- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- 1S-42-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00675-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- L. I.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. I. (toliau – L. I.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-692 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam L. I..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. I. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-692 nutarta taikyti nuteistajam L. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis L. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
4.1. Nuteistojo teigimu, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jo vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 15 balų ir yra prilyginama žemai rizikos grupei. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę L. I. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, kas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis turi galimybę dirbti laisvėje, dirba, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, bausmę atlieka be sargybos grupėje, kas parodo ypatingą pataisos namų administracijos pasitikėjimą juo.
4.2. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais akcentuojama, kad padarytos nusikalstamos veikos bei atliktos/neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra esminiai faktoriai, įtakojantys Komisijos sprendimą. Tokiu atveju vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo L. I. skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo L. I. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti L. I. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, pataisos namuose L. I. skirtoms, tačiau šiuo metu jau nebegaliojančioms drausminėms nuobaudoms, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį L. I. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių L. I. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
8. Atsižvelgiant į tai, kad L. I. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu atveju, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad L. I. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad 2019 m. spalio 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jokie pakartotinį L. I. nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau nebeišskiriami, priešingai, akcentuojant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius – motyvacija dirbti, nuolatinė gyvenamoji vieta, nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima bei piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu nebuvimas.
9. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, L. I. praeityje teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, prisiima atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nusikaltimą L. I. įvykdė „pagautas momento“, impulsyviai, tačiau jo struktūruotoje aplinkoje impulsyvaus elgesio apraiškų nestebima, šiuo metu jis linkęs apgalvoti savo netinkamo elgesio pasekmes bei geba atpažinti veiksnius, susijusius su jo nusikalstamu elgesiu, nesumenkindamas jų įtakos. Akcentuotina ir tai, kad pagrindinis laisvės atėmimo vietų tikslas – tinkamai koreguoti nuteistųjų elgesį bei tam tikromis priemonėmis skatinti jų sąmoningumą, atliktų neteisėtų veiksmų ir iš to kilusių pasekmių suvokimą, todėl tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis jau suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos prasmę, jos neigiamą poveikį ne tik savo paties, bet ir nukentėjusių asmenų gyvenimuose, tokiu savo elgesiu iš esmės tik patvirtindamas, jog pataisos namams keliami tikslai įgyvendinami tinkamai, negali būti vertinama neigiamu nuteistojo asmenybę apibūdinančiu požymiu, be kita ko, sudarančiu pagrindą manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama.
10. Nesutinkant su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais, tuo pačiu pritariant nuteistojo skundo argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pataisos namų vidaus tvarkos taisykles L. I. per visą jam paskirtos bausmės vykdymo laiką (nuo 2015 m. balandžio 27 d., t. y. per kiek daugiau nei 4 metus) buvo pažeidęs tris kartus, už ką jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos, tačiau, svarbu tai, kad nuteistojo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs – buvo be asmens ženklo, pažeidė vidaus tvarkos taisykles, o 2015 m. ir 2017 m. padaręs analogišką pažeidimą – buvo be asmens ženklo, jis buvo nubaustas skirtingai: pirmąjį kartą papeikimu, antrąjį kartą toks nuteistojo elgesys buvo tik apsvarstytas komisijoje, tačiau jokia nuobauda jam skirta nebuvo, kas neabejotinai patvirtina nuteistajam inkriminuotų pažeidimų mažareikšmiškumą. Įvertintina ir tai, kad paskutinė drausminė nuobauda L. I. buvo paskirta 2017 m. rugsėjo 6 d., tačiau jos galiojimas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo panaikintas prieš terminą, t. y. 2018 m. liepos 19 d. Nuo to laiko už gerą elgesį bei sąžiningą darbą nuteistasis buvo skatintas net 4 kartus (viso – 7 kartus), todėl spręsti apie antivisuomenines nuteistojo nuostatas ar neigiamą jo požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, įvertinus paminėtas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastojoje grupėje, tačiau nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. jam buvo suteikta teisė be sargybos ir be palydos išvykti už pataisos įstaigos ribų. L. I. buvo du kartus išleistas į 3-jų parų išvyką į namus, jokie pažeidimai šiuo laikotarpiu nefiksuoti, nuteistasis į pataisos namus grįžo laiku. Tokiu būdu pataisos namų administracija parodė ypatingą pasitikėjimą nuteistuoju, kurį šis neabejotinai pateisina laikydamasis jam taikomų ribojimų bei nuosekliai mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu prilyginama žemai rizikos grupei ir atitinka 15 balų. Nors Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad statinių svertinių taškų suma tesiekia 2 balus, kas suponuotų išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija tinkama linkme vis dar yra galima, tačiau, įvertinus tai, kad jokie kriminogeniniai nuteistojo rizikos veiksniai vertinamu atveju neišskiriami, išlieka neaišku, kokiais savo veiksmais nuteistasis galėtų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki statinio jos balo. Tokiu būdu, netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo vien tik todėl, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nesutampa su statinių svertinių taškų suma, neišskiriant jokių jo kriminogeninių rizikos veiksnių, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 22 iki 15 balų.
12. Įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą ir pastatų apšiltintojo specialybę. Patekęs į pataisos namus jis ir toliau sėkmingai mokėsi – įgijo staliaus specialybę, pradėjo mokytis kompiuterio operatoriaus specialybės, kurios nebaigė tik dėl to, kad buvo perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą, vėliau įgijo dar ir šaltkalvio įrankininko specialybę. Darbo patirties laivėje nuteistasis taip pat turi, siekė įsidarbinti ir pataisos įstaigoje, tačiau įdarbintas nebuvo, nes tuo metu mokėsi. Tačiau, nepaisydamas šios aplinkybės, ir toliau siekdamas prasmingo užimtumo atliekant laisvės atėmimo bausmę, L. I. savanoriškai pradėjo remontuoti sporto salę, o nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. įsidarbino UAB „N.“, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis yra orientuotas į prasmingą laisvalaikio praleidimą – mokslus, darbą, o jo motyvacija yra pakankama. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo motyvaciją dirbti, jo jauną amžių bei platų tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigoje įgytų specialybių spektrą, neabejotina, jog vien tik faktas, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose L. I. atlygino tik labai mažą iš jo priteisto civilinio ieškinio dalį, nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors L. I. skolos yra didelės, tačiau apskritai įveikiamos.
13. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis įvertintina ir tai, kad nuteistasis neturi problemų, susijusių su narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimu, nusikaltimą įvykdė būdamas blaivus, dėl mažareikšmės dingsties. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir siekdamas savo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, L. I. dalyvavo tiek privalomose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, būdamas pataisos namuose draugus renkasi atsargiai, bendrauja tik su asmenimis, kurie nėra linkę pažeidinėti nustatytą tvarką. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija gali būti toliau vykdoma už pataisos įstaigos ribų.
14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai L. I. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad taikydama nuteistajam L. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
15. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis naikintina, dėl nuteistojo L. I. skundo priimant naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-692 dėl L. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą bei atitinkamas probacijos sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. I. (gim. 1990-09-23) skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-692 dėl nuteistojo L. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų, taikant jam intensyvią priežiūrą.
Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymo laikui, nustatyti nuteistajam L. I. (gim. 1990-09-23) BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 , 9 ir 10 punktuose numatytas pareigas:
- tęsti darbą;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.