- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-627-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00484-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- UAB „Jozita“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Muitinės kriminalinės tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-627-538/2016
2016 m. gegužės 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Jozita“ apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jozita“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Muitinės kriminalinės tarnybos, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Jozita“ prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 4 651,71 Eur turtinę žalą ir 2 Eur neturtinę žalą, penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013-09-25 Kauno AVPK ENTS pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-0003-14 dėl galimai neteisėto dujų balionų gabenimo, pardavimo, manipuliavimo balionų turiniu, kainomis. Tyrimo metu dujų balionai su juose esančiomis dujomis, priklausančiomis UAB „Jozita“, buvo paimti tyrimą atliekančių Kauno AVPK ENTS pareigūnų. Ieškovė apie tyrimo eigą nebuvo informuojama, nors ne kartą kreipėsi į tyrimą atliekančius pareigūnus, taip pat nebuvo reaguojama į ieškovės prašymus grąžinti iš ieškovės paimtą turtą, tai yra dujų balionus su dujomis. 2014-06-20 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir UAB „Jozita“ nurodyta pasiimti turtą, tačiau ieškovė nebuvo gavusi nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopijos. Dėl sulaikytų dujų ieškovė patyrė 859,78 Eur turtinę žalą ir neturtinę žalą, kurią įvertina simboliškai – vienu euru. Be to, 2014-07-16 Klaipėdos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai operatyvaus patikrinimo metu inicijavo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-1-00338-14 dėl UAB „Jozita“ ar jos vadovo galimai nusikalstamos veikos pagal BK 199-2 straipsnį. Ieškovės vairuotojas, pristatęs dyzelinį kurą į UAB „Jozita“ degalinę, esančią Klaipėdos r., buvo sustabdytas Muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojų, transporto priemonė su kuru sulaikyti. Ieškovei telefonu buvo pranešta, kad sulaikytas kuras neatitinka kokybės reikalavimų. Krovinio sulaikymo metu ieškovė pateikė visus dokumentus, patvirtinančius krovinio įsigijimą, kokybę. 2014-10-15 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, numatyta BK 199-2 straipsnyje. Nutarime nurodyta, kad sulaikytame kure trūksta biodegalų priedų RRME, tačiau šis faktas buvo žinomas jau nuo pat pradžių, nes kurą ieškovė pirko legaliai iš UAB „Okseta“, turėdama Energetikos ministerijos leidimą. Sulaikant ieškovės dyzelinį kurą be jokio pagrindo buvo pažeisti ieškovės interesai, nes visa ūkinė veikla buvo vykdoma pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Dėl sulaikytos transporto priemonės su dyzeliniu kuru ieškovė patyrė 3 791,93 Eur turtinę žalą ir neturtinę žalą, kurią ieškovė simboliškai įvertina vienu euru.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-01-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Jozita“ iš Lietuvos valstybės atstovės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 123,25 Eur negautų pajamų, 1,72 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė 1 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 100,21 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį dėl reikalavimų Lietuvos valstybės atstovei Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmetė. Ieškovės UAB „Jozita“ ieškinio dalį dėl reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės kriminalinės tarnybos, atmetė. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00003-14 nurodė, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad buvo padaryta nusikalama veika, ir dėl to ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos pradėtas teisėtai. Nustatė, kad BPK reikalavimų nepažeidžia tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo atliekamas tyrimas dėl dujų balionų užpildymo nepakankamu dujų kiekiu, nes tokia veika turi įtakos buhalterinės apskaitos teisingumui – netinkamai užpildant dujų balionus, parduodamas mažesnis dujų kiekis nei atsispindi apskaitos dokumentuose. Nurodė, kad Kauno AVPK nuo iki 2014-07-11 iki 2014-08-08 (27 d.) nevykdė pareigos informuoti ieškovę apie daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tai yra dujų balionų su dujomis, grąžinimą. Konstatavo, kad bendras ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėl netinkamo pareigos atlikimo užtęstas tyrimo ir informavimo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą laikas sudaro 102 dienas, ieškovė negalėdama šiuo laikotarpiu naudotis turtu, negavo pajamų, todėl jai priteisė 123,25 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo negautų pajamų, tai yra 1,72 Eur. Ieškovės reikalavimą dėl dujų gabenimo iš į sandėlį iš Kauno išlaidų priteisimo atmetė, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai baudžiamajame procese iš esmės yra teisėti. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 04-1-00338-14 teismas nurodė, kad buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad ieškovės veikoje buvo požymių nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, nes, nors kuras ir teisėtai įsigytas, jis į prekybą negalėjo būti pateiktas be bioproduktų, todėl ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas savaime nereiškia, jog atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai bei taikytos procesinės prievartos priemonės yra neteisėtos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Jozita“ prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš Lietuvos Respublikos papildomai 3 276,90 Eur turtinės žalos ir 1 Eur neturtinės žalos bei tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad raštu nurodyta aplinkybė, jog Kauno AVPK NTV ENTS pareigūnai turėjo informacijos, neįrodo tokios informacijos egzistavimo ir teisėto tyrimo pradėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas turtas, kuris nepriklauso asmeniui, prieš kurį atliekamas tyrimas, akivaizdu, jog tokie pareigūnų veiksmai yra netesėti, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai tyrimo metu buvo teisėti. Mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo pagrindo sulaikyti ūkio subjekto turto (balionų) ir laikyti jį daugiau nei metus laiko vykdant tyrimą, nesusijusį su pradinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad tyrimas buvo vilkinamas, nes pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pateiktas 2014-01-02, o patikrinimas buvo atliktas 2013-09-25. Mano, kad ieškovas įrodė neteisėtus veiksmus ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl teismas turėjo priteisti visą reikalaujamą 882,39 Eur sumą. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 04-1-00338-14 nurodo, kad šis tyrimas neturėjo pagrindo, visi reikšmingi duomenys ir informacija ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikta iš karto ir visa apimtimi, todėl tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimas, tiek turto paėmimas (sulaikymas) buvo neteisėtas. Tarp tyrėjų ir UAB „Jozita“ dėl situacijos, teiginių, dokumentų ir kitų reikšmingų faktų nė vienoje tyrimo stadijoje nebuvo jokio ginčo ar skirtingo situacijos traktavimo. Mano, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00338-14 buvo atliekamas be jokio tikslo ir pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimas yra neteisingas, nes šioje byloje atsakovas buvo Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, o ieškinys iš dalies patenkintas ir žalos atlyginimas UAB „Jozita“ priteistas ne iš Lietuvos valstybės, bet iš jos atstovo Kauno apskrities VPK, o tai yra teisiškai nepagrįsta. Nurodo, kad nebuvo nustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl nenustačius institucijų ar pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės UAB „Jozita“ ieškinyje ir apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Ieškovė UAB „Jozita“ ieškinio reikalavimą grindžia neteisėtu ikiteisminių tyrimų Nr. 20-1-00003-14 ir Nr. 04-1-00338-14 pradėjimu bei tuo, kad jų atlikimo metu buvo paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, tai yra paimtos transporto priemonės (automobilis su autocisterna ir jo priekaba–autocisterna) su joje esančiu dyzeliniu kuru (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 04-1-00338-14), taip pat 25 dujų balionai su dujomis (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 20-1-00003-14). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, kilusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00003-14, tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Jozita“ iš Lietuvos valstybės atstovės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 123,25 Eur negautų pajamų, 1,72 Eur palūkanų bei procesines palūkanas, nustatęs, kad ieškovė negalėjo šiuo laikotarpiu naudotis turtu (25 vnt. dujų balionų) ir negavo pajamų dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo. Ieškovės reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 04-1-00338-14 atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs Muitinės kriminalinės tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Apeliantė UAB „Jozita“ nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir prašo šią sprendimo dalį panaikinti, priimti naują sprendimą – išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš Lietuvos Respublikos papildomai 3 276,90 Eur turtinės žalos ir 1 Eur neturtinės žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde įrodinėja, kad pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo pradėti ikiteisminius tyrimus Nr. 20-1-00003-14 ir Nr. 04-1-00338-14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00003-14 medžiagoje buvo duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika, ir dėl to ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos pradėtas teisėtai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat turėjo teisėtą pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-1-00338-14 dėl UAB „Jozita“ ar jos vadovo galimai nusikalstamos veikos pagal BK 199² straipsnį, nes pagal LR energetikos ministro 2010-12-14 įsakymu Nr. 1-346 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių nuostatas pardavėjas, nepažeisdamas akcizais apmokestinamų prekių tvarkos, negalėjo prekiauti kuru, kurio sudėtyje nebuvo RRME (biodyzelino) priedo.
BPK 91 straipsnis nustato, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Paimti daiktai asmenims grąžinami, kai įsiteisėja baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui daiktus ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui yra pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami ikiteisminius tyrimus Nr. 20-1-00003-14 ir Nr. 04-1-00338-14 turėjo teisėtą pagrindą paimti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 25 vnt. 50 litrų talpos dujų balionus ir juodraštinį sąsiuvinį bei transporto priemones – automobilį su autocisterna „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priekabą – autocisterną „Industriewerke SAAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juose esančiu kuru.
Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netgi išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius ir civilinės teisės įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Nagrinėjamu atveju Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyrius ir Kauno AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius turėjo operatyvinės informacijos, kuri sudaro teisėtą pagrindą pradėti ikiteisminius tyrimus ir paimti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl nurodytų apeliacinio skundo motyvų išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovė patyrė suvaržymų ir jos nurodyto dydžio žalą negalėdama disponuoti ir naudotis jai priklausančiu turtu, tačiau šiuo atveju dėl atmestų ieškinio reikalavimų atsakovės civilinė atsakomybė nekyla, nes nėra įrodyti neteisėti pareigūnų veiksmai (neteisėtas neveikimas).
Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės UAB „Jozita“ ieškinį dėl žalos priteisimo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl priteisto ir prašomo priteisti žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl žalos dydžio pagrįstumo klausimo nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl terminų, per kuriuos Kauno AVPK pareigūnai turėjo pareigą informuoti ieškovę apie daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, atsiėmimą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nebuvo informuota apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą, nes apie tokį sprendimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams (BPK 214 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra kitų duomenų, kad ikiteisminiai tyrimai buvo vilkinami ir dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kilo ieškovės prašomi priteisti nuostoliai, dėl kurių ieškinio reikalavimai buvo atmesti.
Nustatyta, kad atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad žalos atlyginimas UAB „Jozita“ nepagrįstai priteistas ne iš Lietuvos valstybės, bet iš jos atstovo Kauno AVPK. Iš Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad žalos atlyginimas yra priteistas iš atsakovės Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Byloje dalyvaujantys asmenys, manydami, kad teismo sprendimas yra neaiškus ar jame padaryta rašymo apsirikimų, turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) arba rašymo apsirikimo priimtame sprendime ištaisymo (CPK 276 straipsnis).
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.