Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašo pripažinti 2019 m. sausio 17 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimą neteisėtu; taikyti restituciją priteisiant ieškovei iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės 106 000 Eur ieškovės sumokėtą sumą už privatizavimo objektą; priteisti ieškovei iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės 5787,80 Eur nuostolių, 8,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo šiuos motyvus:

1.1 2019 m. sausio 17 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ (iki 2019 m. spalio 31 d. buvusi UAB „Šilutės būstas“) ir Tauragės rajono savivaldybės (toliau – ir Atsakovė II), atstovaujamos Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė I), buvo pasirašyta privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties pagrindu Atsakovė II įsipareigojo parduoti, o ieškovė – nupirkti 110 514 vnt. UAB „Tauragės butų ūkis“ paprastųjų vardinių (materialiųjų) akcijų, kurių dalis įstatiniame kapitale sudaro 100 proc. (toliau – Privatizavimo objektas). Sutarties 5.2.1 punkte šalys įtvirtino, kad ieškovė 106 000,00 Eur dydžio pradinį įnašą už Privatizavimo objektą 2018 m. lapkričio 28 d. sumoka į atsakovės banko sąskaitą, o remiantis Sutarties 5.2.2 punktu ieškovė likusią kainos dalį, sudarančią 1 109 169,00 Eur, įsipareigoja sumokėti per 5 darbo dienas nuo Lietuvos banko sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui gavimo dienos į atsakovės banko sąskaitą.

1.2 Po Sutarties pasirašymo ieškovė kreipėsi į Lietuvos banką su pranešimu apie siūlomą UAB „Tauragės butų ūkis“ įsigijimą, Lietuvos bankas 2019 m. vasario 4 d. pradėjo įsigijimo vertinimą. Vis tik ieškovė, įvertinusi teisės aktuose nustatytų būtinųjų aplinkybių ir sąlygų, taikomų neprieštaravimo gavimui, visumos nebuvimą, kurioms ieškovė, be kita ko, neturėjo galimybės daryti įtaką, taip pat įvertindama tai, kad remiantis Sutarties 7.1.8 ir 7.1.25 papunkčiais pareiga gauti tokį neprieštaravimą kyla Atsakovei II, 2019 m. balandžio 12 d. pateikė Lietuvos bankui prašymą nutraukti įsigijimo vertinimą. Prašymo pagrindu įsigijimo vertinimas buvo nutrauktas.

1.3 Kadangi Sutarties vykdymo metu iškilo aplinkybių, apsunkinančių galimybes šalims tinkamai įvykdyti Sutartį, ieškovė 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. su raštais kreipėsi į Atsakovę I informuodama apie susidariusią situaciją, pateikė siūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo. Atsakovė I atmetė ieškovės siūlomus galimus susidariusios situacijos sprendinius ir pažymėjo, jog neketina nutraukti Sutarties ir yra suinteresuota Sutarties įvykdymu.

1.4 2019 m. lapkričio 27 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-384 „Dėl pritarimo vienašališkam privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimui“, juo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, 2019 m. sausio 17 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 papunkčiu, nusprendė pritarti vienašališkam 2019 m. sausio 17 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Tauragės rajono savivaldybės ir UAB „Šilutės būstas“, nutraukimui neteismine tvarka ir įpareigoti Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorių pranešti UAB „Šilutės būstas“ apie vienašališką sutarties nutraukimą teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, jog apie tokį sprendimą ieškovė laiku nebuvo informuota, apie jį sužinojo tik 2019 m. gruodžio 20 d. Ieškovė taip pat nebuvo pakviesta pateikti paaiškinimų dėl siūlomo priimti sprendimo nutraukti su ieškove sudarytą Sutartį. Pažymi, kad atsakovė, neteisėtai nutraukusi Sutartį, negrąžino ieškovės sumokėtos 106 000 Eur Privatizavimo objekto pirkimo kainos, taip pat nepateikė jokių svarių argumentų, kuriais grįstų tokius neteisėtus veiksmus. Pastebi, jog, remiantis atsakovės viešai išplatinta informacija, atsakovė iki šiol nėra patyrusi jokių nuostolių dėl jos pačios atlikto neteisėto Sutarties nutraukimo.

1.5 Ieškovė nurodo, kad Atsakovė II Sutarties nutraukimo įsigaliojimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 19 d., turėjo grąžinti ieškovės sumokėtą Privatizavimo objekto pirkimo kainos dalį. Atsakovė II šios prievolės įvykdymo terminą yra praleidusi 144 dienas. Atsižvelgdama į tai prašo iš Atsakovės II priteisti ieškovei 3345,53 Eur palūkanų už pradelstą prievolę grąžinti ieškovei priklausančias sumas (106 000 Eur (skolos suma) x 0,08 (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 144 (pradelstų dienų skaičius) = 3345,53 Eur). Taip pat, remiantis Sutarties 9.8 punktu, notaro atlyginimą, kompensacijas už patikras registruose bei atlyginimą už dokumentų rengimą, iš viso 4 884,55 Eur, tvirtinant Sutartį, ieškovė ir Atsakovė II sumokėjo lygiomis dalimis, t. y. po 2 442,27 Eur kiekviena šalis. Atsakovei II neteisėtai nutraukus Sutartį, ieškovė dėl to patyrė 2442,27 Eur nuostolių, susijusių su Sutarties sudarymu, todėl įgijo teisę reikalauti iš Atsakovės II padengti šiuos nuostolius (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).