Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-11-828/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Data: 2023-01-10
Bylos Nr.: e2A-11-828/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00401-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
Atsakovas: S. V.
Ieškovas: T. V.

Civilinė byla Nr. e2A-11-828/2023Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00401-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-99-420/2022 pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalinimo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė dėl atsakovo kaltės nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijos valdybos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 73, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir priteisti ieškovei piniginę kompensaciją.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindais įgijo butą su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ieškovės vertinimu, jo rinkos vertė 22000 Eur. Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindais įgijo šį kilnojamąjį registruotiną bei neregistruotiną dalintiną turtą: automobilį „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė ieškovės vertinimu 1000 Eur; automobilį „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė ieškovės vertinimu 1500 Eur; pistoletą „Walther P38“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės vertinimu 1800 Eur; dujinį pistoletą „ME 9 Para“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės vertinimu 200 Eur; antrojo pasaulinio karo Tarybų sąjungos apdovanojimų kolekciją (toliau – Kolekcija), kurią sudaro: Raudonosios žvaigždės ordinas, vertė 60 Eur; medalis „Už narsą“, vertė 30 Eur; medalis „Už Vienos užėmimą“, vertė 50 Eur; medalis „Už Budapešto užėmimą“, vertė 30 Eur; medalis „Už Kaukazo gynybą“, vertė 20 Eur; medalis „Už Belgrado išlaisvinimą“, vertė 180 Eur; medalis „Už Sevastopolio gynybą“, vertė 200 Eur; jubiliejinis Didžiojo tėvynės karo ordinas, vertė 30 Eur, bendra kolekcijos vertė 600 Eur. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, be to atsakovas žemino, psichologiškai smurtavo prieš ieškovę – akivaizdu, kad ji patyrė neturtinę žalą, kurią ji įvertina kaip lygią 1000 Eur ir laikė, kad ši suma bent minimaliai atlygintų patirtą neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais. Ieškovė rūpinosi Buto remontu ir išlaikymu. Be to, Butas buvo iš esmės įgytas iš ieškovės finansinių lėšų, o ne atsakovo lėšų, kadangi nutraukiant anksčiau sudarytą santuoką jai liko butas Vilniaus mieste, kurį pardavus buvo įgytas butas Zarasuose, adresu (duomenys neskelbtini), o pardavus pastarąjį butą – ginčo Butas. Ieškovė prašė jai natūra priteisti Butą, o iš jos atsakovui priteisti 8450 Eur piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį: 22000 Eur (buto tenkančio ieškovei vertė) – 2500 Eur (automobilių tenkančių atsakovui vertė) – 2000 (ginklų tenkančių atsakovui vertė) – 600 (kolekcijos tenkančios atsakovui vertė) = 16900 Eur ÷ 2 = 8450 Eur. Prašė nustatyti 12 mėn. terminą kompensacijai sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, T. V. paliko pavardę „I.“, S. V. paliko pavardę – „V“. Teismas Kolekciją, kurios bendra vertė 600 Eur, pripažino nedalintinu turtu ir priteisė ją atsakovui, santuokoje įgytą turtą padalino ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisiant Butą, 22000 Eur vertės, atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisiant automobilį „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur vertės; pistoletą „Walther P38“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės; dujinį pistoletą „ME 9 Para“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 9250 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį, įpareigojant šia sumą išmokėti atsakovui per 6 mėnesių laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Teismas atleido šalis nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.

4. Teismas nustatė, kad šalių santuoka realiai yra nutrūkusi, šalys daugiau kaip vienerius metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir santuoka nebegali būti išsaugota. Šalims procesiniuose dokumentuose dėl santuokos iširimo kaltinant viena kitą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą esant vieno sutuoktinio kaltei, sutuoktinių pareigas.

5. Nustatė, kad šalys kito sutuoktinio kaltę argumentavo nelojalumu, nepagarba, tarpusavio supratimo stygiumi, ieškovė kaltino atsakovą psichologiniu smurtu. Iš šalių paaiškinimų nustatė, kad per ganėtinai ilgą jų santuokinį gyvenimą būta įvairių situacijų, kuomet kilo buitiniai konfliktai, nesutapo požiūriai į skirtingas gyvenimiškas situacijas, išsiskyrė požiūriai į šeiminius santykius, tarpusavio bendravimą. Iš Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-12-07 rašto nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2021-12-03 vienuolika kartų kreipėsi į policiją dėl atsakovo smurto prieš ieškovę, tačiau nei karto pareiškimai dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Tik liudytoja O. V., ieškovės dukra, parodė, kad tėvas psichologiškai terorizuoja motiną, pavydi, apkalba, tačiau ir ji nurodė, kas tėvai nesutaria daug metų. Pažymėjo, jog, nors atsakovas kaltino ieškovę, kad ji jam neištikima, piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau jis šių savo teiginių neįrodė. Pripažino, jog rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, byloje nėra, nė vienas apklaustas liudytojas šių aplinkybių taip pat nepatvirtino.

6. Nurodė, jog šalių santuokinis gyvenimas truko pakankamai ilgą laiką (29 metus), ieškovės teigimu, santuokoje pasireiškė sutuoktinio psichologinis smurtas, atsakovas ją nuolat įžeidinėjo ir žemino, atsakovas taip pat turi priekaištų ieškovei, tačiau nepateikta duomenų, jog per visą tą laikotarpį šalys ėmėsi kokių nors realių priemonių savo santykiams pataisyti. Teismas vertino, jog ilgainiui šalių santuokoje išryškėjo nesuderinamas charakterių skirtingumas, požiūrio į šeimą, sutuoktinių tarpusavio santykių vystymą skirtumai, dėl ko šalys neberado kompromisų įvairiais klausimais. Tikėtina, jog abiejų šalių elgesys vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti. Teismas vertino, kad abu sutuoktiniai CK 3.27 straipsnyje nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Teismo pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodyto teismas pripažino, jog atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti šalių reikalavimus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7. Teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, pažymėjo, jog atsakovas ieškovės nurodyto turto vertės neginčijo, su įvertinimu sutiko, tačiau nurodė, kad automobilis „AUDI A4“ parduotas iki šios bylos pradėjimo. Teismas nustatęs, kad automobilis buvo parduotas ir įregistruotas kito asmens vardu automobilį „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalintino turto sąrašo pašalino. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad atsakovas apdovanojimus pirko santuokos metu ir Kolekcija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalinta. Teismas Kolekciją pripažino asmeniniu atsakovo turtu ir iš dalintino turto sąrašo pašalino.

8. Pripažino, jog šalių santuokoje įgytą ir dalintiną turtą sudaro: butas 22000 Eur vertės, automobilis „LAND ROVER FREELANDER“ 1500 Eur vertės, pistoletas „Walther P38“ 1800 Eur vertės ir dujinis pistoletas „ME 9 Para“ 200 Eur vertės, viso dalintino turto vertė sudaro 25500 Eur. Šalys prašė automobilį ir pistoletus priteisti atsakovui, dėl šio turto padalijimo tarp šalių ginčo nebuvo, todėl šie daiktai, kurių vertė 3500 Eur, priteisti atsakovo nuosavybėn.

9. Teismas vertino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pageidavo, kad jai/jam natūra būtų priteisiamas Butas, priešingai šaliai išmokama kompensaciją, šalys kategoriškai atsisakė dalinti butą per pusę, nurodė, jog jie viename bute negalės gyventi. Nustatė, kad Butas yra dviejų kambarių, 50,40 m² ploto, gyvenamasis plotas vos 29,02 m². Vertino, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, interesai priešiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui, todėl padalinti Butą natūra į dvi dalis be žalos jo paskirčiai ir šalių interesams yra neįmanoma, tuo labiau, kad šalių pilnametė dukra taip pat gyvena Bute.

10. Pažymėjo, jog ieškovė Butą vertina 22000 Eur, atsakovas tokios Buto vertės neginčijo ir su ja sutiko. Kitų įrodymų patvirtinančių, kad Buto vertė ženkliai skiriasi nuo šalių nurodytos vertės, byloje nėra, todėl teismas pripažino, jog jo vidutinė rinkos vertė yra 22000 Eur. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu lėšų kompensacijai sumokėti neturi, tačiau lėšas galėtų pasiskolinti. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui kompensaciją galėtų sumokėti iš karto, vėliausiai per 6 mėnesius, nes dalį pinigų turi, kita dalį duos dukra. Teismas Butą priteisė ieškovei, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją už jo dalį.

11. Pažymėjo, jog nukrypti nuo turto lygių dalių principo tokio turto padalinimo varianto atveju šalys neprašė, teismas taip pat nematė tam pagrindų. Kadangi atsakovui priteista turto už 3500 Eur, o ieškovei – už 22 000 Eur, atsakovui iš ieškovės priteista 9250 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė reikiamos pinigų sumos neturi, todėl nustatė 6 mėnesių laikotarpį priteisiamos piniginės kompensacijos sumokėjimui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir šalių santuoką nutraukti dėl T. V. kaltės, priteisti atsakovui Butą, 34000 Eur vertės, išmokant T. V. 17000 Eurų kompensaciją, šią sumą sumokant per 1 metus laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, kad automobilis „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, pistoletas „Walther P38“, 250 Eur vertės, dujinis pistoletas „ME 9 Para“, 200 Eur vertės, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, priteisti iš ieškovės atsakovui 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašo paskirti ekspertizę Buto vertei nustatyti.

13. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: konsultacinio pobūdžio išvadą dėl objekto kainos, medicinos dokumentų išrašą. Taip pat pateikė teismo informacinę pažymą su pažymėtais paaiškinimais.

Atsiliepimas

14. Nurodo, jog atsakovas gavęs ieškinį kreipėsi į advokatą Zarasuose, kuris surašė atsiliepimą į ieškinį ir tame atsiliepime išdėstė reikalavimą, už teisinę paslaugą atsakovas sumokėjo 250 Eurų, tik vėliau kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos.

15. Teigia, kad kaltės kausimas dėl santuokos nutraukimo teismo sprendime nėra argumentuotas. Šalys yra iš esmės skirtingų pažiūrų, t. y. atsakovas yra ligotas, vedantis sveiką, ramų gyvenimo būdą, keliasi ir eina miegoti anksti, nevartoja alkoholio ir kt. Taip atsakovas gyveno visą savo gyvenimą, tokia yra jo aplinka, draugai. Ieškovė veda priešingą gyvenimo būdą, ko pasėkoje šalys nesutaria net dėl paprastų kasdieniškų dalykų, kaip pavyzdys - ieškovė nurodė, kad atsakovas anksti - 9 valandą ryto, įjungia skalbimo mašiną, kai tuo tarpu ji dar miega. Liudytojai, ieškovės sūnus, buvęs sutuoktinis, kaimynai, draugai ir pažįstami nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovas alkoholio nevartoja, atsakovė yra „mylinti svetimus vyrus“, o atsakovas - šeimos žmogus, ieškovė atsinešusi sulankstomą lovą ir čiužinius garaže vartoja alkoholį su vyrais. Ieškovė nurodė, kad tai tik darbininkas, kuris padėjo prižiūrėti sodą, nors sodo namas yra (duomenys neskelbtini), nuo 2014 metų neprižiūrėtas, apleistas, kiemas apaugęs ir nešienaujamas, o garažas yra dukros asmeninė nuosavybė (duomenys neskelbtini).

16. Nurodo, kad 2014 metais šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą: ginčo butą, sodo sklypą su namu (dovanotas ieškovės dukrai). Tuo metu šalys sutarė ir teisme tvirtino, kad sodo sklypas su namu atiteks ieškovei, kaip kompensacija už tai, kad atsakovui lieka butas ir ieškovė dėl buto jokių pretenzijų ateityje nereikš. Šiuo metu sodas nebėra šalių nuosavybė ir nebedalinamas. Butas tapo šios bylos pagrindiniu ginčo objektu, kai abi šalys tvirtai laikėsi pozicijos, kad atlygina kitai šaliai pusę buto vertės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo buto kaina yra 22 000 Eur. Teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta nustatyti buto vidutinę rinkos vertę, tačiau šalims paprieštaravus, pasiūlymas atmestas. Buto vertė, kaip paaiškėjo vėliau, niekada nebuvo 22000 Eur, Zarasų mieste su visais patogumais dviejų kambarių buto kaina yra virš 30 000 Eur. Sprendime numatyta išmokėti per 6 mėnesius kompensaciją, bet nenurodyta, kad ligotas atsakovas galėtų iki to laiko gyventi bute. Ieškovė nurodė, kad pati pinigų neturi, o jos dukra nepatvirtino, kad išmokės kompensaciją atsakovui už motiną. Nesutinkama su šia sprendimo dalimi, nes ieškovė pati lėšų neturi.

Šalies argumentai

17. Pažymi, kad 2021-12-08 posėdyje atsakovo atstovė siūlė įvertinti realią Buto vertę. Ieškovė nurodė, kad Buto vertė turėtų būti didesnė, o tokią vertę ieškinyje nurodė jos advokatas, ji nežino kodėl būtent tokia suma. Posėdžio 19 min. siūlyta VGTPT apmokant įvertinti turto vertę, bet teismas nurodė, kad daugiau 22000 Eurų butas nekainuos.

18. Nesutinka su teismu dėl kompensacijos už šaunamuosius ginklus priteisimo. Atsakovas pateikė tai, ką jam pavyko surasti iš ginklų įsigijimo. Ieškovė kainas nurodė iš interneto 2021 metais. Utenos apskrities VPK veiklos skyrius raštu nurodė, kad S. V. pistoletą WALTHER P 38 įsigijo 2015 m. kovo 4 d. Ginklų fondo parduotuvėje. Šalys patvirtino, kad, nors ir gyveno santuokoje, tačiau nuo 2014 metų nebevedė bendro ūkio. 2015 metais atsakovas pirko ginklą, kai šalys nebevedė bendro ūkio, kainos buvo kur kas mažesnės, be to, ginklas pirktas ne iš kolekcininkų ir ne rinkos kaina, bet ginklų fonde, kai kainos žymiai mažesnės, kas atitinka atsakovo pateiktą 250 Eurų suma. Todėl sprendime nurodyta šaunamojo ginklo suma yra neteisinga, nesąžininga, todėl ši sprendimo dalis turi būti panaikinta ir šaunamojo ginklo suma turi būti nurodyta 250 Eurų, t. y. kiek buvo mokėta įsigijimo metu. Be to, ginklai buvo pirkti už S. V. asmenines lėšas, gautas dėl jo sveikatos sužalojimo ir negali būti įtraukiama į dalintiną turtą (CK 3.89 str. 1 d. 6 p.).

19. Šalys nuo 2014 metų nebevedė bendro ūkio, ieškovė gyveno su dukra viename kambaryje, o atsakovas kitame kambaryje. Teismas nepagrįstai automobilį „LAND ROVER FREELANDER“ įtraukė į dalintiną turtą. Atsakovas pardavė prieš tai turėtą automobilį, o ieškovė neprieštaravo, pretenzijų nekėlė. Atsakovas automobilį įgijo iš pažįstamo asmens už 500 Eurų ir pateikė pirkimo - pardavimo sutartį, bet teismas nepagrįstai, nesant duomenų nusprendė, kad automobilį atsakovas įgijo už 1500 Eur. Atsakovas pirko automobilį, kai šalys nebevedė bendro ūkio, ko pasėkoje šis automobilis nėra įtraukiamas į dalintiną turtą, nes yra atsakovo asmeninė nuosavybė (CK 3.100 str.).

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas turto vertę nustatė ne pagal byloje esamus dokumentus, bet pagal ieškovės ieškinyje nurodytą vertę, kuri niekuo nepagrįsta, tai tik ieškovės pamąstymas, kad daiktas (šaunamasis ginklas, automobilis, butas, kt.) galimai tiek kainuoja. Sprendimu nustatytas dalintinas turtas nuo ieškinio padavimo dienos, bet ne nuo 2014 metų, kaip šalys nusprendė nutraukti faktinį santuokinį gyvenimą ir ūkį vesti atskirai.

21. Kadangi santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, prašo priteisti iš ieškovės 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23. Pažymi, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apie Buto vertės nustatymą, melagingos. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nevienareikšmiškai nurodė teismui, kad Buto vertė yra ne daugiau nei 22 000 Eur, o šios aplinkybės yra užfiksuotos teismo posėdžio, vykusio 2021-12-08, garso įraše. Šalys sutiko, kad Buto vertė yra 22 000 Eur, neteikė jokių papildomų įrodymų byloje dėl Buto vertės, tokia buvo ginčo šalių valia, todėl apelianto teiginiai dėl kitokios Buto vertės atmestini.

24. Ieškovė pateikė teismui viešai prieinamą informaciją iš interneto tinklapių dėl ginklų, automobilių vertės. Atsakovas neteikė jokių įrodymų dėl kilnojamojo turto vertės, tačiau skunde jas ginčija, nepateikia jokių įrodymų savo nurodomų verčių pagrindimui. Apeliantas nei atsiliepime į ieškinį, nei išreikšdamas savo aktyvią poziciją priešieškiniu, Buto ir kito kilnojamojo turto vertės neginčijo ir nereikalavo kitokio turto padalinimo.

Šalies argumentai

25. Apeliantas skunde teigia, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, tačiau jis pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, išskyrus vieno liudininko parodymus, kad ieškovė buvo neištikima. Tačiau paprašius šio liudininko patikslinti, iš kokių šaltinių jam tai yra žinoma, liudininkas nurodė, kad jam tokias aplinkybes pasakojo pats apeliantas, o pačiam liudininkui jokių neištikimybės faktų nėra žinoma. Jokie kiti byloje apklausti liudininkai nepatvirtino apelianto teiginių, kad ieškovė buvo neištikima ar kitaip pažeidusi sutuoktinės pareigas ir buvo nelojali atsakovui. Šalių duktė, kuri gyvena kartu su savo tėvais patvirtino, kad paskutiniu laikotarpiu atsakovo veiksmai ir elgesys yra visiškai nepaaiškinamas ir turi emocinio smurto prieš ieškovę požymių. Teismas pagrįstai priėmė sprendimą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

26. Nors apeliantas pateikė dokumentus dėl Buto vertės, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bet neprašo jų prijungti prie bylos. Ieškovė mano, jog įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodė reikšmingų argumentų, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, nėra pagrindo spręsti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo. Naujai teikiamų įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl nustačius, kad apeliantas turėjo galimybę įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra pagrindas teigti, kad jis piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijos valdybos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 73. Ieškiniu ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės bei priteisti jai 1000 Eur kompensaciją, atsakovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, todėl iš jos priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Santuokos metu sutuoktinių įgytą butą su rūsiu, adresas (duomenys neskelbtini) (įgytas 1995-04-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovo vardu), ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai, o atsakovas pageidavo, jog butas po santuokas būtų priteistas jo asmeninėn nuosavybėn. Ieškiniu ieškovė prašė padalinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindais įgytą turtą: automobilį „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pistoletą „Walther P38“, dujinį pistoletą „ME 9 Para“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), antrojo pasaulinio karo Tarybų sąjungos apdovanojimų kolekciją.

30. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to šalims nepriteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nustatė, kad automobilis „AUDI A4“ šalims nebepriklauso ir nėra dalintinas turtas, taip pat pripažino, jog Kolekcija nedalintina ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Teismas Butą priteisė ieškovei, nurodydamas, jog jo vertė yra 22000 Eur, atsakovui priteistas automobilis „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad jo vertė 1500 Eur; pistoletą „Walther P38“, nurodant, kad jo vertė 1800 Eur; dujinį pistoletą „ME 9 Para“, nurodant, kad jo vertė 200 Eur. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 9250 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį, įpareigojant šia sumą išmokėti atsakovui per 6 mėnesių laikotarpį.

31. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir šalių santuoką nutraukti dėl T. V. kaltės. Taip pat atsakovas prašo priteisti atsakovui Butą, 34000 Eur vertės, išmokant T. V. 17000 Eurų kompensaciją, šią sumą sumokant per 1 metus laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, kad automobilis „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, pistoletas „Walther P38“, 250 Eur vertės, dujinis pistoletas „ME 9 Para“, 200 Eur vertės, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, priteisti iš ieškovės atsakovui 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 250 Eur bylinėjimosi išlaidas.

32. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: konsultacinio pobūdžio išvadą dėl objekto kainos, medicinos dokumentų išrašą. Taip pat pateikė teismo informacinę pažymą su pažymėtais paaiškinimais. Be to, atsakovas prašo paskirti ekspertizę Buto vertei nustatyti.

33. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

34. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

35. Kadangi šioje byloje spręstinas klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, yra kilęs ginčas dėl jo vertės, pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo išsprendimui, atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su Buto vertės nustatymu, atsakovo sveikatos būkle, priima. Kadangi sprendimo dalis, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, naikintina ir ši dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių įrodymų vertinimo visų įrodymų kontekste pasisakys bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas.

36. Nors apeliantas prašo paskirti ekspertizę siekiant nustatyti Buto vertę, pažymėtina, kad tokio prašymo apeliantas pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikęs. Vertinant, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas klausimas dėl šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybę teise įgyto turto padalijimo, naikinama ir šioje dalyje byla grąžinama nagrinėti iš naujo, atsakovas turės galimybę pateikti ir šį prašymą. Apeliacinės instancijos teisme šis atsakovo prašymas netenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

37. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigia, kad tokios išvados nemotyvuotos. Nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kalta būtent ieškovė, kuri veda priešingą nei atsakovas gyvenimo būdą, ko pasėkoje šalys nesutaria net dėl paprastų kasdieniškų dalykų, ji piktnaudžiauja alkoholiu, yra mylinti svetimus vyrus, ką patvirtino liudytojai.

38. Pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-6/2007; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2010, Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

39. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas prašė nustatyti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė teigė, kad atsakovas prieš ją smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai, atsakovas kaltino ieškovę, kad ji jam neištikima, piktnaudžiauja alkoholiu. Teismas pripažino, jog šalys šių teiginių neįrodė bei vertino, kad abu sutuoktiniai CK 3.27 straipsnyje nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Kadangi ieškovė teismo išvadų, jog nenustatyta išimtinai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, neginčija, pasisakytina dėl apelianto teiginių, kad netinkamai buvo įvertintos liudytojų nurodytos aplinkybės dėl ieškovės netinkamo elgesio, neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir pačių šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų, nesistengė išsaugoti šeimos. Byloje nustatyta, tai šalys patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad nuo santuokos pradžios vedė bendrą ūkį, tačiau vėliau tarpusavio santykiai pašlijo, tapo konfliktiški, jau 2014 metais ieškovė siekė nutraukti šalių santuoką ir, nors šalys tuo metu susitaikė, tačiau netrukus vėl pradėjo konfliktuoti, gyveno atskiruose kambariuose, atskirai gaminosi maistą, atsirado ginčai dėl skirtingo vedamo gyvenimo būdo, buities klausimų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas yra labai sudėtingo, ūmaus charakterio, be priežasties ji yra puldinėjama, nuolatos konfliktuojama, dažnai būdavo kviečiama policija, atsakovas taip pat sutiko, kad nuo 2014 metų pykstasi su ieškove nuolatos, nurodė, jog tai prasidėjo dėl ieškovės išgėrinėjimų, dar 2019 metais jo mama siūliusi greičiau skirtis, tą jis pradėjęs sakyti ir ieškovei 2020 metais. Liudytoja O. V. paaiškino, kad ji su mama (ieškove) viename kambaryje gyvena apie 5 metus laiko, kitame kambaryje gyvena atsakovas, tarp šalių pykčiai prasidėjo po to, kai mama nusprendė važiuoti į užsienį uždarbiauti (kas, ieškovės teigimu, buvo 2016 metais). Nors apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja ieškovės teiktus paaiškinimus, jog šalys atskirai gyveno nuo 2014 metų, atkreiptinas dėmesys, jog pats atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad šalys nebegyvena bendro vyro ir žmonos gyvenimo nuo 2019 metų, kai ji grįžo iš Vokietijos, kada, labiau tikėtina, galutinai ir iširo šalių santuoka, išsiskyrė jų interesai.

42. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovė buvo jam neištikima nuo 2020 m. gruodžio - 2021 m. sausio mėn., karantino metu pradėjo bendrauti su kitu vyru, namo grįždavo neblaivi, tačiau manytina, kad dar iki tol šalių kaip sutuoktinių santykiai iš esmės jau buvo nutrūkę ir minėtos aplinkybės nebegalėjo sąlygoti santuokos iširimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, neginčijamų duomenų, kad ieškovė atsakovui buvo neištikima, ir nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), nei vienas liudytojų nepatvirtino šio fakto. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. R. neigė turėjęs artimų santykių su ieškove, kad jokių artimų ryšių su ieškove V. R. neturi, nurodė ir liudytoju apklaustas jo sūnus A. R.. Liudytojas A. R. nurodė iš tėvo girdėjęs, kad ieškovė „mėgsta vyrus“, tačiau toks nekonkretus kito asmens pasakymas negalėtų niekaip patvirtinti jos neištikimybės fakto. Pats atsakovas taip pat patvirtino nematęs, kad ieškovė būtų turėjusi intymių santykių su kitu vyru, tik įtaria, kad jie buvo. Atsakovas nurodė, jog ieškovė su vyriškiu buvusi garaže, ten vartojusi ant sulankstomos lovelės alkoholinius gėrimus. Aplinkybę, kad garaže lankėsi, liudytoju apklaustas V. R. patvirtino, nurodė, jog ten gėrė alų, buvo atėjęs į garažą pagelbėti ieškovei darbuose, santykiai tik draugiški. Nurodytos aplinkybės niekaip neleistų konstatuoti, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui.

43. Taip pat pastebėtina, kad Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK Veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo mėn. atsakyme nurodoma, jog 2021 m. gegužės 12 d. buvo gautas T. V. pranešimas, dėl to, jog pranešėja, atėjusi į dukros garažą ir po kažkurio laiko atėjo jos vyras S. V., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, kuris trenkė pranešėjai į veidą, su peiliu sugadino čiužinį (vėliau pretenzijų neturėjo). Šios aplinkybės leistų spręsti, jog ieškovė su kitu vyriškiu buvo susitikusi 2021 m. gegužę, apie ką tapo žinoma atsakovui ir tarp šalių kilo konfliktas. Įvertintina, kad dar 2021 m. balandžio 7 d. ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. M., 2021 m. balandžio 15 d. advokatas jau kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie šalių įgytas transporto priemones pateikimo, T. V. 2021 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą mediatorei dėl privalomosios mediacijos vykdymo, todėl manytina, kad incidento metu jau buvo ruošiamasi ieškinio pateikimui (teisme gautas 2021 m. rugpjūtį), civilinės bylos nagrinėjimui. Tai, kad pats atsakovas nuo 2020 m. siūlė ieškovei greičiau tvarkyti santuokos nutraukimo klausimus, jis nurodė pirmosios instancijos teisme. Todėl pripažintina, kad jau iki kilusio incidento šalių šeimyniniai santykiai buvo nutrūkę.

44. Apeliantas taip pat teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu. Pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė, kad nuo 2014 metų prasidėjo ieškovės išgėrinėjimai, iš pradžių tą jis slėpęs, vėliau ieškovė pradėjo važiuoti į uždarbiauti į Vokietiją, uždirbtus pinigus, grįžusi iš ten, taip pat pragerdavusi, prasidėjus karantinui pradėjo išeiti pas kitą vyrą ir išgėrinėti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. G., nors nurodė, kad ieškovė 2-3 metus išgėrinėja, tačiau tą jis žinojo iš atsakovo paaiškinimų, pats nurodė nematęs ieškovės neblaivios. Liudytojas A. R. patvirtino, jog jam yra tekę sutikti ieškovę galimai neblaivią (5 kartus per mėnesį), ką supratęs iš jos balso, kelis kartus jam pačiam teko su ieškove vartoti alkoholinius gėrimus, dėl to buvo kilęs ir konfliktas su atsakovu, tačiau, pripažintina, kad tai savaime negalėtų patvirtinti fakto, jog ieškovė turi priklausomybę nuo alkoholio, juo dažnai piktnaudžiauja ir būtent tai galėjo lemti santuokos iširimą. Taip pat pastebėtina, kad dar 2014 metais tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl to, jog ieškovė buvo svečiuose, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo kviečiama policija, nustatytas ieškovės girtumas (2014-08-06 Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK pateikta informacija), kas leistų vertinti, jog ir praeityje tarp šalių kildavo konfliktai dėl ieškovės leidžiamo laisvalaikio, lankymosi svečiuose, alkoholio vartojimo, tačiau tuo metu šalys susitaikė, santuokos nenutraukė. Įvertinus atsakovo paaiškinimus, liudytojo V. G. parodymus apie tai, kad atsakovas nevartoja alkoholinių gėrimų, sveikai gyvena, manytina, kad šalių požiūris į laisvalaikį, alkoholio vartojimą, gyvenseną iš esmės nesutampa, dėl to taip pat kyla tarp šalių konfliktai, tačiau konstatuoti, jog santuoka iširo dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu negalima, juo labiau, kai šalių santykiai iš esmės nutrūko dar 2019 m., o tik nuo 2020 m. pabaigos-2021 m. pradžios ieškovė, atsakovo teigimu, pradėjo grįžti namo išgėrusi.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad šeimoje ilgainiui atsirado pykčiai dėl įvairių priežasčių, sutuoktinių požiūriai į šeimos vertybes, leidžiamą laisvalaikį nesutapo, šalys skirtingai suvokė ir vykdė pareigas šeimai, dėl ko ilgainiui pradėjo silpnėti sutuoktinių tarpusavio santykiai, kurie dar labiau susilpnėjo, kai ieškovė pradėjo uždarbiauti užsienyje, išvykdavo į Vokietiją ilgesniam laiko tarpui, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito. Nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams lėmė tai, kad šeimoje ilgą laiką tęsėsi nesantaika, išsiskyrė šalių interesai. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys nevykdė pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, dėl ko nesugebėjo šeimos išsaugoti. Abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo akivaizdžiai yra kalta vien tik ieškovė, nėra pakankamo pagrindo. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat nebuvo pagrindo teismui spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl santuokinio turto padalijimo, turto balanso sudarymo, vertės nustatymo

46. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad Buto vertė, kaip dabar paaiškėjo, yra didesnė nei 30 000 Eur, ieškovės ieškinyje nurodyta 22 000 Eur vertė neteisinga. Atsakovas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu buvo siūlyta nustatyti buto vidutinę rinkos vertę, tačiau šalims paprieštaravus, pasiūlymas atmestas. Teigia, jog 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje atsakovo atstovė siūlė įvertinti realią Buto vertę VGTPT apmokant įvertinti turto vertę, bet teismas nurodė, kad daugiau 22000 Eurų butas nekainuos. Apeliantas pateikė 2022 m. liepos 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinio pobūdžio išvadą dėl objekto kainos, kurioje nurodoma, kad Buto labiausiai tikėtina (galima) kaina rinkoje 2022 m. liepos 29 d., gali būti nuo 32000 Eur iki 34000 Eur, taip pat prašymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Atsakovas sutiktų ieškovei išmokėti 17000 Eur piniginę kompensaciją tuo atveju, jeigu Butas būtų priteistas jo asmeninėn nuosavybėn.

47. Pažymėtina, kad, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, teismas turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansą, nustatant bendrą santuokinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2-3 dalys). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

48. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų dėl turto padalijimo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismui nebuvo pateikti jokie Buto vertę pagrindžiantys duomenys bei buvo kilę abejonių dėl galimo turto vertės pokyčio, pripažįsta, kad buvo tikslinga šalims pasiūlyti pateikti įrodymus dėl Buto vertės. Abejonę, kad nebuvo tinkamai nustatyta Buto vertė, sustiprina ir su apeliaciniu skundu pateikta UAB(duomenys neskelbtini) konsultacinio pobūdžio išvada bei apelianto prašymas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Nors minėta konsultacija, kaip joje teigiama, yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (skirtas tik užsakovui), kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, nėra ir negali būti turto vertinimo dokumentu (ataskaita), tačiau joje nurodyta Buto labiausiai tikėtina (galima) kaina rinkoje 2022 m. liepos 29 d. akivaizdžiai yra didesnė nei Buto vertė nurodyta ieškinyje bei teismo sprendime. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, jog 22000 Eur Buto vertė ieškinyje buvo nurodyta išimtinai advokato nuožiūra, ji nežinanti, kokia ji galėtų būti. Šio parengiamojo teismo posėdžio metu buvo apsiribota šalių, taip pat ir teismo pasvarstymais, ar Butas Zarasuose galėtų kainuoti 22000 Eur, ar ne, atsakovo atstovė suabejojo turto verte, nurodė, jog butų kainos paaugo keliais kartais, taip pat dviprasmiškai nurodė, jog gal būtų galima kreiptis į VGTPT dėl turto vertės nustatymo, gal tarnyba kompensuotų, tačiau jokių turto vertinimų bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė, o teismas to padaryti ir nesiūlė. Pažymėtina, kad tik tinkamai nustačius turto vertę, galima spręsti ir klausimą dėl turto padalijimo, piniginės kompensacijos dydžio, o šiuo atveju pripažintina, kad tai nebuvo tinkamai padaryta. Bylą nagrinėjant iš naujo šalims tikslinga siūlyti pateikti papildomus įrodymus dėl Buto vertės.

49. Taip pat apeliantas teigia, kad ginklai bei automobilis negali būti įtraukiami į dalintiną turtą, jie pripažintini atsakovo nuosavybe, jų įsigijimo metu šalys nebevedė bendro ūkio (nuo 2014 m.). Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Tačiau pritariama apelianto argumentams, kad byloje nebuvo tinkamai nustatyta dalinamo automobilio bei vieno iš ginklų vertė.

50. Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, įstatymu nenustatyta prezumpcija, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2006; Nr. 3K-3-490/2007; Nr. e3K-3-157-378/2020 ir kt.).

51. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas priešieškinio nereiškė, nustatyti, kad tarp šalių dalintinas tik turtas, įgytas iki gyvenimo skyrium, neprašė, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilis Land Rover paliktinas jam, kadangi pirktas iš asmeninių lėšų, nors ir įgytų santuokos metu. Atsakovas teisme teikė paaiškinimus, kad automobilis pirktas iš pinigų, kuriuos gavo pardavus automobilį Audi A4, dėl to pretenzijų ieškovė jam nereiškusi. Nustatyta, kad Land Rover Freelander įgytas atsakovo 2021 m. kovo 27 d., Audi A4, įsigyta 2019 m. gegužės 11 d., parduota 2021 m. balandžio 24 d. Visose sutartyse nurodoma, kad automobilių vertė 500 Eur. Dėl automobilio Audi A4 įsigijimo iš savo įdukros atsakovas teisme paaiškino, kad jau praeityje automobilis buvo įsigytas jo ir O. V. lėšomis, tik 2019 metais, kai reikėjo važiuoti į Ukrainą, automobilis įregistruotas jo vardu. Vertinant, kad automobilis Land Rover Freelander įgytas už tas lėšas, kurios gautos pardavus santuokoje už bendras sutuoktinių pajamas įgytą automobilį, nepriklausomai nuo to, kad šalys nuo 2019 metų nebeveda bendro ūkio, pripažintina, kad pagrįstai šis turtas įtrauktas į šalių turto balansą ir spręsta dėl jo padalinimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo aiškinamasi dėl šio automobilio vertės, neaišku, kokiu pagrindu ieškovė bei teismas sprendė, jog automobilio vertė yra 1500 Eur, kai transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, jog ji sudaro 500 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių automobilio galimą vertę patvirtinančių įrodymų, o šios aplinkybės teismo posėdžių metu teismas taip pat nesiaiškino.

53. Byloje nustatyta, kad 2021-09-27 Ginklų registro duomenimis S. V. pistoletą „Walther P38“ įsigijo 2015-03-04, dujinį pistoletą „ME 9 Para“ - 2011-03-10, t.y. tuo metu, kai sutuoktiniai dar vedė bendrą ūkį. Nors apeliantas nurodo, jog ginklai įgyti iš jo asmeninių lėšų, tokių duomenų byloje nėra, šios aplinkybės atsakovas ir neįrodinėjo. Nors atsakovui buvo išmokėta 16406,64 Lt piniginė kompensacija dėl sveikatos sutrikimo vykdant tarnybines pareigas, tačiau ji gauta dar 2002 metais, be to, teisme pats atsakovas teigė, jog šie pinigai panaudoti sodo įsigijimui. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodžius, jog ginklai įgyti iš asmeninių lėšų, jie taip pat pagrįstai buvo įtraukti į šalių turto balansą.

54. Tačiau, vėlgi, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, abejonių kelia ieškovės ieškinyje nurodoma bei teismo nustatyta ginklo „Walther P38“ vertė. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių, argumentų, kodėl, jo vertinimu, ginklo vertė yra net 1800 Eur. Byloje nustatyta, kad šis ginklas atsakovo buvo įsigytas iš ginklų fondo, atsakovas buvo nurodęs, kad ginklą pirko už 250 Eur (tai patvirtinančių įrodymų nėra, 2021-12-07 pateikta ginklo nuotrauka su prierašu dėl jo įsigijimo kainos). Ieškovė į bylą buvo pateikusi skelbimą iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini), pagal kurį pistoletas Walther P.38 AC 40 kainuotų 1950 Eur.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo tikslinga papildomai aiškintis, kokia galėtų būti iš ginklų fondo 2015 m. pirkto ginklo vertė, kokios yra šio ginklo savybės. Minėtai aplinkybei nustatyti galėtų būti reikšminga taip pat ir jo įsigijimo kaina. Pažymėtina, kad ginklo įsigijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 432 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo 72 p. numatė, kad ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija pripažintų tinkamais saugiai naudoti ginklų, šaudmenų, kainą nustatydavo atsižvelgdama į tuo metu rinkoje esamas ginklų, šaudmenų kainas. Nustatant ginklų, šaudmenų kainą, būdavo atsižvelgiama į jų kainas rinkoje, taip pat į ginklo gamybos metus; ginklo gamybos būdą (masinės ar vienetinės gamybos); vertinamo ginklo modelio retumą bei išskirtinumą; ginklo komplektiškumą; ginklo prekinę išvaizdą; tokio modelio ginklų pasiūlos ir paklausos rinkoje santykį; kitas reikšmingas aplinkybes, nuo kurių priklauso ginklo kaina. Tikėtina, kad iš kitų asmenų paimto, praeityje naudoto ginklo kaina galėjo būti ženkliai mažesnė nei 2015 metais realizuojamų naujų ginklų kainos, atitinkamai šio ginklo vertė turėtų būti mažesnė nei šiuo metu parduodamų naujų ginklų.

56. Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sudarė turto balansą, nustatant bendrą santuokinių turtą ir asmeninį sutuoktinio turtą, pagrįstai sprendė, jog Butas, automobilis „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pistoletas „Walther P38“, dujinis pistoletas „ME 9 Para“ priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir dalintinas nutraukiant šalių santuoką. Tačiau tinkamai nenustačius, kokia yra santuokoje įgytų Buto, automobilio Land Rover Freelander, ginklo „Walther P38“ vertė, negalima spręsti dėl viso sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindais įgyto turto padalinimo bei kompensacijos vienam iš sutuoktinių priteisimo.

57. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl Butas yra priteisiamas natūra būtent ieškovei, kokios priežastys lėmė tokią teismo išvadą. Byloje buvo nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ketina skolintis lėšas iš kitų asmenų siekiant išmokėti piniginę kompensaciją kitam sutuoktiniui už šiam tenkančią mažesnę turto dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl Buto padalijimo taip pat turėtų būti vertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės, taip pat ir apelianto argumentai dėl jo sveikatos būklės.

Dėl bylos baigties

58. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo klausimui išspręsti, kurias reikia iš naujo nustatyti. Dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos dalis turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant naujus įrodymus bei įvertinant papildomus paaiškinimus.

59. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės dėl šalių santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama ir bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t.y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat kaip išvestinė naikinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo (šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vygintas MažuikaLaimantas MisiūnasDalia Pranckienė