Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-368-954/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-04-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-204-416/2019Nutartis · 2019-04-17Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-20Kauno apygardos teismas
  4. T-2294-548/2019Nutartis · 2019-12-13Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-22Kauno apygardos teismas
  6. T-89-272/2022Nutartis · 2022-02-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-20
Bylos Nr.
1S-368-954/2019
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00675-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
L. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-368-954/2019
Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00675-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir J. V.,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. I. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 81/04-225, taikyti L. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. I. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 81/04-225 nutarė nuteistajam L. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino. Teismas padarė išvadą, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis L. I. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apelianto teigimu, jis yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra sumažėjęs iki 22 balų, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti. Viso šios aplinkybė patvirtina, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

3.2. Skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą ir į neatliktos bausmės dalį, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, tai nėra vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos klausimą. Skundo autorius pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiais.

3.3. Apelianto pažymi, kad jis sutinka būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės. Lygtinio paleidimo metu jis bus prižiūrimas Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyta tvarka. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Rec (2003) 22 . Skundo autoriaus įsitikinimu, skundžiama nutartimi atmetus Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

3.4. Skundo autorius pažymi, kad jis atlygina priteistą civilinį ieškinį ir būdamas laisvėje, jį galėtų atlyginti sparčiau, nes jo darbinės pajamos būtų didesnės nei pataisos įstaigoje, todėl netaikant lygtinio paleidimo, pažeidžiami ir nukentėjusiųjų interesai. Tiek Komisijos nutarimas, tiek asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo skeltų negatyvių padarinių, jo itin teigiamas elgesys pataisos įstaigoje rodo atsakingumą ir motyvaciją keistis.

4. Kauno apygardos teisme 2019 m. gegužės 6 d. gautas apelianto prašymas papildomai išreikalauti informaciją dėl jam suteiktos trumpalaikės išvykos bei pažymą dėl reabilitacijos ir nusikalstamos rizikos elgesio mažinimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo L. I. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, L. I. nepateikė.

9. Nuteistasis L. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (22 balai pagal OASys), tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – mokėsi, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu jis buvo keturis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stengiasi atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. L. I. du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinioji nuobauda buvo panaikinta anksčiau laiko – 2018 m. liepos 19 d., t. y. mažiau nei prieš metus laiko. Nors šiuo metu abi nuobaudos yra negaliojančios, tačiau nepaisant to, ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį jau yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. L. I. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės (22 balai). Iš 22 nusikalstamo elgesio rizikos balų 2 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, ir 20 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti. Pažymima ir tai, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 56 balų, nustatytų 2015 m. birželio 12 d. vertinimo metu, yra sumažėjusi iki 22 balų, tačiau kaip ir minėta, 20 balų sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste kritiškai vertintini Socialinio tyrimo išvados duomenys apie tai, jog L. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo vienu balu, kadangi išvados 7.1. punkte nurodyta, kad toks rizikos sumažėjimas grindžiamas išimtinai tik nuteistajam pateikus pažymą, jog lygtinai paleistas jis turės nuolatinį darbą. Minėta, kad tokios pažymos, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins.

12. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš pagrindinių požymių, rodančių apie asmens nuoširdų siekį pasitaisyti, yra nuteistojo požiūris į darbą, nes būtent gebėjimas užsitikrinti lėšas pragyvenimui teisėtais būdais yra viena iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis pataisos įstaigoje tik mokėsi, o pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie jo požiūrį į darbą. Ši aplinkybė taip pat leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistojo pažanga yra pakankama ir akivaizdi, jog būtų galima tikėtis jo sėkmingos integracijos į visuomenę.

13. Vertindama visumą aptartų L. I. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Minėta, kad, nors jis galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir tai patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. L. I. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kadangi iš pateiktos medžiagos akivaizdu, kad L. I. ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, atsižvelgiant į nuteistajam iki šiol nustatomus 20 dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio ir jis turi galimybę šiuos balus sumažinti, darytina išvada, jog L. I. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 7 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo L. I. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nuostatų, spręsdamas nuteistojo L. I. lygtinio paleidimo klausimą, nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamosios teisės principų atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. I. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. I. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė