- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-578-278/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- J. V.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3966-1005/2022 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. M., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. prašė panaikinti antstolės A. M. 2022-05-20 patvarkymą Nr. S-22-104-18697 dėl vykdomosios bylos Nr. 0104/22/01761 užbaigimo ir įpareigoti antstolę tęsti išieškojimą iš skolininko A. K. dėl 0,56 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų bei 2022-05-09 datai likusios 3,46 Eur skolos išieškojimo.
2. Nurodė, kad 2022-06-09 ir 2022-06-12 antstolei pateikė skundus dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nes 2022-05-20 patvarkyme neteisingai nurodė, jog išieškojimas iš skolininko A. K. yra pilnai įvykdytas, t. y., išieškotojui yra pervesta 468,35 Eur skola, 125,48 Eur palūkanų bei grąžintos 31,44 Eur vykdymo išlaidos. Teigė, kad už pateiktą antstoliams vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-1538-758/2015 yra sumokėjęs 32 Eur (31,44 + 0,56) būtinųjų vykdymo išlaidų. Paskaičiavo ir skunde antstolei nurodė, kad iš skolininko A. K. liko išieškoti 3,46 Eur skolą 2022-05-09 datai bei 0,56 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Antstolė skundų netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo J. V. skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/01761 antstolis L. J. vykdė išieškojimą pareiškėjo J. V. naudai iš skolininko A. K. pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1538-758/2015 dėl 21,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, 123,10 delspinigių (skola), 101,19 Eur palūkanų (skola), 223,01 Eur skolos ir 5 procentų palūkanų išieškojimo. Antstolė A. M. 2022-05-20 patvarkymu Nr. S-22-104-18697 užbaigė minėtą vykdomąją bylą ir grąžino teismo išduotą vykdomąjį raštą visiškai įvykdžius.
5. Nurodė, kad iš pareiškėjo 2020-07-22 prašymo antstoliui priimti vykdymui vykdomąją raštą matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 31,44 Eur vykdymo išlaidų, kurias prašė išieškoti iš skolininko. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas papildomai būtų mokėjęs antstoliui skunde nurodomą 0,56 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų sumą.
6. Įvertinęs pareiškėjo pateiktą lentelę dėl 3,46 Eur išieškojimo teismas nurodė, kad pareiškėjo sudarytą lentelę ir joje užfiksuotus duomenis sulyginus su antstolio įrašais ant vykdomosios bylos viršelio bei pačios vykdomosios bylos dokumentais, nustatė, kad pareiškėjas palūkanas skaičiuoja iki dienos, kai jam yra pervedami pinigai iš antstolio sąskaitos. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jo atliekamas palūkanų skaičiavimas yra nepagrįstas, nes Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktas aiškiai nustato, kaip yra skaičiuojamos palūkanos: skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos.
7. Konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja tęsti išieškojimą iš skolininko, nes faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog išieškotojui priklausančios pinigų sumos pagal vykdomąjį raštą jau yra pervestos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-07-25 nutartį.
9. Nurodo, kad nei antstolė, nei teismas nenustatė jokių netikslumų jo atliktuose skaičiavimuose dėl iš skolininko A. K. priverstinai dar neišieškoto 2022-05-09 likusio 3,46 Eur prievolės. Teigia, kad 0,56 Eur yra sumokėjęs kitoje vykdomojoje byloje, tačiau antstolis L. J. yra išėjęs į pensiją, todėl neturi galimybių pateikti patvirtinančių dokumentų dėl šios sumos (0,56 Eur) sumokėjimo. Nurodo, kad neaišku, kodėl teismas šališkai paliko galioti nepagrįstus antstolės patvarkymus.
10. Teigia, kad antstolis įmokas paskirsto tik vadovaudamasis įstatymu, t.y. CK 6.54 straipsnio 1-4 dalimi. Nurodo, kad neaišku kokiu pagrindu teismas vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcija (133 punktas), kuri yra prieštaringa pagrindiniam įstatymui - CK 6.54 straipsnio 2-4 daliai. Tvirtina kad pirmesne eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, po to netesyboms ir tik paskutinėje eilėje skolai sumokėti.
11. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su antstolės A. M. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0104/22/01761 užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Teigia, kad iš skolininko A. K. priverstinai dar yra neišieškotos pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1538-758/2015 likę 0,56 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų bei 3,46 Eur skola. Nurodo, kad antstolės paskaičiavimai yra neteisingi.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0104/22/0176 nustatyta, kad antstolis L. J. vykdė išieškojimą pareiškėjo J. V. naudai iš skolininko A. K. pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1538-758/2015 dėl 223,01 Eur skolos, 123,10 delspinigių, 101,19 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų ir 21,05 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Nustatyta, kad 2022-03-25 pasibaigus antstolio L. J. įgaliojimams, vykdomoji byla buvo perduota antstolei A. M., kuri 2022-05-20 patvarkyme užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį raštą nurodė, kad pareiškėjo naudai yra pervesta 468,35 Eur skola, 125,48 Eur palūkanos bei grąžintos 31,44 Eur vykdymo išlaidos (vykdomoji byla, b.l. 30). Iš pareiškėjo 2020-07-22 prašymo antstoliui L. J. priimti vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-1538-758/2015 matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 31,44 Eur vykdymo išlaidų, kurias prašė išieškoti iš skolininko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0104/22/0176 dokumentus, nustatė, kad vykdomųjų veiksmų aprašyme 2020-09-30 yra nurodoma, jog išieškotojui yra grąžinta 0,56 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog antstolei A. M. nebuvo pagrindo minėtą sumą išieškoti iš skolininko ar pakartotinai grąžinti išieškotojui, priimant patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/0176. Net ir įvertinus, kad nurodytos vykdymo išlaidos buvo sumokėtos, teikiant vykdymui kitą vykdomąjį dokumentą, spręsti 0,56 Eur grąžinimo klausimą konkrečioje Nr. 0104/22/0176 vykdomojoje byloje, antstolei nebuvo pagrindo.
Byloje nustatyta, kad iš skolininko išieškotos lėšos buvo paskirstytos sekančia tvarka: būtinosios vykdymo išlaidos, bylinėjimosi išlaidos, palūkanos, skola. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs vykdomosios bylos medžiagą bei palūkanų skaičiavimo lentelę vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/01761, nenustatė neatitikimų ar klaidų. Tokių klaidų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Apeliantas nepateikia konkrečių argumentų, kodėl antstolio pateikti skaičiavimai yra neteisingi, tik deklaratyviai nurodo, jog jo atlikti skaičiavimai yra teisingi. Apeliantas savo skaičiavimuose nepagrįstai nurodo, jog skolininkas prievolę įvykdo tik tada, kai išieškota suma antstolio yra jam pervedama. Įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuoja Sprendimų vykdymo instrukcija. Minėtoje vykdymo instrukcijoje nustatyta CPK VI dalies normų taikymo tvarka vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. CPK 583 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punkto nuostatos, pagal kurias skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai) kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kai išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui. Antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, teisės aktuose suteikiama teisė nurodyti skolininko prievolės įvykdymo tvarką (kur ir kada konkrečiai turi būti pervedamos lėšos), taip pat skiriamas 30 dienų terminas visoms reikalingoms procedūroms įvykdyti ir lėšoms išieškotojui pervesti. Pažymėtina, kad šiame kontekste antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti. Jis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauna įvykdymą, todėl yra pagrindas vertinti, kad įvykdymą gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi jo lėšomis (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkas, įmokėdamas lėšas į depozito sąskaitą, nustoja naudotis svetimomis lėšomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už sumokėtą sumą.
16. Atsižvelgiant į minėtą išaiškinimą dėl antstolio ir išieškotojo teisinio santykio, darytina išvada, kad skolininkas, išieškomą sumą pervedęs antstoliui, įvykdo prievolę išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, todėl laikytina, jog skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Atitinkamai, nuo šio momento (lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą) išieškotojas netenka teisės CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti, kad toliau būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo pateiktas palūkanų apskaičiavimas, kuriame palūkanos apskaičiuotos pagal datas, kuriomis išieškotos sumos buvo gaunamos į pareiškėjo sąskaitą, yra neteisingas.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad galimai teismas buvo šališkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Todėl aplinkybė, kad šioje civilinėje byloje atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo skundą išnagrinėjusio teisėjo šališkumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių ir nagrinėto klausimo, o deklaratyvūs apelianto teiginiai ir pasvarstymai vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.