- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1039-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04771-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Igalex“
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Igalex“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Igalex“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Igalex“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. M. (toliau – ir atsakovas) 936,59 Eur skolą, 16,67 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Mechanizmų nuomos sutartį Nr. 2021/09/23-1 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovas išsinuomojo statybinę techniką – vikšrinį ekskavatorių DOOSAN DX225LC 28 t. su kasimo kaušu ir pilnu kuro baku. Atsakovas už ekskavatoriaus nuomą įsipareigojo mokėti 100 Eur už kiekvieną dieną, neįskaitant PVM, taip pat taikyti 8 valandų tarifą per dieną, o viršijus šį limitą atsakovas įsipareigojo sumokėti 12 Eur be PVM. Sutarties 2.3 punkte atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas per 3 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Sutartimi šalys taip pat sulygo, jog laiku nesumokėjus mokesčių už išsinuomotą statybinę techniką atsakovas įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos. 2022 m. sausio 18 d. atsakovui buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. IGA.00214, tačiau ji nebuvo apmokėta. Minėtos sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas baigėsi 2022 m. sausio 21 d., todėl atsakovui pradelsus apmokėtą sąskaitą 89 dienas, ieškovė paskaičiavo 16,67 Eur delspinigius (936,59 Eur x 89 d. x 0,02 proc.). Ieškovei nėra suprantama kodėl atsakovas neigia sudaręs rašytinę nuomos sutartį, kadangi į bylą yra pateikta Sutartis, pasirašyta paties atsakovo. Prieš pasirašant Sutartį, atsakovas pateikė ieškovei savo asmens dokumento kopiją kaip priedą prie Sutarties. Atsakovo teiginiai dėl suklastoto parašo ir kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją byloje nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl tai patvirtina, kad atsakovas dėsto išgalvotas aplinkybes, tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, jog atsakovo parašai ant priesaikos, patvirtinimo dėl pranešimo apie sekantį teismo posėdį ir kitų dokumentų yra skirtingi, kas parodo, jog atsakovo naudojami parašai nėra nuoseklūs ir vienodi. 2021 m. spalio 4 d. vyko ieškovės vadovo A. Ž. ir atsakovo susitikimas dėl kuro užpylimo, kurio metu jokie pinigai nebuvo perduoti. Jeigu būtų perduoti pinigai – ieškovės vadovas būtų išdavęs kasos pajamų orderį. Atsakovas elektroniniame laiške A. Ž. nurodė, jog už ekskavatoriaus nuomą sumokėjo daugiau kaip 600 Eur, vėliau savo poziciją procesiniuose dokumentuose atsakovas pakeitė ir akcentavo, kad už nuomą sumokėjo lygiai 600 Eur, tokiu būdu bandydamas išvengti nuomos sutartimi prisiimtos prievolės stengiasi nuslėpti realią situaciją, pats nurodydamas išgalvotas sumas ir aplinkybes, kurios nebuvo įvykusios.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2021 m. liepos 21 d. buvo priimtas dirbti į UAB ,,Vera Vita“. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. spalio 15 d. darbdavys atsakovui nesuteikė darbo, todėl atsakovas iš ieškovės UAB ,,Igalex“ išsinuomojo vikšrinį ekskavatorių su kasimo kaušu. Jokia rašytinė sutartis su UAB ,,Igalex“ nebuvo pasirašyta. Šalys dėl nuomos kainų ir sąlygų sutarė žodžiu. Darbus su minėtu ekskavatoriumi atsakovas atliko pas R. U. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. R. U. 2021 m. rugsėjo 28 d. pervedė atsakovui už atliktus darbus 900 Eur. Už technikos nuomą atsakovas ieškovei turėjo sumokėti 600 Eur. Kai tik su atsakovu buvo atsiskaityta, jis nedelsiant kreipėsi į UAB „Igalex“ vadovą dėl susitikimo, tačiau jų susitikimas įvyko tik 2021 m. spalio 4 d., kadangi ieškovės vadovas vis neturėjo laiko susitikti. Susitikimas įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Susitikus su UAB „Igalex“ vadovu pastarajam buvo perduoti 600 Eur (suma susidėjo už nuomotos technikos dienas ir už papildomas valandas, dirbant su technika daugiau nei 8 valandas per dieną). Pinigų perdavimo faktą teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo sutuoktinės motina V. K., kuri nurodė, jog važiavo su atsakovu į parduotuvę, tačiau jis pasakė, jog turi sutvarkyti vieną reikalą. Atvažiavus prie garažų ji matė, kaip atsakovas mašinoje pasiima pinigų krūvelę ir nuneša ją aukštam vyrui. 2021 m. spalio 15 d. atsakovas paties prašymu buvo atleistas iš UAB „Vera Vita“. Kadangi su atsakovu nebuvo atsiskaityta už prastovą, jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Po atlikto patikrinimo paaiškėjo, jog darbdavys buvo įforminęs ne prastovą, o nemokamas atostogas, apie kurias atsakovas nieko nežinojo ir pats jokio prašymo neteikė. Po vieno iš vykusių posėdžių Darbo ginčų komisijoje buvęs atsakovo darbdavys pateikė Sutartį. Tuomet atsakovas pirmą kartą pamatė Sutartį. Atsakovas technikos nuomos laikotarpiu jokios sutarties nepasirašė, ant sutarties yra akivaizdžiai suklastotas jo parašas, todėl atsakovas pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl parašų klastojimo. UAB „Vera Vita“ ir UAB „Igalex“ vadovai yra artimi giminaičiai, abi įmonės naudoja tą patį mobilaus ryšio telefono numerį. Tiek darbiniai klausimai, tiek grasinimai, kad bus išrašyta sąskaita už technikos nuomą vyko per UAB „Igalex“ vadovą A. Ž.. Ieškovė pareikšdama tokio pobūdžio reikalavimą dėl skolos priteisimo elgiasi nesąžiningai, o išrašydama PVM sąskaitą faktūrą po beveik keturių mėnesių po technikos nuomos, nori nepagrįstai iš atsakovo gauti dvigubą apmokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Igalex“ ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui L. M. 1 674,58 bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta, jog šalys 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo sudarė Mechanizmų nuomos sutartį Nr. 2021/09/23-1, kurios pagrindu atsakovas išsinuomojo statybinę techniką – vikšrinį ekskavatorių DOOSAN DX225LC 28 t. su kasimo kaušu ir pilnu kuro baku. Atsakovas už ekskavatoriaus nuomą įsipareigojo mokėti 100 Eur už kiekvieną dieną, neįskaitant PVM, taip pat taikyti 8 valandų tarifą per dieną, o viršijus šį limitą atsakovas įsipareigojo sumokėti 12 Eur be PVM. Sutarties šalių rekvizitų skiltyje nurodyta: „UŽSAKOVAS L. M.“ ir yra ranka rašytas parašas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažįsta, jog jis dėl nurodyto ekskavatoriaus nuomos su ieškovės vadovu A. Ž. sudarė žodinę sutartį ir pagal ją yra pilnai atsiskaitęs, o parašas rašytinėje sutartyje – ne jo. Teismas iš byloje esančių dokumentų (prieštaravimų dėl teismo įsakymo, teismo pranešimo, pažymos, prašymo priimti į darbą, priesaikos, pranešimo), kuriuos pasirašė atsakovas, nustatė, kad atsakovo parašas šiuose dokumentuose akivaizdžiai skiriasi nuo ieškovės pateiktoje Sutartyje esančio parašo.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta ir nėra ginčo, jog atsakovui 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo perduotas ekskavatorius DOOSAN DX225LC 28 su pilnu kuro baku, o atsakovas minėtą techniką grąžino 2021 m. rugsėjo 26 d. Ekskavatoriaus nuomos laikotarpiu atsakovas dirbo UAB „Vera Vita“, kurios vadovas yra G. Ž., ieškovės vadovo sūnus, tačiau įdarbinimo į UAB „Vera Vita“ klausimai buvo sprendžiami su A. Ž.. Viešai skelbiami oficialūs įmonių duomenys nurodo tą patį kontaktinį telefono numerį, kuriuo vyko susirašinėjimas su atsakovu. Atsakovas nurodė, jog darbovietėje nesant darbo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. atsakovas iš UAB „Igalex“ vadovo A. Ž. išsinuomojo ekskavatorių ir su juo atliko darbus pas užsakovą R. U.. Atsakovas nurodo, kad su ieškovės vadovu buvo pažįstami ir pasitikėjo vienas kitu, dėl nuomos ir atsiskaitymo už nuomą buvo susitarta žodžiu. Šalys susitarė, kad atsakovas už nuomą atsiskaitys grynaisiais pinigais, be sąskaitos. Toks susitarimas tenkino abi šalis, atsakovą tenkino, kadangi jis galėjo susiderėti dėl mažesnės nuomos kainos, o ieškovės vadovą tenkino galimai dėl galimybės iš patikimo žmogaus gauti neapskaitytų pajamų ir išvengti mokesčių prievolės.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė akcentuoja, jog atsakovas neturi jam išrašyto kasos pajamų orderio kaip pinigų sumokėjimą patvirtinančio įrodymo. Atsakovas savo poziciją dėl pinigų sumokėjimą patvirtinančio įrodymo nebuvimo grindžia aplinkybe, kad išrašius kasos pajamų orderį gaunamos oficialios lėšos, kurios yra apskaitomos, o šalys pasitikėdamos viena kita susitarė dėl atsiskaitymo grynaisiais, be apskaitos dokumentų, kad būtų mažesnė nuomos kaina. Teismo posėdžio metu A. Ž. tvirtino, kad jo kontroliuojamose įmonėse viskas oficialiai įforminama, tačiau į bylą pateiktas Darbo ginčų komisijos sprendimas nustatė, kad įmonė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) melagingus duomenis, kadangi vietoje darbuotojo prastovos buvo įformintos nemokamos atostogos, taip išvengiant ne tik už prastovą mokamo darbo užmokesčio darbuotojui, bet ir VSD bei PSD įmokų valstybei. Teismas sprendė, kad šis įrodymas patvirtina atsakovo argumentus, kad įmonės veikoje A. Ž. nevengia priimti sprendimų, kuriais galima išvengti mokestinės naštos.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktą reikalavimą dėl 936,59 Eur sumos pagal Sutartį ir atsakovui už paslaugą sumokėtos sumos skirtumą – 36,59 Eur, akivaizdu, kad tokiu atveju atsakovui už vieną darbo dieną būtų sumokėta 9,15 Eur, o tai neatitinka protingumo kriterijų bei analogiškų paslaugų įkainių rinkoje.
Atsiliepimas
10. Atsakovo teigimu, už technikos nuomą pagal žodinę sutartį sutartą 600 Eur užmokestį jis perdavė 2021 m. spalio 4 d. UAB „Igalex“ vadovui A. Ž. asmeniškai adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovas ir A. Ž. buvo susitikę, patvirtino liudytoja V. K., kuri nurodė, jog matė kaip atsakovas iš automobilio pasiėmė pinigus. Taip pat iš atsakovo pateiktų duomenų apie kuro įsigijimą matyti, kad tą pačią 2021 m. spalio 4 d. degalinėje Aleksote buvo pilami degalai bendrai 350,86 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas sprendė, kad atsakovo poziciją dėl žodinės sutarties sudarymo ir atsiskaitymo perduodant grynuosius pinigus patvirtina šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurių turinio galima suprasti, kad atsakovas įsipareigojo su ieškovu už nuomą atsiskaityti po to, kai pinigus už paslaugas jam perves užsakovas R. U.. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 27 d. žinutėje rašo: „o dėl atsiskaitymo perves per šią savaitę ir perduosiu tau“. Ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, dėl kokio perdavimo tarėsi su atsakovu, tačiau iš žinutės konteksto, kad tik po pervedimo perduos, akivaizdu, jog kalbama apie pinigus. 2021 m. rugsėjo 28 d. bankiniu pavedimu R. U. pervedė atsakovui 900 Eur. Nedelsdamas 2021 m. rugsėjo 29 d. atsakovas vėl rašo ieškovės vadovui „Sveikas, tai šiandien lekiam atsiskaitymą padaryti“; į ką ieškovės vadovas atsako: „dar ne Kaune“. Į atsakovo klausimą –„ar kitą diena tau geriau“ ieškovės vadovas atsako – „ryt davai“. 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovas klausia „galim šeštadienį susitvarkyt viską, ar tau tinka“, ieškovės vadovas atsako – „tinka“. 2021 m. spalio 2 d. atsakovui vėl paklausus „sveikas, kada galim susitikt?“ ieškovės vadovas atsako „as elektrenuose, davai rytoj“. 2021 m. spalio 3 d. atsakovas vėl klausia „Sveikas, kada atsilaisvinęs šiandien būsi“. Šis šalių rašytinis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas aktyviai rodė iniciatyvą atsiskaityti už ekskavatoriaus nuomą, rašydamas žinutes kiekvieną dieną nuo rugsėjo 29 d., kai jam buvo pervesti pinigai už atliktą paslaugą, A. Ž. į tas žinutes reaguodavo atsakydamas, iki kol susitiko ir pinigus perdavė, o po šios dienos šalių susirašinėjimas dėl susitikimo baigėsi. Ieškovės kartu su 2022 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra yra pateikta kuro įsigijimo faktūra, kurioje nurodyta, kad kuras į ekskavatorių buvo pirktas būtent spalio 4 d., kai šalys tarėsi susitikti dėl pinigų perdavimo. 2021 m. spalio 8 d. atsakovas tuo pačiu numeriu, kuriuo bendravo ekskavatoriaus nuomos klausimais, išsiuntė žinutę apie ketinimą išeiti iš darbo, į ką gavo atsakymą atsiųsti nufotografuotą prašymą, t. y. šiuo atveju nebuvo tariamasi dėl susitikimo, kadangi jau nebuvo poreikio ką nors perduoti.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodo, kad išėjęs iš darbo sužinojo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. spalio 15 d. darbdavys buvo įforminęs ne prastovą, o nemokamas atostogas. Negavęs darbo užmokesčio už prastovą atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Po to, kai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl UAB „Vera Vita“ neišmokėto darbo užmokesčio, 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovas iš ieškovės vadovo gauna žinutę, kurioje rašoma: „Paklausk savo žmonos už ekskavatoriaus nuomą tau sąskaitą išrašyti dabar, ar po Darbo ginčų komisijos bylos nagrinėjimo“. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad tuo atveju, jei šalių nebūtų nesiejęs tarpusavio pasitikėjimu grįstas žodinis susitarimas, PVM sąskaita faktūra būtų buvusi išrašyta dar rugsėjo mėnesio paskutinę darbo dieną, taip kaip numatyta sutartyje ir sąskaitos išrašymo klausimas nebūtų siejamas su Darbo ginčų komisijoje nagrinėjamu skundu, ir tik tuomet, kai atsakovas inicijavo skundo dėl pažeistų darbo santykių nagrinėjimą, ieškovės vadovas žinodamas tą faktą, kad pasiėmė pinigus iš atsakovo grynais ir atsakovas neturi tai pagrindžiančio rašytinio įrodymo, nesąžiningai siekdamas pasinaudoti ekskavatoriaus nuomos faktu, ėmė daryti spaudimą, kad išrašys sąskaitą. 2021 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atsakovui buvo priteista 344,57 Eur kompensacija už prastovas, todėl atsirado 2022 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra 936,59 Eur sumai už ekskavatoriaus nuomą ir ieškinys teisme, kuriuo reikalaujama priteisti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nuosekli pozicija byloje dėl žodinio susitarimo, trumposiomis žinutėmis užfiksuotas atsakovo siekis iš karto po pinigų jam pervedimo susitikti su ieškovės vadovu ir perduoti jam pinigus (nors atlikti bankinį pavedimą būtų buvę žymiai paprasčiau ir taip būtų neginčijamai patvirtintas atsiskaitymo faktas, kas šiuo atveju būtų akivaizdžiai nenaudinga ieškovei, kadangi patvirtintų pinigų gavimo faktą ir jos prievolę lėšas apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje įstatymų nustatyta tvarka), kuro užpylimo faktas 2021 m. spalio 4 d., jokių ieškovės pretenzijų atsakovui po šios dienos nebuvimas iki atsakovo kreipimosi dėl neteisingos jo darbo laiko apskaitos, tik po Darbo ginčų komisijos sprendimo atsiradusi ir atsakovui pateikta rašytinė sutartis bei nesilaikant sutartyje nurodyto termino išrašyta PVM sąskaita faktūra, t. y. byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl ekskavatoriaus nuomos ir pagal šią sutartį atsakovas su ieškove pilnai atsiskaitė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė savo prievolę atsiskaityti pagal sutartį. Teismas konstatavo, kad tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo atmesti. Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir 5 procentų metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo yra išvestinis pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo atžvilgiu, todėl atmetęs pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas ir nurodytas išvestinis reikalavimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Igalex“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Ieškovė turėjo atsakovo asmens dokumento kopiją apie kurią pirmosios instancijos teismas nutylėjo ir pasisakydamas apie dokumentus su atsakovo parašu tik pažymėjo, kad parašai akivaizdžiai skiriasi. Pagal byloje esančius dokumentus matyti, kad atsakovo parašas ant visų dokumentų skiriasi ir nėra nuoseklus, todėl nelogiška konstatuoti, jog ant įvairių dokumentų esant skirtingiems parašams atsakovas nepasirašė Sutarties. Teismo atliktas vizualus rašysenos ir (ar) parašų palyginimas negali būti laikomas pakankamu argumentu dėl dokumento neegzistavimo, t. y. suklastojimo, patvirtinimo ar paneigimo.
14.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės viso proceso metu akcentuotų aplinkybių, kad liudytoja, kuri buvo atsakovo sutuoktinės motina yra policijos pareigūnė, todėl informacija apie ekspertizę, kuomet yra kreipiamasi į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas nieko nekainuoja, tai atsakovui buvo žinoma, tačiau atsakovas suprasdamas pasekmes dėl melagingų pareiškimų – veiksmų nesiėmė.
14.3. Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas ginčas tarp atsakovo ir UAB „Vera Vita“, todėl sutapatinti dvi įmones ir konstatuoti, jog ieškovės atstovas A. Ž. siekia išvengti mokestinės naštos vien tik dėl to, jog UAB „Vera Vita“ įmonė įformino nemokamas atostogas atsakovui yra visiškai nelogiška. Teismo pozicija suponuoja pagrindą manyti, kad ieškovės atstovo sūnaus valdomos įmonės veiksmai tiesiogiai turi ir turės įtakos ir ieškovės atstovo bylos baigčiai. Civilinė byla buvo nagrinėta tarp UAB „Igalex“ ir atsakovo L. M., todėl kitos įmonės veikla nėra tiesiogiai susijusi su šia civiline byla ir atsakovo santykiai su kitais juridiniais asmenimis neturėjo būti vertinami.
14.4. Pirmosios instancijos teismas išėjęs už civilinės bylos ribų, nežinia kuo remdamasis, įvertino paslaugų įkainius rinkoje ir konstatavo, jog atsakovas su išsinuomota technika atliko darbus, už kuriuos uždirbo mažiau nei turėjo atsiskaityti su ieškove. Nei teismas, nei proceso šalys neturi duomenų apie atsakovo, kaip verslininko įgūdžius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti atsakovo patirtį veikiant (dirbant) individualiai ir priimant sprendimus, susijusius su pelnu ir nuostoliais. Teismas negali remtis prielaidomis ir pamąstymais priimant sprendimą, tuo labiau vertinti atsakovo patirtį versle dėl nuostolingai atlikto darbo, kuomet atsakovas veikė savo atsakomybe ir rizika bei netinkamai paskaičiavo ir įvertino pajamas ir išlaidas.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apklausiama liudytoja pinigų paėmimo faktą išdėstė kitaip nei atsakovas. Liudytoja nurodė, kad 2021 m. spalio 4 d. vyko kartu su atsakovu į susitikimą, susitikimo metu liudytoja buvo automobilyje ir matė, jog atsakovas iš automobilio priekio pasiėmė pinigų krūvelę, ją laikydamas rankoje nuėjo į susitikimą ir neva padavė pinigus A. Ž., vėliau prisiminė, jog dar prieš pinigų perdavimą atsakovas su aukštu vyru vieną kartą buvo išvykę nupirkti kuro. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus turėjo piniginėje ir juos išsitraukė tik susitikęs su ieškovės atstovu bei važinėjo į kuro kolonėles po pinigų perdavimo net 3-4 kartus.
Atsiliepimas
14.6. Atsakovas rašydamas žinutes ieškovės atstovui nei karto nėra nurodęs, kad susitikimas planuojamas dėl atsiskaitymo už ekskavatoriaus nuomą, visuose susirašinėjimuose atsakovas siūlo susitikti ir susitvarkyti, tačiau ką susitvarkyti nėra aiškiai apibrėžta, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog susitikimas buvo planuojamas dėl atsiskaitymo už ekskavatoriaus nuomą.
Žemesnės instancijos teismas
14.7. Pirmosios instancijos teismas didžiąją dalį aplinkybių konstatavo įvairiomis teorijomis ir sąskaitos išrašymo laiką vertino dėl pasitikėjimo santykių, tačiau nevertino ieškovės atstovo pozicijos, kad ieškovė sutiko neišrašyti sąskaitos aktualiu laiku dėl atsakovo sunkios finansinės padėties.
Atsiliepimas
14.8. Atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove, tačiau teigia, jog mokėjimas buvo atliktas grynaisiais pinigais. Atsakovas savo teiginių neįrodė, nepateikė kasos pajamų orderio ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų apmokėjimo faktą. Atsakovo sutuoktinė turi finansininkės išsilavinimą ir žinių apie pinigines operacijas. Nors atsakovas teigė, jog apie darbo reikalus su žmona nesikalba, tačiau tai paneigia nufotografuoti susirašinėjimai, kadangi rankos laikančios mobilųjį telefoną yra su spalvotais nagais, kas reiškia, jog būtent sutuoktinė žinojo apie atsakovo situaciją ir padėjo spręsti visus atsakovo reikalus, susijusius su atsiskaitymais.
14.9. Ieškovė atsakovui teiktą PVM sąskaitą faktūrą yra registravusi įmonės buhalterijoje ir yra sumokėjusi PVM, todėl konstatuoti apie ieškovės siekius vengti mokestinių prievolių yra nelogiška. Atsakovui jokiais rašytiniais įrodymais neįrodžius, jog skola, kilusi iš nuomos sutarties, buvo padengta, pirmosios instancijos teismui klaidingai įvertinus aplinkybes, turi būti priimtas naujas sprendimas – iš atsakovo ieškovei priteista skola.
14.10. Ieškovė savo reikalavimą grindė rašytine nuomos sutartimi, kurios egzistavimo (suklastojimo) atsakovas nepaneigė, tai yra neįrodė, kad jis nuomos sutarties nepasirašė, tačiau teismas išeidamas iš civilinės bylos ribų, remdamasis samprotavimais, abejonėmis ir pamąstymais konstatavo, jog tarp šalių nuomos sutartis buvo žodinė ir, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove. Teismas prie šios išvados priėjo remdamasis atsakovo artimo giminaičio nenuosekliais liudijimais, trumposiomis žinutėmis, kurias skaitant nėra aišku dėl ko ir kokiu pagrindu buvo planuojamas susitikimas.
14.11. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir vertindamas dviprasmiškus susirašinėjimus bei neįsigilindamas į visas faktines aplinkybes išimtinai vertino tik atsakovo pateiktą klaidinančią įvykių interpretaciją, taip pažeisdamas nešališkumo principą. Buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio normos, įtvirtinančios sprendimo turiniui keliamus reikalavimus bei įrodymus (įrodinėjimą) reglamentuojančios teisės normos (CPK 176, 177 straipsniais), taip pat rungimosi bei lygiateisiškumo principai.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas L. M. prašo atmesti ieškovės UAB „Igalex“ apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, nesuteikdamas pirmenybės atsakovo pateiktiems įrodymams, liudytojo parodymams, teismas tinkamai įvertino abiejų šalių į civilinę bylą pateiktus rašytinius dokumentus bei jų paaiškinimus, padarė pagrįstas išvadas, kurios lėmė teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas kaip nepagrįstas ieškovės ieškinys dėl skolos už ekskavatoriaus nuomą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodama tuo, jog teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas su ieškove yra visiškai atsiskaitęs. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas.
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas rašytinės nuomos sutarties pagrindu su ieškove neatsiskaitė. Atsakovas teigė priešingai, t. y., kad rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo, o pagal žodinę nuomos sutartį sutartą 600 Eur atlygį už ekskavatorių jis grynaisiais pinigais 2021 m. spalio 4 d. perdavė UAB „Igalex“ direktoriui A. Ž., todėl su ieškove yra atsiskaitęs.
21. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
22. Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių nekilo ginčo, kad atsakovui nuomos sutarties pagrindu ieškovė 2021 m. rugsėjo 23 d. perdavė ekskavatorių DOOSAN DX225LC 28 su pilnu kuro baku, kurį atsakovas ieškovei grąžino 2021 m. rugsėjo 26 d. Ekskavatoriaus nuomos laikotarpiu atsakovas buvo UAB „Vera Vita“ darbuotojas, kurios direktorius G. Ž., ieškovės UAB „Igalex“ direktoriaus A. Ž. sūnus (artimi giminaičiai). Byloje taip pat buvo nustatyta, jog atsakovas išėjęs iš darbo UAB „Vera Vita“ sužinojo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. spalio 15 d. darbdavys buvo įforminęs ne prastovą, o nemokamas atostogas, todėl kreipėsi į darbo ginčų komisiją. 2021 m. gruodžio 21 dieną buvo priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo L. M. buvo priteista 344,57 Eur kompensacija už prastovas. Po to, kai kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl UAB „Vera vita“ neišmokėto darbo užmokesčio, 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovas iš ieškovės atstovo gavo žinutę, kurioje iš esmės nurodoma apie ketinimą atsakovui išrašyti sąskaitą už ekskavatoriaus nuomą. Ieškovė 2022 m. sausio 18 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą 936,59 Eur sumai už ekskavatoriaus nuomą, o 2022 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą dėl 936,59 Eur skolos ir 16,67 Eur delspinigių priteisimo. Iš 2022 m. sausio 18 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, jog ieškovės ieškiniu įrodinėjamą 936,59 Eur skolą sudaro: 484 Eur už nuomą (32 val. x 12,50 Eur + 7 val. x 12 Eur), 290,04 Eur už dyzelinį kurą (292,38 Eur x 0,99 Eur) ir 162,55 Eur PVM.
23. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2021 m rugsėjo 28 d., gavęs iš užsakovo bankiniu pavedimu už paslaugą (darbą ekskavatoriumi) 900 Eur, iš savo sąskaitos 800 Eur pasiėmė grynais. Po nuomos sutarties sudarymo tarp šalių (ieškovės direktoriaus ir atsakovo) vyko susirašinėjimas/bendravimas dėl atsiskaitymo: 2021 m. rugsėjo 27 d. žinutėje atsakovas ieškovės atstovui rašė: „o dėl atsiskaitymo perves per šią savaitę ir perduosiu tau“; 2021 m. rugsėjo 29 d. atsakovo žinutė ieškovui „Sveikas, tai šiandien lekiam atsiskaitymą padaryti“; į ką ieškovės atstovas atsakė: „dar ne Kaune“; į atsakovo klausimą –„ar kitą diena tau geriau“ ieškovės atstovas atsakė – „ryt davai“; 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovas klausia „galim šeštadienį susitvarkyt viską, ar tau tinka“, ieškovės atstovas atsako – „tinka“; į 2021 m. spalio 2 d. atsakovo žinutę „sveikas, kada galim susitikt?“ ieškovės atstovas atsako „as elektrenuose, davai rytoj“; 2021 m. spalio 3 d. atsakovas vėl klausia „Sveikas, kada atsilaisvinęs šiandien būsi“. Po šios dienos šalių susirašinėjimas dėl susitikimo baigėsi, tačiau aplinkybę, kad atsakovas ir ieškovės atstovas A. Ž. 2021 m. spalio 4 d. buvo susitikę patvirtino liudytoja V. K.. Ieškovė pateikė kuro įsigijimo faktūrą, kurioje nurodyta, kad kuras į išnuomotą ekskavatorių buvo pirktas 2021 m. spalio 4 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, taip pat nustatytas faktinės aplinkybės, susijusias su atsiskaitymu už išnuomotą ekskavatorių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįstai vertino, kad atsakovas įrodė, jog yra visiškai atsiskaitęs pagal tarp šalių sudarytą nuomos sutartį. Tarp šalių vykęs susirašinėjimas bei apeliantės atlikti veiksmai po nuomos sutarties sudarymo leidžia apeliacinės instancijos teismui pritarti skundžiamame teismo sprendime padarytai labiau tikėtinai išvadai, kad atsakovas su ieškove yra visiškai atsiskaitęs, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).
24. Akcentuotina, kad ieškovė po 2021 m. spalio 4 d. jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, ir tik po atsakovo kreipimosi į darbo ginčų komisiją dėl neteisingos jo darbo laiko apskaitos UAB „Vera vita“, kuriai vadovauja ieškovės atstovui artimas giminaitis (sūnus), bei nepalankaus šios institucijos sprendimo atsakovui 2022 m. sausio 18 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 936,59 Eur sumai, t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po to kai buvo grąžintas išnuomotas ekskavatorius. Šios aplinkybės, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo. Ieškovė ieškinį grindė tarp šalių sudaryta rašytine nuomos sutartimi, kurios atsakovas nepripažino (teigė, kad jos nepasirašė). Ir nors sutiktina su apeliante, kad atsakovas byloje neįrodė, jog ši sutartis būtų suklastota, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek sprendžiant dėl tarp šalių egzistavusių sutartinių teisinių santykių, tiek dėl priešingos šalies įrodinėto atsiskaitymo, turėjo būti atsižvelgta ne tik į rašytinės sutarties tekstą, bet ir į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir rašytinę sutartį, ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo visiško atsiskaitymo su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka, o apeliantės argumentus, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
29. Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų 1 000 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui L. M. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Igalex“ 1 000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.