Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria D. M. pratęstas laikinas nušalinimas nuo pareigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. sausio 25 d. nutartimi D. M. laikinai, t. y. šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 25 d., nušalintas nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigų.

2. Prokuroras 2021 m. birželio 16 d. surašė kaltinamąjį aktą ir kartu su baudžiamąja byla, kurioje D. M. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu, perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės taikymas pratęstas, paskutinį kartą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, D. M. laikinai nušalinant nuo pareigų, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 25 d. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad vis dar egzistuoja pagrindai procesinės prievartos priemonės tolesniam taikymui.

II. Skundo argumentai ir teismo išvados

4. Skundu kaltinamasis D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį. Pasak kaltinamojo, nagrinėjant baudžiamąją bylą trys iš keturių kaltinamųjų (V. B., T. T., R. Š.) patvirtino, kad jie buvo verčiami duoti parodymus prieš save, taip pažeidžiant jų konstitucines teises; jiems buvo grasinama, pažadėta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jie duos reikiamus parodymus. Be to, ketvirtojo kaltinamojo – M. V. parodymai pirmos apklausos metu pas tyrėją buvo surašyti neteisingai, t. y. kitaip, nei sakė kaltinamasis. Nurodo, kad jis didesnio nusikalstamo poveikio kitiems kaltinamiesiems jau negalės padaryti, dėl ko taikoma procesinė prievartos priemonė yra nebereikalinga.

5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo negauta. Vilniaus apygardos teisme gauti kaltinamojo D. M. rašytiniai prašymai: 1) 2023 m. gegužės 15 d. gautas rašytinis prašymas, kurį prašoma pridėti prie jo nagrinėjamo skundo. Minėtame prašyme vertinami bylos duomenys, susiję su kaltės įrodymais, aptariami ekspertų paaiškinimai, atsakymas ir rašytas raštas ekspertizės centrui. Apibendrinant nurodoma, kad D. M. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, prašoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu nutraukti; 2) 2023 m. gegužės 29 d. gautas dar vienas 2023 m. gegužės 28 d. prašymas kartu su priedais. Šiame prašyme nurodoma, kad teikiami įrodymai, kad garso įrašas sumontuotas. Nurodoma, kad teikiamos nuotraukos iš bylos, el. pašto išklotinės, originalus krovinio važtaraštis, kuris buvo siųstas tyrėjui P. K., tačiau nepridėtas prie bylos medžiagos, kuriame grafoje „krovinio pavadinimas“ yra nurodoma tik „Ekskavatorius“(prierašo (duomenys neskelbtini) nėra), o prie bylos medžiagos pridėtas suklastotas važtaraštis su prierašu (duomenys neskelbtini). Taip pat pridedama V. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų nuotrauka. Teigiama, kad nepadarė jokios nusikalstamos veikos, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

6. Susipažinus su kaltinamojo skundu, pateikta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, darytina išvada, kad D. M. pagrįstai ir teisėtai pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – terminas 3 (trims) mėnesiams.

7. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jeigu tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių, o pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 157 straipsnio 2 dalis). Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 157 straipsnio 4 dalis).

8. BPK 157 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės skyrimui užtenka nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų sąlygų: 1) jeigu būtina greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo metu egzistuoja sąlygos skirti (pratęsti) procesinę prievartos priemonę. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindą sudaro duomenys, leidžiantys pagrįsti tokios priemonės taikymo būtinybę, atsižvelgiant į laikino nušalinimo nuo pareigų tikslus.

9. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad D. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Būtina pabrėžti, kad nagrinėdamas šį skundą, teismas nevertina baudžiamojoje byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia D. M. kaltės klausimo, o jo 2023 m. gegužės 15 d. prašyme ir 2023 m. gegužės 28 d. prašyme išdėstytas aplinkybes, nagrinėjant skundą, laiko rašytiniais paaiškinimais. Teismas tik atsižvelgia į baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą, vadovaudamasis kuria sprendžia klausimą dėl paskirtos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, gali daryti naujas nusikalstamas veikas arba gali trukdyti bylos nagrinėjimui. Apelianto dėmesys yra atkreiptinas į tai, kad pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia kaltinamo asmens nekaltumo prezumpcijos, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo, asmens kaltės klausimas net nėra svarstomas.

10. Bylos duomenimis, baudžiamojoje byloje buvo išklausytos baigiamosios kalbos, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Dėl kaltinamojo teiginių, susijusių su liudytojų vertimu duoti parodymus, aukštesnysis teismas pažymi, kad visi byloje surinkti duomenys, tame tarpe ir liudytojų parodymai, pirmosios instancijos teismo bus vertinami priimant galutinį procesinį sprendimą. Analogiškai pasisakytina ir dėl kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų. Aukštesnysis teismas nagrinėdamas skundą dėl nušalinimo nuo pareigų, neišeidamas už skundo nagrinėjimo ribų, tik pasisako dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o ar yra pagrindas baudžiamąją bylą D. M. atžvilgiu nutraukti nesprendžia, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės taikymas pratęstas, paskutinį kartą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, D. M. laikinai nušalinant nuo pareigų, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 25 d.

12. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar procesinė prievartos priemonė tęsiama pagrįstai, svarbu tai, jog kaltinamasis D. M. – statutinis valstybės tarnautojas, kuriam suteikti įgaliojimai stabdyti transporto priemones, tikrinti dokumentus, vežamus krovinius, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su transporto priemonių stabdymu, tikrinimu, jas vairuojančių asmenų nubaudimu, ir šias funkcijas kaltinamasis gali atlikti ne tik Vilniaus mieste, tačiau ir apskrityje. Šiuo atveju galima pagrįstai manyti, kad kaltinamojo nenušalinus nuo užimamų pareigų, išliktų reali tikimybė, jog jis ateityje gali bandyti daryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kyšininkavimu, apskritai, neteisėtais tikslais naudotis savo tarnybine padėtimi. Sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės tolimesnio taikymo, pakanka pagrįsto manymo, kad asmens užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. D. M. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri tiesiogiai susijusi su jo užimamomis pareigomis bei galimai buvo padaryta tarnybos metu. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne atsitiktinai paaiškėjus padarytos nusikalstamos veikos faktui, tačiau tik po to, kai buvo atlikti slapti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, t. y. teisėsaugos institucijos dar iki kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos gavo duomenų, jog D. M. galimai kartu su kolegomis daro korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios nėra atsitiktinės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad išlieka reali tikimybė, jog kaltinamojo toliau nenušalinus nuo užimamų pareigų, pastarasis gali tęsti nusikalstamus veiksmus, todėl siekiant užkirsti tam kelią šiuo metu būtina toliau laikinai asmenį nušalinti nuo užimamų pareigų.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama nutartis priimta laikantis BPK nustatytos tvarkos ir reikalavimų, teisės normos pažeistos nebuvo, todėl nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo D. M. skundo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo D. M. skundą.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.