užbaigti papildomus kursus ir įstatymo reglamentuota tvarka atgauti teisę vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl KET pažeidimų. Dėl pareiškėjos argumentų jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pastebėtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. I. S. dėl pažeidimo gailisi, todėl jai buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, taip pat paskirtas minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas. Administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23212325221 nagrinėjimo metu pastaroji nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Susipažinus su pateiktu skundu, bei jo priedais, mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Institucijos nuomone, byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnė 2023 m. liepos 4 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-15943-2023, pakanka pripažinti I. S. kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 23212325221 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54- 489/2018). I. S. teigia, kad automobilio nevairuoja nuo tada, kai 2023 m. birželio 22 d. sustabdė policijos pareigūnai, todėl mano, jog, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teisės vairuoti atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nurodytos datos. Institucija nesutinka su šia nurodyta aplinkybe. Vadovaujantis ANK 686 straipsnio (Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymas) 3 dalimi (Asmenims, kurie sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, šios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos). Atsižvelgiant į tai mano, kad vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos. Ar I. S. paskirta administracinio poveikio priemonė švelnintina, prašo spręsti teismo savo nuožiūra.
III. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn patraukta I. S. teismo posėdyje parodė, kad prisipažįsta savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tąkart ji vairavo automobilį, stabtelėjo (duomenys neskelbtini), prie sankryžos, automobilio vairas išsijungė ir ji įrašinėjo į mobilųjų telefoną garso žinutę. Tąkart važiavo į darbą, buvo rytas. Greitis nebuvo didelis, eismas nebuvo intensyvus, kaip minėjo, žinutę rašė, sustojusi prie sankryžos. Važiavo viena, vaikus jau buvo paleidusi prie mokyklos ir į darželį. Gailisi, kad taip nutiko. Palaiko kitus skunde išdėstytus argumentus, juos pakomentavo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo A. A. 2023 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl ROIK: 23212325221 nurodoma, kad 2023 m. birželio 22 d., apie 09.28 val. patruliuodamas kartu su tyrėju J. M. iš anksto numatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Įjungus garsinius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo I. S., kuriai prisistačius, buvo paaiškinta sustabdymo priežastis, bei paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Nuėjus iki tarnybinio automobilio, bei patikrinus I. S. duomenų bazėje, paaiškėjo, kad pastaroji neturi vairuotojo pažymėjimo, nes vairuotojo pažymėjimas nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 6 d. buvo atimtas už ANK 416 straipsnio 6 dalį. Paaiškinus I. S., kad jai buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, ši paaiškino, kad apie jai surašyta protokolą 2019 m. kovo 7 d. ši žino, tačiau, kad jai buvo atimtas mėnesiui laiko vairuotojo pažymėjimas, ši aiškino, kad nežinojo. I. S. buvo surašytas AN protokolas ROIK: 23212325221, dėl padarytų nusižengimų pagal 417 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį. I. S. su protokolo nagrinėjimo datą, vietą bei laiką supažindinta. Filmuota BODY (b. l. 20).
IV. Teismo išvados
I. S. ir jos advokato Juliaus Sakalausko skundas tenkintinas.
I. S. pateiktuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad ji, 2018 m. gruodžio 15 d. pažeidimą, kuomet, skubėdama į gydymo įstaigą dėl mažamečiui sūnui prasidėjusios ūmios alerginės reakcijos, nepažįstamoje vietovėje, tamsiu paros metu, nepastebėjo gyvenvietes riboženklio ir viršijo gyvenvietėje leistiną greitį, todėl 2019 m. vasario 11 d. protokolu su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje ROIK 18095640795, jai buvo skirta ne tik 225,00 Eur piniginė bauda, bet ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 1 mėnesiui. Kiek prisimena, pranešimas nurodyti, kas vairavo transporto priemonę, 2019 m. buvo atsiųstas jos sutuoktiniui, transporto priemonės savininkui, kuris pranešė policijai, kad pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo I. S. ir 2019 m. kovo 6 d. sumokėjo baudą. Tačiau apie tai, kad šiuo nurodymu tuo pačiu buvo skirta ir administracinio poveikio priemonė nei I. S., nei jos sutuoktinis nepastebėjo. I. S. ir toliau važinėjo, nes turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas nebuvo pasibaigęs ir 2023 m. birželio 22 d. pažeidimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį padarymo metu. Be kita ko, per šį laikotarpį (daugiau nei 4 metus) vairuojant automobilį I. S. ne kartą stabdė policijos pareigūnai, kurie tikrindavo dokumentus ir pastarajai jokių priekaištų neturėjo.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. atstovo advokato J. Sakalausko skunde teigiama, kad pastaroji nepagrįstai nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes bylai reikšmingu laiku turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei nežinojo apie atimtą teisę vairuoti transporto priemones. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos atstovo teiginiu.
ANK 686 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjui, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad I. S. 2019 m. vasario 11 d. protokolu su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje ROIK 18095640795 ne tik buvo skirta 225,00 Eur piniginė bauda, bet ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 6 d., nes pareiškėja (jos sutuoktinis) 2019 m. kovo 6 d. sumokėjo siūlomą 225 Eur baudą. Remiantis ANK 686 straipsnio 4 dalimi, SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi ir Aprašo 10 punktu, akivaizdu, kad nagrinėjamo įvykio dieną (2023 m. birželio 22 d.) I. S. privalėjo būti užbaigusi papildomą vairuotojų mokymą ir tik tada vairuoti automobilį, nes tik tokiu atveju jai būtų sugrąžinta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad I. S. būtų užbaigusi minėto pobūdžio mokymą. Ji taip pat neginčija tokios aplinkybės. Vadinasi, I. S. 2023 m. birželio 22 d. nebuvo susigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ji negalėjo vairuoti automobilio. Tokios išvados nepaneigia I. S. atstovo gynėjo J. Sakalausko skunde pateikti argumentai, neva „formalų šio pažeidimo pobūdį rodo tas faktas, jog nuobauda faktiškai skirta vien tik už 4 val. papildomų vairuotojo kursų neišklausymą“.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimama, asmuo neturi teisės nei vairuoti transporto priemones, nei susigrąžinti jos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi abiem atvejais asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Pažymėtina, kad SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo (o ne įgijimo iš naujo) sąlygą – nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
Taigi, anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste konstatuotina, kad I. S. nesusigrąžino teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes ji neįvykdė privalomos sąlygos (nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą). Nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones automatiškai nėra atkuriama, todėl pripažintina, kad bylai reikšmingu laiku I. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilyginamas asmenims, kurie turi įstatymų nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-22/2014, 2AT-28/2014, 2AT-8-976/2015).
Be to, atkreipiamas dėmesys į prieštaringą I. S. atstovo gynėjo J. Sakalausko skunde nurodomą argumentą, o būtent – I. S. sutuoktinis būdamas (duomenys neskelbtini), kuris, be kita ko, kaip automobilio savininkas gavęs policijos pranešimą nurodyti, kas vairavo transporto priemonę ir 2019 m. kovo 6 d. sumokėjęs paskirtą baudą, nepastebėjo apie nurodyme tuo pačiu skirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui ir nepranešė I. S., todėl 2023 m. birželio 22 d. administracinį pažeidimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, sutuoktinė padarė nesuvokdama ir nevertindama, kad jį daro, t. y. šis nusižengimas atliktas neturint tyčios.
ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Be to, pastebėtina, kad dar 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. I. S. įgijo teisę vairuoti transporto priemones jau po SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcijos pakeitimo – 2015 m. vasario 18 d (b. l. 10). Akivaizdu, kad I. S., tiek mokydamasi vairuoti, tiek įgijusi aptariamą specialiąją teisę, turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad ji nežinojo, neatleidžia jos nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jos veiksmuose nėra kaltės (tyčios). Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės jos atstovo gynėjo J. Sakalausko argumentai apie galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ne kartą policijos pareigūnų sustabdymą pareiškėją vairuojant automobilį ar 2022 m. gamybos, pakankamai didelės vertės automobilio vairavimą neturint draudimo apsaugos bei kitas skunde nurodytos aplinkybės.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad I. S. pagrįstai nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. atstovas gynėjas skunde ir I. S. teismo posėdyje prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sutrumpinant iki minimalaus 1 mėnesio termino.
ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti I. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje minimalus.
I. S. vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Kita vertus, būtina įvertinti pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones neilgam laikui – vienam mėnesiui – už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą prieš penkerius metus iki šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo. Pagal nustatytą reglamentavimą, asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vieneri metai, nustatyta lengvesnė tokios teisės susigrąžinimo tvarka (nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą) nei asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bent vieneriems metams. Be to, nors I. S. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau nenustatyta, kad ji iki tol apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Dėl minėtų priežasčių pripažintina, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Šiuo metu I. S. išklausė papildomą vairuotojų mokymo kursą.
Skundžiamame nutarime nustatyta I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Institucija sunkinančių aplinkybių nenustatė.
I. S. anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad I. S. be administracinio nusižengimo, nustatyto 2023 m. birželio 22 d. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalyje bei 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo anksčiau bausta buvo tik už administracinį nusižengimą padarytą 2018 m. gruodžio 15 d. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Taip pat nenustatyta, kad ji padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio. Taigi I. S., kuri įgijo teisę vairuoti transporto priemones daugiau kaip prieš aštuonerius metus (2015 m. vasario 18 d.), yra iš esmės pavyzdinga kelių eismo dalyvė ir laikosi KET. Atitinkamai aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėja apibūdinama kaip asmuo, besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis (pareiškėja nesiekė piktybiškai nesilaikyti nustatytos tvarkos naudotis teise vairuoti transporto priemones).
Svarbu įvertinti ir kitas I. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) darbą, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Jos sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini). Šeima turi du mažamečius vaikus, kuriuos vežioja į darželį ir į mokyklą.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių I. S. asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjos asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jai būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į I. S. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) darbą, laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti I. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 1 (vienam) mėnesiui. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Visiškai neskirti pareiškėjai aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. atstovas advokatas J. Sakalauskas pateiktame skunde taip pat nurodo, kad pareiškėja automobilio nevairuoja nuo tada, kai 2023 m. birželio 22 d. ją sustabdė policijos pareigūnai, todėl manytina, jog, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teisės vairuoti atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios dienos (b. l. 1-5).
Vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalimi, asmenims, kurie sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, šios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į aptartą nustatytina, kad I. S. vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir jos advokato Juliaus Sakalausko skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15943-2023 dalyje, kuria I. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti I. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 3 dalimi, I. S. vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.