- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-27
- Bylos Nr.
- e2-99-420/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00401-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- S. V.
- Advokatai
- Olegas Juška, Aušra Levinienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalinimo, kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė dėl atsakovo S. V. kaltės nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijos valdybos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 73, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir priteisti ieškovei piniginę kompensaciją.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad S. V. ir T. K., po santuokos sudarymo V., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijos valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas santuokos aktų registracijos knygoje Nr. 73. Nepilnamečių vaikų pareiškėjai neturi. Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindais įgijo butą su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės vertinimu rinkos vertė 22000 Eur. Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindais įgijo šį kilnojamąjį registruotiną bei neregistruotiną dalintiną turtą: automobilį „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės vertinimu 1000 Eur; automobilį „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės vertinimu 1500 Eur; pistoletą „Walther P38“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės vertinimu 1800 Eur; dujinį pistoletą „ME 9 Para“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės vertinimu 200 Eur; antrojo pasaulinio karo Tarybų sąjungos apdovanojimų kolekciją, kurią sudaro: Raudonosios žvaigždės ordinas, vertė 60 Eur; medalis „Už narsą“, vertė 30 Eur; medalis „Už Vienos užėmimą“, vertė 50 Eur; medalis „Už Budapešto užėmimą“, vertė 30 Eur; medalis „Už Kaukazo gynybą“, vertė 20 Eur; medalis „Už Belgrado išlaisvinimą“, vertė 180 Eur; medalis „Už Sevastopolio gynybą“, vertė 200 Eur; jubiliejinis Didžiojo tėvynės karo ordinas, vertė 30 Eur, bendra kolekcijos vertė 600 Eur. Ieškovė nurodo, kad šalys neturi kreditorių. Ieškovė nurodo, kad sutuoktiniai yra darbingi ir veiksnūs, todėl ieškiniu išlaikymo klausimas nėra keliamas. Santuokos nutraukimo klausimą ieškovė bandė išspręsti su atsakovu taikiai, pateikė jam procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimo, juos koregavo, tačiau atsakovas juos pasirašyti atsisakė, taip pat nepavyko ir mediacijos procesas. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, todėl ir prašo ją nutraukti dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokos metu įgyta ir šiuo metu bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, be to atsakovas žemino, psichologiškai smurtavo prieš ieškovę – akivaizdu, kad ji patyrė neturtinę žalą, kurią ji įvertina kaip lygią 1000 Eur ir laiko, kad ši suma bent minimaliai atlygintų patirtą neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais. Ieškovė rūpinosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontu ir išlaikymu. Be to, ir pats butas buvo iš esmės įgytas iš ieškovės finansinių lėšų, o ne atsakovo lėšų, kadangi nutraukiant anksčiau sudarytą santuoką jai liko butas Vilniaus mieste, kurį pardavus buvo įgytas butas Zarasuose, adresu (duomenys neskelbtini), o pardavus pastarąjį butą – ginčo butas. Ieškovė prašė jai natūra priteisti visą butą, o iš jos atsakovui priteisti 8450 Eur piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį: 22000 Eur (buto tenkančio ieškovei vertė) – 2500 Eur (automobilių tenkančių atsakovui vertė) – 2000 (ginklų tenkančių atsakovui vertė) – 600 (kolekcijos tenkančios atsakovui vertė) = 16900 Eur ÷ 2 = 8450 Eur. Prašė nustatyti 12 mėn. terminą kompensacijai sumokėti.
Posėdžio metu ieškovė T. V. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad kompensaciją gali sumokėti per 6 mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, dėl jos neištikimybės ir piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Prašė priteisti jam butą, automobilius, nors automobilis „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), jau parduotas, taip pat priteisti jam iš atsakovės 5000 Eur kompensaciją už neturtinę žalą.
Posėdžio metu atsakovas savo atsiliepimą palaikė, nurodė, kad automobilio „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), neturi, jį pardavė dar 2021 m. Taip pat nurodė, jog antrojo pasaulinio karo Tarybų sąjungos apdovanojimų kolekciją nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis šių ordinų ir medalių nepirko. Kolekcija jam perdavė saugoti kaip atminimą antrojo pasaulinio karo veterano N. G., kuris buvo jo tėvo pusbrolis ir jo (atsakovo) krikšto tėvas, našlė, kadangi jie vaikų ir kitų giminaičių neturėjo. Kartu su apdovanojimais jam buvo perduoti ir N. G. vardu išduotų apdovanojimų pažymėjimai, N. G. nuotraukos, kuriose pastarasis yra su apdovanojimais ir su jo tėvu. Šiuos dokumentus ir nuotraukas jis pateikė teismui. Atsakovas prašė priteisti jo nuosavybei abu pistoletus, automobilį ir butą, t. y. visą dalintiną turtą ir nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovei pusės buto vertės dydžio kompensaciją.
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovės T. V. ir atsakovo S. V. santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijos valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 73. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių santuoka realiai yra nutrūkusi. Šalys daugiau kaip vienerius metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir santuoka nebegali būti išsaugota. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Abi šalys procesiniuose dokumentuose dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.
CK 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Abi šalys kito sutuoktinio kaltę argumentavo nelojalumu, nepagarba, tarpusavio supratimo stygiumi, ieškovė kaltina atsakovą psichologiniu smurtu. Visgi iš šalių paaiškinimų matyti, kad per ganėtinai ilgą jų santuokinį gyvenimą būta įvairių situacijų, kuomet kilo buitiniai konfliktai, nesutapo požiūriai į skirtingas gyvenimiškas situacijas, išsiskyrė požiūriai į šeiminius santykius, tarpusavio bendravimą. Iš Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-12-07 rašto matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2021-12-03 vienuolika kartų kreipėsi į policiją dėl atsakovo smurto prieš ieškovę, tačiau nei karto pareiškimai dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtino. Ieškovė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, nepateikė. Tik liudytoja O. V., ieškovės dukra, parodė, kad tėvas psichologiškai terorizuoja motiną, pavydi, apkalba, tačiau ir ji nurodė, kas tėvai nesutaria daug metų.
Atsakovas kaltino ieškovę, kad ji jam neištikima, piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau šių savo teiginių neįrodė. Rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, byloje nėra. Nė vienas liudytojas šių aplinkybių taip pat nepatvirtino. Liudytojas V. R. parodė, kad yra šalių kaimynas, kartais padeda ieškovei prie garažo, sode, ji už tai nuperka jam alaus. Santykiai su ja tik draugiški, artimai nebendrauja ir niekada nebendravo. Taip pat nepastebėjo, kad ji būtų mėgėja išgerti. Atsakovo pakviestas liudytojas A. R. parodė, kad jo tėvas V. R. kartais padeda ieškovei, jos dukrai O. garaže, sode. Ieškovė pora kartų per kelis metus buvo užėjusi pas jo tėvą, išgėrė alaus, bet girtos jos nematė. Jos ir tėvo santykiai tik kaimyniški, draugiški. Su kitais vyrais jos nematė. Atsakovo pakviestas liudytojas V. G. parodė, jog tik iš atsakovo žodžių girdėjo, jog ieškovė mėgsta išgerti ir yra neištikima atsakovui, tačiau pats niekada nematė jos girtos ar su kitais vyrais.
Šalių santuokinis gyvenimas truko pakankamai ilgą laiką (29 metus), ieškovės teigimu santuokoje pasireiškė sutuoktinio psichologinis smurtas, atsakovas ją nuolat įžeidinėjo ir žemino, atsakovas taip pat turi priekaištų ieškovei, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog per visą tą laikotarpį šalys ėmėsi kokių nors realių priemonių savo santykiams pataisyti. Ilgainiui šalių santuokoje išryškėjo nesuderinamas charakterių skirtingumas, požiūrio į šeimą, sutuoktinių tarpusavio santykių vystymą skirtumai, dėl ko šalys neberado kompromisų įvairiais klausimais. Tikėtina, jog abiejų šalių elgesys vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai CK 3.27 straipsnyje nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, nesiekė tarpusavio supratimo, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nelojalumu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovė CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas, nors ir nenurodęs pagrindo ir nepateikęs priešieškinio, atsiliepimu prašė priteisti iš ieškovės 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti šalių reikalavimus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl turto padalijimo
Bendro turto padalijimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl bendro turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo pirmiausia procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus. Taip pat sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (aktyvas ir pasyvas), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu vienam sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nurodė, kad šalių santuokoje įgytas ir dalintinas turtas yra: 1) 2 kambarių, 50,40 m² ploto, butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22000 Eur; 2) automobilis „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės vertinimu 1000 Eur; 3) automobilis „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės; 4) pistoletas „Walther P38“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės; 5) dujinis pistoletas „ME 9 Para“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės; 6) antrojo pasaulinio karo Tarybų sąjungos apdovanojimų kolekciją, kurią sudaro: Raudonosios žvaigždės ordinas, vertė 60 Eur; medalis „Už narsą“, vertė 30 Eur; medalis „Už Vienos užėmimą“, vertė 50 Eur; medalis „Už Budapešto užėmimą“, vertė 30 Eur; medalis „Už Kaukazo gynybą“, vertė 20 Eur; medalis „Už Belgrado išlaisvinimą“, vertė 180 Eur; medalis „Už Sevastopolio gynybą“, vertė 200 Eur; jubiliejinis Didžiojo tėvynės karo ordinas, vertė 30 Eur, bendra kolekcijos vertė 600 Eur.
Atsakovas nurodyto turto vertės neginčijo ir su tokiu įvertinimu sutiko.
Tačiau atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad automobilis „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas iki šios bylos pradėjimo. Patikrinus duomenis VĮ „Regitra“, nustatyta, kad nurodytas automobilis buvo parduotas ir įregistruotas kito asmens vardu 2021-04-24, t. y. dar iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo (2021-08-25). Todėl automobilis „AUDI A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalintino turto sąrašo pašalintinas.
Atsakovas taip pat nurodė, jog antrojo pasaulinio karo Tarybų sąjungos apdovanojimų kolekciją nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo perduota atsakovui saugoti antrojo pasaulinio karo veterano N. G., kuris buvo atsakovo tėvo pusbrolis ir atsakovo krikšto tėvas, našlės, kaip atminimas. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas šiuos apdovanojimus pirko santuokos metu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nenurodė nei kada, nei kur, nei iš ko, nei už kiek pirko. Tuo tarpu atsakovas pateikė N. G. vardu išduotus apdovanojimų pažymėjimus, N. G. nuotraukas su dalies apdovanojimų. Be to ir liudytoja O. V. teismo posėdyje parodė, jog apdovanojimai yra S. V. tėvo ar kažkokio giminaičio, gal G., ji nuo vaikystės girdėjusi apie N. G. ir mačiusi apdovanojimus. Kad tėvas pirktų medalius – tokio dalyko nežino. Teismas laiko, jog atsakovė neįrodė, kad atsakovas apdovanojimus pirko santuokos metu ir kolekcija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalinta. Dėl nurodyto apdovanojimų kolekcija laikytina asmeniniu atsakovo S. V. turtu ir iš dalintino turto sąrašo pašalintina.
Tokiu būdu šalių santuokoje įgytą ir dalintiną turtą sudaro: butas 22000 Eur vertės, automobilis „LAND ROVER FREELANDER“ 1500 Eur vertės, pistoletas „Walther P38“ 1800 Eur vertės ir dujinis pistoletas „ME 9 Para“ 200 Eur vertės, viso dalintino turto vertė sudaro 25500 Eur. Abi šalys prašė automobilį ir pistoletus priteisti atsakovui, dėl šio turto padalijimo tarp šalių ginčo nėra, todėl šie daiktai, kurių vertė 3500 Eur, priteistini atsakovo nuosavybėn.
Ieškovė prašė priteisti jai visą santuokoje įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), natūra, o iš ieškovės atsakovui priteisti 8450 Eur kompensaciją, už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį, įpareigojant šia sumą išmokėti atsakovui per 6 mėnesių laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas prašė padalinti turtą, priteisiant jam minėtą butą, o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti kompensaciją. Abi šalys kategoriškai atsisakė dalinti butą per pusę, nurodė, jog jie viename bute negalės gyventi.
Ginčo butas yra dviejų kambarių, 50,40 m² ploto, gyvenamasis plotas vos 29,02 m². Šalių santykiai yra itin konfliktiški, interesai priešiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui, todėl akivaizdu, kad padalinti butą natūra į dvi dalis be žalos jo paskirčiai ir šalių interesams yra neįmanoma, tuo labiau, kad šalių pilnametė dukra taip pat gyvena ginčo bute. Kaip jau minėta, ieškovė ginčo butą vertina 22000 Eur, atsakovas tokios buto vertės neginčijo ir su ja sutiko. Kitų įrodymų patvirtinančių, kad ginčo buto vertė ženkliai skiriasi nuo šalių nurodytos vertės, byloje nėra, todėl teismas daro išvada, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 22000 Eur. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu lėšų kompensacijai sumokėti neturi, tačiau lėšas galėtų pasiskolinti. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovui kompensaciją galėtų sumokėti iš karto, vėliausiai per 6 mėnesius, nes dalį pinigų turi, kita dalį duos dukra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad teismas konstatavo, jog butas yra nedalus daiktas, butas priteistinas ieškovei, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją už jo dalį.
Nukrypti nuo turto lygių dalių principo tokio turto padalinimo varianto atveju šalys neprašė, teismas taip pat nemato tam pagrindų. Kadangi atsakovui priteistina turto už 3500 Eur, o ieškovei – už 22 000 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina 9250 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį (25500 ÷ 2 = 12750 – 3500 = 9250).
Dėl kompensacijos sumokėjimo išdėstymo
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašė nustatyti 12 arba 6 mėnesių terminą piniginei kompensacijai sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikiamos pinigų sumos neturi, jai nustatytinas 6 mėnesių laikotarpis priteisiamos piniginės kompensacijos sumokėjimui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje yra 74,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymas, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei T. V. sudaro 592,04 Eur, o už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui S. V. – 541,35 Eur.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turi būti išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ieškovei T. V. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai (100 procentų) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsakovui S. V. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, jis visiškai (100 procentų) atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės T. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijos valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 73, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką T. V. palikti pavardę „I.“, S. V. palikti pavardę – „V.“.
Antrojo pasaulinio karo Tarybų sąjungos apdovanojimų kolekciją, kurią sudaro: Raudonosios žvaigždės ordinas, vertė 60 Eur; medalis „Už narsą“, vertė 30 Eur; medalis „Už Vienos užėmimą“, vertė 50 Eur; medalis „Už Budapešto užėmimą“, vertė 30 Eur; medalis „Už Kaukazo gynybą“, vertė 20 Eur; medalis „Už Belgrado išlaisvinimą“, vertė 180 Eur; medalis „Už Sevastopolio gynybą“, vertė 200 Eur; jubiliejinis Didžiojo tėvynės karo ordinas, vertė 30 Eur, bendra kolekcijos vertė 600 Eur, pripažinti nedalintinu turtu ir priteisti ją S. V..
Ieškovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 22000 Eur vertės.
Atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti:
- automobilį „LAND ROVER FREELANDER“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės;
- pistoletą „Walther P38“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės;
- dujinį pistoletą „ME 9 Para“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės;
Priteisti iš ieškovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 9250 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį, įpareigojant šia sumą išmokėti atsakovui per 6 mėnesių laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atleisti ieškovę T. V. ir atsakovą S. V. nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.