Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui V. K., institucija, teikianti byloje išvadą, - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dukters L. reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 800 Eur suma. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra jaunas, sveikas, darbingas asmuo, turi galimybę dirbti, gauna dideles pajamas. Kitų išlaikytinių neturi, santuokos nėra sudaręs. Prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma atitinka jo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už kovo mėnesį 100 Eur. Atsižvelgiant į dukters L. K. amžių (6 m.) ir prisirišimą prie ieškovės, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Ieškovės ir vaiko emocinis ryšys yra stiprus, juo tinkamai rūpinasi ir jį auklėja, tad gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitinka tokio amžiaus vaiko interesus, užtikrina vaiko poreikių patenkinimą ir sveikas bei saugias gyvenimo sąlygas. Tikslu užtikrinti bei palaikyti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį, dalyvauti vaiko auklėjime, reikalinga nustatyti konkrečią V. K. ir dukters L. K. bendravimo tvarką. Atsakovas V. K., turėdamas nekilnojamojo turto, gaudavęs daugiau kaip 2000 Eur pajamų (vidutiniškai) per mėnesį, visiškai nepadėdamas auginti, auklėti, ugdyti ir prižiūrėti specialiųjų poreikių turinčios dukros, nurodo neturįs galimybių teikti prašomo dydžio išlaikymo. Pateikė prašymą, jog savo noru prašo atleisti jį iš darbo, todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė prašo teismo galutiniu procesiniu sprendimu nustatyti priverstinę atsakovo nekilnojamojo daikto hipoteką.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovės prašomas 400 Eur išlaikymas, neprieštarauja vaiko interesams ir tenkina būtinuosius vaiko poreikius. Skyriaus nuomone siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas prie vaiko auklėjimo visiškai neprisideda. Dėl mergaitei nustatytų sveikatos sutrikimų yra reikalinga papildoma, padidinta priežiūra, reikėtų daugiau papildomų užsiėmimų jos lavinimui ir ugdymui, tačiau dėl lėšų trūkumo ne visi vaiko poreikiai gali būti patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad tėvo teikiamas 300 Eur išlaikymas yra pakankamas. Nustatyti privalomos atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos nėra būtina, nes atsakovas išvyko gyventi į užsienį, todėl ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka realiai būtų neįgyvendinama. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi, todėl pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys yra nepilnametės dukros L. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Vaikas gyvena su ieškove. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, išlaikymo įsiskolinimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, priverstinės hipotekos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Todėl nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.

Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų.

Ieškovė nurodo, jog dukros išlaikymui reikia apie 800 Eur kas mėnesį - maistui reikia apie 200 Eur per mėnesį (po 6 - 6,5 Eur kasdien). Įprastoms gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms vidutiniškai reikia apie 30 Eur per mėnesį, įskaitant geležies preparatus mažakraujystės prevencijai. Higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, dantų šepetėliams ir pastai, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia maždaug po 20 Eur kiekvieną mėnesį, neskaitant specialiuosius poreikius sąlygojančių papildomų išlaidų. Aprangos ir apavo poreikių užtikrinimui būtina suma yra apie 100 Eur mėnesiui. Reikalingos lėšos vaiko žaislams, lavinimui - ugdymui skirtų priemonių ir amžių atitinkančių žaislų įsigijimui - apie 45 Eur per mėnesį. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ lankymui reikia apie 45 Eur mėnesiui. Būrelių (krepšinio ir lego konstravimo) lankymas kainuoja 40 Eur per mėnesį. Šventėms, gimtadieniams reikalinga suma sudaro apie 25 Eur per mėnesį. Laisvalaikiui skirtina maždaug 60 Eur suma per mėnesį (apsilankymas vaikų žaidimo kambaryje, batutų parke, kino teatre, delfinariume, zoologijos sode ir kt.). Taip pat reikalingos lėšos ir būstui (nuomos mokestis 350 Eur/mėn. ir komunaliniai mokesčiai - elektra, dujos, vanduo, šildymas, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą ir kt.), vaiko dalis sudaro apie 130 Eur, nes būste gyvena keturiese. Transporto išlaidų poreikis per mėnesį vaiko reikmėms sudaro apie 100 Eur (būtiniems vizitams pas šeimos gydytoją, gydytojus - specialistus, logopedą, psichologę, į darželį, prekių įsigijimui, laisvalaikiui, išvykoms ir kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro apie 740 Eur per mėnesį, ji nuomojasi butą, augina dar vieną nepilnametį vaiką, teikia išlaikymą dar vienam vaikui, iš dalies finansiškai yra priklausoma nuo dabartinio sutuoktinio. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, išvykęs gyventi ir darbo ieškoti į (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio pažymos matyti, kad 2021-04 – 2022-03 laikotarpyje jo „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai buvo apie 2 230 Eur per mėnesį, t. y. tris kartus didesnis nei ieškovės pajamos. Atsakovas iš darbo išėjo pačio prašymu, duomenų apie dabar gaunamas pajamas neteikia, pragyvenimo šaltinio (duomenys neskelbtini) nenurodo. Atsakovas kitų išlaikytinių, esminių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

L. K. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl sveikatos, pagal ligos kodus (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai. jog siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikams reikiamų priemonių jų gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad dukra L. lanko kelis papildomus mokamus užsiėmimus, paaiškino, kad norėtų vaiką leisti ir į „molio terapiją“, nes ją dėl vaiko emocinių sutrikimų rekomenduoja gydytojai, tačiau nepakanka lėšų. Iš pateiktos specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos pažymos matyti, kad L. K. yra nustatyti dideli specialūs ugdymo poreikiai. Jai turi būti teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo pagalba. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad L. K. diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, kalbos išraiškos sutrikimas. Vaikas yra impulsyvus, greitai supyksta, pradeda verkti, jautri, susikaupia trumpam. Jai reikalinga nuolatinė psichosocialinė reabilitacija.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, jo sveikatos sutrikimus, būtinas papildomo ugdymo išlaidas, į šalių gaunamas pajamas, į tai, kad nepilnamečio vaiko priežiūra ir auklėjimu užsiima tik ieškovė, jai tenka visa kasdieninių rūpesčių vaiku našta, sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti 400 Eur išlaikymo dydžio suma kas mėnesį vaiko išlaikymui.

Išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažįsta, kad su atsakovu žodžiu buvo susitarusi dėl 300 Eur išlaikymo vaikui teikimo. Ieškinys teisme užregistruotas 2022-04-01. Ieškovės teigimu, atsakovas liko skolingas 400 Eur išlaikymą už kovo mėn.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus (mokėjimo pavedimus) iš kurių matyti, jog 300 Eur išlaikymo skolą už 2022 m. kovo mėn. jis sumokėjo. Teismo nuomone, reikalauti didesnio dydžio (dar 100 Eur) išlaikymo už laikotarpį kai buvo vykdomas šalių susitarimas, ieškovė neturi pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų net ir nesant ginčo. Tokį poreikį lemia vaiko socialinių ir kitų poreikių tenkinimo būtinybė – atitinkamos mokymo, gydymo įstaigos lankymo, išmokų gavimo galimybės ir pan. L. K. nuo pat gimimo gyvena su motina, kuri nuolat rūpinasi dukra, ją auklėja ir prižiūri, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis).

Pirmiau nurodytas tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, bendravimo su juo teisės įtvirtinimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas atitinka šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

Šioje byloje ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką: neporinių (lyginių) savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., atsakovui pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus; vasaros laikotarpiu - 30 kalendorinių dienų (iš eilės arba dalimis, atsakovo pasirinkimu), atsakovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus; atsakovas, esant jo pageidavimui, turi teisę bendrauti su dukra ir kitu laiku, apie tokį pageidavimą pranešant G. Ž. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą iki pageidaujamo bendravimo laiko pradžios; tuo atveju, jei bendravimo metu dukrai L. K. prireikia medicininės pagalbos (liga, trauma ir kt.), V. K. įsipareigoja apie tai nedelsiant pasirūpinti reikiamos pagalbos suteikimu ir iškart apie tai informuoti vaiko mamą G. Ž..

Ieškovės nuomone, jos siūlomoje bendravimo su vaiku tvarkoje optimaliai nustatytas bendravimo su vaiku intensyvumas.

Atsakovas prašo nenustatyti bendravimo tvarkos, nes jis šiuo metu gyvena užsienyje, su ieškove niekada nebuvo ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, siekiant išlaikyti vaiko ir tėvo ryšį, teismo nuomone, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies. Atsakovui būnant Lietuvoje jis su dukra bendrauja lyginių metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., atsakovui pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus. Atsakovas nepateikė savo darbo, užimtumo grafikų, todėl laikytina, kad vasaros laikotarpiu su dukra jis gali bendrauti 15 kalendorinių dienų (iš eilės arba dalimis, atsakovo pasirinkimu), atsakovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus. Be to, atsakovas, jo pageidavimu, turi teisę bendrauti su dukra ir kitu laiku, apie tokį pageidavimą pranešant G. Ž. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą iki pageidaujamo bendravimo laiko pradžios.

Atsakovui primintina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, o pats bendravimas turi būti tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl priverstinės hipotekos

Ieškovė prašo nustatyti atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - žemės sklypui, registro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką tinkamo išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui L. K., gim. (duomenys neskelbtini)užtikrinimo tikslu iki visiško išlaikymo teikimo prievolės įvykdymo.

CK 3.197 straipsnyje reglamentuojamas priverstinio įkeitimo (hipotekos) nustatymas teismo sprendimu. Priverstinį įkeitimą (hipoteką) teismas nustato išlaikymą pagal įstatymą gaunančios šalies naudai savo iniciatyva ar tos šalies prašymu. Toje pačioje normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto.

Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti.

Hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo, dėl to asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina.

Šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovas vengtų teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, išlaikymo skolos neturi, prašomo hipoteka užtikrinti turto vertė nėra labai didelė ir bet kokiu atveju neužtikrintų vaiko išlaikymo iki jo pilnametystės poreikių. Be to, atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti dukrą, atsiradus skolai ar atsakovui pardavus minėtą turtą, ieškovė galės vaiko teises ginti kitais būdais (pvz. pareiškiant actio Pauliana ieškinį ir pan.), todėl reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista.

Žyminį mokestį šioje byloje sudarytų 144 Eur už išlaikymo priteisimą ir 75 Eur už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Valstybė turėjo 374,60 Eur advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas turėjo 970 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkintas ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o teismo nustatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka iš esmės taip pat atitinka ieškinio reikalavimus, į tai, kad kiti reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo ir priverstinės hipotekos atmesti, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, į tai, kad šalys ginčą iš esmės galėjo išspręsti bendru sutarimu, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos (valstybei) nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra L. K., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką: būnant Lietuvoje jis su dukra bendrauja lyginių metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus; vasaros laikotarpiu su dukra bendrauja 15 kalendorinių dienų (iš eilės arba dalimis savo pasirinkimu) pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus; V. K. turi teisę bendrauti su dukra ir kitu laiku, apie tokį pageidavimą pranešant G. Ž. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) parą iki pageidaujamo bendravimo laiko pradžios.

Priteisti iš V. K. išlaikymą nepilnametei dukrai L. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022- 04-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant G. Ž. išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.