Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-130-908/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
1S-130-908/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50792-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-130-908/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50792-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-37 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam E. V.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (keturios veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Be to, E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam skirta subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. V. paskirta galutinė penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Be to, E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam skirta subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. V. paskirta galutinė šešerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. V. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d. ir suėmime nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. išbūtas laikas, taip pat bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį.

4. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. vasario 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gruodžio 2 d., pusė bausmės bus atlikta 2020 m. liepos 2 d., neatlikta bausmės dalis 2020 m. kovo 19 d. – treji metai aštuoni mėnesiai ir trylika dienų laisvės atėmimo.

5. (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 59-37 nutarė taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-37.

Šalies argumentai

7. Nuteistasis E. V. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-37 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam E. V.“. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

7.1. Teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičiui, jo amžiui pirmojo teistumo metu, tačiau neįvertino duomenų, susijusių su nuteistojo pakartotinio nuteisimo rizika lygtinio paleidimo atveju ir formaliai, deklaratyviai nurodė, kad nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu yra toks, koks ir turi būti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę.

7.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra teistas už kelių nusikaltimų padarymą ir į tai, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio, taip vertino aplinkybes, kurias teismai jau įvertino nuteistajam skirdami bausmę. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis nekinta visą bausmės atlikimo laiką ir neišnyksta net, kai nuteistasis atlieka bausmę.

7.3. Teismui akcentuojant padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir neatsižvelgiant į kitas byloje esančias aplinkybes, kurios rodo nuteistojo siekį pasitaisyti, jo elgesį, įgytas specialybes, profesijas, darbą, padarytų žalų atlyginimą, atsiranda prielaidos teigti, kad nuteistajam apribojama galimybė pasinaudoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų institutu vien dėl to, kad jis padarė kelias nusikalstamas veikas, būdamas tam tikro amžiaus.

7.4. Vienas iš formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, numatytų BVK 157 straipsnyje, yra atliktos bausmės dydis, o ne likusi jos dalis. Įstatyme nėra numatyta, kokia neatliktos bausmės dalis gali būti laikoma didele ar maža, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti laikoma per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui.

7.5. Teismas nesuteikė reikšmės tam, kad nuteistasis buvo daug kartų skatintas, jam reiškiamos padėkos už pavyzdingą elgesį. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys pasikeitė, todėl jam nepagrįstai nesuteikiama galimybė tikėtis, kad jo pastangos keistis bus įvertintos, nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu, likusios neatliktos bausmės dalimi, bausmės atlikimo metu gautomis nuobaudomis, tačiau esminę reikšmę suteikia nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimui ir pažangai mažinant nusikalstamo elgesio riziką (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-331-658/2020; 1S-54-238/2020; 1S-42-926/2020; 1S-312-954/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-46-576/2020).

7.6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija teismui pateikė nutarimą ir susijusią medžiagą, iš kurių matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo staliaus, baldžiaus specialybę, turėdamas automatinio elektros krautuvo mokymo programų pažymėjimus, nuo 2019 m. kovo 13 d. buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, šiuo metu dirba UAB „A.“ automatinio elektros krautuvo vairuotoju, moka teismo priteistus civilinius ieškinius, dalyvauja visuose pataisos namų renginiuose, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su motina, dėde, byloje nėra duomenų apie alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje. Teismas tai vertino formaliai. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad nuteistasis nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, tačiau tai neargumentuota, nenurodyta, kuriose srityse ir kaip jis tai galėtų padaryti. Neįvertinta ir ta aplinkybė, kad mažinti dinaminius veiksnius būtų lengviau lygtinio paleidimo atveju.

7.7. Nors teismas nurodė, kad vienu iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir jis dėl padarytos nusikalstamos veikos turi patirti tam tikrus suvaržymus, kitas neigiamas pasekmes, nes kitaip būtų iškreipta bausmės esmė, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra nuteistojo paleidimas į laisvę be jokių suvaržymų. Lygtinio paleidimo institutas tik numato lengvesnę paskirtos bausmės atlikimo tvarką (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-46-576/2020; 1S-399-873/2019).

8. 2020 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 7-125 „Dėl nuteistųjų paskatinimo“, kuriuo Pusiaukelės namų nuteistajam E. V. pareikšta padėka už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

9. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir paliktina galioti teismo nutartis.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir jam išnagrinėti pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliąsias ir materialiąsias sąlygas bei argumentuotai konstatavus, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau, kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

12. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo padaryta išvada, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliąsias sąlygas, tačiau atitikimas formaliosioms sąlygoms tik sudaro pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą – šio instituto taikymui papildomai būtina nustatyti materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, t. y. padaryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas tinkamai įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis kol kas negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

13. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas antrą kartą. Prieš tai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudarė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Tarp paskutinių dviejų nuteistojo socialinių tyrimų praėjo penki mėnesiai. Socialinio tyrimo išvadų palyginimas rodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos, nustatytos pagal OASys metodiką, skaitinė išraiška sumažėjo dviem balais; nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, kaip ir prieš tai, pasireiškė dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, gerbūvio darbų geranoriškame atlikimu, ieškinių dengimu pagal galimybes; nuteistasis papildomai vieną kartą buvo skatintas – jam pareikšta padėka už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką; nuteistojo skola pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo sumažėjo nuo 3 834,98 Eur iki 3 441,68 Eur. Tai rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai nekyla pagrįstų abejonių, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

15. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nekinta nuteistojo mąstymo ir elgesio neigiami ypatumai. Dar 2019 m. vasario 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis atpažįsta ne visas savo problemas. Kalbant apie nusikalstamos veikos priežastis pastebimas narkotinių medžiagų vartojimo problemos vengimas, o turint omenyje, kad narkotinių medžiagų vartojimas prisidėjo prie nuteistojo ankstesnio nusikalstamo elgesio, aplinkybė, jog jis atsisakė lankyti AN užsiėmimus, nes, jo nuomone, užsiėmimai jam nebus prasmingi, taip pat atsisakė dalyvauti ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje, vertintina neigiamai. Nepakito ir tai, kad nuteistasis savo nusikalstamą veiką analizuoja per žalą sau, artimiesiems, tačiau iš dalies minimizuoja pasekmes aukoms, visuomenei. Tai sudaro pagrindą abejoti nuteistojo deklaruojamu savo neteisėtų veiksmų pasekmių, klaidų ir poreikio puoselėti visuomenei priimtinas vertybes supratimu. Be to, išlieka nepakitęs faktorius, susijęs su siekiu trumpalaikės naudos, neatsižvelgiant į ateities problemas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad likusi neatlyginta nuteistojo padarytos žalos dalis – 3 441,68 Eur – laikytina pakankamai didele, o finansinė našta didina nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Turint omenyje nuteistojo didelę kriminalinę patirtį (anksčiau teistas šešiolika kartų, daugiausia už vagystes), galimas trumpalaikės naudos siekis neleidžia užtikrintai spręsti, kad laisvėje susidūręs su finansinėmis problemomis nuteistasis pasirinks teisėtą jų sprendimo būdą, juolab, kad pinigų trūkumas narkotinėms medžiagoms tapo jo ankstesnio nusikalstamo elgesio priežastimi. Pažymėtina, kad mąstymas ir elgesys, ieškinių dengimas (taip pat gyvenimo stilius) išlieka nuteistojo dinaminiu kriminogeniniu veiksniu, o mąstymo ir elgesio pokyčių nebuvimas sudaro pagrindą abejoti aktualioje socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įverčio sumažėjimo pagrindimu šioje srityje. Bet kuriuo atveju skaitinė išraiška patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išlieka vidutinė, nors dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa (20 iš 60 balų), rodo plačias galimybes ją mažinti. Būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leistų spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir sudarytų pagrindą jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

16. Pastebėtina ir tai, kad paskutiniu metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Negalima ignoruoti ir praeityje teismo ne kartą išreikšto pasitikėjimo: keturis kartus atidedant bausmės vykdymą, du kartus taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kurį nuteistasis pažeidė iš naujo nusikalstęs. Nuteistasis gali ir privalo toliau mažinti savo pakartotinio nuteisimo riziką, taip demonstruodamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos ir išties yra vertas šįkart trečio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

17. Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino nuteistojo kriminalinę patirtį ir aplinkybes, kurias teismai vertino, jam skirdami bausmę. Tai prieštarauja nutarties turiniui, iš kurio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo nurodytas, jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, padarė įvertinęs ne tik ginčijamas aplinkybes, bet ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymą ir elgesį, lėšų tvarkymą ir pajamas, bausmės paskirties įgyvendinimą ir visuomenės teisėtus interesus.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstytas, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę ir turėtų mažinti nusikalstamo elgesio riziką, konkrečiai, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio ypatumus, šiuo tikslu dalyvauti į tai orientuotose pozityvaus užimtumo priemonėse ir elgesio pataisos programose, taip pat toliau atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Pusiaukelės namuose sudarytos palankios sąlygos, kurios nedaug skiriasi nuo esamų laisvėje, nuteistajam gali padėti palaipsniui integruotis į visuomenę.

19. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisingumo Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį, kuria atsisakyti patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 59-37 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam E. V.“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Gruodienė