Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17964-1028/2024 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams D. J. ir Ž. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės D. M. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė 2016 m. gamybos barstytuvas RAUCH AXIS-H 30, EMC+V, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Antstolė R. A., vykdydama jai pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininkės ieškovės, paskelbė ieškovei priklausančio turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose, be kita ko, buvo priverstinai parduodamas ir barstytuvas. Pakelbtas varžytynes laimėjo varžytynėse dalyvavęs atsakovas Ž. M., antstolė R. A. 2022 m. rugsėjo 16 d. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-37-45027. Atsakovas Ž. M. 2022 m. rugsėjo 21 d. el. paštu ieškovei pateikė pranešimą, kad kitą dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d. 18 val. ketina atsiimti barstytuvą ir ieškovės prašoma sudaryti tam sąlygas. Ieškovė, reaguodama į tokį atsakovo Ž. M. pranešimą, 2022 m. rugsėjo 22 d. nusiuntė atsakovui Ž. M. pranešimą, kad ieškovė naudojasi sulaikymo teise ir barstytuvo atsakovui Ž. M. negrąžins, kadangi Ž. M. nėra įvykdęs prievolės ieškovės atžvilgiu, t. y. negrąžino ieškovei kuro talpyklos. Reaguodamas į tokį ieškovės pranešimą, atsakovas Ž. M. 2022 m. rugsėjo 23 d. pranešė, kad barstytuvas 2022 m. rugsėjo 21 d. yra parduotas, nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. jo savininkas yra ne atsakovas Ž. M., o atsakovas D. J.. Atitinkamą pranešimą ieškovei 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė ir pats atsakovas D. J..

19. Ieškovei barstytuvo negrąžinus, atsakovas D. J. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškė vindikacinį ieškinį ieškovei dėl neteisėtai valdomo barstytuvo išreikalavimo ir įpareigojimo jį perduoti teisėtam savininkui, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-3579-1119/2023. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-3579-1119/2023 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismo ex officio (liet. pagal pareigas) pripažinti 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20220921-1, kuria atsakovas D. J. įgijo nuosavybės teisę į barstytuvą, tariamu sandoriu, sudarytu tik tam, kad imituoti, jog barstytuvo savininkas yra ne atsakovas Ž. M., o atsakovas D. J.. Civilinę bylą Nr. e2-3579-1119/2023 išnagrinėjus iš esmės, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta pripažinti sutartį niekine dėl jos buvimo tariamu sandoriu. Šis sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-650/2024 buvo paliktas nepakeistu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-183-378/2024 Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis buvo panaikinta ir byla iš naujo buvo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Pastarąja nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pasisakė, kad teismai negalėjo pripažinti sutarties niekine ex officio (liet. pagal pareigas), nesant proceso įstatymų nustatyta tvarka pareikšto ieškinio ar priešieškinio reikalavimo, kuriuo ši sutartis būtų ginčijama CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi sutartis nėra akivaizdžiai niekinis sandoris.

20. Ieškovė inicijavo naują civilinę bylą ir pareiškė atsakovams D. J. ir Ž. M. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo pripažinti 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20220921-1, sudarytą tarp atsakovų, niekine ir negaliojančia kaip tariamą sandorį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai skundžiama 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, motyvuodami tuo, kad tarp nurodytų asmenų jau vyksta ginčas dėl barstytuvo teisme, kitoje byloje, kuri dar nėra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o pateiktu ieškiniu ieškovė kelia tokį patį klausimą, t. y. dėl tarp atsakovų 2022 m. rugsėjo 21 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20220921-1 negaliojimo, šis sandoris jau yra vertinamas kitoje civilinėje byloje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai taip pat sprendė, kad ieškovė viso proceso metu tokia teise nepasinaudojo, taigi, disponavo savo teisėmis tokiu būdu, kokiu pageidavo, todėl bandymas kelti atskirą bylą ieškinyje nurodomu pagrindu ir dalyku yra pavėluotas siekis pasinaudoti procesine teise, kuria turėjo būti pasinaudota dar ankstesnę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai vertino ir tai, kad ieškovė ginčo sandorį siekia ginčyti tik motyvuodama savo tariama ginčo daikto (barstytuvo) sulaikymo teise, kuri siejama su atsakovo Ž. M. tariama prievole grąžinti jai kuro talpyklą, dėl kurios buvo kilęs ginčas teisme civilinėje byloje Nr. e2-561-650/2023. Tačiau šioje byloje jau yra priimtas ir įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl kuro talpyklos išreikalavimo iš atsakovo Ž. M. arba jos vertės atlyginimo buvo atmestas.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė D. M. atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia argumentu, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai skundžiama 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-3579-1119/2023 ieškovo D. J. vindikaciniu ieškiniu pareikšto reikalavimo atsakovei D. M. dėl neteisėtai valdomo barstytuvo išreikalavimo ir įpareigojimo jį perduoti teisėtam savininkui ieškovės D. M. ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šioje civilinėje byloje atžvilgiu negalima laikyti tapačiu, nes skiriasi šių ieškinių dalykas bei pagrindas. Ieškovės teigimu, minėtoje kitoje civilinėje byloje aplinkybės, kurias ieškovė įvardijo kaip atspindinčias sutarties sudarymą tik dėl akių, net negalės būti vertinamos bei tiriamos, kadangi kasacinio teismo jau yra konstatuota, jog sutartis nėra akivaizdžiai negaliojanti, o atitinkamas priešieškinis toje byloje nėra pareikštas ir jo pareikšti šiuo metu, bylai esant grąžintai į apeliacinę instanciją, nėra procesinės galimybės.

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (liet. kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 15 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Šiomis savo teisėmis atsakovas turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis), ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti. Nors pagal civilinio proceso dispozityvumo principą pasirinkti gynybos būdą yra atsakovo teisė, tačiau jį rinkdamasis atsakovas turi įvertinti tai, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių vykdymo baigtį, todėl jis turi siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo būtų sprendžiamas anksčiau už ginčą dėl prievolių arba kartu su juo. Be to, teismo sprendimui dėl prievolių vykdymo įgijus res judicata (liet. teismo išspręsta byla) galią, sandorio ginčijimas gali tapti komplikuotas, ypač jei jis reiškiamas praėjus ilgam laiko tarpui, mat tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Sprendžiant, ar šaliai buvo sudarytos visos sąlygos gintis nuo pareikšto reikalavimo, būtina patikrinti, ar esama situacija neatsirado dėl pačios šalies nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo ar piktnaudžiavimo savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).

27. Vertinant nurodytas aplinkybės nustatyta, kad pirmiausia buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo D. J. vindikacinį ieškinį atsakovei D. M. dėl neteisėtai valdomo barstytuvo išreikalavimo ir įpareigojimo jį perduoti teisėtam savininkui D. J.. Byloje vyko du teismo posėdžiai, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), priešieškinio reikalavimo dėl 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20220921-1, kurios pagrindu atsakovas D. J. įgijo nuosavybės teisę į barstytuvą, nuginčijimo CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškė, o padavė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašė ex officio (liet. pagal pareigas) pripažinti minėtą sutartį negaliojančia, kaip tariamą sandorį, sudarytą tik tam, kad imituoti, jog barstytuvo savininkas yra ne atsakovas Ž. M., o atsakovas D. J..

28. Skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo metu minėta civilinė byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-183-378/2024 bylą iš naujo perdavus nagrinėti Šiaulių apygardos teismui) dar nebuvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad pakartotinai išnagrinėjus ginčą iš esmės, galėjo būti nuspręsta naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmąja instancija. Tokiu atveju ieškovei būtų atsiradusi procesinė galimybė teikti priešieškinį dėl sandorio negaliojimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartimi buvo pagrįstai konstatuota, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

29. Šio procesinio sprendimo priėmimo metu minėta civilinė byla Vilniaus apygardos teismo, veikusio Šiaulių apygardos teismo vardu, jau yra išnagrinėta ir joje 2025 m. sausio 7 d. yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo, be kita ko, panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti ir išreikalauti ieškovui D. J. nuosavybės teise priklausantį barstytuvą, valdomą atsakovės D. M., bei įpareigoti atsakovę D. M. šį daiktą perduoti ieškovui D. J.. Pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo ribų, Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo ribas toje byloje sudarė tik ieškovo D. J. teisės išreikalauti daiktą iš atsakovės D. M. valdymo (ne)buvimo bei aplinkybės dėl atsakovės D. M. daikto valdymo (ne)teisėtumo vertinimas (civilinė byla Nr. e2A-61-603/2025). Taigi, minėtoje civilinėje byloje aplinkybės, kurias ieškovė (kaip minėta, jos procesinė padėtis toje byloje buvo atsakovė) atsiliepime į ieškinį įvardijo kaip atspindinčias sutarties sudarymą tik dėl akių, nesant akivaizdaus sutarties negaliojimo (šią aplinkybę konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui), nebuvo vertinamos bei tiriamos. Ieškovei toje byloje taip pat neatsirado procesinė galimybė pareikšti priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esama situacija susidarė dėl pačios ieškovės nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo.

30. Kaip teisingai nurodė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai skundžiamoje 2024 m. lapkričio 14 d. nutartyje, ieškovė pareikštu ieškiniu pavėluotai siekia pasinaudoti procesine teise, kuria turėjo būti pasinaudota dar ankstesnę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 20220921-1 ankstesnėje byloje buvo pateikta kartu su ieškiniu. Nenustatyta, kad ieškovė neturėjo visų procesinių galimybių ankstesnėje byloje pirmosios instancijos teisme, atsikertant į ieškovo D. J. vindikacinį ieškinį dėl neteisėtai valdomo barstytuvo išreikalavimo ir įpareigojimo jį perduoti teisėtam savininkui, įrodinėti 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20220921-1, kurios pagrindu atsakovas D. J. įgijo nuosavybės teisę į barstytuvą, negaliojimo CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškiant priešieškinį. Šiuo atveju ieškovė, laisvai disponuodama jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), pasirinko gintis nuo ieškovo D. J. vindikacinio ieškinio nesutikimo motyvus išdėstant atsiliepime į ieškinį, nors jau iki šio procesinio veiksmo kasacinio teismo praktikoje buvo aiškiai nurodoma, kad tariami sandoriai dažniausiai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes jie sudaromi tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių; tikrieji jų sudarymo tikslai žinomi tik sandorio šalims, yra slepiami ir viešai neatskleidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015); kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004).

31. Kaip minėta, savo teisėmis proceso šalis turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasi kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis). Procesinis neveikimas, kai, turėdama procesines sąlygas įrodinėti 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20220921-1, kurios pagrindu atsakovas D. J. įgijo nuosavybės teisę į barstytuvą, negaliojimą CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškiant priešieškinį, ieškovė to nedarė CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindas pripažinti proceso šalies teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises ribojimą, todėl tokia situacija negali būti vertinama kaip išimties, minimos nutarties 26 punkte, taikymo pagrindas.

32. Šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20220921-1 negaliojimo atveju, civilinėje byloje Nr. e2-3579-1119/2023 konstatavus, kad D. J. nėra prašomo išreikalauti barstytuvo savininkas, t. y. jis neįrodė vienos iš vindikaciniam ieškiniui keliamų sąlygų, kas sudarytų pagrindą jo ieškinį atmesti, nuosavybės teisės į barstytuvą sugrįžtų ne ieškovei, o atsakovui Ž. M., laimėjusiam varžytynes ir barstytuvą įgijusiam antstolės R. A. 2022 m. rugsėjo 16 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-22-37-45027 pagrindu bei 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 20220921-1 pardavusiam barstytuvą D. J.. Pareikštu ieškiniu nėra ginčijamas akto, kurio pagrindu Ž. M. įgijo nuosavybės teises į barstytuvą, teisėtumas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl jos taikytos barstytuvo sulaikymo teisės, kuri siejama su Ž. M. prievole grąžinti ieškovei kuro talpyklą, jau yra išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2A-237-357/2024 įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys dėl kuro talpyklos išreikalavimo iš Ž. M. arba jos vertės atlyginimo buvo atmestas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą 2024 m. lapkričio 14 d. teismo nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamą 2024 m. lapkričio 14 d. teismo nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas ieškovės atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties priėmė 2024 m. lapkričio 22 d. teisėjo rezoliucija, be kita ko, nurodydamas kad atsiliepimai į atskirąjį skundą gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Atskirasis skundas kartu su skundžiama 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi 2024 m. lapkričio 25 d. lydraščiu buvo išsiųstas atsakovais ieškinyje nurodytiems D. J. ir Ž. M. atsiliepimams pateikti. Teismo pranešime nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas siunčia dalyvaujantiems byloje asmenims atskirojo skundo kopijas ir jų priedus; šalys ir kiti dalyvaujantys asmenys per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos pirmosios instancijos teismui raštu gali pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą, kuriuose turi išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo.

37. 2024 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi, kuri D. J. įteikta per EPP posistemį 2024 m. lapkričio 29 d., D. J. buvo informuotas skundžiamą 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį priėmusio teismo, kad jam paliekama teisė pačiam spręsti, ar teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą (jis tokios pareigos neturi), nes apeliacinės instancijos teismas turės teisę spręsti, ar atsiliepimai šiame procese procesiškai yra būtini bylos nagrinėjimui.

38. D. J., ieškinyje nurodytas atsakovu, 2024 m. gruodžio 9 d. padavė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl skundžiamos 2024 m. lapkričio 14 d. teismo nutarties. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą jis, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimo, pridėjo patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo 2024 m. gruodžio 9 d. rezoliucija D. J. atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą priimtas ir persiųstas apeliacinės instancijos teismui.

39. CPK 137 straipsnio 3 dalyje, be kita ko nustatyta, kad teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, nuorašas, taip pat ieškinys bei jo priedai ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad apie atsisakymą priimti ieškinį neinformuojamas atsakovas. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškinio priėmimo stadijoje santykiai vyksta tarp ieškinį (pareiškimą) padavusio asmens ir teismo. Toks reglamentavimas nesuteikia atsakovui teisių dalyvauti skundų padavimo ir nagrinėjimo procese, apeliaciniame, po to ir kasaciniame procese tuo atveju, kai buvo atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies nustatytais pagrindai, išskyrus 6 punkte nurodytu pagrindu, nes ieškinyje nurodyti asmenys (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis), išskyrus ieškinį pateikusį asmenį, dar nėra proceso dalyviai (CPK 37 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).

40. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė D. J., ieškinyje nurodo atsakovu, atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl skundžiamos 2024 m. lapkričio 14 d. teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Nenustatytos aplinkybės, leidžiančios pripažinti atsiliepimo šiame procese pateikimo būtinumą. D. J., atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą taip pat veikė savo rizika, būdamas informuotas, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėsiantis ieškovės atskirąjį skundą, gali nepripažinti atsiliepimo pateikimo šiame procese būtinumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepaisant to, kad ieškovės atskirojo skundo reikalavimai atmesti ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atsakovas nelaikytinas šalimi, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, taigi, įgijusiu teisę į šiame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl D. J. asiliepime į ieškovės atskirąjį skundą pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.