Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. S., A. Č., S. Č. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo ir ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-15 papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. patikslintą ieškinį atsakovams I. S., S. Č., A. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto ir susitarimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo notarė O. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

22. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo V. Č. patikslintas ieškinys atsakovams I. S., S. Č., A. Č. ir NŽT dėl administracinio akto ir susitarimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Byloje nustatyta, kad NŽT Švenčionių skyrius 2018-05-08 gavo atsakovės I. S. pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą. 2018-05-09 NŽT interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbė informaciją apie atsakovės parduodamą žemės sklypą, nurodant sklypo adresą, kadastro ir unikalų numerius, kainą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą sklypą. 2018-05-10 NŽT raštu Nr. 45SD-2019-(14.45.104.) ieškovas, kaip asmuo, turintis įstatyme įtvirtintą pirmumo teisę įsigyti sklypą, buvo informuotas, jog atsakovė I. S. pateikė pranešimą apie parduodamą 0,93 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (Nekilnojamojo turto registro Nr. 44/632618, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kaina – 5 000,00 Eur. Ieškovas 2018-06-08 NŽT Švenčionių skyriui įteikė sutikimą pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu pateikė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją. 2018-06-11 NŽT Švenčionių skyrius atsakovei I. S. išdavė pažymą Nr. 45PAŽ-240-(14.45.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“. 2018-06-20 atsakovė I. S., F. S. su A. Č. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. 2018-07-12 ieškovas gavo NŽT raštą „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ Nr. 45SD-2858-(14.45.104.), kuriuo NŽT pranešė ieškovui, kad I. S. išduota pažyma. 2018-09-14 I. S., F. S. su A. Č. ir S. Č. sudarė susitarimą, kuriuo nutraukė 2018-06-20 pirkimo – pardavimo sutartį. 2018-09-17 I. S. NŽT Švenčionių skyriui pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriuo pakeitė sklypo pardavimo kainą ir pardavimo sąlygas. 2018-09-20 NŽT paskelbė skelbimą dėl siūlymo pateikti sutikimą įsigyti sklypą.

25. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-04-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas nepraleido jam nustatyto termino pateikti sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą, o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai išdavė I. S. pažymą „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“. Teismo vertinimu, atsakovai, atsižvelgdami į gautą ieškovo ieškinį, kuriuo pareikšti reikalavimai perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas dėl sklypo, nesąžiningai nutraukė sutartį, siekdami išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje pasekmių, kad nebūtų įmanoma ieškovui perkelti pirkėjo teisių ir pareigų pagal sutartį. Pripažinus negaliojančia 2018-09-14 susitarimo tarp atsakovų dalį, 2018-06-20 pirkimo – pardavimo sutartis (jos ginčo dalis) nelaikytina nutraukta, vadinasi, ieškovo ieškinio reikalavimas, kuriuo jis prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018-06-20 pirkimo – pardavimo sutartį turi būti patenkintas.

26. Atsakovai I. S., A. Č., S. Č. ir NŽT pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo.

Atsakovų I. S., A. Č., S. Č. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini, ieškovo V. Č. apeliacinis skundas atmetamas

Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

27. Atsakovai I. S., A. Č., S. Č. pateiktu apeliaciniu skundu prašė civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą argumentavo tuo, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra susijęs su atsakovės I. S. nuosavybės teisės įgyvendinimu ir šios konstitucinės teisės santykiu su įstatyme įtvirtinta ieškovo pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Be to, byloje keliami klausimai, kurie nėra expressis verbis reglamentuoti istatymo ir jie nėra aptarti teismų praktikoje.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

29. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantai pateikė išsamų apeliacinį skundą ir turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose. Nurodydami, jog byloje keliami klausimai, kurie nėra expressis verbis reglamentuoti istatymo ir aptarti teismų praktikoje, apeliantai nepatikslino, kokie konkretūs ginčo klausimai, apeliantų vertinimu, turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde nėra keliami nauji procesiniai prašymai ar reikalavimai, kurių neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl darytina išvada, kad žodinis procesas nagrinėjamu atveju nėra būtinas, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl atsakovų I. S., A. Č. ir S. Č. apeliacinio skundo argumentų

31. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams taikė ne aktualaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, kaip specialaus teisės akto, nuostatas, bet visiškai su ginčo santykiu nesusijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, kurios iš esmės skiriasi nuo įstatymo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais apeliantų argumentais.

32. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo pirmumo teisės įsigyti atsakovei I. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsniu, kuris reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Iš minėto straipsnio analizės seka, jog jis yra taikomas tiems žemės sklypams, kuriuose yra statinių ar įrenginių.

33. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, jog pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. Č. atitinka visas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas.

34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės I. S. parduodamas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame nėra statinių ar įrenginių, tuo labiau statinių, priklausančių ieškovui. Minėtas aplinkybes patvirtina NŽT 2018-05-10 raštas Nr. 45SD-2019-(14.45.104.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ (1 t., b. l. 9-10), taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-07-02 išrašas (1 t, b. l. 15-16). Dėl išdėstyto konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, o ne Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ginčo santykiams neaktualiu teisiniu reguliavimu, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Kad ginčo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, nurodoma ir ieškovui siųstame NŽT 2018-05-10 rašte Nr. 45SD-2019-(14.45.104.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ (1 t., b. l. 9-10).

35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad sprendime pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas, vertindamas, ar ieškovas nepraleido termino ir laiku pateikė sutikimą pirkti gretimą žemės sklypą.

36. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyti du lygiaverčiai informacijos apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo būdai, kuriais pranešama apie žemės sklypo pardavimą asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu – raštu arba paskelbiant NŽT svetainėje. Tą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas (žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo 6.2. punktą). Nepaisant to, sprendimo 6.3. punkte pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas savo paties padarytoms išvadoms, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju esminis (būtinas) pranešimas apie parduodamą žemės sklypą gretutinių žemės sklypų savininkams, turintiems pirmumo teisę jį įsigyti, yra pranešimas raštu jį įteikiant adresatui, ir sprendime plačiau nepasisako dėl skelbimo patalpinimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“, kaip dėl nereikšmingos (ne esminės) aplinkybės.

37. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog asmenys, pageidaujantys įsigyti gretimą žemės sklypą, savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Vadinasi, 15 darbo dienų terminas sutikimui pateikti gali būti skaičiuojamas nuo pranešimo gavimo dienos arba nuo pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos.

38. Byloje nustatyta, kad pranešimas apie atsakovės I. S. parduodamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), NŽT interneto svetainėje buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 9 d. (1 t., b. l. 122). Skaičiuojant 15 darbo dienų terminą nuo skelbimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos, paskutinė diena pateikti sutikimą įsigyti žemės sklypą būtų 2018-05-31 (15 darbo dienų terminą pradedant skaičiuoti nuo 2018-05-10). Ant ieškovo V. Č. NŽT skyriui pateikto sutikimo įsigyti siūlomą žemės sklypą nurodyta rašto gavimo/priėmimo skyriuje registracijos data – 2018-06-08 (1 t., b. l. 12), todėl konstatuotina, jog ieškovas nustatytą 15 darbo dienų termino, jeigu ji skaičiuoti NŽT interneto svetainėje skelbimo patalpinimo, praleido. Jeigu terminą skaičiuoti nuo NŽT siųsto pranešimo gavimo dienos, nustatytas 15 darbo dienų terminas nebuvo praleistas, kadangi ieškovas V. Č. 2018-05-10 NŽT raštą gavo 2018-06-01 (1 t., b. l. 11), o NŽT skyriui sutikimas įsigyti siūlomą žemės sklypą pateiktas 2018-06-08 (1 t., b. l. 12). Tačiau, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas nebuvo praleidęs termino sutikimui pateikti, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti dėl žemiau nurodytų argumentų.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2018-06-11 NŽT Švenčionių skyriaus I. S. išduotos pažymos pagrįstumo ir teisėtumo, neatsižvelgė į tai, jog ginčo nagrinėjimo metu aukščiau nurodyta pažyma nebegaliojo.

40. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Byloje nustatyta, jog atsakovams I. S., A. Č. ir S. Č. 2018-09-14 susitarimu nutraukus 2018-06-20 pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo (1 t., b. l. 76-80), apeliantė I. S. 2018-09-17 kreipėsi į NŽT su nauju pranešimu, t. y. patikslino anksčiau pateiktus duomenis, jog ginčo žemės sklypas bus parduodamas tik kartu su kitu besiribojančiu 0,5300 ha žemės sklypu (1 t., b. l. 90-91). NŽT informavus ieškovą apie sodybos pardavimą ir tokį pranešimą patalpinus savo internetinėje svetainėje (1 t., b. l. 99-100), 2018-06-11 NŽT Švenčionių skyriaus I. S. išduota pažyma, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, neteko teisinės galios.

Dėl CK 1.87 straipsnio taikymo

41. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.87 straipsnio nuostatas ir apeliantų sudarytą susitarimą be jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažino apsimestiniu ir negaliojančiu sandoriu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu skundo argumentu.

42. Vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (CK 1.87 straipsnio 2 dalis).

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 2017-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

44. Kaip jau buvo minėta, 2018-09-14 buvo sudarytas Susitarimas. Apeliantai nurodė, jog ieškovui pareiškus ieškinį, kuriuo jis reikalavo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį tik dalyje dėl sklypo, atsakovai sprendė, kad galimas sutarties modifikavimas būsimu teismo sprendimu (ieškovui perkėlus pirkėjo teises ir pareigas į dalį sutartimi perleisto turto, t. y. į sklypą), kuomet jiems liktų pagal sutartį įsigytas turtas, bet be sklypo, neatitiktų jų valios įsigyti visą sodybą. Sklypas, kuris sodyboje užtikrina priėjimą prie Žiaurio ežero, buvo lemiantis veiksnys, paskatinęs A. ir S. Č. įsigyti visą sodybą, kaip iš kelių savarankiškų nekilnojamojo turto vienetų sudarytą turto objektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodyti argumentai dėl kurių buvo nutrauktas susitarimas yra įtikinami, o remiantis vien ieškovo subjektyviu situacijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog tokiu sandoriu buvo siekiama apeiti ieškovo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Priešingai, teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantų argumentams, jog susitarimas, kuriuo buvo nutraukta sutartis, sudarytas ne siekiant pridengti kitą sandorį, bet juo įgyvendinta A. ir S. Č. teisė laisvai apsispręsti dėl jų valios neatitinkančios sutarties nutraukimo. Faktą, kad susitarimu nebuvo siekiama apeiti ieškovo pirmumo teisės, patvirtina ir aplinkybė, jog po sutarties nutraukimo, atsakovė I. S., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, informavo NŽT apie ketinimą kartu parduoti ir kitą žemės sklypą su sodyba (2 t., b. l. 124-125). Tokiu būdu ieškovui buvo sudaryta galimybė nuspręsti, ar jis nori pasinaudoti savo pirmumo teise, kadangi NŽT apie pasikeitusius duomenis ir kartu parduodamą žemės sklypą su sodyba informavo ieškovą (2 t., b. l. 128-129).

45. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų 2018-09-14 Susitarimas neturėjo apsimestiniam sandoriui būdingų požymių, todėl ieškovų samprotavimai, jog minėtu susitarimu atsakovai siekė išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje pasekmių bei turėjo tikslą, nutraukus bylą, ateityje tarpusavyje sudaryti analogišką sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, taip apeinant ieškovo pirmumo teisę įsigyti sklypą, yra grindžiami tik prielaidomis, o ne byloje nustatytais teisiškai reikšmingais faktais.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui

46. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018-06-20 pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad I. S. pardavė, o V. Č. pirko 0,93 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), už 5 000,00 Eur bei priteisti iš ieškovo V. Č. atsakovei I. S. 5 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, jog pripažinus negaliojančia 2018-09-14 susitarimo tarp atsakovų dalį, 2018-06-20 pirkimo-pardavimo sutartis (jos ginčo dalis) nelaikytina nutraukta, vadinasi ieškovo ieškinio reikalavimas, kuriuo jis prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018-06-20 pirkimo-pardavimo sutartį turi būti patenkintas. Tokias išvadas teismas grindė tuo, kad ieškovas savo sutikimą pirkti sklypą išreiškė nepraleidęs nustatytų terminų ir turėjo būti įrašytas į NŽT pažymą, o atsakovė I. S. turėjo prievolę parduoti sklypą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.

47. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti 2018-09-14 atsakovų susitarimą apsimestiniu sandoriu, nėra pagrindo spręsti pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2018-06-20 pirkimo – pardavimo sutartį, perkėlimo klausimo, kadangi sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, taip paneigdamas vieną pagrindinių civilinės ir sutarčių teisės principų – sutarčių laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 straipsnyje.

49. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartis, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju 2018-06-20 sutarties šalys pagal sutarties laisvės principą turėjo teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir abipusiu susitarimu ją nutraukti, kadangi sutarties sudarymo metu ji neprieštaravo įstatymams ir buvo pasirašyta vadovaujantis tuo metu galiojusia 2018-06-11 NŽT Švenčionių skyriaus I. S. išduota pažyma. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovas nepateikė, o vien subjektyvus situacijos interpretavimas savaime neįrodo atsakovų veiksmų nesąžiningumo.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Teismas, spręsdamas dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamasis prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 247/2009; 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).

51. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškovo reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018-06-20 pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, rėmėsi kasacinio teismo nutartimis ir jose nurodytais precedentais (žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimo 8.1. ir 8.2. punktus). Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus, be to, šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis minėtais kasacinio teismo precedentais, nes jie priimti kitokio pobūdžio bylose, kuriose faktinis pagrindas iš esmės skiriasi nuo nagrinėtos bylos faktinio pagrindo – civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014 buvo keliamas teisės klausimas dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį ir statinių (įrenginių) savininko pirmenybės teisės pirkti parduodamą sklypą, būtiną šiems objektams eksploatuoti; civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012 kilo ginčas dėl statinių ir įrenginių savininko pirmumo teisės pirkti privačią žemę, užimtą jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais ir t.t.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo argumentų

52. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų materialinių teisės normų, reglamentuojančias privačių žemės sklypų pardavimo tvarką ir sąlygas, taip pat dėl nepagrįstai tenkinto ieškovo reikalavimo perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, kadangi byloje buvo pakankamai įrodymų ir paaiškinimų dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, įrodančių tikrąją pardavėjų ir pirkėjų valią. Dėl minėtų argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė nagrinėdamas atsakovų I. S., S. Č. ir A. Č. apeliacinį skundą, todėl jų nekartoja konstatuodamas, jog ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

53. 2019-05-15 papildomu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismas atmetė ieškovo V. Č. 2019-05-02 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-11-13 nutartimi išnagrinėjo atsakovės I. S. atskirąjį skundą vadovaudamasis pateiktu pradiniu ieškovo ieškiniu, o ieškovas 2018-12-04 mokėjimo nurodymais sumokėjo atsakovams priteistas sumas. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos išlaidos pagal pradinį ieškinį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (37,50 Eur žyminis mokestis ir 764,72 Eur sumokėtų atsakovams vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį) negali būti priteistos iš atsakovų.

54. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-15 papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti ieškovo Vilniaus Četrausko naudai solidariai iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. S., A. Č. ir S. Č. 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės I. S. 514,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, solidariai iš atsakovų A. Č. ir S. Č. 250,47 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovui V. Č. solidariai iš atsakovų ieškovo V. Č. turėtas bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur žyminį mokestį.

55. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškinį, plačiau nepasisakytina dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kadangi bylą pralaimėjusiai šaliai jos patirtos išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų argumentų skundas atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo V. Č. patikslintą ieškinį atsakovams I. S., S. Č., A. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto ir susitarimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ginčo santykiams taikė neaktualų teisinį reglamentavimą, klaidingai aiškino ir taikė CK 1.87 straipsnio nuostatas, sprendimą grindė prielaidomis ir nagrinėjamoje byloje netaikytinais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57. Atmetus ieškinį, panaikinamos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-11-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

59. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje.

60. Atsakovė I. S. pirmosios instancijos teisme patyrė 2 263,49 Eur išlaidų advokato pagalbai, į bylą pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (3 t., b. l. 50-57). Atsakovai S. Č. ir A. Č. pirmosios instancijos teisme patyrė 2 104,98 Eur išlaidų advokato pagalbai, į bylą pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (3 t., b. l. 69-78). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, jog atsakovų reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkina.

61. Teismui atmetus ieškovo V. Č. apeliacinį skundą, jo apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

62. Atsakovė I. S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 123,34 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio, viso: 1 273,34 Eur (3 t., b. l. 165, 4 t., b. l. 36-37, 39-42). Atsakovė A. Č. apeliacinės instancijos teisme patyrė 636,66 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio, viso: 786,66 Eur (3 t., b. l. 163, 4 t., b. l. 36-38, 43-45). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų teiktų procesinių dokumentų turinį (apeliacinį skundą, atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą), konstatuoja, kad apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl tenkinus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. Č. patikslintą ieškinį atsakovams I. S., S. Č., A. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto ir susitarimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-15 papildomą sprendimą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-11-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 263,49 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 104,98 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 273,34 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 786,66 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.