- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- e2-85-405/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Gabrielė Masiokaitė, Mindaugas Normantas
- Kategorijos
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,
.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Ž. ieškiniu atsakovui R. K. prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas teikia sūnui D. K. išlaikymą, mokamą 155 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, ir nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo dienos iš atsakovo R. K. sūnaus D. K. išlaikymui priteisiamos 321 Eur dydžio išmokos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 2) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją – vaiko atstovę pagal įstatymą.
Ieškovės atstovas adv. M. Normantas nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Atsakovas teikia savo sūnaus išlaikymui, indeksavus taikos sutartimi susitartą sumą, 190 Eur, tačiau šis išlaikymo dydis neužtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo, jis aiškiai per mažas, todėl, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, išlaikymo dydis turėtų būti padidintas. Šalių sūnus gyvena su ieškove, todėl ieškovei ir taip tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Nuo 2016 m., kai teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl sūnaus išlaikymo, praėjo penkeri metai, per šį laikotarpį penkis kartus buvo didinamas minimalus atlyginimas, nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytas minimalus atlyginimas – 642 Eur, šiuo metu – 730 Eur, tuo tarpu šalims sudarant taikos sutartį, jis buvo 380 Eur, t. y. minimalus atlyginimas padidėjo dvigubai. Be to, 2016 m., šalims susitariant dėl sūnaus išlaikymo, sūnui buvo 7 m., šiuo metu – 12 m., todėl, vaikui augant, padidėjo jo poreikiai. Šalių sūnus lanko meno mokyklą, treniruotes, už papildomus užsiėmimus mokamas mokestis, taip pat reikalingos papildomos išlaidos aprangos įgijimui. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad šiuo metu negali dirbti, nes gydosi, tačiau tokia situacija laikina, nenustatyta, kad atsakovas nedarbingas. Tuo atveju, jei bus nustatytas nedarbingumas, atsakovas galės kreiptis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Atsakovas neteikė išlaikymo sūnui iki tol, kol ieškovė nepateikė ieškinio, tik pateikus ieškinį sumokėjo įsiskolinimą ir toliau mokėjo indeksuotą išlaikymo sumą. Pagal teismų praktiką, nereikia įrodinėti aplinkybės, kad kainos padidėję. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymas turi būti teikiamas tokio dydžio, kad būtų patenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, tuo tarpu atsakovo teikiamas išlaikymas per mažas ir būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Ieškovė V. Ž. paaiškino, kad nuo 2016 m. pasikeitė vaiko poreikiai, taip pat padidėjo prekių bei paslaugų kainos, todėl padidėjo ir lėšos, būtinos sūnaus išlaikymui. Bandė su atsakovu susitarti dėl vaiko išlaikymo padidinimo, tačiau atsakovas iki ieškinio pateikimo lėšų sūnaus išlaikymui visai neteikė, nedalyvavo mediacijos procese, todėl kreipėsi į teismą. Pateikus ieškinį teismui, atsakovas moka lėšas sūnaus išlaikymui, paskutiniu metu, teismo patvirtintą lėšų dydį indeksavus, moka 190 Eur, tačiau jų nepakanka sūnui išlaikyti. Per mėnesį būtiniesiems vaiko poreikiams vidutiniškai išleidžia apie 800-1000 Eur. Išleidžia 200 Eur maistui (tik vaikui), 20 Eur vaistams ir papildams, Sūnus paaugo, lanko meno mokyklą, futbolo būrelį. Už meno mokyklą moka 13 Eur, 20 Eur futbolo būreliui, patiria apie 20 Eur dydžio išlaidas veždama sūnų į mokyklą ir atveždama iš mokyklos, vaiko pietūs mokykloje kainuoja apie 40 Eur, 100 Eur išleidžia sporto ir laisvalaikio drabužiams bei avalynei, 20 Eur kirpėjo paslaugoms ir higienos prekėms (po 10 Eur). Vaikui reikalingos papildomos lietuvių kalbos pamokos, kurias jis lanko 2-3 kartus per mėnesį, vienos pamokos kaina – 20 Eur. Siekdama pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią kas mėnesį turi mokėti 200 Eur dydžio įmokas. Šių išlaidų pusė sumos – 100 Eur, tenka vaikui. Būtinos išlaidos būsto išlaikymui ir mokesčiams. Už šilumos energiją ir karštą vandenį moka nuo 100 iki 150 Eur, už šaltą vandenį, mobiliojo ryšio paslaugas, elektros energiją moka nuo 80 iki 100 Eur. Taip pat būtinos išlaidos vaiko kelionėms, stovykloms. Išlaidos, nurodytos vaiko poreikių lentelėje, maistui, būsto paskolai ir būsto išlaikymui, nurodytos bendrai, t. y. nurodytos ir jai, ir vaikui tenkančios išlaidos. Nupirkusi butą, jį remontavo, taip pat įrengė sūnui kambarį, pirko naujus baldus. Tam išleido didelę dalį savo asmeninių lėšų, kurių atsakovas nekompensavo. Jos gaunamas darbo užmokestis – 1500-1800 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė adv. G. Masiokaitė nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą, tačiau šiuo metu, išlaikymo dydį indeksavus, atsakovas ir moka 190 Eur sūnaus išlaikymui. Atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo, nes turi sveikatos problemų, dėl kurių šiuo metu negali dirbti. Atsakovo pajamas šiuo metu sudaro tik nedarbo išmoka, kuri mažėjo, nuo gegužės mėnesio atsakovui nedarbo išmoka nebus mokama, tačiau dėl sveikatos būklės atsakovas negalės dirbti. Atsakovas 2022 m. vasario mėn. nukrito nuo kopėčių ir patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo operuojamas, kita operacija numatyta liepos mėn. Atsakovas nedarbingas nuo 2022 m. vasario 6 d., šiuo metu nedarbingumas jam tęsiamas, tikėtina, kad bus sprendžiamas klausimas dėl darbingumo lygio nustatymo. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad atsakovas turi skolų motinai ir seseriai. Be to, ieškovė nepagrindė ieškinio. Neįrodė, kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui, iš pateiktoje lentelėje ,,2021 m. rudens išlaidos“ nėra galimybės nustatyti išlaidų, būtinų vaiko poreikių patenkinimui, kadangi nepateikti vaiko poreikių detalūs apskaičiavimai, išlaidos nurodomos bendrai su ieškove. Ieškovė teigia, kad kas mėnesį moka įmokas būsto paskolai grąžinti, tačiau nepateikia kredito sutarties, todėl negalima spręsti, kad ieškovės grąžinama paskola susijusi su būsto, kuriame gyvena ir šalių sūnus, įsigijimu. Taip pat ieškovė nepateikė detalių išlaidų ir įrodymų, kad nurodomos išlaidos kurui, automobilio eksploatacijai, turto draudimui susijusios su vaiko poreikiais. Vaiko poreikių tenkinimo ribos priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Ieškovės turtinė padėtis nuo 2016 m. žymiai pagerėjo, ji įsigijo nekilnojamojo turto objektų, todėl ieškovė turi galimybę tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Atsižvelgus į ieškovės turtinę padėtį, į atsakovo sveikatos būklę, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, didesnė sūnaus išlaikymo dalis turi tekti vaiko motinai. Į vaiko išlaikymui skirtinų išlaidų dydį turi būti įskaičiuojama 73,50 Eur dydžio ieškovės gaunama universali išmoka vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo (šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas) 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-14498-726/2010) nutraukta V. Ž. ir R. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, šalys susitarė dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-22402-726/2016) nustatyta, kad patvirtintas šalių susitarimas dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui – 155 Eur dydžio išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas teismo nutartimi patvirtintą išlaikymo dydį – 155 Eur, indeksuoja Vyriausybės nustatyta tvarka ir šiuo metu teikia 190 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia tuo, kad atsakovo teikiamas išlaikymas neatitinka išaugusių vaiko poreikių ir ekonominės situacijos šalyje.
LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvų turtinės padėties ir (ar) vaiko poreikių pokyčiai laikotarpiu nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti esminiai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-24/2013, e3K-3-70-969/2018). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turi būti nustatytos ir vertinamos ne tik aplinkybės, reikšmingos priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti (iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai), bet ir aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nustatymo (abiejų tėvų turtinė padėtis, vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma, tėvų galimybės gauti didesnes pajamas) (LAT nutartis civilinėje byloje e3K-3-70-969/2018).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors priteisiant vaikui išlaikymą orientaciniu kriterijumi būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.). Ieškovės nurodoma vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti suma – 800-1000 Eur, viršija orientaciniu kriterijumi pripažintą MMA dydį, todėl ieškovė turi pagrįsti jos nurodomą vaiko išlaikymui būtiną sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės „2021 m. rudens išlaidos“ matyti, kad ieškovė sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. kas mėnesį vidutiniškai išleidžia 1227 Eur. Lentelėje nurodoma, kad per mėnesį išleidžiama 260 Eur maistui ir higienos prekėms. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad lentelėje pateiktos išlaidos maistui ir higienai paskaičiuotos bendrai, t. y. paskaičiuotos bendros išlaidomis ir vaikui, ir ieškovei, tačiau tuo pačiu ieškovė nurodė, kad šiuo metu vien tik vaiko maitinimui per mėnesį išlaidžia apie 200 Eur. Atsižvelgus į šalies ekonominę situaciją, vertinama, kad nepilnamečio maistui išleidžiama 200 Eur dydžio suma yra protinga ir pakankama. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad komunalinėms paslaugoms, internetui, mobiliojo ryšio ir televizijos paslaugoms vidutiniškai išleidžia apie 150 Eur per mėnesį. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad lentelėje pateiktas minėtų išlaidų dydis apskaičiuotas sudėjus ieškovei ir vaikui tenkančias išlaidų dalis, todėl ši ieškovės nurodomų išlaidų dalis turi būti dalijama dviem asmenims ir vidutiniškai vienam asmeniui sudaro apie 75 Eur. Teismo posėdyje ieškovė teigė, kad komunalinėms paslaugoms vidutiniškai išleidžia nuo 80 iki 100 Eur per mėnesį vienam asmeniui, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie padidėjusias išlaidas. Vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodo, kad vidutiniškai per mėnesį išleidžia 223,80 Eur automobilio kurui. Paaiškino, kad vaiką veža į mokyklą ir iš mokyklos, į sporto varžybas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė naudoja automobilį ne tik vaiko, bet ir savo reikmėms, vertinama, kad nepilnamečiam šalių sūnui per mėnesį tenkančios šios išlaidos negali būti didesnės nei pusė visų išlaidų (111.90 Eur), tačiau ieškovė nepateikė bent preliminarių kuro išlaidų, sunaudotų išskirtinai vaiko poreikiams, skaičiavimų, todėl vertinama, kad šių ieškovės nurodomų išlaidų dydis neįrodytas.
Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodo 201 Eur dydžio išlaidas būsto kredito grąžinimui. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad grąžinama paskola buvo paima būsto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. šeimos gyvenamojo būsto, įsigijimui. Iš atsakovo pateiktų Registro centro duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso keli nekilnojamojo turto objektai – gyvenamosios patalpos, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad paskola panaudota šeimos gyvenamajam būstui įsigyti, taip pat neįrodinėjo poreikio jam įsigyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms, vertinama, kad ieškovė neįrodė, jog dalis 201 Eur dydžio išlaidų skiriama vaiko poreikiams tenkinti.
Ieškovė išlaidų lentelėje nurodo išlaidas vaiko gerbūviui, remonto medžiagoms, būsto įrengimui ir baldams, buitinei technikai, tačiau detaliau šių išlaidų nenurodo, taip pat ir tesimo posėdžio metu šių išlaidų nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų dydžio. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad pirko vaikui baldus, pateikė įrodymus, kad baldai kainavo 101,25 Eur, tačiau šios išlaidos yra vienkartinės, o ne periodinės, byloje nėra duomenų apie tai, per kokį laikotarpį patirtos šios išlaidos, todėl nėra pagrindo jas įtraukti nustatant vidutines mėnesio išlaidas, būtinas vaiko išlaikymui. Taip pat vaiko poreikių lentelės skiltyje „Automobilio draudimas/turto draudimas/vaiko asmens draudimas“ nurodomos išlaidos nepriskiriamos prie išlaidų, būtinų vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė jai priklausantį automobilį civilinės atsakomybės draudimu turėtų drausti ir tuo atveju, jei jo nenaudotų vaikui nuvežti, nekilnojamąjį turtą ieškovė draudžia taip pat savo nuožiūra. Iš ieškovės pateikto Asmens draudimo liudijimo Nr. 2893397254 matyti, kad D. K. draudimo sutarties bendra įmoka 37,56 Eur, tačiau ieškovė nepagrindė šio draudimo būtinybės, jis nėra privalomas, todėl nėra pagrindo šias išlaidas vertinti kaip būtinas vaiko poreikiams patenkinti.
Iš kitų vaiko poreikio lentelėje nurodytų duomenų, ieškovės paaiškinimų, sąskaitose faktūrose, banko sąskaitos išrašuose, apmokėjimo už komunalines paslaugas išrašuose esančių duomenų matyti, kad ieškovė vidutiniškai per mėnesį išleidžia vaiko maistui apie 200 Eur, vaistams ir maisto papildams – 12 Eur, mokesčiui meno mokyklai – 13 Eur, mokesčiui už futbolo būrelį šuo metu – 20 Eur, pietums mokykloje – 16 Eur, kitoms išlaidoms mokykloje (pratyboms, šventėms, uniformai ir kt.) – 30 Eur, drabužiams ir avalynei – 58 Eur, papildomoms pamokoms – apie 40 Eur, kirpėjo paslaugoms – 10 Eur, higienos prekėms – apie 10 Eur, kelionėms ir kitoms išlaidos atostogų metu – 57 Eur, kišenpinigiams – 40 Eur, apie 75 Eur už komunalines paslaugas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečiui D. K. būtų nustatyti specialieji poreikiai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad įrodyta bendra minimali būtiniems vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį suma – apie 581 Eur.
Iš atsakovo pateikto Švenčionių rajono socialinės paramos skyriaus 2022 m. sausio 17 d. rašto nustatyta, kad nepilnamečiui šalių sūnui D. K. teikiama universali išmoka vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 m., skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinės socialinės išmokos dydis per mėnesį yra 42 Eur, todėl universalios išmokos vaikui dydis – 73,50 Eur (42 Eur x 1,75). Nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas ieškovei mokamos vaikui išmokos dydžiu ir nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Iš SoDros suvestinės apie duomenis asmens mokumui vertinti matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. ieškovės gaunamos mėnesio pajamos vidutiniškai siekė 1674 Eur (bruto) arba apie 1057 Eur (neto), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 balandžio mėn. –1933 Eur (bruto) arba apie 1203 Eur (neto). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos vidutinis darbo užmokestis – 1500-1800 Eur. Iš Registrų centro išraše esančių duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso septyni nekilnojamojo turto objektai.
Iš atsakovo pateikto 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakymo į siuntimą Nr. E027-ats. nustatyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų – nustatyta kaklo diskų liga radikulopatija, suaugusiųjų stuburo osteochondrozė kaklo srityje, iš 2021 m. gruodžio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad atsakovas dažnai nedarbingas – nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 gegužės 21 d., nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. balandžio 26 d., nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 9 d., nuo 2021 rugsėjo 3 d. iki 2021 m. spalio 22 d. Atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau iš 2021 m. liepos 13 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasekmių matyti, kad atsakovas nutraukė darbo santykius nuo 2021 liepos 14 d., iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Švenčionių skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2021 m. liepos 30 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. vasario 15 d. stacionaro ekspertizės išraše nurodoma, kad 2022 m. vasario 10 d. atsakovui atlikta dešinės pusės kryžkaulio fiksacijos ir dešinio gaktikaulio viršutinės šakos fiksacijos operacija. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad po operacijos atsakovui nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad atsakovas negali dirbti dėl sveikatos problemų, iki šiol jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Atsakovas teismui pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, t. y. banko sąskaitos išrašus nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 1d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, kad atsakovas turi skolų, gaunamos pajamos – nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurias nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. vidutiniškai sudaro 564,7 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą nuo 2022 m. vasario 20 d. iki 2022 kovo 21 d., iš kurio nustatyta, kad atsakovo iš SoDros gaunamų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydis – 674,42 Eur (2021 m. vasario mėn.), 575,28 Eur (2021 m. kovo mėn.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pažymos matyti, kad atsakovo gaunamos nedarbo socialinės išmokos nuo 2022 m sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. vidutiniškai siekia 613 Eur. Kitų duomenų apie savo turtinę padėti (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą) atsakovas nepateikė.
Pagal teismų praktiką, vaiko išlaikymui reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ yra 730 Eur (bruto) arba apie 550 Eur (neto), tačiau ši suma yra orientacinė. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nagrinėjamu atveju nustatytų išlaidų būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti dydis – 476,50 Eur (581 Eur – 73,50 Eur). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgus į ištirtus rašytinius įrodymus ir šalių pateiktus paaiškinamus, daroma išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo – ieškovės mėnesinė alga yra apie du kartus didesnė už minimalų darbo užmokestį, ieškovė turi septynis nekilnojamojo turto objektus, tuo tarpu atsakovas ilgą laiką nedarbingas dėl patirtų sužalojimų, gydymas nepasibaigęs, todėl atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes – į vaiko poreikius, abiejų tėvų realiai gaunamas pajamas, atsakovo sveikatos būklę ir į tai, kad šiuo metu neturi realios galimybės dirbti, taip pat į tai, kad nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie tai, kad turi kitų išlaikytinių, vadovaujantis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nustatyta atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui suma padidinama iki 220 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.194 straipsnis), kuri indeksuojama nustatyta tvarka (CK 3,208 str.).
LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apskaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį vadovaujamasi LR CPK 93 str. 2 d. nuostatomis, kad, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė įrodymus apie 600 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos pateiktais dokumentais, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, sprendimu patenkinti 39 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 234 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas pateikė įrodymus apie 1050 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos pateiktais dokumentais, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, tačiau, atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga ir nereikėjo atlikti didelės analizės ar skaičiavimų, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, atsakovo nurodoma išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažinama iki 600 Eur. Sprendimu atmesta 61 proc. reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamos 366 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su išlaikymu (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Priteisus iš atsakovo sūnui išlaikymą po 220 Eur, vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 74 Eur (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 str. 2 d. 1 p., LR CK 1.5, 3.3 str. 1 d., 3.192, 3.201 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-22402-726/2016) nustatytą R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo dydį nuo 155 Eur iki 220 (dviejų šimtų dvidešimties) Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m birželio 15 d.) iki vaiko pilnametystės.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš R. K. V. Ž. 234 (du šimtus trisdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. Ž. R. K. 366 (tris šimtus šešiasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. K. 74 (septyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (mokestį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.