Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-26-817/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-05
Bylos Nr.: 1A-26-817/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45511-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Cininas, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis: V. B., D. J., D. M., T. M., T. T., A. V., M. V., R. Š.
Advokatai: Sergejus Pelšas, Pavelas Ravluševičius, Arūnas Alekna, Jevgenij Bogdanov, Elena Žilėnienė, Silva Mardosaitė, Šarūnas Vadeikis, Kazimiras Poplovuchinas, Kazimieras Poplovuchinas

Kategorijos

1.1.4.4.4Kurstytojas (BK 24 str. 5 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-817/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45511-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4.; 1.2.19.1.3.; 1.2.19.3.3.; 2.4.6.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Cinino, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gretai Karmazienei, Daliai Kanopienei, Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,nuteistojo V. B. (V. B.) gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,nuteistojo D. J. gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nuteistajam D. M., jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),nuteistajam T. M., jo gynėjams advokatams Sergej Pelš, Ramūnui Plėščiui,nuteistojo T. T. gynėjui advokatui Kazimierui Poplovuchinui,nuteistojo A. V. gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nuteistojo M. V. gynėjui advokatui R. R.,nuteistojo R. Š. (R. Š.) gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,ekspertėms Renatai Konarskienei, Jelenai Devenson,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M., T. M., M. V., R. Š., T. T. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. rugpjūčio 25 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. rugpjūčio 29 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. rugsėjo 14 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. lapkričio 12 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. gruodžio 8 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

Bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir V. B. paskirta galutinė subendrinta 75 MGL (3 750 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 750 Eur.

T. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. rugpjūčio 25 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

T. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. rugsėjo 14 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

Bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir T. T. paskirta galutinė subendrinta 30 MGL (1 500 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 300 Eur.

R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. rugpjūčio 29 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. gruodžio 8 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

Bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta 30 MGL (1 500 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 300 Eur.

M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje (2020 m. lapkričio 12 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 250 Eur.

T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (2020 m. rugpjūčio 25 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (2020 m. rugpjūčio 29 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda.

Bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir T. M. paskirta galutinė subendrinta 30 MGL (1 500 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 300 Eur.

D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje (2020 m. lapkričio 12 d. veika), ir jam paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 250 Eur.

Priteistos iš R. Š. valstybės naudai 952,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Priteistos iš M. V. valstybės naudai 1 573,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Priteistos iš D. M. valstybės naudai 1 392,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Priteistos iš T. T. valstybės naudai 1 809,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Priteistos iš V. B. valstybės naudai 1 417,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Laikinas T. M. nušalinimas nuo pareigų paliktas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 29 d.

Laikinas D. M. nušalinimas nuo pareigų paliktas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 29 d .

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. V., D. J. tačiau jų apeliaciniai skundai negauti.

Teisėjų kolegija:

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. B., būdamas UAB „A.“ vadybininku, organizuodamas didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių pervežimą Vilniaus mieste ar per miesto teritoriją, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalyje už tokius pažeidimus numatyta teisinė atsakomybė, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku, UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir telefoninių pokalbių su UAB „A.“ vairuotoju T. T. metu, susitarė, kad T. T. maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančius krovinius per Vilniaus miesto teritoriją gabens ir be tam reikalingų leidimų, o sustabdžius policijos pareigūnams už pastarųjų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą tiems pareigūnams pasiūlys ir duos 40 Eur kyšį, T. T. pažadėdamas, kad kyšiams reikalingų pinigų duos jis.

T. T. su tokiu darbo organizavimu sutikus, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 24 d., V. B. T. T. vairuojamo UAB „A.“ priklausančio vilkiko ,,DAF FTG XF 105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje paliko ne mažiau nei 100 Eur, skirtų, tame tarpe, ir policijos pareigūnų papirkimui.

V. B. sukurstytas T. T. 2020 m. rugpjūčio 25 d. vairuodamas transporto priemonių junginį – vilkiką „DAF FTG XF 105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Nooteboom MCO-48-03-V/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, per Vilniaus miestą gabeno vikšrinį ekskavatorių „Komatsu PC190LC“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį. Apie 06.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie maršrutinio transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, važiuojantį nuo miesto centro (duomenys neskelbtini) link, T. T. vairuojamą transporto priemonių junginį, pastebėjęs, kad transporto priemonių junginiu gabenamas vikšrinis ekskavatorius „Komatsu PC190LC“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį, t. y., kad gali būti daromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 459 straipsnio 4 dalyje, sustabdė tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), patruliavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis T. M., kuris, priėjęs prie minėtą transporto priemonių junginį vairavusio T. T., pareikalavo pateikti leidimą gabenti tokį krovinį.

T. T., siekdamas neteisėto T. M. neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarymą nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, T. M. davė 40 Eur, kuriuos T. M., suprasdamas, kad minėti pinigai jam duodami už T. T. pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą, paėmė ir administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašė.

V. B., būdamas UAB „A.“ vadybininku, organizuodamas didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių pervežimą Vilniaus mieste ar per miesto teritoriją, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, o ANK 459 straipsnio 4 dalyje už tokius pažeidimus numatyta teisinė atsakomybė, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku, UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir telefoninių pokalbių su UAB „A.“ vairuotoju R. Š. metu, susitarė, kad R. Š. maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančius krovinius per Vilniaus miesto teritoriją gabens ir be tam reikalingų leidimų, o sustabdžius policijos pareigūnams už pastarųjų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą tiems pareigūnams pasiūlys ir duos 40 Eur kyšį, R. Š. pažadėdamas, kad kyšiams reikalingų pinigų duos jis.

R. Š. su tokiu darbo organizavimu sutikus, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 29 d., V. B. R. Š. vairuojamo UAB „A.“ priklausančio vilkiko „Mercedes Benz AXOR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje paliko ne mažiau nei 100 Eur, skirtų, tame tarpe, ir policijos pareigūnų papirkimui.

V. B. sukurstytas R. Š. 2020 m. rugpjūčio 29 d. vairuodamas transporto priemonių junginį – vilkiką „Mercedes Benz AXOR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Wielton NJ48Y“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, į Vilniaus miestą gabeno vikšrinį ekskavatorių „Komatsu PC190LC“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį. Apie 10.04 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, prie maršrutinio transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, netoli Vilniaus miesto ribos, važiuojantį miesto centro link R. Š. vairuojamą transporto priemonių junginį, pastebėjęs, kad transporto priemonių junginiu gabenamas vikšrinis ekskavatorius „Komatsu PC190LC“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį, suprasdamas, kad šis transporto priemonių junginys neturi galimybių apsisukti ir vienintelė galima šio transporto priemonių junginio judėjimo kryptis – įvažiavimas į Vilniaus miestą, t. y., kad gali būti daromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 459 straipsnio 4 dalyje, sustabdė tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), patruliavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis T. M., kuris, priėjęs prie minėtą transporto priemonių junginį vairavusio R. Š., pareikalavo pateikti leidimą gabenti tokį krovinį.

R. Š., siekdamas neteisėto T. M. neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarymą nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, T. M. davė 35 Eur, kuriuos T. M., suprasdamas, kad minėti pinigai jam duodami už R. Š. pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą, paėmė ir administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašė.

V. B., būdamas UAB „A.“ vadybininku, organizuodamas didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių pervežimą Vilniaus mieste ar per miesto teritoriją, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, o ANK 459 straipsnio 4 dalyje už tokius pažeidimus numatyta teisinė atsakomybė, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku, UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir telefoninių pokalbių su UAB „A.“ vairuotoju T. T. metu, susitarė, kad T. T. maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančius krovinius per Vilniaus miesto teritoriją gabens ir be tam reikalingų leidimų, o sustabdžius policijos pareigūnams už pastarųjų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą tiems pareigūnams pasiūlys ir duos 40 Eur kyšį, T. T. pažadėdamas, kad kyšiams reikalingų pinigų duos jis.

T. T. su tokiu darbo organizavimu sutikus, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 13 d., V. B. T. T. vairuojamo UAB „A.“ priklausančio vilkiko ,,DAF FTG XF 105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje paliko ne mažiau nei 100 Eur, skirtų, tame tarpe, ir policijos pareigūnų papirkimui.

V. B. sukurstytas T. T. 2020 m. rugsėjo 14 d. vairuodamas transporto priemonių junginį – vilkiką „DAF FTG XF 105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Nooteboom MCO-48-03-V/L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, per Vilniaus miestą gabeno vikšrinį ekskavatorių „Komatsu PC190LC“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį. Apie 08.07 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), T. T. vairuojamą transporto priemonių junginį, pastebėjęs, kad transporto priemonių junginiu gabenamas vikšrinis ekskavatorius „Komatsu PC190LC“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį, t. y., kad gali būti daromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 459 straipsnio 4 dalyje, sustabdė tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), patruliavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis A. V., kuris, priėjęs prie minėtą transporto priemonių junginį vairavusio T. T., pareikalavo pateikti leidimą gabenti tokį krovinį.

T. T., siekdamas neteisėto A. V. neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarymą nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, A. V. davė 40 Eur, kuriuos A. V., suprasdamas, kad minėti pinigai jam duodami už T. T. pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą, paėmė ir administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašė.

V. B., būdamas UAB „A.“ vadybininku, organizuodamas didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių pervežimą Vilniaus mieste ar per miesto teritoriją, žinodamas, kad UAB „A.“ neturi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, o ANK 459 straipsnio 4 dalyje už tokius pažeidimus numatyta teisinė atsakomybė, baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku, UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir telefoninių pokalbių su UAB „A.“ vairuotoju M. V. metu, susitarė, kad M. V. maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančius krovinius per Vilniaus miesto teritoriją gabens ir be tam reikalingų leidimų, o sustabdžius policijos pareigūnams už pastarųjų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą tiems pareigūnams pasiūlys ir duos 40 Eur kyšį, M. V. pažadėdamas, kad kyšiams reikalingų pinigų duos jis.

M. V. su tokiu darbo organizavimu sutikus, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 12 d., V. B. M. V. vairuojamo UAB „A.“ priklausančio vilkiko „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje paliko ne mažiau nei 100 Eur, skirtų, tame tarpe, ir policijos pareigūnų papirkimui.

V. B. sukurstytas M. V. 2020 m. lapkričio 12 d. vairuodamas transporto priemonių junginį – vilkiką „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Broshuis E-2190/27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, per Vilniaus miestą gabeno vikšrinį ekskavatorių „CAT 312B“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį. Apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, M. V. vairuojamą transporto priemonių junginį, pastebėjęs, kad transporto priemonių junginiu gabenamas vikšrinis ekskavatorius „CAT 312B“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį, t. y., kad gali būti daromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 459 straipsnio 4 dalyje, sustabdė tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), patruliavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis D. M., kuris, priėjęs prie minėtą transporto priemonių junginį vairavusio M. V., pareikalavo pateikti leidimą gabenti tokį krovinį.

M. V. , siekdamas neteisėto D. M. neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarymą nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, D. M. davė 30 Eur, kuriuos D. M., suprasdamas, kad minėti pinigai jam duodami už M. V. pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą, paėmė ir administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašė.

R. Š. su tokiu darbo organizavimu sutikus, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 8 d., V. B. R. Š. vairuojamo UAB „A.“ priklausančio vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinoje paliko ne mažiau nei 100 Eur, skirtų, tame tarpe, ir policijos pareigūnų papirkimui.

V. B. sukurstytas R. Š. 2020 m. gruodžio 8 d. vairuodamas transporto priemonių junginį – vilkiką „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Doll“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, per Vilniaus miestą gabeno ratinį ekskavatorių „Zeppelin ZM19C“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį. Apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, R. Š. vairuojamą transporto priemonių junginį, pastebėjęs, kad transporto priemonių junginiu gabenamas ratinis ekskavatorius „Zeppelin ZM19C“, kurio gabaritai viršijo maksimalų leidžiamą transporto priemonės su kroviniu plotį, t. y., kad gali būti daromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 459 straipsnio 4 dalyje, sustabdė tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), patruliavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis D. J., kuris priėjęs prie minėtą transporto priemonių junginį vairavusio R. Š. pareikalavo pateikti leidimą gabenti tokį krovinį.

R. Š., siekdamas neteisėto D. J. neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarymą nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, D. J. davė 40 Eur, kuriuos D. J., suprasdamas, kad minėti pinigai jam duodami už R. Š. pageidaujamą jo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašymą, paėmė ir administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nesurašė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį, jį išteisinti neįrodžius jo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įrodymų tyrimą bei papildomai apklausti ekspertes J. Devenson bei R. Konarskienę dėl jų atliktos ekspertizės.

2.1 Apeliantas nesutinka tiek su skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, tiek su jam paskirta bausme.

Šalies argumentai

2.2 Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino M. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jam buvo daromas tiesioginis ir netiesioginis psichologinis spaudimas, bei duotų teismo posėdžio metu, kuomet jis paaiškino, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu M. V. nurodė, jog jis padavė pinigus D. M. tiesiai į rankas, vėliau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad pinigus ištraukė iš piniginės bei juos kažkur padėjo (ar ant grindų, ar ant kilimėlio, ar ant sėdynės), bei nematė, kaip D. M. paėmė pinigus. Kad pinigų nėra, jis pastebėjo tik nuvažiavęs apie penkis kilometrus. Teismo posėdžio metu M. V. nurodė, kad ikiteisminiame tyrime jo pirminiai bei vėlesni parodymai buvo tokie, jog jis nedavė pinigų policijos pareigūnui į rankas, pinigus kažkur padėjo bei nematė, kaip policijos pareigūnas paėmė pinigus.

2.3 Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog M. V. vežamas ekskavatorius ant platformos bei šio ekskavatoriaus modelis ir matmenys buvo tinkamai nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, nes M. V. vežė ekskavatorių 2020 lapkričio 12 d., o V. B., vykdydamas policijos pareigūno nurodymą, tik 2021 m. balandžio mėnesį, t. y. po penkių mėnesių skambino M. C., kuriam priklauso minimas ekskavatorius, ir kuris paminėjo, kad tą dieną galėjo būti pakrautas į M. V. platformą ekskavatorius CAT 312B. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad vaizdo įraše ekskavatoriaus markės ir modelio pavadinimų nesimato, matosi, kad krovinys išsikiša už platformos ribų, tačiau, kiek ekskavatoriaus gabaritai išsikiša už platformos ribų, nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžių metu. M. V. nurodė, kad „jo vežamas krovinys buvo išlindęs per plotį. Platforma yra 2,5 metro, apie 5 cm į abi puses buvo išlindę ekskavatoriaus vikšrai“. Tokiu būdu, jeigu platformos plotis buvo 2,5 metro, pridėjus apie 5 cm gaunasi, kad ekskavatoriaus gabaritai galėjo būti apie 2,6 m, kuris neviršijo maksimalaus Europos komisijos Tarybos direktyva 96/53/EB nustatyto leistino 2,64 m pločio ir ANK 459 straipsnio 4 dalyje nustatytų gabenamo krovinio pločio leistinų ribų, dėl ko nebuvo galima surašyti ir administracinio nusižengimo protokolo.

2.4 Apelianto vertinimu, garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp V. B. ir M. V. yra redaguotas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta apkarpyta šio įrašo versija, nes trūksta dviejų frazių, kurias pasakė vienas iš pokalbio dalyvių. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad į ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas V. Malinauskas pateikė konsultacinę išvadą, jog šis įrašas yra trintas ir yra montavimo žymės. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto prašymą eksperčių atliktą ekspertizę vertinti kritiškai, nes ekspertės pateikusios išvadą atliko ne visapusišką garso įrašo tyrimą, joks kompiuterinis (skaitmeninis) įrašo patikrinimas atliktas nebuvo, be to, vėliau apeliantas paprašė Lietuvos teismo ekspertizės centro, kad tyrimą atlikusios ekspertės atsakytų į jo keturis klausimus, tačiau buvo gautas atsakymas, kad ekspertai gali teikti paaiškinimus tik teismams arba teisėsaugai. Dėl šių priežasčių apeliantas prašo suteikti galimybę gauti atsakymus iš eksperčių į jo pateiktus klausimus.

2.5 Apeliantas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras susitarė su V. B., kad gavus reikiamus parodymus, jis ir kiti vairuotojai bus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Visi vairuotojai parašė prašymus juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau šie prašymai liko netenkinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė ir įvertino teisiamuosiuose posėdžiuose paaiškėjusias faktines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu.

2.6 Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje, ir skirdamas 15 MGL (750 Eur) baudą, nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis, t. y. bausmės skyrimo pagrindais, nenustatė turinčių esminę reikšmę faktinių aplinkybių, o nustatytas kai kurias faktines aplinkybes aiškino netinkamai, pateikė abejotinus ir neatitinkančius tikrovės argumentus ir motyvus, netinkamai padarė išvadą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. kyšininkavimo, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė jam bausmę.

2.7 Apelianto teigimu, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą bei vadovaujantis baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), akivaizdu, jog teisminio nagrinėjimo metu ištyrus visus baudžiamojoje byloje surinktus tiek žodinius, tiek rašytinius įrodymus, nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad apeliantas savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį bei priimti jo atžvilgiu naują nuosprendį, kuriuo jis būtų išteisintas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; priteisti jo naudai visas nuo 2020 m. gruodžio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo procesuose patirtas išlaidas gynybai, pašto paslaugoms; atlikti įrodymų tyrimą bei išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

3.1 Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), kadangi byloje nėra jo kaltės įrodymų, nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Dėl šių priežasčių apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas.

3.2 Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo tariamai padarytas nusikalstamas veikas, akivaizdžiai rėmėsi prielaidomis ir net išskirtinai nurodė dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. veikos epizodo ,,Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad T. T. už 2020 m. rugpjūčio 25 d. galbūt padarytą administracinį nusižengimą administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas (b. t. 3, b. l. 26-30).”; dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d. veikos epizodo ,,Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad R. Š. už 2020 m. rugpjūčio 29 d. galbūt padarytą administracinį nusižengimą administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas (b. t. 3, b. l. 112-118).” Nagrinėjamu atveju 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. rugpjūčio 29 d. administracinių nusižengimų faktai nei nustatyti, nei įrodyti, nei tinkamai patvirtinti, dėl ko nėra jokio pagrindo daryti apkaltinamąsias išvadas. Dėl to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, negali būti ir nėra pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar tokį nuosprendį pripažinti pagrįstu, teisėtu ir teisingu.

3.3 Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kuriais grindžiamas kaltinimas, kurie neturi baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų, privalomųjų faktinių pagrindų, o savo turiniu, esme bei reikšme tėra vien netiesioginėmis, išvestinėmis hipotezėmis, spėlionėmis, prielaidomis, bei jų interpretacijomis, o taip pat jų pagrindu apklausų metu protokoluose akivaizdžiai kryptingai ir tendencingai suformuluotų neabejotinai suinteresuotų, šališkų šaltinių pirminiais parodymais, o būtent: Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. protokolas, kuriame užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 06.52 val., T. T. skambutis V. B. ir pokalbis, atliekant T. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą; 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. sausio 19 d. įtariamojo T. T. apklausos protokolai, kuriose nurodoma, kad su įtarimu sutinkama, patvirtinamas 40 Eur kyšio davimas. Tačiau šie jo parodymai yra niekiniai ir įrodomosios reikšmės negali turėti ir neturi, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. T. ankstesnių apklausų protokoluose išdėstytas aplinkybes paaiškino kitaip ir iš esmės argumentuotai, visiškai ir pilnai paneigė kyšio davimo faktą bei T. M. pareikštą kaltinimą (dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. epizodo); Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. rugsėjo 3 d. protokolas, kuriame užfiksuotas R. Š. 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.10 val., telefoninis pokalbis su M. P., R. Š. 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.18 val., telefoninis pokalbis su V. B. bei V. B. 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 13.35 val., telefoninis pokalbis su R. Š.; 2021 m. sausio 26 d. įtariamojo R. Š. apklausos protokolas, kuriame nurodoma, kad su įtarimu sutinkama. Tačiau šie jo parodymai yra niekiniai ir įrodomosios reikšmės negali turėti ir neturi, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. Š. ankstesnių apklausų protokoluose išdėstytas aplinkybes paaiškino kitaip ir iš esmės argumentuotai, visiškai ir pilnai paneigė T. M. pareikštą kaltinimą. Be to, T. M. pareikštą kaltinimą paneigė ir V. B. (dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d. epizodo).

3.4 Apelianto vertinimu, nuteistieji T. T. ir R. Š. yra akivaizdžiai suinteresuoti ir šališki, o jų telefoniniuose pasakojimuose bei ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose pateikiami duomenys niekuo nepagrįsti ir nepagrindžiami bei neįmanomi patikrinti, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalys.

3.5 Apeliantas pažymi, jog nei V. B., nei T. T., nei R. Š., neturėdami teisinio išsilavinimo ir deramai nesuvokdami baudžiamojo proceso esmės, laiku negavo kvalifikuotos teisinės advokatų pagalbos ir negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių į procesinę gynybą vienu iš esmingai svarbiausiųjų momentų, dėl ko kaltinimui palankūs jų parodymai buvo išgauti pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso nuostatų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos reikalavimus. Be to, apeliantas pažymi ir tai, kad jam nebuvo žinoma apie V. B., T. T. ir R. Š. apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dėl ko buvo pažeista jo teisė į rungimosi principo laikymąsi ir procesinę gynybą, tiesiogiai dalyvauti jų apklausose, susipažinti su jų parodymais, ginčyti jų argumentus, užduoti klausimus, teikti įrodymus, reikšti prašymus bei pareikšti nuomonę dėl parodymų turinio, esmės, reikšmės, visais klausimais turinčiais reikšmės teisingiems procesiniams sprendimams.

3.6 Apeliantas akcentuoja tai, kad vertinant Kriminalinės žvalgybos informacijos šaltinių ir jų pateiktų, ypač pirminių, duomenų reikšmę, privalomai būtina turėti omenyje, jog Kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gautieji duomenys įgyja įrodomąją reikšmę ne tuomet, kai jie yra išslaptinami ir paviešinami ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso metu, o tik tada, kai jie pirmiausiai, kruopščiai ir atsakingai patikrinus, atitinka privalomus: 1) faktinių duomenų, 2) informacijos šaltinio ir 3) duomenų gavimo būdo, patikimumo ir leistinumo kriterijus, bei teismo proceso metu yra neginčytinai patvirtinti kitais, nesusijusiais ir patikimais šaltiniais, objektyviais faktais ir abejonių nekeliančiais faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra nustatytas nei patvirtintas pinigų, kaip kyšio, perdavimo ir priėmimo faktas, nei paties kyšio dalykas, t. y. pinigai ir jų vertės sumos. Taip pat nėra jokio įrodymo, patvirtinančio priežastis, motyvus, tikslus ir bent pabandymą duoti kyšį, t. y. pasikėsinimą papirkti apeliantą, kaip policijos pareigūną.

3.7 Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nagrinėjant jo gynėjo prašymą dėl kaltinamojo akto trūkumų bei procesinei gynybai būtinų duomenų išreikalavimo buvo pažeisti BPK 7 straipsnyje įtvirtinti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis nėra objektyvus, teisėtas ir teisingas, todėl naikintinas.

3.8 Apelianto vertinimu, jo veiksmuose nėra nustatyti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai (kyšio dalykas, tikslingas jo perdavimas bei tikslingas jo priėmimas) bei subjektyvieji požymiai.

3.9 Apeliantas nurodo, kad nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. birželio 19 d. momento jo patirtas išlaidas gynybai ir paštui patvirtinantys ir pagrindžiantys finansiniai dokumentai yra pateikti teismui bei prijungti prie bylos 2021 m. lapkričio 17 d., 2022 m. sausio 17 d., bei 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžių metu. Jo išlaidas apeliaciniam procesui pagrindžiantys finansiniai dokumentai bus pateikti apeliacinės instancijos teismui šio skundo nagrinėjimo metu.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti, netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4.1 Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė BK nuostatas.

4.2 Apeliantas nurodo, kad pagal BK 227 straipsnį reikia įrodyti papirkimo faktą ir susitarimą tam tikslui. Nurodo, kad jis, policijos pareigūnų reikalavimu, ištraukdamas dokumentus nuo automobilio, priekabos, krovinių važtaraščius, vairuotojo pažymėjimą, iš piniginės ištraukė ir 30 Eur, ir šiuos su dokumentais padėjo ar ant grindų kilimėlio, ar ant sėdynės. Pareigūnui pinigų į rankas jis nedavė. Minėti pinigai buvo jo, gulėjo prie vairuotojo pažymėjimo piniginėje, o kiti dokumentai buvo atskirai aplanke. Nuvažiavęs apie 5 km, jis pastebėjo, kad nėra pinigų, todėl jis suprato, kad pinigus galėjo paimti pareigūnas. Momento, kai pareigūnas dėjosi į kišenę pinigus, jis nematė. Leidimo vežti negabaritinius krovinius jis neturėjo, kadangi operatorius pasakė, kad tai yra gabaritinis krovinys. V. B. jam duodavo pinigų išlaidoms už automobilio stovėjimą, eksploatavimą. Per trejus metus V. B. jam yra davęs apie 200 Eur. V. B. neskatino mokėti pinigų pareigūnams, jo neinstruktavo ir nesakė, kad sustabdžius policijos pareigūnams reikia skambinti jam – V. B.. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo skatinamas duoti parodymus prieš save ir pareigūnus, aiškinant, jog galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau parengus prašymą dėl atleidimo nuo atsakomybės, jis nebuvo tenkintas. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti šių parodymų patikimumu ir tinkamumu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

4.3 Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl gynėjo būtinumo, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Kadangi apeliantas yra atitinkamai jauno amžiaus, darbingas, jo finansiniai įsipareigojimai neviršija statistinio Lietuvos gyventojo finansinių įsipareigojimų, todėl iš jo valstybės naudai priteistos 1 573,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Apelianto vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, dėl to šios skundžiamo nuosprendžio padarytos išvados neatitinka tikrovės.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti; netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.1 Apelianto vertinimu, pagal BK 227 straipsnio 4 dalies sudėtį nėra įrodytos veikos objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidas, kad Kelių policijos pareigūnai buvo papirkti, nes vyko kontaktas su jais ir nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šių duomenų nepakanka BK 227 straipsnio 4 dalies taikymui.

5.2 Apeliantas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Nurodė, kad jis UAB „A.“ dirbo apie 4-5 metus. Krovinių pergabenimas buvo nenuolatinis jo darbas – pagrindinis jo darbas buvo su savivarčiu. Vieną kartą jis į (duomenys neskelbtini) vežė gabaritinį krovinį (2020 m. rugpjūčio 29 d. veika). Norėdamas sutrumpinti kelią, jis važiavo per Vilniaus miestą. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis padavė įmautę su dokumentais. Minėtoje įmautėje būdavo įdėti ir pinigai – 40 Eur įvairioms reikmėms. Jis nežinojo, ar pareigūnai paims pinigus, ar ne. Vėliau jis pamatė, kad pinigų segtuve nėra. Tačiau jis nežino, ar pinigai buvo paimti tą kartą, kadangi per dieną perveža daug krovinių ir yra tikrinimas Kelių policijos bei kitų tarnybų. Taip pat važiuojant prie (duomenys neskelbtini), ties Vilniaus miesto ženklą, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė pateikti leidimą (2020 m. gruodžio 8 d. veika). Jis pareigūnams padavė dokumentus. Leidimą jis turėjo programėlėje „Viber“. Pareigūnas paėmė įmautę su dokumentais ir pinigais (40 Eur), tačiau jis nežino, ar pareigūnas paėmė pinigus – vakare pinigų jau nebuvo. Įmautėse pinigai buvo laikomi, kad neišsipurvintų. V. B. palikdavo pinigų įvairioms reikmėms, aikštelėms ir kt., tačiau su V. B. nebuvo pokalbio dėl kyšio davimo.

5.3 Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl gynėjo būtinumo, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Kadangi apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas, jo finansiniai įsipareigojimai neviršija statistinio Lietuvos gyventojo finansinių įsipareigojimų, todėl iš jo valstybės naudai priteistos 952,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Apelianto teigimu, dėl gynėjo būtinumo jo klausta nebuvo, nebuvo paaiškinti padariniai, jog R. Š. gali būti įpareigotas atlyginti gynėjo dalyvavimo išlaidas. Apelianto nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nėra priteisiamos, kai realizuojamos asmens teisės į gynybą būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejais. Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimas finansiškai apsunkina R. Š. finansinę padėtį.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jis būtų išteisintas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių, netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.1 Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad T. T. buvo sukurstytas V. B. dėl ko papirko Kelių policijos pareigūną. Apeliantas prašo vadovautis parodymais duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriame jis aiškiai nurodė, kad patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė visus transporto priemonės dokumentus, taip pat padavė aplanką su dokumentais, tarp kurių buvo ir leidimas vežti negabaritinį krovinį. Tai reiškia, kad leidimas negabartiniams kroviniui vežti egzistavo ir buvo pateiktas policijos pareigūnų patikrinimo metu. Apie tai, kad policijos pareigūnams jį sustabdžius vežantį krovinį be leidimo, jis pareigūnams turi duoti pinigų, su V. B. jis nekalbėjo, pareigūnams niekada nesiūlė ir nedavė kyšio. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Kadangi apeliantas buvo suklaidintas dėl ikiteisminio tyrimo eigos, todėl jis teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus atitinkančius faktines aplinkybes. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo prašoma vadovautis parodymais duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu.

6.2 Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl gynėjo būtinumo, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Kadangi apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas, jo finansiniai įsipareigojimai neviršija statistinio Lietuvos gyventojo finansinių įsipareigojimų, todėl iš jo valstybės naudai priteistos 1 809,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jis neprašė skirti jam advokato gynybai užtikrinti, jis buvo paskirtas teismo iniciatyva, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso eigą.

7. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Pavelas Ravluševičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį ir V. B. išteisinti, netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.1 Apelianto gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai atliko įrodymų tyrimą. Pažymi, kad, nors jo ginamasis prašė ir prašo vadovautis parodymais duotais teismo posėdžiuose, nes ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas pateikti būtent tokius parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė priešingai ir skundžiamą nuosprendį grindė išskirtinai parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ginamasis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriais iš dalies apkalbėjo save ir kitus proceso dalyvius, būdamas įtakotas, nes jam buvo pasiūlyta už ikiteisminiui tyrimui reikalingus parodymus užbaigti procesą palankiausiu būdu, t. y. atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba užbaigiant baudžiamąjį procesą kitu būdu. Kadangi ginamasis atitiktų BK 37 straipsnio ar 40 straipsnio reikalavimus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, esant veikos mažareikšmiškumui arba laidavimui, ginamajam nėra jokio tikslo meluoti ar kitaip dangstyti nusikalstamos veikos padarymą, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

7.2 Apelianto gynėjas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ginamojo nenaudai vertino ir telefoninius pokalbius, darant prielaidą, jog jų turinys įrodo veikos sudėtį pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį. Įrašyti telefoniniai pokalbiai tarp vairuotojų ir ginamojo neįrodo, kad tarp jų buvo pasiektas susitarimas dėl papirkimo, vairuotojams nebuvo duodamos instrukcijos būtent taip elgtis kaip nurodyta valstybiniame kaltinime, nes vairuotojai galėjo pasirinkti savo elgesio modelį. Ginamojo veika neturi jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis dėl ginamojo veikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį.

7.3 Apelianto gynėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B., organizuodamas UAB „A.“ veiklą – didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių pervežimą Vilniaus mieste ar per miesto teritoriją, privalėjo pasirūpinti, kad šiuos krovinius vežantys UAB „A.“ vairuotojai turėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduodamus leidimus maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją. Tačiau šiuo atveju ginamasis neturėjo tiesioginės pareigos atskirai rūpintis leidimais, nes jis nevykdė konkretaus krovinio transportavimo. Važtaraščius surašydavo klientas arba vairuotojas, taip pat jie nurodydavo krovinio techninius reikalavimus. Be to, apelianto gynėjui nėra suprantamas pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad ginamasis laikomas vienu iš UAB „A.“ vadovu, nors pagal juridinio asmens veiklos formą vadovas gali būti tik vienas – direktorius arba bendrovės vadovas. Taip pat ginamasis nėra kažkaip įpareigojęs UAB „A.“ vairuotojus informuoti jį apie įvairius kontaktus su Kelių policijos pareigūnais. Nei vienas iš vairuotojų nepatvirtino šių aplinkybių.

7.4 Apelianto atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl gynėjo būtinumo, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Kadangi ginamasis yra jauno amžiaus, darbingas, jo finansiniai įsipareigojimai neviršija statistinio Lietuvos gyventojo finansinių įsipareigojimų, todėl iš jo valstybės naudai priteistos 1 417,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad BPK 51 straipsnis numato būtiną gynėjų dalyvavimą, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nėra priteisiamos, kai siekiama realizuoti teisę į gynybą būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose 2K-322/2014, 2K-307-507/2015, 2K-84-699/2015). Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ginamojo konkrečios finansinės padėties ir galimybių dengti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o šios išlaidos apsunkina ginamojo finansinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimas pažeidžia BPK numatytus teisingumo ir protingumo principus.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

9. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

10. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė Renata Konarskienė nurodė, kad patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 13 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, paaiškino, jog tiriamame garso įraše prieš žodį „Taip“, nuo kurio prasideda pokalbis, įrašyta tyla yra sujungimo laukimo laikas, o akte nurodyti ryšio trikdžiai negali būti kažkoks montavimo ar redagavimo požymis, nes įrašas tęsiasi, nėra nulinis signalas, kad kažkur būtų iškarpyta. Šie maži ryšio sujungimo trikdžiai gali atsirasti dėl to, kad galbūt žmogus atsisuko ir telefonas nukrypo nuo bokšto. Kad įrašas tęsiasi, ekspertai nustatė panaudodami programinę įrangą. Skaitmenų užpildymo tyrimas parodytų, jeigu būtų kažkoks keitimas, trinta ar stabdyta, tokiu atveju būtų pertraukta, programa parodytų, kad tai yra redaguotas failas. Ekspertė nurodė, kad įvertinus garso įrašą, išvada yra kategoriška, abejonių nekilo, atlikus visus nurodytus tyrimus buvo nustatyta, kad įrašas yra ištisinis ir nebuvo redaguotas. Ekspertė nurodė, jog bloko analizė - tai metodas, kuris nustato failų struktūrą. Prie ekspertizės yra techniniai įrašai, kur ekspertai dažniausiai suveda visų tyrimų, kuriuos atliko, rezultatus, iš tų gautų rezultatų į išvadą ar į ekspertizės aktą dedami, ekspertų manymu, reikšmingi jų tyrimui rezultatai. Kadangi atliktas tyrimas nieko neparodė ir nebuvo nustatyta jokių failų struktūros pakeitimų, tai nebuvo prasmės dėti. Bloko analizė nebuvo informatyvi. Buvo atliktas nuolatinės dedamosios tyrimas, nuolatinės dedamosios trūkių, staigių pokyčių ar kitų anomalijų tyrimo metu nenustatyta. Šio tyrimo metodo pavyzdžių nuotraukų nepateikta lygiai dėl tos pačios priežasties – tai nėra informatyvus tyrimas šiuose skaitmeniniuose įrašuose. Ekspertai patys sprendė, ką pridėti į išvadą ir ko nepridėti. Jeigu matė, kad neinformatyvu, nepridėjo. Ekspertė nurodė, kad ekspertizei naudota programinė įranga akte yra nurodyta, naudoti programiniai paketai tokie kaip OT-Expert“, „TD Expert“, ‚Hex“, programa „Edit Tracker“ nenaudojama. Atsakydama į D. M. klausimus dėl TXT failų ekspertė nurodė, kad TXT failai yra toje pačioje bazėje prie garsinio failo, todėl jie dažnai pridedami, tačiau Fonoskopinių tyrimų skyriaus specialistams jie nereikalingi, Fonoskopinių tyrimų skyriaus specialistai jų netiria (ir šiuo atveju netyrė), o tiria patį garso įrašą. TXT failuose yra tarnybinė informacija apie telefonų numerius, kas ir kur skambino, iš kokios celės, kur žmogus yra, tai yra slapta informacija, kuri skirta prie įrašų, kai vyksta pasiklausymas.

11. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė Jelena Devenson nurodė, kad patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 13 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, pritaria ekspertės Renatos Konarskienės atsakymams į jai užduotus klausimus. Ekspertė paaiškino, kad TXT failai nėra skirti autentiškumui patvirtinti, tai yra tarnybinė informacija. Ekspertai TXT failų netiria, tiria ir nagrinėjamu atveju tyrė tik garso įrašus. Ekspertizės akto 5 pavyzdyje (b. t. 8, b. l. 15) matomas amplitudės išnykimas – tai ryšio trikdžiai. Ryšio trikdžiai matosi laike, pagal laiko skalę, tie ryšio trikdžiai laike neužima net vieno skiemens. Žodinės informacijos požiūriu, dėl to ryšio trikdžio tikrai neprarandama jokia informacija. Ir iki trikdžio, ir po trikdžio yra vienoje vietoje stabilus sumažėjimas ir kitoje vietoje stabilus sumažėjimas. Čia gali būti grynai žmogaus judėjimas pokalbio metu ar dar kažkas. Kai žmogus kalba, bet kuris fonas gali tiesiog pasikeisti. Jis keičiasi ne staiga, o nuosekliai. Kažkokių intarpų, redagavimų nėra, galimo montažo požymių tyrimas neparodė. Nagrinėjamo atveju viskas buvo aišku, todėl ekspertų išvada yra kategoriška.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų D. M., T. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistųjų M. V., R. Š., T. T. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

12. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei papildomo įrodymų tyrimo metu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

14. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, taip pat nurodyti aiškūs įrodymų vertinimo motyvai, paaiškinta, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas nesivadovavo nuteistųjų teisme duotais parodymais bei kokie byloje surinkti įrodymai šiuos parodymus paneigė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, dėl ko pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti bei apeliantų kaltei konstatuoti.

15. Susipažinusi su bylos įrodymais, teisėjų kolegija nenustatė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo kaip nors pažeistas ar apribotas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principas. Pagal BPK 7 straipsnio 2 dalį kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. Nuteistojo T. M. nuomone, rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai buvo pažeisti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant T. M. gynėjo prašymą dėl kaltinamojo akto trūkumų bei gynybai būtinų duomenų išreikalavimo. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, T. M. gynėjo prašymai dėl kaltinamojo akto grąžinimo prokurorui, įpareigojimo prokurorui pateikti papildomus, gynėjo nurodytus duomenis buvo teismo išnagrinėti ir motyvuotai atmesti. Proceso dalyvių prašymų nagrinėjimas, motyvuotas tenkinimas ar atmetimas yra teismo prerogatyva. Todėl, aplinkybė, kad teismas netenkino vieno ar kito proceso dalyvio prašymo, taip pat aplinkybė, jog byloje surinktus įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip tą siūlė padaryti gynyba, negali būti pripažinta pagrindu, leidžiančiu konstatuoti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą byloje.

Dėl V. B., T. T., R. Š., M. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertinimo

16. V. B., T. T., R. Š. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padarę nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo išaiškintos įtariamųjų teisės, tarp jų ir teisė atsisakyti duoti parodymus ir teisė turėti gynėją. Jie buvo apklausti ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šių apklausų metu taip pat prisipažino padarę nusikalstamas veikas, išsamiai papasakojo įvykių aplinkybes, pasirašė apklausos protokoluose, nurodydami, kad protokolai surašyti teisingai. Teisme apklausta liudytoja L. S. (ikiteisminio tyrimo metu apklaususi V. B., T. T., M. V.) kategoriškai neigė dariusi kokią nors įtaką apklausiamiems įtariamiesiems, jiems grasinusi ar vertusi juos duoti parodymus. V. B., T. T., R. Š. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu keturių mėnesių laikotarpiu buvo apklausti po tris kartus, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis laikotarpis buvo pakankamas siekiant išsiaiškinti visas, nuteistųjų manymu, pasinaudojimui teise duoti parodymus reikšmingas aplinkybes. Nors V. B., T. T., R. Š., M. V. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiami duoti parodymus prieš save, byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro suinteresuotumą bylos baigtimi ar tai, jog jie būtų viršiję savo įgaliojimus, darę kokį nors poveikį įtariamiesiems ir patys surašę aplinkybes, kurių šie nenurodė. Aplinkybė, kad minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikę prašymus atleisti juos nuo atsakomybės pagal laidavimą (kurie prokuroro nebuvo patenkinti) nepatvirtina jų susitarimo su prokuroru ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dėl vienokių ar kitokių parodymų davimo, o tuo labiau kažkokios neteisėtos įtakos šiems asmenims darymo. Be to, kaip teisingai pažymima skundžiamame nuosprendyje, būtent ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne teisiamojo posėdžio metu minėtų asmenų duoti parodymai nuosekliai papildo ir patvirtina kitus byloje surinktus įrodomąją reikšmę turinčius duomenis (garso ir vaizdo įrašuose, apžiūrų metu užfiksuotą informaciją ir kt.). Todėl vėlesnis parodymų pakeitimas teisme laikytinas siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu sušvelninti ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį.

17. BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis teisiamajame posėdyje duoda parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju susiklosčius būtent tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti T. T., R. Š. ir M. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Tokiu būdu ištirti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kaip ir teisme duoti parodymai, turi vienodą įrodomąją reikšmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-359-870/2020). Dėl to, o taip pat įvertinus šios nutarties 16 punkte nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi šiais, o ne teisme duotais, jų parodymais.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto T. M. skundo argumento, kad jam nebuvo žinoma apie V. B., T. T., R. Š. apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dėl ko buvo pažeista jo teisė į gynybą, pažymi, kad pareiga prokurorui pranešti įtariamajam ar jo gynėjui apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, o įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti klausimus apklausiamam asmeniui, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas įtvirtinta tik tais atvejais, kai apklausiamas liudytojas (BPK 184 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju V. B., T. T., R. Š. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausiami ne kaip liudytojai, bet kaip įtariamieji. Įtariamųjų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją tvarka yra reglamentuota BPK 189 straipsnyje, jame ikiteisminio tyrimo subjektų pareiga apie tokią įtariamojo apklausą pranešti kitiems įtariamiesiems (o šiems teisė dalyvauti tokioje apklausoje ir užduoti klausimus) nenumatyta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl teisės į gynybą pažeidimo, o kartu ir dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktų apklausų neteisėtumo yra visiškai nepagrįstas.

Dėl 2020 m. lapkričio 12 d. epizodo ir su tuo susijusių apeliantų D. M., M. V. apeliacinių skundų argumentų

19. Iš automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus vaizdo kamerų įrašų, darytų 2020 m. lapkričio 12 d. nuo 18.20 val. iki 18.45 val., nustatyta, kad juose užfiksuota, jog 18.26.48 val. tarnybinis automobilis (tarnybinį automobilį vairuoja G. B., ant priekinės keleivio sėdynės sėdi D. M.) važiuoja (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) link, vilkikas su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios yra vikšrinis ekskavatorius, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės link, pasuka į (duomenys neskelbtini), 18.27 val. tarnybinis automobilis apsisuka (duomenys neskelbtini) gatvėje, degant draudžiamam šviesoforo signalui pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, kirsdamas ištisinę liniją išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, taip aplenkdamas autobusą, įjungia švyturėlius ir, aplenkęs du automobilius, važiuoja paskui vilkiką, pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę sustoja prieš sustojusį vilkiką su priekaba, ant kurios yra vikšrinis ekskavatorius, kurio vikšrai iš šonų išlindę iš priekabos. Kontroliuojant V. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 12 d. 18.29 val. M. V. paskambino V. B., klausė dėl leidimo, V. B. paklausus: „A ką, vejasi jau? Š.?“, M. V. atsakė: „Ne tai jau, jau, jau, jau“ (b. t. 1, b. l. 54-57). Iš automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus vaizdo kamerų įrašų matyti, kad 18.28.40 val. D. M. išlipo iš tarnybinio automobilio, nuėjo kelkraščiu priekyje sustojusio sustabdyto vilkiko link, 18.31.38 val. nuo sustabdyto vilkiko kelkraščiu atėjęs D. M. įsėdo į tarnybinį automobilį, tarnybinis automobilis pradėjo važiuoti ir apsisuko. Kontroliuojant V. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją užfiksuota, jog 2020 m. lapkričio 12 d. 18.32 val., tai yra, iš karto po to, kai buvo patikrintas D. M., M. V. paskambino V. B., papasakojo, kad jam pasakė, jog reikia vietinio, miesto leidimo, V. B. paklausus: „Supratau, kem eurų ar pem?“, M. V. atsakė, kad „trisdešimt, apsieis“, „daviau dvidešimt, sako nu baik tu“, „sakau, nu dar desetka yra. Nu gerai, važiuok tada“ (b. t. 1, b. l. 54-57). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 17 d. apklaustas M. V. nurodė, kad dirbdamas UAB „A.“ vairuotoju, 2020 m. lapkričio 12 d. važiuodamas vilkiku (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurią buvo pasikrovęs vikšrinį ekskavatorių, kurio vikšrai buvo išlindę į abi puses, pamatęs iš už automobilio galo policijos automobilio švyturėlius, paskambino V. B., kad šis „užmestų“ leidimą, nes policijos pareigūnai galbūt jį stabdys. Jam sustojus kelkraštyje po viaduku, už jo sustojo ir pareigūnai, vienas iš pareigūnų atėjo, atidarė dureles, atsistojęs ant laiptelio prisistatė ir paklausė, ar yra miesto leidimas. Jam atsakius, kad miesto leidimo nėra, pareigūnas pasakė, kad krovinys stovi neteisingai, šiek tiek išlindęs, buvo akivaizdu, kad pareigūnas prie jo kabinėjasi, tada jis, siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir viskas greičiau baigtųsi, nebūtų gaišinamas laikas iš piniginės ištraukė 30 eurų, kuriuos padavė pareigūnui į rankas. Paimdamas pinigus pareigūnas pasakė, kad jis patvarkytų krovinį, bet jis atsakė, kad jau netoli vežti. Pareigūnas daugiau nieko nesakęs išlipo, uždarė dureles, o jis išvažiavo. Važiuodamas M. V. vėl paskambino V. B. ir pasakė, kad teko duoti pinigų pareigūnams (b. t. 3, b. l. 150). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. V. patvirtino 2020 m. gruodžio 17 d. duotus parodymus, nurodė, kad policijos pareigūnui pasakius, kad reikalingas miesto leidimas kroviniui vežti, M. V. ištraukė 30 Eur ir padavė juos pareigūnui, pareigūnas paėmė pinigus. M. V. paaiškino, kad po to jis paskambino V. B. ir pasakė, kad davė policijos pareigūnui 30 Eur ir šie jį paleido (b. t. 3, b. l. 154 – 156). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. B. nurodė, kad jis yra sakęs įmonės vairuotojams sustabdžius policijos pareigūnams duoti kyšį, pažymėjo, jog mašinoje padėdavo pinigus, kuriuos vairuotojams sakydavo panaudoti policijos pareigūnams papirkti, patvirtino, kad be kitų vairuotojų ir M. V. jam yra skambinęs ir pranešęs apie kyšio davimą policijos pareigūnams. Taigi, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra detalūs, nuoseklūs, sutampa su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, todėl laikomi patikimais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais vadovavosi ir grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl, kaip jau buvo konstatuota šios nutarties 16 punkte, nagrinėjant bylą teisme M. V. duoti parodymai (kad pinigų policijos pareigūnui jis nedavė, padėjo pinigus ant grindų kilimėlio ar ant sėdynės, nematė, kad pareigūnas pinigus paėmė, o nuvažiavęs 5 kilometrus pastebėjo, kad pinigų nebėra ir kt.) laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, sušvelninti savo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus dėl 2020 m. lapkričio 12 d. krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) koregavimo, pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad UAB „A.“ 2021 m. balandžio 15 d. 15.49 val. elektroniniu paštu tyrimą atliekančiam tyrėjui pateikė 2020 m. lapkričio 12 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. UAB „A.“ darbuotojas M. V. vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė ekskavatorių. Tą pačią dieną, 16.16 val. UAB „A.“ tyrėjui siųstame elektroniniame laiške nurodė: „Prisegame važtaraštį, papildėme modelį“ ir elektroniniu paštu pateikė 2020 m. lapkričio 12 d. krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog M. V. vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į (duomenys neskelbtini) vežė ekskavatorių „CAT 312B“ (b. t. 8, b. l. 147 – 151). Teisme apklaustas V. B. parodė, kad, kai tyrėjas paprašė nurodyti vežto ekskavatoriaus modelį, V. B. paskambino asmeniui, iš kurio nuomojo ekskavatorių, šis pasakė, koks ekskavatorius buvo nuomotas ir tuomet šis modelis buvo nurodytas važtaraštyje. Be to, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. balandžio 20 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog susisiekus su V. B. nurodytu M. Č., iš kurio, V. B. teigimu, buvo gautas ekskavatorius, šis patvirtino, jog turi ekskavatorių „CAT 312B“ ir, kad buvo jį paskolinęs UAB „A.“ (b. t. 1, b. l. 161). Svarbu ir tai, kad byloje yra pateiktas 2020 m. lapkričio 12 d. krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d. UAB „A.“ darbuotojas M. V. vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė ekskavatorių „CAT 312B“. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis neturi pagrindo abejoti, kad minėtą dieną UAB „A.“ vilkikas vežė būtent važtaraštyje nurodyto modelio ekskavatorių.

21. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus puspriekabę „Broshuis E-2190/27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad puspriekabė yra platforma, skirta vežti įvairius krovinius, tarp jų statybinę bei žemės ūkio techniką, puspriekabės platformos plotis nuo vieno krašto iki kito per visą ilgį yra vienodas – 250 cm (b. t. 1, b. l. 139-144). Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus ekskavatorių „Cat 312B“ užfiksuota, kad ekskavatoriaus plotis yra 283 cm (b. t. 1, b. l. 162-169). Palyginus vežto ekskavatoriaus ir puspriekabės, ant kurios buvo vežtas ekskavatorius, matmenimis, akivaizdu, kad kaltinime nurodytu laiku vežto ekskavatoriaus plotis viršijo puspriekabės, ant kurios jis buvo vežtas, plotį ir buvo didesnis nei leidžiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, jog šiuo atveju krovinio vežimui buvo reikalingas leidimas patvirtina ir tai, kad policijos tarnybiniam automobiliui įjungus švyturėlius ir pradėjus važiuoti paskui M. V. vairuojamą vilkiką, šis paskambino V. B. būtent tam, kad paklaustų, ar yra leidimas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl D. M. skundo argumentų dėl garso įrašo, kuriame yra užfiksuotas V. B. ir M. V. pokalbis, redagavimo, pažymi, kad dėl šio klausimo byloje D. M. yra pateikęs specialisto V. Malinausko 2022 m. rugsėjo 8 d. Konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat byloje yra gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 13 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 8 d. Konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamas garso įrašas nuo 0,02 sek. iki 14,03 sek. ištrintas ir nėra ištisinis: įrašymo rėžimas yra pertrauktas du kartus – 15,21 – 15,42 sek. prieš žodį „Taip“ ir 16.33 – 16.36 sek. po žodžio „Taip“. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad tiriamas garso įrašas yra ištisinis, nėra sumontuotas ar redaguotas, o nuo 15,21 sek. iki 15,42 sek. prieš žodį „Taip“ ir nuo 16.33 sek. iki 16.36 sek. po žodžio „Taip“ yra ryšio trikdis. Apeliacinės instancijos teisme ekspertizę atlikusios ekspertės nurodė, kad šiuo atveju dėl tirto įrašo joms jokių abejonių nekilo, todėl pateikta išvada yra kategoriška, o nurodyti ryšio trikdžiai negali būti kažkoks montavimo ar redagavimo požymis ir gali atsirasti dėl žmogaus judėjimo pokalbio metu, telefono nukrypimo nuo bokšto ir pan., be to šie ryšio trikdžiai pagal laiko skalę neužima net vieno skiemens, todėl žodinės informacijos požiūriu, dėl to ryšio trikdžio tikrai neprarandama jokia informacija. Ekspertė J. Devenson paaiškino, kad įraše nėra laukimo garso signalo, nes, jei įrašoma ta pusė, kuri atsiliepia, tai, kol jis nepakelia ragelio, nefiksuojamas joks signalas. V. B. teisme patvirtino, kad į telefono skambučius atsiliepia įvairiai, galėjo atsiliepti ir žodžiu „Taip“. 2020 m. lapkričio 12 d. M. V. V. B. skambino 18.29 val. (prieš bendraujant su D. M.) ir 18.32 val. (iš karto po to, kai buvo patikrintas D. M.), tarp šių skambučių yra vos 3 minučių laiko tarpas, abiejuose pokalbiuose kalbama apie miesto leidimus, policijos pareigūnų patikrinimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, kaip teisme nurodė specialistas V. M., antrasis vyras (tai yra, M. V.) sakydamas „nu ką pasakė“ atsakinėjo į klausimą, kuris pagal garso įrašą, nebuvo užduotas. Be to, M. V. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją aiškiai nurodė, kad po to, kai davė policijos pareigūnui 30 Eur, paskambino V. B. ir pasakė, kad davė policijos pareigūnui 30 Eur ir šie jį paleido (b. t. 3, b. l. 154 – 156). Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos bei kitus byloje surinktus duomenis, taip pat specialisto V. M., teismo eksperčių J. Devenson, R. Konarskienės pateiktus paaiškinimus, sprendžia, jog daryti išvadą, kad tirtas V. B. bei M. V. pokalbio garso įrašas yra redaguotas ar sumontuotas nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai juo grindė skundžiamą nuosprendį.

23. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme ekspertės J. Devenson, R. Konarskienė atsakė į D. M. apeliaciniame skunde keliamus klausimus, nurodė, kad TXT failai yra tarnybinė informacija, dažnai pridedama ekspertams, kai iš duomenų bazės yra perkeliami garso įrašai, tačiau jie nėra skirti autentiškumui patvirtinti, fonoskopinių tyrimų specialistai šių failų netiria, o tiria garso įrašus. Teismo ekspertė R. Konarskienė taip pat paaiškino (jos pateiktiems paaiškinimams pritarė ir teismo ekspertė J. Devenson), kad šiuo atveju bloko analizė nebuvo informatyvi, atlikus nuolatinės dedamosios tyrimą, nuolatinės dedamosios trūkių, staigių pokyčių ar kitų anomalijų tyrimo metu nenustatyta. Ekspertės pažymėjo, kad prie ekspertizės yra techniniai įrašai, kur ekspertai dažniausiai suveda visų tyrimų, kuriuos atliko, rezultatus, iš tų gautų rezultatų į išvadą ar į ekspertizės aktą dedami tik, ekspertų manymu, reikšmingi jų tyrimui rezultatai, todėl, jei ekspertai nusprendė, kad duomenys neinformatyvūs, jų nepridėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo eksperčių J. Devenson, R. Konarskienė paaiškinimus, neturi priežasčių abejoti šių eksperčių kompetencija, duomenų, kad ekspertės būtų šališkos, suinteresuotos teikti melagingą išvadą ar paaiškinimus, byloje nėra, todėl netikėti jų pateiktais paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis D. M., išnagrinėjus bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka, pateikė prašymą išsaugoti teismo patalpų – susipažinimo su bylomis kabineto - vaizdo įrašą (2024 m. vasario 9 dienos, kai buvo atvykęs papildomai susipažinti su bylos medžiaga) bei pareiškimą apie galimai suklastotus įrodymus, kadangi vieno iš CD parametruose įrašyta data – 2022 m rugpjūčio 4 d., nors byla pirmosios instancijos teisme buvo nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareikštas prašymas išeina iš apeliacinio skundo ribų, taip pat atkreipia dėmesį, kad garso įrašai buvo teikti ekspertizei atlikti, byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 13 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl dėl įrodymų tikrumo abejonių nekyla.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų visumą, sprendžia, kad, skirtingai nei teigiama D. M. apeliaciniame skunde, D. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. epizodo ir su tuo susijusių apeliantų T. M., T. T. apeliacinių skundų argumentų

26. Iš automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus vaizdo kamerų įrašų, darytų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuo 06.30 val. iki 07.10 val., nustatyta, kad juose užfiksuota, jog 06.43.29 val. T. M. vairuojamam tarnybiniam automobiliui važiuojant (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) link tolumoje ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), ta pačia kryptimi važiuoja vilkikas „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežantis ekskavatorių, ant kurio strėlės yra užrašas „Komatsu“, o ant korpuso – „PC 190 LC“ (ekskavatoriaus vikšrai yra išsikišę už priekabos platformos šono, iš bylos duomenų nustatyta, jog minimalus ekskavatoriaus „Komatsu“ „PC 190 LC“ plotis yra 280 cm), tarnybinis automobilis aplenkia minėtą vilkiką su priekaba, persirikiuoja į pirmąją eismo juostą, T. M. paima švyturėlio ir garso sirenos valdymo pultą, įjungia švyturėlius ir (ar) garso sireną. Tarnybinis automobilis sustoja (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniame kelkraštyje esančioje stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, už tarnybinio automobilio sustoja ir vilkikas. 06.44.31 val. T. M. išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie vilkiko kabinos dešinės (keleivio) pusės, įlipa į kabiną. 06.45.40 val. T. M. išlipa iš vilkiko kabinos, uždaro duris ir sugrįžta prie tarnybinio automobilio. Kontroliuojant T. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 06.52 val. T. T. paskambino V. B. ir nurodė, kad: „Mentai buvo sustabdę, nutręšė ant s.“, „važiuoju <necenzūrinis žodis> į miestą leidimo pirkt, užkniso“ (b. t. 1, b. l. 26-29). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. T. T. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 6.00 val. krovinine transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, veždamas ekskavatorių, kuris buvo stambiagabaritis, viršijantis leistiną plotį, kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“ jį aplenkė policijos automobilis, kuris, įjungęs švyturėlius, nurodė jam sustoti. Priėjęs policijos pareigūnas paklausė, ar T. T. turi miesto leidimą, T. T. pasakė, jog neturi, ir pareigūnui paprašius transporto priemonės registracijos liudijimo, norėdamas, kad policijos pareigūnas nerašytų administracinio pažeidimo protokolo už tai, kad jis veža krovinį be leidimo, į dokumentą įdėjo dvi 20 eurų nominalo kupiūras. Pareigūnas, paėmęs dokumentą, be jokių komentarų ištraukė šias kupiūras, nieko nesakydamas grąžino jam dokumentą ir išlipo (b. t. 3, b. l. 6). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2021 m. sausio 19 d. T. T. patvirtino šiuos savo parodymus, pažymėjo, kad į techninį pasą įdėtus pinigus policijos pareigūnas paėmė, nieko nesurašė ir leido važiuoti toliau (b. t. 3, b. l. 13-17). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. B. nurodė, kad jis yra sakęs įmonės vairuotojams sustabdžius policijos pareigūnams duoti kyšį, pažymėjo, jog mašinoje padėdavo pinigus, kuriuos vairuotojams sakydavo panaudoti policijos pareigūnams papirkti, patvirtino, kad be kitų vairuotojų ir T. T. jam yra skambinęs ir pranešęs apie kyšio davimą policijos pareigūnams. Taigi, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad T. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra detalūs, nuoseklūs, sutampa su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, todėl laikomi patikimais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais vadovavosi ir grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl, kaip jau buvo konstatuota šios nutarties 16 punkte, nagrinėjant bylą teisme T. T. duoti parodymai (kad prie (duomenys neskelbtini) jį sustabdžiusiems pareigūnams jis programėlėje Viber parodė V. B. atsiųstą leidimą, policijos pareigūnai jį paleido, o, kadangi T. T. reikėjo pinigų, V. B. pamelavo, jog pareigūnai nuo jo „nutręšė“ 40 eurų, nes jis vežė krovinį be leidimo) laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, sušvelninti savo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra nustatyta, kad T. T. kyšį davė, o T. M. kyšį paėmė būtent už tai, kad T. T. nebūtų baudžiamas administracine tvarka.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų visumą, sprendžia, kad, skirtingai nei teigiama T. M., T. T. apeliaciniuose skunduose, kyšio dydis, jo davimo ir paėmimo faktas, T. M. bei T. T. kaltė bei kiti nusikalstamų veikų, kuriomis jie buvo kaltinami, sudėčių požymiai yra visiškai įrodyti.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d. epizodo ir su tuo susijusių apeliantų T. M., R. Š. apeliacinių skundų argumentų

28. Iš automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus vaizdo kamerų įrašų, darytų 2020 m. rugpjūčio 29 d. nuo 09.50 val. iki 10.15 val., nustatyta, kad 09.52.58 val. T. M. vairuojamas tarnybinis automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir važiuoja (duomenys neskelbtini) link, įvažiuoja į dviejų eismo juostų kelią, 09.59 val. tarnybinis automobilis pravažiuoja ženklą „(duomenys neskelbtini), gyvenvietės pabaiga“ ir 10.01.19 val. prasilenkia su priešinga eismo juosta važiuojančiu baltos spalvos vilkiku, tempiančiu priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios pakrautas geltonos spalvos ekskavatorius su vikšrine važiuokle (ant ekskavatoriaus strėlės yra užrašas „Komatsu“, o ant korpuso – „PC 190 LC“, ekskavatoriaus vikšrai išlindę už priekabos platformos šono), tuomet T. M. paima tarnybinio automobilio specialiųjų šviesų ir garso signalo valdymo pultelį, tarnybinis automobilis apsisuka sankryžoje, važiuoja atgal ir važiuoja kelio viduriu paskui vilkiko tempiamą priekabą. T. M. į ranką paima tarnybinio automobilio specialiųjų šviesų ir garso signalo valdymo pultelį, vilkiko priekaboje pradeda mirksėti avarinis signalas. Vilkikui ir tarnybiniam automobiliui pravažiavus ženklą „(duomenys neskelbtini), gyvenvietės pradžia“, vilkiko ir tarnybinio automobilio greitis pradeda mažėti, vilkikas su priekaba ir tarnybinis automobilis sustoja dešinėje pusėje esančioje stotelėje. 10.04 val. T. M. išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina dešine puse vilkiko link, 10.05.31 val. T. M. grįžta tarnybinio automobilio link, T. M. atsisėda į automobilio vairuotojo vietą, vilkikas pradeda važiuoti ir įvažiuoja į pirmą eismo juostą. Tarnybinis automobilis pavažiavęs apsisuka ir važiuoja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link. Kontroliuojant R. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. 10.10 val., tai yra vos už kelių minučių po to, kai buvo sustabdytas T. M., R. Š. kalbėdamas telefonu su jam paskambinusiu asmeniu nurodė, kad „ką tik mentai paėmė“, „sakau: „Leidimą turiu“, sako „O miesto?“, į kausimą: „Y na lapū vzialy“, ane?“, R. Š. atsakė: „Jo“, paaiškino, kad „nu daugiau neturiu, užteks trisdešimt penkis, daviau <necenzūrinis žodis> ir vsio <necenzūrinis žodis>“, „Tai per mažai, per mažai. Sakau, tradicija <necenzūrinis žodis>. Tipo, penkių eurų <necenzūrinis žodis>“, „Įkišau per <necenzūrinis žodis>. O Vytas sakys „<necenzūrinis žodis>, kam tu važiavai per miestą, <necenzūriniai žodžiai>?“. Kontroliuojant R. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją taip pat nustatyta, jog jis 2020 m. rugpjūčio 29 d. 10.18 val. kalbėdamas telefonu nurodė, kad „Mentai paėmė ką tik“ teigė, jog „Gal turi leidimą? Sako „Aš žinau, kad tu turi leidimą, bet ne miestui. Aa, iki miesto vsio, va tau ir miestas“. Va prie ženklo ir stoviu.“, nenustatytos tapatybės vyrui paklausus: „Ir paėmė, ane?“, R. Š. atsakė „Nu“, taip pat pasakojo, kad: “A jie pradėjo < >. Jie ir taip būtų paėmę. Nu karoče...Kodėl nepaženklintas, kodėl tas, kodėl anas < >. Čia tepalais biški smirda, čia < >“, „Atsikabink... dvacokas. Oi ne, tu ką? Ne, ne. Sukrapščiau trisdešimt penkis, sakau daugiau neturiu“. Kontroliuojant R. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją taip pat nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. 13.35 val. R. Š. jam paskambinusiam V. B. nurodė, kad „Ir mentai paėmė <necenzūrinis žodis> važiavau miestu, paėmė, sako leidimą <necenzūriniai žodžiai>“, „Daviau dvacoką, sakau „ nu <necenzūrinis žodis> taigi vis tiek leidimas yra. Ne, ne, tas netinka. Tai trim penki buvo, tai pidiso neėmiau, nes pidisas dar buvo, tai trim penkis“ (b. t. 1, b. l. 36 – 41). Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. R. Š. nurodė, kad 2020 m. m. rugpjūčio 29 d. ryte už Vilniaus miesto ribų jis pasikrovė negabaritinį krovinį - ekskavatorių, kuris buvo per platus, išsikišęs į šonus po 30 cm į abi puses, turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), nusprendė rizikuoti ir vykti per Vilniaus miestą, kad būtų arčiau nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) . Apie 10 val. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, prie pat stotelės „(duomenys neskelbtini)“, likus maždaug 200 metrų iki Vilniaus miesto ribos jo vairuojamą automobilį su negabaritiniu kroviniu sustabdė policijos automobilis. Priėjęs policijos pareigūnas, užsilipęs ant kopėtėlių, paklausė, ar jis turi leidimą, jis atsakė turįs tarpmiestinio maršruto leidimą, tačiau pareigūnas paklausė, ar jis turi negabaritiniam kroviniui reikalingą leidimą. Jam atsakius, kad leidimo jis neturi, pareigūnas jo paklausė, kur jis apsisuks, nes priekyje matosi Vilniaus miesto ženklas ir jis negalės apsisukti. R. Š. iš karto suprato, kad reikia duoti kyšį, akivaizdžiai iš peleninės išėmė 35 eurus ir padėjo ant grindų, kiek atsimena, pareigūnas išreiškė nepasitenkinimą dėl 35 eurų, kurių buvo per mažai, tačiau jam paaiškinus, kad tik tiek pinigų jis turi, pareigūnas patikėjo, įsidėjo pinigus į saują ir leido jam važiuoti toliau, t. y. neturėdamas leidimo ir davęs kyšį policijos pareigūnui jis važiavo per Vilniaus miestą (b. t. 3, b. l. 90-92). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. R. Š. parodė, jog patvirtina ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. duotus parodymus, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. tralu vežė ekskavatorių, kuris buvo per platus, išsikišęs į šonus po 30 cm į abi puses, važiuojant link Vilniaus, prieš pat Vilniaus ženklą, jį sustabdė policijos pareigūnai, priėjęs pareigūnas paklausė, ar jis turi miesto leidimą, o jam atsakius neigiamai, pareigūnas paklausė, kur jis apsisuks, sakė, kad priekyje matosi Vilniaus miesto ženklas, o jis negalės apsisukti. Tuomet R. Š. padėjo 35 eurus, kuriuos policijos pareigūnas paėmė, palinkėjo laimingo kelio, o R. Š. toliau važiavo pro Vilniaus miestą (b. t. 3, b. l. 100-103). V. B. nurodė, kad jis yra sakęs įmonės vairuotojams sustabdžius policijos pareigūnams duoti kyšį, pažymėjo, jog mašinoje padėdavo pinigus, kuriuos vairuotojams sakydavo panaudoti policijos pareigūnams papirkti, patvirtino, kad be kitų vairuotojų ir R. Š. jam yra skambinęs ir pranešęs apie kyšio davimą policijos pareigūnams. Taigi, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra detalūs, nuoseklūs, sutampa su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, todėl laikomi patikimais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais vadovavosi ir grindė apkaltinamąjį nuosprendį, o, kaip jau buvo konstatuota šios nutarties 16 punkte, nagrinėjant bylą teisme R. Š. duoti parodymai (kad jį, važiuojantį prie (duomenys neskelbtini), ties Vilniaus miesto ženklu sustabdę policijos pareigūnai paprašė pateikti leidimą, jis pareigūnams padavė dokumentus (leidimą turėjo programėlėje „Viber“, bet tai buvo ne miesto, o respublikinis leidimas), pareigūnas paėmė įmautę su dokumentais ir pinigais (40 eurų), tačiau R. Š. nežino, ar pareigūnas paėmė pinigus) laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, sušvelninti savo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį.

29. Baigiamosiose kalbose buvo keliamas klausimas dėl to, kad R. Š. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ne Vilniaus miesto teritorijoje, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui nereikėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš tiesų byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. T. M. vairuojamas tarnybinis automobilis R. Š. vairuojamą vilkiką, tempiantį priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo pakrautas ekskavatorius, sustabdė (duomenys neskelbtini), viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau R. Š. vairuojamas vilkikas buvo sustabdytas netoli Vilniaus miesto ribos, važiuojantis link Vilniaus miesto, po to, kai buvo paleistas jį sustabdžiusių policijos pareigūnų, toliau važiavo link Vilniaus miesto, be to, iš R. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų nustatyta, jog jis nusprendė rizikuoti ir, kad būtų arčiau, vykti per Vilniaus miestą, o jį sustabdžiusam policijos pareigūnui (T. M.) paklausus, kur jis apsisuks ir pasakius, kad priekyje matosi Vilniaus miesto ženklas, o jis negalės apsisukti, R. Š. davė pareigūnui 35 eurų kyšį ir toliau tęsė savo kelionę – neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo, važiavo per Vilniaus miestą. Be to, šiuo atveju yra svarbu tai, kad R. Š. kyšį davė, o T. M. kyšį paėmė už tai, kad R. Š. nebūtų baudžiamas administracine tvarka, jiems nevertinant, ar konkrečioje situacijoje iš tiesų R. Š. padarė administracinį nusižengimą ar tik ketino jį padaryti.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad, skirtingai nei teigiama T. M., R. Š. apeliaciniuose skunduose, kyšio dydis, jo davimo ir paėmimo faktas, T. M., R. Š. kaltė bei kiti nusikalstamų veikų, kuriomis jie buvo kaltinami, sudėčių požymiai yra visiškai įrodyti. Nors T. M. apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nusikalstamų veikų motyvus, pažymėtina, jog motyvas nėra būtinas BK 227, 225 straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymis, todėl motyvų nustatymas nėra privalomas.

Dėl T. M. skundo argumentų, susijusių su kriminaline žvalgyba

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl T. M. skunde keliamų klausimų, susijusių su kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gautų duomenų vertinimu, pažymi, kad pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą yra aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Leidimas atlikti slaptus tyrimo veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent, būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, Nr. 2K-285-976/2018). Siekiant užtikrinti teisėtą ir pagrįstą asmens teisės į privatumą ribojimą tiriant nusikalstamas veikas, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, nurodytos BPK ar kituose įstatymuose, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymo Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog V. B., T. T., R. Š. galimai daro nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje, prašoma sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą, pokalbių ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą. Šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūra teikimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 1, b. l. 17-19). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi sankcionavo V. B., T. T., R. Š. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą, pokalbių ir veiksmų slaptą kontrolę ir fiksavimą, sankcijos terminą nustatant trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. (t. 1, b. l. 22-23). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti teisėtai, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, t. y. gavus informaciją dėl galimai daromų nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte (BK 227 straipsnio 2 dalis), bei esant prokuroro teikimui, pagal kurį buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis. Kiekviename kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyti atlikti veiksmai, taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus, tokius duomenis patvirtina ir BPK tvarka surinkti įrodymai.

Dėl 2020 m. rugsėjo 14 d. epizodo ir su tuo susijusių apelianto T. T. apeliacinio skundo argumentų

32. Iš automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus vaizdo kamerų įrašų, darytų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuo 07.50 val. iki 08.20 val., nustatyta, kad juose užfiksuota, jog A. V. vairuojamas tarnybinis automobilis 08.04.19 val. privažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvę, nuo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) link važiuoja baltos spalvos vilkikas „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, ant kurios pakrautas geltonos spalvos vikšrinis ekskavatorius (ant ekskavatoriaus strėlės yra užrašas „Komatsu“, o ant korpuso - „PC 190 LC“), keleivio vietoje sėdintis D. J. A. V. pirštu parodo į priekinį langą ir pasako „Va, va ta didelė labai“. A. V. paima tarnybinio automobilio specialiųjų šviesų ir garso signalo valdymo pultelį, tarnybinis automobilis kirsdamas iš abiejų pusių ištisinėmis linijomis pažymėtą užbrūkšniuotą plotą bei ištisinę liniją, skiriančią priešpriešinį eismą, pasuka į kairę ir važiuoja paskui minėtą vilkiką. Vilkiko tempiamoje priekaboje ekskavatoriaus vikšrai išlindę už priekabos platformos šono. Važiuodamas paskui vilkiką, A. V. paima tarnybinio automobilio specialiųjų šviesų ir garso signalo valdymo pultelį ir per automobilio garsiakalbį vilkiko vairuotojui pasako „Dešinėje sustojate“. Girdisi trumpam įjungiamas tarnybinio automobilio specialus garso signalas. Tarnybiniam automobiliui iš kairės pusės privažiavus iki vilkiko kabinos, A. V. per automobilio garsiakalbį vilkiko vairuotojui pakartoja „Dešinėje sustojate“. Tarnybinis automobilis antra eismo juosta apvažiuoja vilkiką ir įvažiavęs į pirmą eismo juostą sustoja prie įvažiavimo į degalinę „N.“ (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Už tarnybinio automobilio įjungęs avarinį signalą sustoja ir vilkikas. 08.06.49 val. prie vilkiko kabinos iš vairuotojo pusės prieina A. V., kuriam vilkiko vairuotojas atidaro kabinos duris. Vilkiko vairuotojas kabinoje iškelia dešinę ranką, nuleidžia ir toliau bendrauja su A. V., kurį uždengia kabinos durys. Vilkiko vairuotojas pasilenkia prie centrinės kabinos konsolės ir po to vėl atsigręžia į A. V.. 08.08.05 val. vilkiko durys uždaromos, A. V. dešine ranka priekyje čiupinėdamas amunicijos diržą grįžta į tarnybinį automobilį. Ant A. V. viršutinių rūbų nėra tarnybinio nešiojamo vaizdo registratoriaus. Vilkiko keleivio vietoje matomas sėdintis asmuo. Tarnybinis automobilis pradeda važiuoti sankryžos link ir pasuka į kelią (duomenys neskelbtini) link. Vilkikas taip pat pradeda važiuoti. Kontroliuojant T. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 14 d. 08.09 val. pokalbis tarp T. T., R. Š. ir nenustatytos tapatybės vyro, iš kurio matyti, kad R. Š. sako, kad „pastoviai tavo ekskavatorius pakliūna čia jiems po ranka“, „apsisuko per ištisines“, tuomet nenustatytos tapatybės vyrui paklausus „Ir dabar varot su palyda“, „A kur jie varo?“, R. Š. sako „O ką aš žinau? Tu paklausk, sustabdyk juos“, „sakyk <necenzūrinis žodis> „atiduok keturiasdešimt eurų. Geriau pragersim mes“. Kontroliuojant T. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. 08.59 val. pokalbio tarp T. T. ir V. B. metu T. T. pasakė, jog: „Nutręšė mentai, buvo paėmę, su R. kai važiavom (duomenys neskelbtini) užsipylėm kuro, sarakovniką atidaviau“. Kontroliuojant T. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 15 d. 06.56 val. pokalbio tarp T. T. ir nenustatytos tapatybės vyro metu T. T. nurodė, jog „Vakar duoklę ir vėl atidaviau <necenzūrinis žodis> Vilniuje“, nenustatytos tapatybės vyrui pasakius: „Ta prasme viadukai... tai Vilniuj taigi savi anies, net rankom ploja, kai pamato mašiną“, T. T. atsakė: „Tai kur tau, tai <necenzūrinis žodis> per ištisines kaip šoko virtuškes įsijungę, kai pamatė“, „su dokumentais tada i vsio, sarakovnikų inkišau, tai po dvacoku, žinai <necenzūrinis žodis> tai da da pradėjo maigyti, padabojo ar tiktai ne vienas, žinai. Kai pamatė, kad du, žinai, tai gerai nieko nesakė“. Be to iš automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus vaizdo kamerų įrašų, užfiksuota, kad A. V. vairuojamas tarnybinis automobilis vilkiką „DAF XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurioje pakrautas raudonos spalvos vikšrinis ekskavatorius su užrašu „Doosan DX255LC“, sustabdė ir 2020 m. rugsėjo 16 d. 11.48.20 val., A. V. priėjo prie vilkiko, įlipo į kabiną, bendravo su vairuotoju, 11.52.56 val. išlipo iš kabinos ir grįžo į tarnybinį automobilį. Kontroliuojant T. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 12.20 val. (tai yra, netrukus po to, kai buvo sustabdytas A. V.) T. T. nurodė V. B.: „Ei šitą, buvo kaip tik (duomenys neskelbtini) gatvėje ekipažas paėmė, kur pirmadienį paėmė“, „sako „A.“? Sakau „Jo“, sakau „Jau šiandien, šitų savaitę, sakau, antrų kartų jūs“... „Aišku“, nu, sako „V. perduok linkėjimus“, šitaip va. Nu kaip, linkėjimus, sako, pranešk“, V. B. paklausus „Tai nieko neėmė?“, T. T. atsakė, kad ne. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. T. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 7.00 val. vairuodamas krovininę transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe iš pakrovimo vietos kartu su R. Š. vežė ekskavatorių, pasukęs (duomenys neskelbtini) link už šviesoforo pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantį policijos automobilį, kuris apsisuko ir pradėjo jį vytis, aplenkė ir švyturėliais nurodė sustoti kelkraštyje. T. T. pamanęs, kad vėl reikės duoti pinigų už tai, kad jis be leidimo veža krovinį, ruošė 40 eurų įdėti į registracijos liudijimą. Priėjęs iš vairuotojo pusės pareigūnas atidarė dureles, prisistatė ir paklausė „Ar nespėjai užsidėti leidimo?“. T. T. neneigė neturįs miesto leidimo, nes niekada šio ir nėra turėjęs. Siekdamas papirkti pareigūną pastarajam jis padavė registracijos liudijimą su 40 eurų. Pareigūnas, patikrinęs dokumentą, nieko nesakydamas ir neklausdamas ištraukė dvi 20 eurų nominalo kupiūras, grąžindamas dokumentą palinkėjo gero kelio ir nuėjo. R. Š. matė, kad jis policijos pareigūnui davė 40 eurų. Po poros dienų (galbūt 2020 m. rugsėjo 16 d.) jį vairuojantį krovininę transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėl buvo sustabdęs policijos ekipažas, tačiau paklaustas, ar turi leidimą, jis policijos pareigūnui pasakė „Nebūkit nagli, nes jau šią savaitę antrą kartą stabdot“. Paklaustas, ar jis iš UAB „A.“, policijos pareigūnui tai patvirtino, po ko pareigūnas paprašė perduoti linkėjimus V., t. y. V. B.. Pinigų pareigūnui jis nebedavė (b. t. 3, b. l. 6). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją T. T. nurodė, jog patvirtina 2020 m. gruodžio 16 d. duotus parodymus, nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. jį sustabdžusiam policijos pareigūnui paklausus, ar pamiršo „uždėti“ leidimą, atsakė, kad užmiršo ir pareigūnui paprašius pateikti techninį pasą, į techninį pasą įdėjo 40 eurų po 20 eurų ir padavė policijos pareigūnui, policijos pareigūnas grąžino techninį pasą (jame pinigų nebuvo) ir leido važiuoti toliau (b. t. 3, b. l. 13-17). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. R. Š. nurodė, kad 2020 m. vasarą (tikslios dienos jis neatsimena) jo bendradarbis T. (pavardės jis neatsimena), vairuodamas UAB „A.“ priklausantį sunkiasvorį automobilį „DAF“, į (duomenys neskelbtini) ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), vežė negabaritinį krovinį – ekskavatorių, kurio bendras plotis buvo 3,20 metro, tačiau leidimo vykti per Vilniaus miestą T. neturėjo, R. Š. vyko kartu ir sėdėjo keleivio vietoje. (duomenys neskelbtini) išvažiavus iš degalinės T. vairuojamą automobilį sustabdė policijos automobilis, iš kurio išlipęs policijos pareigūnas priėjo prie vairuotojo pusės ir kalbėjosi su T.. R. Š. matė, kad šiam policijos pareigūnui T. padavė pinigus. Jis nepastebėjo, kiek ir kokių kupiūrų buvo, tačiau susitarimas yra 40 eurų, todėl jis mano, kad T. davė ne daugiau (b. t. 3, b. l. 90-92). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. Š. nurodė, jog patvirtina 2020 m. gruodžio 16 d. parodymus, nurodė, kad, kai važiavo su T. T. kaip keleivis, taip pat buvo vežamas negabaritinis ekskavatorius, kurio bendras plotis buvo 3,20 metro, T. T. sustabdytas policijos pareigūnų paėmė pinigus kažkur iš mašinos ir davė pareigūnui 40 Eur (b. t. 3, b. l. 100-103). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. B. nurodė, kad jis yra sakęs įmonės vairuotojams sustabdžius policijos pareigūnams duoti kyšį, pažymėjo, jog mašinoje padėdavo pinigus, kuriuos vairuotojams sakydavo panaudoti policijos pareigūnams papirkti, patvirtino, kad be kitų vairuotojų ir T. T. jam yra skambinęs ir pranešęs apie kyšio davimą policijos pareigūnams. Taigi, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad T. T., R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra detalūs, nuoseklūs, sutampa su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, todėl laikomi patikimais, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais vadovavosi ir grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl, kaip jau buvo konstatuota šios nutarties 16 punkte, nagrinėjant bylą teisme T. T. duoti parodymai laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, sušvelninti savo ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų visumą, sprendžia, kad T. T. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Dėl 2020 m. gruodžio 8 d. epizodo ir su tuo susijusių apelianto R. Š. apeliacinio skundo argumentų

34. Iš automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus vaizdo kamerų įrašų, darytų 2020 m. gruodžio 8 d. nuo 12.30 val. iki 13.00 val., užfiksuota, kad 12.38.43 val. vilkikas su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios yra ekskavatorius, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuoja į žiedinę sankryžą ir išsuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, 12.39.18 val. tarnybinį automobilį vairuojantis D. J. paima švyturėlių, sirenos ir garsiakalbių valdymo pultą ir per garsiakalbį sako ,,Sustojam į dešinę", panaudoja sireną, vilkikas su priekaba sustoja (duomenys neskelbtini) gatvėje pirmoje eismo juostoje, iš galo sustoja ir tarnybinis automobilis, 12.39.42 val. D. J. išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina priekyje sustojusio vilkiko link, 12.40.58 val. nuo sustabdyto vilkiko važiuojamąja dalimi atėjęs D. J. įsėda į tarnybinį automobilį. Iš karto pajuda vilkikas, o paskui jį ir tarnybinis automobilis. Vilkikas pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, tarnybinis automobilis sankryžoje apsisuka ir grįžta (duomenys neskelbtini) gatve. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad tuo metu UAB „A.“ darbuotojas R. Š. vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė ekskavatorių „Zeppelin ZM 19C, kurio plotis yra 274,7 cm, puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), platformos plotis nuo vieno krašto iki kito per visą ilgį yra 252,5 cm. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 16 d. R. Š. parodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. nuo 10 val. iki 13 val. jis, vairuodamas UAB „A.“ priklausantį sunkiasvorį automobilį „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini) gabeno negabaritinį krovinį – ratinį ekskavatorių, kurio gabaritai buvo išsikišę po 10-15 cm į kiekvieną pusę, kartu su juo vyko ratinio ekskavatoriaus operatorius, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, R. Š. vairuojamą automobilį su švyturėliais sustabdė policijos automobilis, R. Š. iš karto paruošė reikiamus dokumentus ir iš daiktadėžės, esančios virš peleninės, paėmė 40 eurų (dvi kupiūras po 20 eurų), priėjusiam policijos pareigūnui prisistačius, paprašius pateikti dokumentus ir paklaus, ar jis turi leidimą, R. Š. atsakė „Tuoj bus“ (turėdamas omenyje, kad jis šį pareigūną papirks, t. y. duos pareigūnui kyšį ir pareigūnas leis jam važiuoti toliau), kartu su važtaraščiu padavė pareigūnui pinigus – vienoje rankoje laikė važtaraštį, kuriuo buvo uždengęs kitoje rankoje laikytus pinigus, kuriuos pareigūnas, supratęs reikalą, iš jo rankos paėmė ir įsidėjo į saują net netikrinęs važtaraščio. R. Š. nurodė, kad leidimo gabenti negabaritinį krovinį jis neturėjo, tačiau policijos pareigūnas leido jam važiuoti toliau, apie papirkimo atvejį jis informavo V. B.. R. Š. manymu, kartu važiavęs ekskavatoriaus operatorius apie papirkimo atvejį suprato, nors jis šiam nieko neaiškino. Apklaustas 2021 m. sausio 26 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiuos R. Š. parodymus patvirtina liudytojo R. T. teisme duoti parodymai, kai jis nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu kartu su UAB „A.“ vairuotoju vežant ekskavatorių (ekskavatoriaus ratai 7-8 cm buvo išsikišę iš platformos), (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė policijos pareigūnai, pareigūnams atėjus iš vairuotojo pusės ir paprašius dokumentų, vairuotojas iš daiktadėžės, kuri neužsidaro, paėmė pinigus (kiek nematė, tačiau buvo kupiūros), kuriuos įdėjo į segtuvą tarp dviejų lapų ir šį segtuvą su dokumentais davė policijos pareigūnams. Padavus pareigūnams segtuvą jie buvo paleisti, ekskavatoriaus gabaritų pareigūnai netikrino, jis nematė, ar pareigūnas paėmė pinigus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad 2020 m. gruodžio UAB „A.“ turėjo UAB „M.“ priklausantį ekskavatorių pervežti iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į (duomenys neskelbtini) gatvę, liudytojas, įvaręs ratinį ekskavatorių į puspriekabę, matė, kad ekskavatorius yra šiek tiek išlindęs iš platformos, tačiau iš vairuotojo negavęs jokių pastabų, to nesureikšmino. Liudytojui važiuojant kartu UAB „A.“ vairuotoju, pravažiavus (duomenys neskelbtini) žiedą, pasukus į kairę ir leidžiantis žemyn, vairuotojas pasakė „Va jau stabdo iš galo policija“, kol jiems sustojus prieidinėjo vienas policijos pareigūnas, vairuotojas paėmė tarp sėdynių gulėjusius ekskavatoriaus pervežimo dokumentus (jis šiuos pasirašė, todėl jis tai tiksliai žino) ir iš priekinėje automobilio salono panelėje esančio skyrelio paėmė padėtus pinigus (tiksliai matė, kad paėmė 20 eurų kupiūrą, nes ši buvo ant viršaus, bet kiek iš viso pinigų paėmė, nematė). Vairuotojui atidarius duris iš pradžių tarp vairuotojo ir pareigūno vyko pokalbis, kurio jis negirdėjo, tik išgirdo, kaip vairuotojas pasakė „Tuoj bus“ ir pasisuko į pareigūną, vienoje rankoje laikydamas pinigus, o kitoje - dokumentus ir ištiesė pareigūnui. Kadangi vairuotojas pasisuko į jį nugara, ką konkrečiai iš vairuotojo paėmė policijos pareigūnas, liudytojas nematė, tačiau vairuotojui atsisukus į pradinę padėtį vairuotojo rankoje jis matė tik dokumentus - kitoje rankoje pinigų jau nebebuvo. Dokumentus vairuotojas padėjo tarp sėdynių į tą pačią vietą. Visas dokumentų ir pinigų perdavimas vyko iki 20 sekundžių. Pareigūnas atsisveikino ir uždarė duris, leisdamas toliau važiuoti. Vairuotojas pajudėjęs garsiai pradėjo svarstyti, sakydamas, kad galbūt pareigūnai sustabdė dėl negabarito, ir pasižiūrėjęs per veidrodėlį pasakė, kad tiksliai išlindęs ekskavatorius. Paklaustas, ar taip dažnai būna, vairuotojas atsakė „Kartais“ ir pokalbį nutraukė. V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2020 gruodžio 16 d., taip pat nurodė, jog praeitą savaitę R. minėjo, kad gruodžio 8 d. jį Vilniaus miesto ribose vežant ekskavatorių sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis davė 40 Eur kyšį.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų visumą, sprendžia, kad R. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Dėl V. B. apeliacinio skundo argumentų

36. Iš T. T., R. Š., M. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (pas ikiteisminio tyrimo teisėją) nustatyta, kad V. B. UAB „A.“ buvo vadybininku, tvarkė visus logistikos klausimus, nurodydavo vykimo maršrutus, pasikrovimo vietas, taip pat rūpinosi krovinių vežimui reikalingais leidimais. T. T. nurodė, jog jam buvo žinoma, kad UAB „A.“ turi leidimą tik vežti krovinius respublikiniais keliais, o leidimo vežti krovinius Vilniaus mieste neturi, tačiau su V. B. buvo pokalbis apie tai, kad miesto ribose T. T., vežantį krovinį be leidimo, sustabdžius policijos pareigūnams, pastariesiems jis duotų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. R. Š. parodė, jog V. B. jam paaiškino, kad kartais įmonei priklausančias transporto priemones teks vairuoti neturint tam reikalingo leidimo vežti negabaritinius krovinius ir, neturint šio leidimo, policijos pareigūnams teks mokėti duoklę, t. y. kyšį. R. Š. pats su tokiomis sąlygomis sutiko, nes tuo metu reikėjo darbo ir tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. M. V. parodė, kad nuo 2019 m. birželio 3 d. jis dirba UAB „A.“ vairuotoju. Darbo pokalbis vyko su V. B., kurio žmona V. P. yra minėtos įmonės direktorė. Jam vadovavo V. B. – pastarasis nurodydavo vykimo maršrutus, pasikrovimo vietas. Jam buvo priskirtas vilkikas, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl tam tikrų techninių kliūčių puspriekabė kartais keisdavosi). Jis žinojo, kad vežant didžiagabaričius krovinius buvo reikalingas leidimas tiek važiuojant respublikiniais keliais, tiek įvažiuojant į Vilniaus miestą. UAB „A.“ respublikinį leidimą visada turėjo, o miesto leidimo neturėjo - jei reikėdavo krovinį vežti per miestą, tekdavo rizikuoti. Leidimais turėjo pasirūpinti V. B., atsakingas už logistiką. M. V. žinojo, kad veždamas krovinį be leidimo tiek jis, tiek įmonė gali būti nubausti, bet su tokiomis sąlygomis jis sutikdavo ir veždavo krovinį. T. T., R. Š., M. V. taip pat parodė, jog V. B. duodavo grynųjų pinigų tiek pareigūnų papirkimui, tiek darbo reikmėms. R. Š. pažymėjo, kad tarp V. B. ir kitų šios įmonės vairuotojų buvo susitarimas pareigūnams, sustabdžiusiems vežant krovinį be leidimo, duoti 40 eurų, pinigus jie laikydavo sutartoje vietoje (peleninėje, daiktadėžeje ar atvirai matomoje daiktadėžėje), o pasibaigus pinigams jis apie tai informuodavo V. B., kuris į sutartas vietas padėdavo pinigų. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. B. parodė, kad įmonei priklausančiuose automobiliuose jis padėdavo pinigų (iki 100 eurų), kurie buvo skirti išspręsti problemas kelyje, tarp jų ir policijos pareigūnams papirkti, vairuotojams jis sakydavo, kad šie tuos pinigus paduotų sustabdžiusiems policijos pareigūnams (vairuotojams yra sakęs, kad policijos pareigūnams duotų ne daugiau kaip 40 eurų kyšį), tai supaprastindavo darbą, nes leidimų gavimas užtrukdavo. Vairuotojai pasakydavo, kada baigdavosi pinigai, ir jis pats kontroliavo pinigų buvimą vilkikuose. Davę kyšį vairuotojai jam paskambindavo ir apie tai pasakydavo, jam yra skambinę ir apie kyšio davimą pranešę M. V., T. T., R. Š.. Aplinkybę, kad M. V., T. T., R. Š. kyšius davė V. B. iniciatyva, su jo žinia ir naudojant V. B. paliktus pinigus patvirtina ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. lapkričio 27 d. protokole nurodyti atliekant V. B. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolę bei fiksavimą užfiksuoti pokalbiai (pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 18.14 val. užfiksuotas V. B. ir M. V. pokalbis, kurio metu pastarasis pasakoja, kad pasikrovė krovinį, klausia ar yra leidimas, sako, kad važiuoja, nes V. B. yra „jam davęs“, 2020 m. spalio 5 d. 11.05 val. užfiksuotas V. B. ir T. T. pokalbis, kurio metu T. T. prašo „užmesti“ leidimą, nes mato ekipažą, tuomet V. B. jam sako: „paduosi kokius kem eurų, duok ir viskas“, T. T. paklausus: „Tai duot jiems, ane“, V. B. atsako: „jo, duok kem eurų ir vsio“ ir kt.), Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2020 m. rugsėjo 3 d. protokole nurodyti atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolę bei fiksavimą užfiksuoti pokalbiai (pavyzdžiui, 2020 m. rugpjūčio 29 d. 13.35 val. užfiksuotas V. B. ir R. Š. pokalbis, kurio metu R. Š. pasakius, kad jį sustabdė policija, V. B. pasakė: „reikėjo... padavei jiem ten, buvo mašinoje“, R. Š. atsakė, kad buvo, pasakoja, jog davė dvidešimt, bet netiko, tai tada trisdešimt penkis), Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2021 m. sausio 28 d. protokole nurodyti užfiksuoti pokalbiai (2020 m. lapkričio 27 d. 14.41 val. užfiksuotas V. B. ir M. V. pokalbis, kurio metu pastarasis klausia dėl leidimo, V. B. atsako, kad „dabar ant T. pakabinta“, kuris važiuoja pro (duomenys neskelbtini), kur stovi policija, M. V. pasakius: „Tai gal važiuoju tada, nu bet stabdys“, V. B. atsakė: „Važiuok, kapeikų turi“).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog V. B., organizuodamas UAB „A.“ didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių pervežimą Vilniaus mieste ar per miesto teritoriją, suprasdamas, kad šiuos krovinius vežantys UAB „A.“ vairuotojai turi turėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduodamus leidimus maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančių krovinių gabenimui per Vilniaus miesto teritoriją, o už tokių krovinių vežimą be minėtų leidimų yra numatyta teisinė atsakomybė, UAB „A.“ veiklą organizavo taip, kad maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis viršijančius krovinius vežantys UAB „A.“ vairuotojai visada turėtų grynųjų pinigų, skirtų papirkti šiuos vairuotojus sustabdžiusius policijos pareigūnus, nurodė jiems sustabdžiusiems policijos pareigūnams duoti kyšį. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog, tai, kad T. T., R. Š. ir M. V., papirkę policijos pareigūnus, apie tai informuodavo V. B., tik patvirtina, jog T. T., R. Š. ir M. V. veikė ne savarankiškai, bet vykdydami V. B. nurodymus. Taigi V. B. tyčia lenkė, t. y. kurstė T. T., R. Š. ir M. V. daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje. Todėl visiškai pagrįstai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas jo veikas įvertino kaip atitinkančias nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius.

38. V. B. gynėjas baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu tikslu veikė jo ginamasis, nėra jokių paskaičiavimų, kiek tokia veika buvo pelninga. Teisėjų kolegija, pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „A.“ direktorė buvo V. P. (su kuria V. B. sieja asmeniniai santykiai – jie kartu yra susilaukę dukters), tačiau vairuotojams T. T., R. Š., M. V. vadovavo V. B., būtent jam vairuotojai skambindavo dėl krovinių vežimui reikalingų leidimų, klausdavo jo nurodymų ir pranešdavo apie kyšių davimą policijos pareigūnams. Iš paties V. B. parodymų matyti, jog jo tikslas buvo, kad kroviniai būtų vežami operatyviai ir be trukdžių, o Vilniaus miesto leidimo išdavimas užtrukdavo, jį gaunant įmonė susidurdavo su įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis. Be to, ANK 459 straipsnio 4 d. numato pakankamai griežtą sankciją ne tik vairuotojams, bet ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Todėl teigti, kad V. B. neturėjo jokio tikslo daryti nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas, nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme

39. Nuteistųjų M. V., R. Š., T. T. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad gynėjai M. V., R. Š., T. T., V. B. buvo paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš M. V. valstybės naudai priteisti 1573,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro M. V. gynėjo advokato Arūno Aleknos darbo užmokestis, iš R. Š. valstybės naudai priteisti 952,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro R. Š. gynėjų advokačių Liudmilos Karvelienės ir Lauretos Ulbienės darbo užmokestis, iš T. T. valstybės naudai priteisti 1809,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro T. T. gynėjo advokato Kazimiro Poplovuchino darbo užmokestis, iš V. B. valstybės naudai priteisti 1417,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro V. B. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus darbo užmokestis. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs tai, kad M. V., R. Š., T. T., V. B. yra jauno amžiaus, darbingi, jų finansiniai įsipareigojimai neviršija statistinio Lietuvos gyventojo finansinių įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas iš M. V. valstybės naudai priteisė 1573,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš R. Š. – 952,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš T. T. – 1809,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš V. B. – 1417,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

40. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad gynėjai M. V., R. Š., T. T., V. B. buvo paskirti bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva, teismui nustačius būtiną gynėjų dalyvavimo pagrindą, taip pat įvertinusi byloje esančius duomenis apie nuteistųjų turtinę padėtį, paskirtų baudų dydžius, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad priteistų proceso išlaidų sumos mažintinos, išieškant valstybės patirtų nuteistiesiems suteiktų teisinės pagalbos išlaidų dalis – po 500 Eur iš nuteistojo M. V., R. Š., T. T., V. B..

Dėl paskirtų bausmių

42. Apeliaciniais skundais prašoma priimti procesinį sprendimą dalyje, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Atsižvelgdamas į tai, teismas patikrina bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtų bausmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

43. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad nuteistieji padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, įvertino, jog nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgė į nuteistuosius charakterizuojančius duomenis ir paskyrė jiems įstatyme numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatydamas minimalų šios bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 47 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, jokio pagrindo keisti paskirtas bausmes nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 4 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 76,67 Eur už T. T. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 2023 m. gruodžio 20 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 220,00 Eur už T. T. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2023 m. spalio 9 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 281,67 Eur už R. Š. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 2024 m. sausio 11 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 407,50 Eur už R. Š. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2023 m. gruodžio 14 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 319,17 Eur už D. J. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2024 m. sausio 19 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 579,17 Eur už A. V. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2024 m. sausio 22 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 376,66 Eur už V. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2024 m. sausio 29 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 288,33 Eur už M. V. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2024 m. vasario 1 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 228,75 Eur už D. M. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

45. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų D. M., T. M., M. V., R. Š., T. T. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinius skundus, iš kurių šia nutartimi nuteistųjų D. M., T. M. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistųjų M. V., R. Š., T. T. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, tačiau būtinybė skirti nuteistiesiems gynėjus kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistųjų V. B., D. J., D. M., T. T., A. V., M. V., R. Š. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtos bausmės – įvairių dydžių baudos, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Dėl procesinių prievartos priemonių

46. D. M., T. M. paskirtas procesinės prievartos priemones – laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, panaikinti (BPK 157 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. M. ir T. M. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų M. V., R. Š., T. T. ir nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį.

Priteisti iš M. V. valstybės naudai 500 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš R. Š. valstybės naudai 500 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš T. T. valstybės naudai 500 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš V. B. valstybės naudai 500 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bendrų išlaidų 296,67 iš nuteistojo T. T. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bendrų išlaidų 689,17 iš nuteistojo R. Š. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 319,17 iš nuteistojo D. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 579,17 iš nuteistojo A. V. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 376,66 iš nuteistojo V. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 288,33 iš nuteistojo M. V. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 228,75 iš nuteistojo D. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Panaikinti T. M. paskirtą procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) pareigų.

Panaikinti D. M. paskirtą procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo (duomenys neskelbtini) pareigų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasIeva Gavelytė-KalytienėNijolė Žimkienė