Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš esmės atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – elektroninės medicininės kortelės išrašą. Atsakovo vertinimu, naujai teikiamas įrodymas patvirtina aplinkybę, kad atsakovo išėjimas iš darbo buvo sąlygotas atsakovo traumos ir dėl to negalėjimo esamomis sąlygomis dirbti.

13. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad naujai teikiamą įrodymą pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti. Atsakovas taip pat nepagrindė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Antra, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nei atsiliepime į ieškovės ieškinį, nei teismo posėdžio metu nesirėmė aplinkybe, kad jis išėjo iš darbo dėl sveikatos problemų. Priešingai, atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas buvo priverstas išeiti iš darbo dėl darbdavio įtakos. Vadinasi, šiuo naujai teikiamu įrodymu atsakovas grindžia aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

15. Dėl aptartų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo teikiamą naują įrodymą ir jo nevertina.

Dėl šalių susitarimo vertinimo

17. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad toks šalių susitarimas nebuvo patvirtintas teismine tvarka, teismo taip pat anksčiau nebuvo vertinti nei šalių nepilnametės dukros poreikiai, nei šalių turtinė padėtis. Vadinasi, teismo toks šalių žodinis susitarimas nesaisto ir, priešingai, nei nurodo atsakovas, šalių nepilnametės dukros poreikiai ir tėvų turtinė padėtis turi būti įvertinti iš esmės pagal CK 3.192 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, o ne taikant CK 3.201 straipsnį.

18. Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks šalių žodinis susitarimas, remiantis byloje pateiktu atsakovo banko sąskaitos išrašu, buvo pasiektas 2020 metais, todėl jeigu tokį šalių susitarimą būtų patvirtinęs teismas, tai pagal taikytinus teisės aktus atsakovo teikiama išlaikymo suma šalių nepilnametei dukrai būtų buvusi indeksuota ir atsakovas būtų turėjęs mokėti didesnę išlaikymo sumą. Remiantis viešai pateikiamais Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, vartotojų kainų indeksai periodinėms išmokoms (taigi, ir išlaikymo sumoms) indeksuoti 2021 m. gruodžio mėn. palyginti su 2020 m. gruodžio mėn. išaugo 10,6 proc. (šaltinis https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos), tačiau atsakovas ir toliau mokėjo bei siekia mokėti tą pačią 300 Eur išlaikymo sumą, be kita ko, nevertindamas ir 2022 metais toliau sparčiai augusių kainų. Todėl akivaizdu, kad dėl tokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių (gerokai išaugusių kainų ir atitinkamai išaugusios vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos), net jeigu vaiko poreikiai būtų vertinami vadovaujantis atsakovo akcentuojamais CK 3.201 straipsnyje nustatytais priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijais, tai sudarytų pagrindą peržiūrėti atsakovo teiktino šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydį.

19. Dėl aptartų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovo CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, o vertino šalių nepilnametės dukros poreikius ir šalių turtinę padėtį iš esmės.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, nustatęs, kad šiuo metu šalių nepilnametei dukrai, atsižvelgiant į jos poreikius, sveikatos sutrikimus ir būtinas papildomo ugdymo išlaidas, yra reikalingas apie 800 Eur per mėnesį išlaikymas. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodamas, kad teismas neteisingai įvertino dukros poreikius ir dukrai reikalingą išlaikymo sumą, taip pat be pagrindo nesumažino šios sumos valstybės mokamos 73,50 Eur išmokos suma, kuri mokama vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.

21. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

22. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

25. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatė, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui reikia apie 800 Eur (pagal ieškovės ieškinį – 795 Eur) kas mėnesį: maistui reikia apie 200 Eur per mėnesį (po 6–6,5 Eur kasdien); įprastoms gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms vidutiniškai reikia apie 30 Eur per mėnesį, įskaitant geležies preparatus mažakraujystės prevencijai; higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, dantų šepetėliams ir pastai, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia maždaug po 20 Eur kiekvieną mėnesį, neskaitant specialiųjų poreikių sąlygotų papildomų išlaidų; aprangos ir apavo poreikių užtikrinimui būtina suma yra apie 100 Eur per mėnesį; ugdymui skirtų priemonių ir amžių atitinkančių žaislų įsigijimui – apie 45 Eur per mėnesį; ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymui reikia apie 45 Eur per mėnesį; būrelių (krepšinio ir „Lego“ konstravimo) lankymas kainuoja 40 Eur per mėnesį; šventėms, gimtadieniams reikalinga suma sudaro apie 25 Eur per mėnesį; laisvalaikiui skirtina maždaug 60 Eur suma per mėnesį (apsilankymas vaikų žaidimo kambaryje, batutų parke, kino teatre, delfinariume, zoologijos sode ir kt.); būsto nuomos komunalinių mokesčių vaikui tenkanti dalis sudaro apie 130 Eur; transporto išlaidų poreikis per mėnesį vaiko reikmėms sudaro apie 100 Eur.

28. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde neginčijo kiekvieno šalių nepilnametės poreikio atskirai, neteikė savo apskaičiavimų, kurios ieškovės nurodytos dukros poreikių sumos, atsakovo manymu, būtų neprotingai didelės ir nepagrįstos, tik abstrakčiai teigė, kad teismas neteisingai įvertino dukros poreikius ir dukrai reikalingą išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus šalių nepilnametės dukros poreikius, nekyla esminių abejonių dėl vaiko poreikių. Juo labiau, remiantis ieškovės pateiktu 2022 m. rugpjūčio 22 d. susitarimu, ieškovės nuomojamo gyvenamojo būsto kaina nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. išaugo nuo 350 Eur iki 400 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė, atsižvelgdama į gydytojų rekomendacijas, norėtų šalių dukrą leisti į „molio terapiją“ dėl vaikui nustatytų emocinių sutrikimų. Šio šalių dukros poreikio kaina nebuvo įtraukta į šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo apskaičiavimą.

29. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės nurodyta nepilnametės dukros poreikių tenkinimui reikalinga 795 Eur išlaikymo suma yra adekvati. Atsižvelgiant į byloje nustatytus didelius vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius bei diagnozuotus raidos sutrikimus, šalių nepilnametei dukrai gali būti nustatyta ir didesnė teiktino išlaikymo suma, nei tai įprasta tokio amžiaus nepilnamečiam vaikui.

30. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesumažino šalių nepilnametei dukrai reikalingos išlaikymo sumos valstybės mokamos 73,50 Eur išmokos suma, kuri mokama vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu iš esmės sutinka su atsakovu.

31. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

32. Nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. valstybės vaikui mokamos išmokos dydis sudarė 80,50 Eur, todėl šalių nepilnametei dukrai reikalinga jos tėvų teiktino išlaikymo suma sudarė 714,50 Eur (795 – 80,50).

33. Nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

Dėl tėvų turtinės padėties ir išlaikymo dydžio proporcingumo

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, į tai, kad nepilnamečio vaiko priežiūra ir auklėjimu užsiima tik ieškovė, jai tenka visa kasdieninių rūpesčių vaiku našta, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti 400 Eur išlaikymo dydžio sumą kas mėnesį vaiko išlaikymui. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į šalių galimybes teikti nurodyto dydžio išlaikymą, nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti 400 Eur išlaikymo dydžio sumą kas mėnesį vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

36. Kaip minėta, priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės finansinė padėtis nėra gera, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 740 Eur. Tuo tarpu atsakovo pajamos 2021 m. pabaigoje–2022 m. pirmoje pusėje buvo daug didesnės – jis gaudavo apie 2 230 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius. Nors atsakovas teigia, kad nuo 2022 m. liepos 23 d. iki šiol jis neturėjo darbo pajamų, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima matyti jo pragyvenimo šaltinį Danijoje. Atsakovas taip pat nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie darbą Danijoje arba įrodymų, jog jis iš tiesų ieškosi darbo Danijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas turėjo galimybę uždirbti tiek, kad visi šalių nepilnametės dukros poreikiai būtų patenkinti, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti jo galimybes ir dabar gauti tokias pačias, panašias ar net didesnes pajamas. Atsakovas taip pat nepateikė šiuo metu aktualių duomenų apie savo sveikatos būklę, galinčių patvirtinti, jog jis neturi galimybės dirbti pagal savo profesiją. Visas šias aplinkybes ir abejones dėl atsakovo tikrųjų pajamų apeliacinės instancijos teismas vertina vaiko naudai ir daro išvadą, kad atsakovas ir dabar turi galimybę uždirbti pakankamai pajamų, kad galėtų reikšmingai prisidėti prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad atsakovas turėtų prisidėti didesne išlaikymo suma nei ieškovė (jei abu tėvai prisidėtų lygiomis dalimis, atsakovui turėtų tekti ne daugiau kaip 358 Eur išlaikymo pareiga (714,50 / 2), o iš atsakovo priteistas 400 Eur išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydis yra nustatytas tinkamai. Juolab kad nepilnamečio vaiko priežiūra ir auklėjimu iš esmės užsiima tik ieškovė, jai tenka visa kasdieninių rūpesčių vaiku, turinčiu sveikatos sutrikimų, našta.

38. Nors atsakovas kvestionuoja ieškovės finansines galimybes faktiškai teikti šalių nepilnametei dukrai atitinkamo dydžio išlaikymo dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne klausimas dėl ieškovės faktiškai teikiamo šalių nepilnametei dukrai išlaikymo, bet kokio dydžio išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius, turi teikti atsakovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

39. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dalis ieškinio reikalavimų (dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su dukra tvarkos) buvo patenkinti, nors dėl šių reikalavimų ginčo nebuvo dar iki kreipiantis į teismą. Reikalavimas dėl priverstinės hipotekos atmestas, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas, nors dėl dalies šio reikalavimo ginčo nebuvo, nes buvo vykdomas šalių susitarimas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiai atsakovo nuomonei.

40. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės taikymo. Vien tai, kad šalys galėjo išspręsti ginčą bendru sutarimu, tačiau nesudarė taikos sutarties, nerodo, kad kažkuri šalis dėl šios aplinkybės būtų kaltesnė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, turi būti paskirstytos laikantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį, į tai, kad didžiausias ginčas tarp šalių vyko dėl šalių nepilnametei dukrai priteistino išlaikymo dydžio (šis reikalavimas patenkintas) ir dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo (šis reikalavimas iš esmės patenkintas), kad buvo patenkintas ir reikalavimas dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo (nors dėl jo ginčas iš esmės nekilo), o buvo atmesti reikalavimai dėl išlaikymo skolos priteisimo ir priverstinės hipotekos nustatymo, konstatuoja, kad ieškovė laimėjo 60 proc. bylos, todėl atitinkamai paskirsto šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

44. Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, šioje byloje sudaro 286 Eur (110 Eur už išlaikymo ir jo skolos priteisimą, 88 Eur už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 88 Eur už reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo). Valstybė taip pat patyrė 374,60 Eur advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

45. Ieškovė laimėjo 60 proc. bylos, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 171,6 Eur žyminis mokestis (286 Eur x 0,60) ir 224,76 Eur advokato antrinės pagalbos išlaidų (374,60 Eur x 0,60).

46. Atsakovas nurodė ir pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 970 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pralaimėjo 40 proc. bylos, atsakovui iš ieškovės priteistina 388 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (970 Eur x 0,40).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra iš esmės (dėl materialiųjų reikalavimų) atmestas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybė patyrė 160 Eur advokato antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra iš esmės atmestas, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

– priteisti valstybei iš atsakovo V. K. 171,60 Eur žyminio mokesčio, priteistą sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662;

– priteisti valstybei iš atsakovo V. K. 224,76 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630;

– priteisti iš ieškovės G. Ž. atsakovui V. K. 388 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. K. 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistas sumas įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Atsisakyti priimti atsakovo V. K. kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą.