Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-488-730/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-17
Bylos Nr.: e2-488-730/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00352-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erinija Kazlauskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“
Atsakovas: Tauragės rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-488-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00352-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.1.7.11; 2.2.2.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ atstovui G. B.,atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Ž. B.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu („Zoom“ programa) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ patikslintą ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ akcijų privatizavimo aukciono sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti neteisėtomis Tauragės rajono savivaldybės organizuojamo viešo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ akcijų privatizavimo aukciono procedūras ir panaikinti Tauragės rajono savivaldybės organizuojamo viešo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ akcijų privatizavimo aukciono sąlygą, paskelbtą https://www.taurage.lt/skelbimai/uab-taurages-butu-ukio-akciju-priklausanciu-savivaldybei-nuosavybes-teise-privatizavimas-vieso-aukciono-budu-vykdomas-savivaldybeje-vyksiantis-2020-m-lapkricio-27-d/ ir Turto banko informaciniame biuletenyje Nr. 7(47), nustatančią, kad „vokus su paraiškomis dalyvauti aukcione pateikti gali tik asmenys, turintys sutikimą iš Lietuvos banko priežiūros tarnybos dėl neprieštaravimo įsigyti akcijų paketą“. Ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių esmė:

1.1. Ieškovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė organizuoja savo kontroliuojamos bendrovės „Tauragės butų ūkis“ 100 procentų akcijų pardavimą viešo konkurso būdu už ne mažiau kaip 419 320 EUR sumą. Pažymi, kad dokumentų rinkinys parduodamas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., o paraiškas galima pateikti iki 2020 m. lapkričio 27 d., tai yra laiko tarpas tarp dokumentų rinkinio platinimo ir paraiškos teikimo – 52 dienos. Nurodo, kad pagal sąlygas pirkėjas turi turėti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos neprieštaravimą dėl akcijų paketo įsigijimo. Mano, kad ši sąlyga yra perteklinė, riboja pareiškėjų skaičių. Pažymi, kad šios sąlygos nebuvo 2018 m. minėtos bendrovės akcijų aukciono sąlygose. Nurodo, kad ieškovė yra dalyvavusi atsakovės skelbtame bendrovės privatizavimo aukcione, dėl kurio abi šalys šiuo metu dalyvauja teisminiame ginče.

1.2. Ieškovė dėl sąlygos turėti Lietuvos banko neprieštaravimą nurodo, kad viešo konkurso sąlygos turi būti tokios, kad nepažeistų viešo konkurso principų. Teigia, kad atsakovės nustatyta sąlyga yra perteklinė, riboja potencialius akcijų pirkėjus. Nurodo, kad pagrindinė bendrovės veikla yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimas. Todėl galima daryti tvirtą prielaidą, kad pagrindiniai potencialūs bendrovės pirkėjai bus orientuoti būtent į šią veiklą, todėl lieka neaišku, kodėl atsakovė nustatė tokią konkurenciją ribojančią sąlygą.

1.3. Ieškovė dėl aukciono organizavimo nurodo, kad nepanaikinus šios sąlygos yra ribojama galimybė dalyvauti aukcione tiems ūkio subjektams, kurie šios sąlygos nesant galėtų sėkmingai sudalyvauti aukcione ir laimėję jį tiesiog atsisakyti bendrovės turimos mokėjimo įstaigos licencijos, ką numato ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Teigia, kad nesant objektyvių aplinkybių, pateisinančių reikalavimo turėti priežiūros institucijos neprieštaravimą paraiškos aukcione teikimo metu įtvirtinimą aukciono sąlygose, darytina išvada, kad ši sąlyga buvo įtraukta siekiant dirbtinai apriboti konkurenciją, atsižvelgiant ir į paraiškų teikimo laiką. Teigia, kad bendrovė nėra smulki, todėl sprendimui dėl dalyvavimo priimti reikalingas ilgesnis laiko tarpas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašo bylą nutraukti dėl ieškovės suinteresuotumo nebuvimo ir praleidus terminą ginčyti atsakovės viešo konkurso sąlygas, bylą nagrinėjant iš esmės, atmesti ieškovės patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą visa apimtimi, skirti ieškovei 5000 EUR dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovei, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimo motyvų esmė:

2.1. Atsakovė dėl bylos nutraukimo nurodo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės vykdomo viešo akcijų privatizavimo sąlygas ir praleido terminą tai padaryti. Teigia, kad ieškovė neįrodė suinteresuotumo sąlygos – subjektinių teisių pažeidimo, kadangi turėjo galimybę pateikti sutikimą iš Lietuvos banko tarnybos, tačiau ieškovė vengė tai padaryti savo iniciatyva. Pažymi, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 12 d. vienašališkai nutraukė privatizavimo sutartį su ieškove, nes ieškovė pati vengė kreiptis į Lietuvos banko tarnybą dėl neprieštaravimo akcijų įsigijimui ir ieškovė atsisakydama gauti banko sutikimą pati atsisakė tai padaryti dėl savo kaltės, todėl jos subjektinės teisės nepažeistos. Pažymi, kad ieškovė taip pat praleido terminą ginčyti viešo konkurso sąlygas, kadangi ieškovė ieškinį pareiškė praėjus 5,5 mėnesio nuo atsakovės aukciono sąlygų paskelbimo valstybės įmonės Turto banko informaciniame leidinyje.

2.2. Atsakovė dėl sąlygos gauti Lietuvos banko neprieštaravimą nurodo, kad privatizavimo objektas turi Lietuvos banko išduotą mokėjimo įstaigos licenciją, bendrovė atlieka pinigų perlaidas, todėl ši licencija sudaro reikšmingą bendrovės veiklos dalį. Nurodo, kad šios licencijos turėjimas yra svarbus pirkėjams, kad bendrovės įgijėjai galėtų vykdyti veiklą, be to, ši licencija daro didesnę akcijų pardavimo kainą. Pažymi, kad pagal Bankų įstatymą Lietuvos banko neprieštaravimu rūpinasi pats akcijas įsigyjantis asmuo, todėl atsakovė pagrįstai tokią sąlygą nustatė organizuojamame aukcione. Pažymi, kad šiuo atveju buvo pakankamas laiko tarpas apsispręsti dėl akcijų įsigijimo, kreiptis į banką dėl neprieštaravimo gavimo, be to, pati ieškovė neįspėjo, nepateikė jokių duomenų, jog nebūtų gavusi Lietuvos banko sutikimo. Pažymi, kad ieškovė ginčydama sąlygą siekia kuo pigiau įsigyti privatizavimo objektą, nepaisant to, kad galbūt negali gauti Lietuvos banko pritarimo akcijų įsigijimui.

2.3. Atsakovė dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nurodo, kad ieškovė, inicijuodama teisminį procesą, siekia nutraukti aukciono vykdymą, siekia ne panaikinti tariamus ribojimus, bet trukdyti atsakovei vykdyti viešą aukcioną. Teigia, kad galutinis ieškovės tikslas yra įsigyti akcijas už mažesnę vertę. Nurodo, kad šiuo aspektu ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi sistemingai inicijuoja teismo procesus ir akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad ieškovė nuo pat 2020 m. birželio 29 d. viešo aukciono paskelbimo taip ir nesikreipė į Lietuvos banką ir nesiekė gauti Lietuvos banko neprieštaravimo akcijų įsigijimui. Atsižvelgiant į tai prašo skirti ieškovei 5000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovei.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, juo reikalavimus palaiko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dubliko motyvų esmė:

3.1. Ieškovė dėl subjektinių teisių pažeidimo nurodo, kad bet kokie reikalavimai, įtvirtinti aukciono sąlygose, kurie neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų ir įstatyme nustatytų reikalavimų viešo aukciono dalyviams, turi būti vertinami kaip nepagrįstai ribojantys ieškovės teisę dalyvauti viešame aukcione, o kartu ir ribojantys konkurenciją bei neleidžiantys pasiekti aukciono tikslų. Nepanaikinus ieškiniu ginčijamos sąlygos yra ribojama galimybė dalyvauti aukcione tiems ūkio subjektams, kurie šios sąlygos nesant galėtų sėkmingai sudalyvauti aukcione, šiuo atveju ieškovei, ir laimėjus jį tiesiog atsisakyti uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ turimos mokėjimo įstaigos licencijos, ką numato ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.

3.2. Ieškovė dėl ieškinio senaties termino ginčyti viešo aukciono konkurso sąlygas nurodo, kad šiuo atveju ieškovė ginčija ne atsakovės privatizavimo komisijos patvirtintos programos nuostatas ar patį sprendimą, o viešo aukciono sąlygas, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų šioje byloje, laikytina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, Administracinių bylų teisenos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas netaikytinas ginčijant viešo aukciono sąlygas. Pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąjį – dešimties metų ir sutrumpintus ieškinio senaties terminus atskirų rūšių reikalavimas pareikšti (CK 1.125 straipsnis). Vienas tokių atvejų yra nurodytas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje, kurioje pasakyta, kad iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vieno mėnesio terminas. Teigia, kad šioje byloje yra reiškiamas reikalavimas ne panaikinti privatizavimo komisijos priimtus sprendimus, o ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžiančias viešo aukciono sąlygas. Esant paminėtoms aplinkybėms, manytina, jog, esant iš esmės skirtingoms bylos aplinkybėms, ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. e3K-3-532-687/2018, šioje byloje netaikytina.

3.3. Ieškovė dėl sąlygos, numatančios turėti Lietuvos banko neprieštaravimą galimam įsigijimui paraiškos teikimo metu nurodo, kad atsakovė tik formaliais motyvais viešo aukciono sąlygose įtvirtino reikalavimą potencialiems aukciono dalyviams dar paraiškos teikimo metu turėti Lietuvos banko išduotą neprieštaravimą galimam bendrovės akcijų įsigijimui ir nepagrįstai apribojo ieškovės ir kitų subjektų teisę tapti aukciono dalyviais tuo atveju, jeigu šie asmenys neturi gavę Lietuvos banko neprieštaravimo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ akcijų įsigijimui.

4. Atsakovė pateikė tripliką, juo prašo nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo ir praleidus terminą ginčyti atsakovės viešo aukciono sąlygas, skirti ieškovei 5000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų paskirtos baudos priteisiant atsakovei, bylą nagrinėjant iš esmės, atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą visa apimtimi, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Tripliko motyvų esmė:

Atsiliepimas

4.1. Atsakovė dėl ieškinio senaties termino nurodo, kad ieškovė byloje pareikštu ieškiniu ginčija konkrečią atsakovės 2020 m. viešo aukciono sąlygą, tai yra reikalavimą kartu su paraiška pateikti Lietuvos banko neprieštaravimą privatizavimo objekto akcijų įsigijimui. Tačiau ieškovė ne tik neįrodo, tačiau ir nepaaiškina, kaip ši ieškiniu ginčijama konkreti atsakovės 2020 m. viešo aukciono sąlyga konkrečiai pažeidė ieškovės subjektines teises. Pažymi, kad ieškovė iš esmės ginčija atsakovės privatizavimo komisijos sprendimą, todėl nagrinėjamu atveju yra taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sprendimo paskelbimo, tačiau ieškinys buvo pareikštas daugiau kaip po keturių mėnesių.

4.2. Atsakovė dėl sąlygos gauti Lietuvos banko neprieštaravimą iš esmės nurodo, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog būtina gauti Lietuvos banko neprieštaravimą tokiam sandoriui. Pažymi, jog tai yra imperatyvi įstatymo nuostata, o ieškovė ginčydama nurodytą sąlygą siekia kuo pigiau įsigyti privatizavimo objektą, nepaisant to, kad negali gauti Lietuvos banko pritarimo sandoriui. Pažymi, kad ieškovė yra atsisakiusi patikrinimo Lietuvos banke, prašė atsakovės grąžinti sumokėtą avansą, o kilus ginčui apkaltino atsakovę tariamai neteisėtai nutraukus sutartį, kurią vykdyti atsisakė būtent ieškovė. Pažymi, kad ieškovė neginčija atsakovės nurodytų argumentų, kad Lietuvos banko neprieštaravimo sąlyga buvo paskelbta iki paraiškų pateikimo termino pabaigos likus net apie 5 mėnesiams, todėl ieškovė turėjo visas galimybes kreiptis į Lietuvos banką ir siekti išankstinio Lietuvos banko neprieštaravimo gavimo.

4.3. Atsakovė dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nurodo, kad ieškovė inicijuodama teisminį procesą siekia nutraukti aukciono vykdymą, siekia ne panaikinti tariamai nepagrįstus ribojimus ieškovei dalyvauti aukcione, tačiau ir toliau trukdyti atsakovei vykdyti aukcioną. Nurodo, kad ieškovė supranta, jog, panaikinus ieškovės ginčijamą sąlygą, ieškovės padėtis nepasikeis, tai yra ieškovė negalės įsigyti privatizavimo objekto, turinčio mokėjimų licenciją, siekdama kliudyti atsakovei vykdyti aukcioną tokiomis sąlygomis ir norėdama įsigyti privatizavimo objektą kuo pigiau ir be mokėjimų licencijos.

5. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė palaikė savo reikalavimą, atsakovė reikalavimo nepripažino, šalys iš esmės paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

6. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis), remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 178 straipsnio 3 dalis), byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ginčui spręsti. Atsakovės privatizavimo komisijos 2020 m. birželio 19 d. sprendimu buvo nutarta patvirtinti UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų privatizavimo viešo aukciono būdu programą, kurioje, be kitos teisės aktais numatytos informacijos, pateikiant informaciją apie paraiškų dalyvauti privatizavime pateikimo tvarką, buvo nurodyta, jog vokus su paraiškomis dalyvauti aukcione pateikti gali tik asmenys, turintys sutikimą iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos dėl neprieštaravimo įsigyti akcijų paketą.

7. Ši atsakovės privatizavimo komisijos 2020 m. birželio 19 d. sprendimu patvirtinta privatizavimo objekto viešo aukciono būdu programa 2020 m. birželio 29 d. buvo viešai paskelbta Turto banko informaciniame biuletenyje Nr. 7(47). Atsakovės tinklalapyje privatizavimo programa buvo paskelbta 2020 m. liepos 1 d.

8. Be nurodytos informacijos (6 punktas), buvo nurodomos privatizavimo sąlygos, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimas bus vykdomas viešo aukciono būdu Tauragės rajono savivaldybėje (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)); adresas (duomenys neskelbtini). Parduodamos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“, esančios (duomenys neskelbtini), kurios veikla – nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį, akcijos. Įstatinis kapitalas tūkst. Eur – 320,49, iš jų savivaldybei priklausančių akcijų nominali vertė – 320,49 tūkst. Eur: ilgalaikis turtas – 76,299; nebaigta statyba – 0,0; finansinis turtas – 0,0; atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys ir išankstiniai apmokėjimai – 7,262; pinigai ir jų ekvivalentai – 818,608. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, tūkst. Eur – 787,732. Parduodamų paprastųjų vardinių akcijų skaičius – 110514 vnt. Vienos akcijos nominali vertė – 2,90 Eur. Savivaldybei priklausančių akcijų dalis įstatiniame kapitale – 100 proc. Akcijų paketas neskaidomas, akcijų paketo pradinė pardavimo kaina – 419 320 Eur. Pradinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 104 830 Eur. Dokumentų rinkinio kaina – 145 Eur. Viešo aukciono dokumentų rinkinys parduodamas 2020 m. rugsėjo 15 d.–2020 m. lapkričio 23 d. darbo dienomis 8–16 val., (duomenys neskelbtini), pasirašius konfidencialumo įsipareigojimą, pervedus įmoką už dokumentų rinkinį ir pateikus prašymą jį parduoti. Pinigai, sumokėti už dokumentų rinkinį, negrąžinami ir į pirkimo kainą neįskaitomi. Potencialių pirkėjų vokų su paraiškomis dalyvauti aukcione registravimas – nuo 2020 m. nuo lapkričio 24 d. darbo dienomis 8–16 val. iki 2020 m. lapkričio 27 d. 10 val., (duomenys neskelbtini). Potencialių pirkėjų vokų su paraiškomis atplėšimo laikas – 2020 m. lapkričio 27 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini), posėdžio salė (IV aukštas). Atsiskaitymas už akcijų paketą – per 5 darbo dienas nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo.

9. Taip pat buvo nurodomos sąlygos, jog UAB „Tauragės butų ūkis“ yra mokėjimo įstaigos licenciją turinti įmonė, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 24, 25 ir 34 straipsniais, tokią įmonę įsigyjančiam asmeniui (potencialiam pirkėjui) keliami šie reikalavimai:

1. Potencialus pirkėjas (asmuo, siekiantis tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyti 10 proc. ir daugiau mokėjimo įstaigos kapitalo) privalo gauti Lietuvos banko neprieštaravimą, todėl privalo pateikti Lietuvos bankui akcininkų (tiesiogiai ir netiesiogiai įgysiančių bent 10 proc. akcijų) užpildytas anketas ir kitus reikalaujamus dokumentus.

2. Potencialus pirkėjas (asmuo, siekiantis tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyti 10 proc. ir daugiau mokėjimo įstaigos kapitalo) vertinamas pagal šiuos kriterijus: 2.1. įsigyjančio asmens nepriekaištinga reputacija; 2.2. asmens, kuris vadovaus mokėjimo įstaigai po įsigijimo, nepriekaištinga reputacija ir patirtis; 2.3. įsigyjančio asmens finansinis patikimumas; 2.4. ar bus laikomasi riziką ribojančių reikalavimų; 2.5. ar įsigijimas nepadidins pinigų plovimo pavojaus.

10. Be to, byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. atsakovė jau vykdė viešą aukcioną dėl UAB „Tauragės butų ūkis“ 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų pardavimo. Viešo aukciono laimėtoja buvo paskelbta UAB „Šilutės būstas“, kuri 2019 m. lapkričio 1 d. veiklą tęsia kaip UAB „Mano Būstas Vakarai“, tai yra ieškovė šioje byloje. 2019 m. sausio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta ir notarine tvarka patvirtinta Privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – nupirkti 110 514 vnt. UAB „Tauragės butų ūkis“ paprastųjų vardinių (materialiųjų) akcijų, kurių dalis įstatiniame kapitale sudaro 100 proc.

11. Ieškovė 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. su raštais kreipėsi į atsakovę, pateikė siūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo, nurodydama, kad Sutartis toliau vykdoma nebus. Atsakovė 2019 m. balandžio 26 d. raštu nurodė ieškovei, kad prašo nurodyti ir detalizuoti konkrečias aplinkybes ir sąlygas, dėl kurių pirkėjas nebegali vykdyti Sutarties. Taip pat ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos paprašė pateikti informaciją apie tai, kada pirkėjas kreipėsi į Lietuvos banką dėl neprieštaravimo privatizavimo objekto įsigijimui, ir pateikti Lietuvos banko neprieštaravimą sandoriui. Pardavėja nurodė, jog yra suinteresuota Sutarties galiojimu ir tolesniu jos vykdymu, todėl prašė tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

12. Ieškovė 2019 m. gegužės 28 d. raštu nurodė, jog 2019 m. sausio 11 d. kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu neprieštarauti sandoriui, tačiau iki šios dienos leidimas iš Lietuvos banko nėra gautas, t. y. nebus įgyvendintos Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo nurodytos aplinkybės ne dėl ieškovės kaltės. Šiuo raštu ieškovė dar kartą pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo.

13. Lietuvos bankas 2019 m. birželio 19 d. raštu informavo atsakovę, kad 2019 m. vasario 4 d. pradėjo UAB „Šilutės būstas“ (ieškovės šioje byloje) pranešimo apie siūlomą mokėjimo įstaigos UAB „Tauragės butų ūkis“ įsigijimą vertinimą. 2019 m. balandžio 12 d. šio įsigijimo vertinimas pareiškėjos UAB „Šilutės būstas“ prašymu buvo nutrauktas ir paraiškos dokumentai grąžinti.

14. Atsakovė 2019 m. birželio 27 d. raštu informavo ieškovę, kad nesutinka nutraukti Sutarties, ir pareikalavo iš ieškovės pakartotinai kreiptis į Lietuvos banką dėl neprieštaravimo privatizavimo objekto įsigijimui ir pateikti atsakovei tai patvirtinančius dokumentus.

15. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atsakydama į atsakovės 2019 m. liepos 15 d. paklausimą nurodė, jog po 2019 m. balandžio 12 d. jokio pareiškimo įsigyti mokėjimo įstaigą UAB „Tauragės butų ūkis“ Lietuvos bankas nėra gavęs ir šiuo metu joks įsigijimas nėra vertinamas.

16. 2019 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pakartotinai pateikė atsakovei pasiūlymą dėl Sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir tokio susitarimo projektą. 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimu Nr. 19-4858 dėl vienašališko Sutarties nutraukimo nuo 2020 m. sausio 19 d. šalių sudaryta 2019 m. sausio 17 d. Sutartis buvo vienašališkai nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

17. Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-399-796/2021 2021 m. kovo 10 d. priimtas sprendimas (neįsiteisėjęs), šioje byloje ieškovė prašė pripažinti 2019 m. sausio 17 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, taikyti restituciją priteisiant ieškovei iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės 106 000 Eur ieškovės sumokėtą sumą už privatizavimo objektą, priteisti ieškovei iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės 5787,80 Eur nuostolių, 8,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybė buvo pateikusi priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 804 255,75 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti iš ieškovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti atsakovės naudai iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“ iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės 97 593,25 Eur pradinio įnašo, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 97 593,25 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti atsakovei Tauragės rajono savivaldybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ 8406,75 Eur nuostolių atlyginimo, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Dėl atsakovės veiksmų apskundimo termino

18. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, įrodinėjo, jog ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje, ieškovės nuomone, ieškovė neginčija administracinio akto, todėl šiuo atveju netaikytinos atsakovės nurodomos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, o terminas kreiptis į teismą dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais yra įstatymu nenustatytas. Teismas nesutinka su šiuo ieškovės argumentu.

19. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra saistoma asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

20. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tačiau atsakovė organizuodama viešą aukcioną priėmė administracinio teisinio pobūdžio aktus, tai yra atsakovės privatizavimo komisijos 2020 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo nutarta patvirtinti UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų privatizavimo viešo aukciono būdu programą, kurią įgyvendinant praduodami privatizavimo objektai, todėl privatizavimo komisijos sprendimui apskųsti turi būti taikomi administracinių bylų teisenos terminai.

21. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ši taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 30 straipsnis).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020).

23. Teismo vertinimu, ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą. Kaip nustatyta, atsakovės privatizavimo komisijos 2020 m. birželio 19 d. sprendimu patvirtinta privatizavimo objekto viešo aukciono būdu programa 2020 m. birželio 29 d. buvo viešai paskelbta Turto banko informaciniame biuletenyje Nr. 7(47). Atsakovės tinklalapyje privatizavimo programa buvo paskelbta 2020 m. liepos 1 d. (7 punktas). Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. lapkričio 12 d., tai yra po 4,5 mėnesių nuo skundžiamo akto priėmimo ir paskelbimo. Byloje ieškovė, iš esmės nesutikdama dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nenurodė aplinkybių, jog jai apie atsakovės paskelbtą aktą tapo žinoma vėliau nei 2020 m. liepos 1 d., o tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovė apie šį atsakovės privatizavimo komisijos nutarimą sužinojo 2020 m. liepos 1 d. Tuo labiau, kad, kaip nustatyta (nutarties 9–16 punktas), ieškovė su atsakove jau buvo sudariusi ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri vienašališkai buvo nutraukta, apie tai ieškovei buvo žinoma. Ginčydama sutarties nutraukimą, ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo nesiekė toliau vykdyti sutarties, siekė atgauti sumokėtą sumą už privatizavimo objektą, pagal šį ieškinį Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-399-796/202. Elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, esant tokioms aplinkybėms, ieškovė turėjo galimybę siekiant įsigyti ginčo objektą, sužinoti apie aukciono paskelbimą.

24. Įstatymų leidėjas yra nustatęs teisę asmeniui prašyti teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, svarbu ne tik įvertinti, ar priežastys yra svarbios, bet ir to vertinimo metu atsižvelgti į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

25. Ieškovė nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, iš esmės nesutikdama, jog šis terminas taikomas. Ieškovė teikdama paaiškinimus 2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje paaiškino, jog, jei, teismo vertinimu, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti taikomos, teismas vis tik turėtų išnagrinėti bylą iš esmės (2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, 15.15.30). Ieškovė aplinkybių, kurias teismas turėtų pripažinti svarbiomis, nenurodė, o, teismo vertinimu, įrodymų, pagrindžiančių objektyvias, nuo ieškovės valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, nėra, todėl pripažįstama, kad nėra įstatymu numatyto pagrindo ieškovei atnaujinti terminą kreiptis į teismą (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad asmuo, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

27. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog ieškovė terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad, pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą, ieškovė privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

Dėl ginčo esmės

28. Ieškovė, ginčydama atsakovės paskelbto 2020 m. viešo aukciono programos sąlygą, įrodinėja, jog ši sąlyga, numatanti reikalavimą būsimiems viešo aukciono dalyviams kartu su paraiška pateikti atsakovei Lietuvos banko neprieštaravimą privatizavimo objekto akcijų įsigijimui, yra neskaidri aukciono sąlyga ir dirbtinai riboja būsimų aukciono dalyvių konkurenciją. Ieškovės vertinimu, aukcione turėtų būti sudaryta galimybė dalyvauti visiems asmenims, kurie nors ir neturi Lietuvos banko neprieštaravimo privatizavimo objekto akcijų įsigijimui ar visiškai negali jo gauti ar ši mokėjimo įstaigos licencija yra nereikalinga, su tikslu (galimybe) mokėjimo įstaigos licencijos laimėjus viešą aukcioną atsisakyti.

29. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, nurodo, jog atsakovė, 2018 metais skelbdama UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų paketo viešą aukcioną, privatizavimo programoje nenumatė potencialiems pirkėjams turėti Lietuvos banko neprieštaravimą, teikiant paraiškas, šį sąlyga turėjo būti įgyvendinta pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo proceso metu, ieškovei laimėjus viešą aukcioną, ieškovė Lietuvos banko neprieštaravimo nepateikė, todėl privatizavimas nebuvo užbaigtas.

30. Privatizavimo objektas (UAB „Tauragės butų ūkis“) turi Lietuvos banko išduotą mokėjimo įstaigos licenciją, kuri buvo išduota Lietuvos banko valdybos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 03-90. Vadinasi, UAB „Tauragės butų ūkis“ yra mokėjimo įstaiga ir jai taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme (toliau – MĮĮ) nustatytas reguliavimas. MĮĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad mokėjimo įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui ir siūlomo įsigijimo vertinimui taikomi Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – BĮ) 24 ir 25 straipsniai.

31. BĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidinti tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis pasiektų arba viršytų 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų, arba tiek, kad bankas taptų kontroliuojamas, privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos įsigyti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, taip pat pateikti dokumentus ir duomenis, nustatytus šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše. BĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, jog įsigyjantis asmuo pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, pateikia šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra reikalingi įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

32. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir pranešimo apie Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimą ir perleidimą teikimo taisyklių, patvirtintų 2017 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-138, 5 punkte, kuris numato, kad „įsigyjantis asmuo, nusprendęs tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyti finansų rinkos dalyvio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, arba, jeigu finansų rinkos dalyvio įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama arba padidėja iki įstatymuose nustatyto dydžio be šio sprendimo, sužinojęs arba nuo to momento, kai turėjo sužinoti, privalo nedelsdamas pateikti Lietuvos bankui pranešimą apie siūlomą įsigijimą“.

33. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad, parduodant–įsigyjant mokėjimo įstaigos licenciją turinčio subjekto, šiuo atveju UAB „Tauragės butų ūkis“, akcijų paketą, yra būtina gauti Lietuvos banko neprieštaravimą tokiam sandoriui (ieškovės ieškinio 20 punktas).

34. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatyta valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka bei sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

35. Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi vadovaujantis viešosios teisės principu, tai yra tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, tokiems teisiniams santykiams CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato bendrus tiek valstybės, tiek savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Disponavimo valstybės ir (ar) savivaldybių turtu reglamentavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnis nustato savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdus. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas privatizuojant akcijas pagal įstatymus.

37. Būtent savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto kitų subjektų nuosavybėn perdavimą privatizuojant akcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje, šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimą už pinigus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį privatizavimas – tai valstybei ar savivaldybei priklausančių įmonių akcijų perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal šiame įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės valdomose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija.

38. Privatizavimo objekto parengimas privatizuoti susideda iš etapų: privatizavimo objekto vertinimas; objekto įtraukimas į Vyriausybės tvirtinamą privatizavimo objektų sąrašą; objekto privatizavimo programos sudarymas; šios programos paskelbimas (Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 9–11 straipsniai).

39. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 13 straipsnyje reglamentuoti privatizavimo būdai, vienas iš kurių yra viešas aukcionas.

40. Viešas aukcionas – privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju (Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

41. Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis nustato, kad privatizavimo objekto privatizavimo programa yra dokumentas, kuriame nurodoma: 1) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos privatizuojamos, pavadinimas ir privatizavimo būdas; 2) trumpa akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos privatizuojamos, charakteristika (įstatinis kapitalas, valstybei (savivaldybei) tenkančių akcijų nominalioji vertė, numatomų privatizuoti akcijų dalis, įmonės veiklos finansiniai rodikliai, gamybos mastas ar metinė apyvarta, darbuotojų skaičius, pagrindinės veiklos pobūdis, geografinė padėtis, informacija apie valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės produkcijos ar paslaugų dalį rinkoje ir trečiųjų asmenų teises į tokią įmonę); 3) privatizavimo terminai, privatizavimo objekto pradinė pardavimo kaina, išskyrus atvejus, kai, privatizuojant valstybės valdomos įmonės arba įmonės, kuri yra svarbus infrastruktūros arba dominuojantis ūkio šakos objektas, akcijas, Vyriausybė nusprendžia jos neskelbti arba kai akcijos privatizuojamos šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytu būdu ir tvarka, ir kitos privatizavimo sąlygos.

42. 2014 m. spalio 15 d. nutarimu Nr.1131 „Dėl Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 20 punktas numato, jog privatizavimo objektai parduodami įgyvendinant privatizavimo programą.

43. Privatizavimo programa yra dokumentas, kuriame, be Privatizavimo įstatymo nustatytos informacijos, taip pat turi būti nurodyta: 21.1. bendrovės kodas, buveinė; 21.2. privatizavimo objektas (akcijų rūšis, klasė); 21.3. privatizuojamų ar pagal akcijų bendro pardavimo sutartį parduodamų akcijų skaičius, jų suteikiamų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime dalis; 21.4. privatizuojant viešo akcijų pardavimo būdu: 21.4.1. parduodamą akcijų paketą sudarančių akcijų skaičius; 21.4.2. viešo akcijų pardavimo pradžia ir pabaiga (viešo akcijų pardavimo trukmė, ne trumpesnė kaip 20 dienų ir ne ilgesnė kaip 45 dienos); 21.4.3. reguliuojamos rinkos operatorius; 21.4.4. tarpininkas, jo įgalioto asmens kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris), jeigu su tarpininku sudaryta viešo akcijų pardavimo vykdymo sutartis; 21.5. privatizuojant viešo aukciono, viešo konkurso, valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimo valstybės (savivaldybės) kontroliuojamoje įmonėje (toliau – kontrolės perdavimo būdas), tiesioginių derybų būdais: 21.5.1. vykdymo data ir laikas; 21.5.2. potencialių pirkėjų registravimo tvarka ir laikas; 21.5.3. paraiškų dalyvauti privatizavime pateikimo tvarka ir terminai; 21.5.4. vokų su potencialių pirkėjų paraiškomis atplėšimo data ir laikas; 21.5.5. pradinės įmokos dydis, ne mažiau kaip 1/4 pradinės pardavimo kainos, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas pradinės įmokos dydis, ne daugiau kaip 145 000 eurų, kai Privatizavimo įstatymo nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendžia neskelbti pradinės pardavimo kainos; 21.5.6. banko, kuriame atidaryta sąskaita atsiskaityti už potencialaus pirkėjo dalyvavimą viešame aukcione ir privatizavimo objektą, pavadinimas, kodas, adresas, šios sąskaitos numeris; 21.6. privatizuojant viešo konkurso būdu ir tiesioginių derybų būdu: 21.6.1. objekto privatizavimo sąlygos: investicijos į bendrovę, reikalavimai dėl darbo vietų išsaugojimo ir (arba) naujų sukūrimo; 21.6.2. potencialaus pirkėjo kvalifikaciniai reikalavimai; 21.6.3. investicijų įvertinimo koeficientas; 21.7. privatizuojant akcijų pardavimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkams būdu: 21.7.1. terminas, per kurį akcininkas gali uždarajai akcinei bendrovei pranešti apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų; 21.7.2. pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo vieta.

44. Teismo vertinimu, ginčo atveju UAB „Tauragės butų ūkis“ privatizavimo programoje nustatyta sąlyga, jog asmenys, siekiantys dalyvauti viešame aukcione, turi turėti sutikimą iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos dėl neprieštaravimo įsigyti akcijų paketą yra potencialaus pirkėjo kvalifikacinis reikalavimas (Aprašo 21.6.2 punktas). Kvalifikaciniai reikalavimai yra sukurti tam, kad būtų galima išsiaiškinti, ar potencialus pirkėjas yra kompetentingas, patikimas, ar jis turės galimybę įstatymų nustatyta tvarka vykdyti įsigyjamos įmonės privatizavimo programoje numatytą veiklą, ar valstybės (savivaldybių) turto pardavimas atitiks esamą teisinį reglamentavimą.

45. Viešame aukcione gali būti parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos (Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

46. Aprašo 48 punkte numatyta, jog potencialus pirkėjas nepripažįstamas privatizavimo viešo aukciono dalyviu, jeigu privatizavimo programoje nurodytu laiku atplėšus vokus su potencialių pirkėjų paraiškomis ir kitais dokumentais paaiškėja bent viena iš aplinkybių, tarp kurių apraše numatyta ir aplinkybė, jog dokumentus dalyvauti privatizavime pateikia asmuo, pagal Privatizavimo įstatymą negalintis būti potencialiu pirkėju arba neatitinkantis privatizavimo programoje nustatytų potencialaus pirkėjo kvalifikacinių reikalavimų (Aprašo 48.5 punktas).

47. Teismo vertinimu, nurodytų teisės normų (41–46 punktai) sisteminis aiškinimas sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog jau paraiškos pateikimo metu potencialus pirkėjas turi atitikti visus privatizavimo programoje potencialiam pirkėjui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, šiuo konkrečiu atveju – turėti Lietuvos banko neprieštaravimą Privatizavimo objekto akcijų įsigijimui. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog privatizavimo programos sąlyga, numatanti reikalavimą būsimiems viešo aukciono dalyviams kartu su paraiška pateikti atsakovei Lietuvos banko neprieštaravimą Privatizavimo objekto akcijų įsigijimui, yra neskaidri sąlyga ir dirbtinai riboja būsimų aukciono dalyvių konkurenciją. Teismo vertinimu, ši privatizavimo programos sąlyga atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje numatytą disponavimo savivaldybės turtu viešosios teisės principą, jog sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą savivaldybių turtu, nustatytais būdais. Užtikrinant šio principo vykdymą, teismo vertinimu, sąlyga, jog asmenys, siekiantys dalyvauti viešame aukcione, turi turėti sutikimą iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos dėl neprieštaravimo įsigyti akcijų paketą (BĮ 24, 25 straipsniai), privalėjo būti numatyta privatizavimo programoje ir privalėjo būti faktiškai įgyvendinta, nes buvo privatizuojamas objektas, turintis mokėjimo įstaigos licenciją.

48. Teismo vertinimu, priešingai, nenumačius privatizavimo programoje reikalavimo būsimiems viešo aukciono dalyviams kartu su paraiška pateikti atsakovei Lietuvos banko neprieštaravimą, tokia programa neatitiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje numatytų visuomeninės naudos ir efektyvumo principų. Tai pagrindžia ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės (10–17 punktai), jog atsakovė, 2018 metais skelbdama UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų paketo viešą aukcioną, privatizavimo programoje nenumatė potencialiems pirkėjams turėti Lietuvos banko neprieštaravimą, teikiant paraiškas. 2018 m. viešo aukciono metu Lietuvos banko neprieštaravimas turėjo būti pateiktas pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo etape, jau nustačius viešo aukciono laimėtoją ir su juo sudarius pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip nustatyta, viešo aukciono laimėtoja buvo pripažinta ieškovė, tačiau sudarius pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė Lietuvos banko prieštaravimo nepateikė ir pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, tai yra turtas nebuvo parduotas, privatizavimo procesas neužbaigtas ir pradėtas iš naujo, šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjamas teisme. Nenumatant privatizavimo programoje aptariamos sąlygos paraiškų padavimo etape, galima situacija, kai viešo aukciono laimėtojas, kreipęsis į Lietuvos banką dėl pritarimo, atlikus Lietuvos bankui vertinimą, neprieštaravimo dėl sandorio sudarymo negauna, tai yra privatizavimo sandoris negali būti užbaigiamas.

49. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu objekto privatizavimo sąlygos buvo nurodytos, sudarant privatizavimo sandorį jos negali būti keičiamos. Kaip nurodyta (48 punktas), sąlyga, jog asmenys, siekiantys dalyvauti viešame aukcione, turi turėti sutikimą iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos dėl neprieštaravimo įsigyti akcijų paketą, privalėjo būti numatyta privatizavimo programoje, nes buvo privatizuojamas objektas, turintis mokėjimo įstaigos licenciją. Todėl teismas nesutinka su ieškovės argumentu, jog galėtų būti numatyta galimybė teikti paraišką dalyvauti viešame aukcione asmeniui, ir neturinčiam Lietuvos banko pritarimo, su galimybe laimėjus viešą aukcioną mokėjimo licencijos atsisakyti, nes privatizavimo programos sąlygos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo proceso metu, kaip numato esamas teisinis reglamentavimas, negali būti keičiamos.

50. Ieškovė taip pat įrodinėjo aplinkybę, jog ieškovei objektyviai nepakanka laiko pasirūpinti Lietuvos banko neprieštaravimo gavimu iki paraiškų teikimo sąlygos pabaigos, todėl yra nepagrįstai ribojama jos teisė dalyvauti viešame aukcione ir ši sąlyga yra neskaidri. Teismas nesutinka, jog yra pagrindas pripažinti šią aplinkybę įrodyta (CPK 185 straipsnis).

51. BĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimą atlieka ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai ir duomenys, būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti (toliau – vertinimo laikotarpis). Patvirtindama pranešimo apie siūlomą įsigijimą ir visų dokumentų bei duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, gavimą ar pagal šio straipsnio 6 dalį pateikiamų papildomų dokumentų ir duomenų gavimą, priežiūros institucija įsigyjančiam asmeniui praneša datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis. Esamas teisinis reglamentavimas nustato maksimalų 60 darbo dienų terminą nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo Lietuvos bankui išduoti neprieštaravimą dėl privatizuojamo objekto akcijų įsigijimo.

52. Teismo vertinimu, atsakovė sudarė sąlygas potencialiems pirkėjams pateikti savo paraiškas, atitinkančias privatizavimo programos sąlygas. Kaip nustatyta, atsakovės privatizavimo komisijos 2020 m. birželio 19 d. sprendimu patvirtinta privatizavimo objekto viešo aukciono būdu programa 2020 m. birželio 29 d. buvo viešai paskelbta Turto banko informaciniame biuletenyje Nr. 7(47). Atsakovės tinklalapyje privatizavimo programa buvo paskelbta 2020 m. liepos 1 d. (7 punktas). Paskelbiant informaciją buvo aiškiai, tiksliai nurodytos privatizavimo programos sąlygos, kad potencialūs pirkėjai būdami normaliai rūpestingi šias sąlygas galėtų suprasti ir parengti paraiškas. Paskelbiant buvo nurodyta ir privatizavimo programos sąlyga, jog viešo aukciono dalyviams kartu su paraiška būtina pateikti atsakovei Lietuvos banko neprieštaravimą privatizavimo objekto akcijų įsigijimui.

53. Paraiškų teikimo terminas viešame aukcione buvo numatytas iki 2020 m. lapkričio 27 d. 10.00 val., tai yra apytiksliai 2 kartus ilgesnis terminas, nei nustatytas 60 darbo dienų terminas BĮ 25 straipsnio 4 dalyje Lietuvos bankui atlikti vertinimą ir spręsti dėl neprieštaravimo išdavimo. Be to, kaip matyti iš atsakovės privatizavimo komisijos 2020 m. birželio 19 d. protokolo, ši aplinkybė buvo aptarta ir į šią aplinkybę, kad potencialūs pirkėjai su paraiška turi pateikti Lietuvos banko neprieštaravimą privatizavimo objekto akcijų įsigijimui, nustatant viešo aukciono datą, buvo atsižvelgta, todėl viešo aukciono data buvo nustatyta 2020 m. lapkričio 27 d. 11.00 val., kai privatizavimo programa buvo paskelbta 2020 m. liepos 1 d. Teismo vertinimu, šis terminas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d., elgiantis atidžiai ir rūpestingai, buvo pakankamas, kad būtų išnaudota galimybė gauti Lietuvos banko neprieštaravimą BĮ nustatyta tvarka. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė po viešo aukciono paskelbimo pateikė prašymą Lietuvos bankui dėl neprieštaravimo privatizavimo objekto akcijų įsigijimui gavimo.

54. Esant nurodytoms aplinkybėms (52, 53 punktai), teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ginčijama viešo aukciono privatizavimo programos sąlyga, kad potencialūs pirkėjai su paraiška turi pateikti Lietuvos banko neprieštaravimą privatizavimo objekto akcijų įsigijimui, buvo neskaidri. Priešingai, tokiu būdu, nustatant pakankamą terminą išnaudoti galimybę gauti Lietuvos banko neprieštaravimą, buvo užtikrintas viešosios teisės principas, jog sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis).

Dėl ieškovės suinteresuotumo kreiptis į teismą ginčijant atsakovės veiksmus

55. Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymu saugomą interesą, ir subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

56. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog privatizavimo programos sąlyga, nustatanti reikalavimą būsimiems viešo aukciono dalyviams kartu su paraiška pateikti atsakovei Lietuvos banko neprieštaravimą privatizavimo objekto akcijų įsigijimui, buvo nustatyta teisėtai, jog viešo aukciono laimėtojui sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ši privatizavimo programos sąlyga negali būti keičiama. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė turi Lietuvos banko neprieštaravimą privatizavimo objekto akcijų įsigijimui, siekė tokį prieštaravimą BĮ nustatyta tvarka gauti. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovė turi suinteresuotumą savo pažeistos teisės ar intereso gynimu (CPK 5 straipsnis). Siekimas sau palankesnių akcijų įsigijimo sąlygų negu akcijų įsigijimo aukcione nustatytos sąlygos, kurios atitinka esamą teisinį reglamentavimą, neįrodo teisinio suinteresuotumo savo teisės gynimu.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą teise.

57. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodydama, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, inicijuodama šį teisminį procesą, kuriuo siekia nutraukti aukciono vykdymą, iš tiesų siekia ne panaikinti tariamai nepagrįstus ribojimus ieškovei dalyvauti aukcione, bet ir toliau trukdyti atsakovei vykdyti viešą aukcioną. Galutinis ieškovės tikslas yra įsigyti privatizavimo objekto akcijas už kuo mažesnę kainą, nesilaikant reikalavimo gauti Lietuvos banko sutikimą.

58. CPK 95 straipsnis nustato teisines pasekmes šaliai, kuri piktnaudžiauja savo procesinėmis teisinėmis. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

59. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys bei bylos nagrinėjimo eiga neleidžia spręsti, kad ieškovė nesąžiningai savo teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, siekė kitai proceso šaliai sąmoningai, tyčia sukelti esminės žalos, sąmoningai suprasdama, kad neturi teisinio suinteresuotumo ginti savo interesų, kreipėsi į teismą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, paduodama ieškinį, sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikė prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

61. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 113 EUR žyminis mokestis. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 6354,20 EUR advokato pagalbos išlaidos. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių.

62. Kadangi sprendimas priimtas atsakovės naudai, iš ieškovės priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 6354,20 EUR advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

63. 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos buvo sustabdytos Tauragės rajono savivaldybės UAB „Tauragės butų ūkis“ akcijų privatizavimo aukciono procedūros. 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ patikslintą ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ akcijų privatizavimo aukciono sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Netenkinti atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašymo skirti baudą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ 6354,20 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai.

2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė