Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo T. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria T. M. pratęstas laikinas nušalinimas nuo pareigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2021 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus (toliau – prokuroras) prašymą (4 t., b. l. 29-30) bei T. M. laikinai nušalino nuo (duomenys neskelbtini) pareigų (toliau – pareigos) 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 34-36).

2. Prokuroras (duomenys neskelbtini) surašė kaltinamąjį aktą ir kartu su baudžiamąja byla, kurioje T. M. kaltinamas baudžiamųjų nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), padarymu, perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui (5 t., b. l. 130-157).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi pratęsė procesinės prievartos priemonės taikymą 3 (trims) mėnesiams (past. – laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) ir T. M. laikinai nušalino nuo pareigų. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad vis dar egzistuoja pagrindai procesinės prievartos priemonės tolesniam taikymui (5 t., b. l. 165-166).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo argumentai ir teismo išvados

4. Skundu kaltinamasis T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį.

5. Pasak kaltinamojo, baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų ar kitokių įrodomąją reikšmę galinčių turėti duomenų, patvirtinančių jam pareikštą kaltinimą, t. y. T. M. nepadarė korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, todėl nėra nei vieno Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyto privalomojo pagrindo nušalinimui nuo pareigų – byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ar bent suteikiančių pagrindą manyti, kad T. M. ketina trukdyti teismo procesui ir (ar) daryti naujus nusikaltimus.

6. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis, nepadaręs nusikaltimo, neturi nei motyvo, nei pagrindo trukdyti teismo procesui ir daryti naujus nusikaltimus, todėl ir (duomenys neskelbtini) pareigų vykdymas niekaip nėra ir negali būti susijęs su šiomis, išskirtinai iš hipotetinių prielaidų kildinamomis procesinės prievartos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju laikinas nušalinimas nuo pareigų ir šios procesinės prievartos priemonės taikymo termino trukmė akivaizdžiai neatitinka pagrįstumo, tikslingumo, būtinumo ir proporcingumo principų.

7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Skundas atmestinas

8. Susipažinus su kaltinamojo skundu, pateikta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, darytina išvada, kad T. M. pagrįstai ir teisėtai pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymas 3 (trims) mėnesiams.

9. BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jeigu tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių, o pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 157 straipsnio 2 dalis). Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 157 straipsnio 4 dalis).

10. BPK 157 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės skyrimui užtenka nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų sąlygų: 1) jeigu būtina greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo metu egzistuoja šios sąlygos skirti procesinės prievartos priemonę.

11. Kaltinamasis teigia, kad nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl jam neteisėtai ir nepagrįstai taikoma procesinė prievartos priemonė. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju T. M. kaltės klausimas nėra nagrinėjamas, kadangi tai bus daroma Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame šiuo metu gauta baudžiamoji byla. Šiuo gi atveju, susipažinus su pateikta bylos medžiaga galima tik pagrįstai teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pareikšti objektyvų bei pagrįstą kaltinimą T. M.. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo tęsimo klausimą, svarbu tai, jog kaltinamasis T. M. – (duomenys neskelbtini), kuriam suteikti įgaliojimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini), o šias funkcijas kaltinamasis gali atlikti ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini). Būtent šios aplinkybės, kai baudžiamoji byla šiuo metu net nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog siekdamas, kad asmenys, duodantys nepalankius paaiškinimus, juos pakeistų ar kitaip padėtų kaltinamajam sušvelninti teisinę padėtį ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės, T. M. gali pasinaudoti tarnybinėmis funkcijomis ir bandyti paveikti proceso dalyvius.

12. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, galima pagrįstai manyti, kad kaltinamojo nenušalinus nuo užimamų pareigų, išliktų reali tikimybė, jog jis ateityje gali bandyti daryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės tolimesnio taikymo, pakanka pagrįsto manymo, kad asmens užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. T. M. kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, kurios tiesiogiai susijusios su jo užimamomis pareigomis bei galimai buvo padarytos tarnybos metu. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne atsitiktinai paaiškėjus padarytos nusikalstamos veikos faktui, tačiau tik po to, kai buvo atlikti slapti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, t. y. teisėsaugos institucijos dar iki kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų gavo duomenų, jog T. M. galimai kartu su kolegomis daro korupcinio pobūdžio nusikaltimus, kurie nėra atsitiktiniai ir juos galima traktuoti kaip sistemingus. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai manyti, kad išlieka reali tikimybė, jog kaltinamojo toliau nenušalinus nuo užimamų pareigų, pastarasis gali tęsti nusikalstamus veiksmus, todėl siekiant užkirsti tam kelią šiuo metu būtina toliau laikinai asmenį nušalinti nuo užimamų pareigų.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad skundžiama nutartis priimta, laikantis BPK nustatytos tvarkos ir reikalavimų, teisės normos pažeistos nebuvo, todėl nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti kaltinamojo T. M. skundą.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.