- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-46-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00361-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- V. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 metų.
2. Nuteistajam V. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. kovo 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. kovo 10 d., ½ paskirtos bausmės dalį jis atliko 2019 m. kovo 10 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. – 4 metai 2 mėnesiai 20 dienų.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. vienbalsiai priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siūlant teismui nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų tam tikru nustatytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Nutartyje atsižvelgta į tai, jog V. M. iki šiol teigia, kad jo įvykdyta nusikalstama veika buvo savigynos tikslais, tikina, jog veika impulsyvi, neplanuota jo paties reakcija į aukos provokacijas bei puolimą, todėl kyla abejonės, ar nuteistasis realiai pakankamai kritiškai vertina padarytą nusikaltimą ir visas kilusias neigiamas pasekmes. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. M. nusikaltimą padarė būdamas 47 metų, t. y. tokio amžiaus, kai asmenybė, mąstymas, požiūris bei elgesio modelis jau yra tvirtai susiformavę. Teismas pažymėjo, kad asmuo bausmės atlikimo metu yra gavęs nuobaudą, buvo įspėtas žodžiu dėl nustatyto maršruto darbo metu pažeidimo. Buvo įvertinta, kad padaryta žala nėra iki galo atlyginta, be to, jis turi išmokėti didelę sumą ieškinių. Teismo vertinimu, didesnę dalį jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sudaro dinaminiai balai, kuriuos yra galimybė mažinti, todėl nuteistasis dar nėra sumažinęs savo socialinio pavojingumo iki minimalaus lygio.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su teismo nutartimi V. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes jau yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarytą nusikaltimą vertino kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų, tačiau, V. M. vertinimu, jo veiksmai už padarytą nusikaltimą jau buvo įvertinti, jam skiriant bausmę, todėl padarytas nusikaltimas nėra vienas iš reikalavimų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nusikaltimas nevertinamas kaip tyčinis, o veika įvardinta kaip netiesioginė tyčia.
5.2. Nors teismas nurodė, kad nuteistasis neigia kaltę, tačiau nuosprendį priėmęs teismas konstatavo kaltės pripažinimą, gailėjimąsi ir artimųjų atsiprašymą teismo posėdyje kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pasak V. M., jis gailisi dėl nusikaltimo, iki šiol išgyvena vidinę dramą.
5.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovaujasi teiginiu, jog yra neatlikta didelė bausmės dalis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatyta, kokia bausmės dalis turi būti atlikta, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, o ne kokia likusi bausmės dalis. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, kokia turi būti likusi bausmės dalis, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
5.4. Skunde nurodoma, kad BVK nenumatyta, jog paleidžiant asmenį lygtinai turi būti visiškai išmokėta neturtinė žala. Pasak V. M., jis yra atlyginęs turtinę žalą, neturtinė žala yra mokama reguliariai iš atlyginimo, be to, V. J. yra mokama priteista pensija iki gyvos galvos. Be to, jis pripažino visus jam tenkančius ieškinius ir yra suinteresuotas išmokėti visą sumą. Būdamas lygtinai paleistas jis galėtų rasti geriau apmokamą darbą arba geresnes pareigas esamame darbe, kad greičiau galėtų atlyginti įsiskolinimą.
Šalies argumentai
5.5. V. M. pažymi, jog teismas nurodė, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai, tačiau kyla klausimas, kada jie bus pasiekti. Jis kelia klausimą, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas prieštarauja teisingumo principui ir bausmės tikslų pasiekimui. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį privaloma vertinti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu, rizikos balų kiekį, reikiamą atlikti bausmės dalį, individualios socialinės reabilitacijos vykdymo rezultatus. Tuo tarpu jis dirba, neturi nuobaudų, moka ieškinį. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik alternatyva bausmės vykdymo procese. Tuo pačiu skunde pažymėta, kad teismas teigia, jog 10 dinaminių balų galima sumažinti, tačiau neatsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje esančią informaciją, kad mažinti šių balų nėra galimybės. Be to, jo vertinimu, lygtinio paleidimo metu vertinama tai, kaip atliekama bausmė, o ne tai, kas buvo iki jos skyrimo. Apibendrindamas nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jis įvykdė individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko privalomą atlikti bausmės dalį, elgėsi tinkamai, gerbdamas pareigūnų priežiūrą ir laikydamasis įstatymų bei režimo reikalavimų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į V. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas tenkinamas
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti svarstomas tik tada, kai nuteistasis: 1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir 2) yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, ir 3) kurio nusikalstamo elgesio rizika žema, ir (arba) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas vertina, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, tačiau ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus asmens nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Bausmės paskirtį sudaro 5 jos tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi bausme, be kita ko, yra siekiama ne tik nubausti asmenį, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti kitus asmenis nuo nusikalstamo elgesio.
10. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdo Intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones, aktyviai dalyvauja elgesio korekcijos programose, įvykdė visas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas, be to, pagal jo prašymą buvo svarstyta lygtinio paleidimo taikymo galimybė, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (12 balų). Be kita ko, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, V. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimas priimtas vienbalsiai, be to, jame nefiksuota nei viena neigiamai V. M. charakterizuojanti aplinkybė.
11. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo). Aptariamu atveju V. M. 2019 m. gruodžio 19 d. buvo atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei 5 metus. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-224-898/2018).
12. Pagal 2019 m. lapkričio 21 d. OASys vertinimo metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 12 balų, iš kurių 2 balai yra statiniai (neįmanoma sumažinti) ir 10 balų yra dinaminiai (yra nedidelė galimybė sumažinti). Tuo pačiu 2019 m. gruodžio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-227 nurodyta, kad dinaminių veiksnių „mąstymas ir elgesys“ (3 balai: agresija, savitvarda, impulsyvumas), „gyvenimo stilius ir draugai“ (5 balai) nėra ir nebus galimybės sumažinti, nes nors tai ir buvo vienintelis gyvenimo įvykis, bet ji įvykdyta impulsyviai, praradus savitvardą ir panaudojus smurtą, nors nusikaltimą padarė vienas, bet su nukentėjusiąja turėjo bendrą veiklą, kuri buvo viena iš įtaką nusikalstamai veikai turėjusių aplinkybių. Iš OASys suvestinės lentelės taip pat matyti, kad 2 balai yra statiniai („informacija apie teisės pažeidimus“), o kiti 2 balai yra dinaminiai („lėšų tvarkymas ir pajamos“), taigi pastaruosius 2 balus, kaip nurodyta ir socialinio tyrimo išvadoje, sumažinti galimybė yra nedidelė, kadangi ieškinių sumos yra didelės ir tai visada bus kaip rizikos faktorius. Taigi, kaip teisingai nurodė V. M. skunde, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, V. M. mažinti nustatytus dinaminius veiksnius iš esmės nėra objektyvių sąlygų. Jis gali mažinti 2 balus, susijusius su lėšų tvarkymu ir pajamomis, tačiau tai jam padaryti neabejotinai bus lengviau lygtinio paleidimo sąlygomis, kadangi jis turės gerokai platesnes galimybes darbinėms funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad daugiau nei perpus sumažėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. (26 balai) iki 2019 m. liepos 8 d. (12 balų)), kas rodo jo ženklią padarytą pažangą, mažinant nusikalstamumo riziką.
13. Vilniaus pataisos namų nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nutarta tenkinti V. M. prašymą ir jį perkelti į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad V. M. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (21 balas), laisvės atėmimo bausmė atliekama pirmą kartą, jo didelė darbinė patirtis laisvėje bei nuolatinis užimtumas laisvės atėmimo vietoje – darbas, lankomi užsiėmimai, vedami būreliai, renginiai nuteistiesiems, dengiamas ieškinys, glaudūs socialiniai ryšiai, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, teigiamos nuostatos priežiūros atžvilgiu (asmens bylos t. 1, dalis I, b. l. 46). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 19 d. nutarimu V. M. nutarta perkelti iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tęsti bausmės atlikimo (asmens bylos t. 1, b. l. 47).
14. Nuo 2017 m. spalio 3 d. nutarta V. M. leisti vykti į darbą be sargybos arba palydos, nuo 2017 m. spalio 25 d. jam suteikta tokia teisė ir nustatyta, kad išvykti be sargybos ar be palydos nuteistasis gali nuo 6.00 val. iki 21.30 val. Maršrutai nustatyti intensyvaus rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plane (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 131). Nei 2017 m. gruodžio 6 d., nei 2019 m. sausio 9 d., nei 2019 m. gruodžio 23 d. tikrinimo metu nenustatytas jo neblaivumas (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 141-142, asmens bylos tomas 2, b. l. 119, asmens bylos tomas III, 2 dalis, b. l. 121). Nuo 2017 m. gruodžio 29 d. išvyksta 2 paroms į namus, adresu (duomenys neskelbtini) (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 143). 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 25 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. lapkričio 13 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. rugsėjo 6 d., 2019 m. lapkričio 15 d. tikrinimo metu buvo rastas darbo vietoje (asmens bylos tomas Nr. II, 2 dalis, b. l. 128-138, asmens bylos tomas Nr. III, 2 dalis, b. l. 97, 99, 103).
15. V. M. 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (sutartis sudaryta iki 2024 m. kovo 13 d.). Minėtame bute V. M. nuo 2017 m. gruodžio 14 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (asmens bylos tomas 2, b. l. 150-153). Buto savininkas sutinka (2019 m. lapkričio 21 d. sutikimas), kad, taikius lygtinį paleidimą, išsinuomotame bute gyventų V. M. (asmens bylos tomas Nr. III, 2 dalis, b. l. 104).
16. Iš bylos duomenų matyti, kad V. M. per visą bausmės atlikimo laiką baustas 1 kartą – 2016 m. kovo 30 d. už naudojimąsi mobiliuoju telefonu bei jį panaudojant prisijungiant prie socialinio tinklo „Facebook“, jam paskirtas pataisos įstaigų patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 83). Savo paaiškinime nuteistasis nurodė, kad dėl poelgio gailisi, jo nepateisina, daugiau tokių dalykų nedarys (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 85, 102). 2016 m. liepos 8 d. buvo paskatintas ir 2016 m. kovo 30 d. paskirta nuobauda jam buvo panaikinta (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 103). Iš bylos duomenų nematyti, kad buvo fiksuotas analogiško ar panašaus pobūdžio pažeidimas.
17. Per bausmės atlikimo laiką skatintas 10 kartų – nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., yra pilietiškas – kraujo donoras. Savanoriškai atliko neapmokamus aplinkotvarkos darbus (2017 m. spalio 31 d. – 2019 m. birželio 8 d.). Nuo 2017 m. lapkričio 25 d. kiekvieną savaitgalį suteikta galimybė trumpalaikei 2 parų išvykai į namus (išskyrus 2019 m. 1 mėnesį dėl žemiau nurodyto pažeidimo, susijusio su nukrypimu nuo nustatyto maršruto), iš kurių sugrįžta laiku.
18. Pažymėtina, kad Komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, pirmą kartą svarstant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nutarta taikyti V. M. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad jo nusikalstamumo rizika žema – 18 balų (asmens bylos t. 1, dalis I, b. l. 51). Komisijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimu, antrą kartą svarstant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nutarta taikyti V. M. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad jo nusikalstamumo rizika žema – 13 balų (asmens bylos t. 1, dalis I, b. l. 75). Komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimu, trečią kartą svarstant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nutarta netaikyti V. M. lygtinio paleidimo. Nutarime nurodyta, kad jo nusikalstamumo rizika žema – 12 balų, tačiau jis nusikalto 47 metų, buvo įspėtas dėl nustatyto maršruto darbo metu pažeidimo (asmens bylos t. 1, dalis I, b. l. 103). Taigi iš minėtų Komisijos nutarimų matyti, kad nusikalstamumo rizika akivaizdžiai mažėjo, kad Komisija buvo linkusi pasitikėti V. M. jau pirmojo svarstymo metu, tačiau trečiojo svarstymo metu atsižvelgė į nukrypimą nuo numatyto maršruto. 2019 m. gegužės 30 d. buvo įspėtas žodžiu dėl nustatyto maršruto darbo metu pažeidimo, jam skirta prevencinė priemonė – 1 mėnesį nesuteikta galimybė kiekvieną savaitę išvykti 2 paroms į namus. Teismas, siekdamas įvertinti pastarąjį pažeidimą, analizavo reikšmingą bylos medžiagą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 29 d. rašto matyti, kad V. M. darbiniais reikalais lankėsi pas antstolį ir prekybos centre „Rimi“, ten važiavo vykdydamas darbdavio nurodymus. Darbdavys žinojo, kad V. M. yra nustatytas griežtas maršrutas, todėl V. M. pranešė trumpąja žinute Pusiaukelės namams, kad reikia nukrypti nuo maršruto, be to, jis vyko į objektus darbdavio transportu (asmens bylos tomas III, 2 dalis, b. l. 27). Patikrinus Pusiaukelės namų mobilųjį telefoną, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. V. M. informavo, kad jam būtina išvyka į (duomenys neskelbtini) (darbovietės buhalterija) (asmens bylos tomas III, 2 dalis, b. l. 28). V. M. paaiškinime nurodė, kad lankėsi antstolio kontoroje darbo reikalais, vykdamas maršrutu (duomenys neskelbtini), prieš vykdamas parašė žinutę į Pusiaukelės namus. Į objektą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis taip pat vyko darbdavio transportu. Paaiškinime nurodyta, kad minėtus veiksmus atliko darbdavio nurodymu. Po minėtų įvykių jis kalbėjo su darbdaviu ir buvo sutarta, kad daugiau V. M. nereikės atlikti jokių veiksmų, galinčių jam pakenkti (asmens bylos tomas III, 2 dalis, b. l. 29). Taigi, teismo vertinimu, V. M. pažeidimą padarė vykdydamas darbdavio nurodymus, prieš tai informuodamas Pusiaukelės namus. Atitinkamai jo nukrypimas nuo nustatyto maršruto lygtinio paleidimo taikymo sprendimo kontekste nėra laikytinas toks, kuris sudarytų sąlygas prielaidai, jog jis yra linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles.
19. Iš 2019 m. gruodžio 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę V. M. 2016-2017 metais mokėsi želdinių tvarkytojo mokymo programos ir įgijo želdinių tvarkytojo kvalifikaciją, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2017 m. kovo mėn.– 2018 m. kovo mėn. dirbo ūkio brigadoje tvarkiniu (bibliotekoje), 2018 m. kovo-rugsėjo mėn. klubo vedėju. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (darbo sutartis sudaryta 2017 m. spalio 27 d.). Dirba ir gauna 555 Eur darbo užmokestį ir 38 Eur maistpinigių, pragyvenimui lėšų užtenka. Teismo sprendimu priteista 36117,13 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, liko mokėti – 26429,47 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimu V. M. nustatyta mokėti aukos sutuoktiniui našlio pensiją iki gyvos galvos, kurią jis moka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi V. M. nustatyta sumokėti 8360 Eur į Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų fondą, įmokas jis atlieka. Nurodyta, kad asmuo turi ieškinių, kurių negali apmokėti iš karto, jo pajamų šaltinis yra tvirtas ir nuolatinis, jis turi adekvačius lėšų paskirstymo įgūdžius, moka reguliariai pasitaupyti pinigų ieškiniams mokėti, yra nusimatęs konkrečius planus, kaip sklandžiai dengti ieškinius. Nuteistasis su sūnumis bendrauja socialiniais tinklais, glaudžiai bendrauja su podukra, jos dukterimi, trumpalaikių išvykų metu bendrauja su gyvenimo drauge. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, V. M. teigimu, jis nejaučia nerimo ir streso, nes išsprendė problemas dėl ieškinių mokėjimo, turi darbą. Išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad streso įveikos įgūdžiai yra pakankami. V. M. save bei savo elgesį socialinės komunikacijos srityje linkęs vertinti gerai, konfliktinių situacijų kelti nelinkęs. Teigia, kad jo veiksmai buvo savigynos tikslais, veika – impulsyvi, neplanuota jo reakcija į aukos provokaciją ir puolimą. Jis įvardija savigraužą dėl nusikaltimo, gėdos bei kaltės jausmų sąmyšį. Jis supranta ir vertina realistiškai, kad jo padaryta veika turi daug ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių kitiems ir sau. Kaip riziką didinantys veiksniai yra išskirtas ankstesnis gyvenimo stilius, lėšų tvarkymas ir pajamos (didelė ieškinių suma), tuo tarpu rekomenduojama tęsti darbą ir ieškinių mokėjimą.
20. Atsižvelgiant į itin didelę V. M. tenkančią finansinę naštą, vertintina tiek jo darbinė veikla iki nusikaltimo padarymo, tiek jo iniciatyva ir siekis dirbti bausmės atlikimo metu. Iki nusikaltimo padarymo V. M. dirbo. Tuo tarpu į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių bausmės atlikimui jis atvyko 2015 m. birželio 10 d. (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 66), o 2015 m. birželio 11 d. pateikė prašymą (sutikimą) dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 62). 2017 m. kovo 6 d. įsakymu V. M. buvo paskirtas į bibliotekininko pareigas 0,5 etato nuo 2017 m. kovo 7 d. (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 110). 2017 m. liepos 24 d. sutikime nurodė, kad sutinka dirbti bet kokį Pusiaukelės namų administracijos pasiūlytą darbą (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 122). 2017 m. spalio 3 d. prašyme jis prašė leisti dirbti bet kokį darbą, pasiūlytą administracijos, už pataisos įstaigos teritorijos ribų (asmens bylos t. 1, dalis II, b. l. 133). 2017 m. spalio 19 d. nutarta jį perkelti į Pusiaukelės namus, 2017 m. spalio 23 d. atvyko į Pusiaukelės namus, o 2017 m. spalio 27 d. jis sudarė darbo sutartį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 21 d. charakteristikos matyti, kad V. M. charakterizuojamas teigiamai, o būtent: jis yra pareigingas, punktualus, atsakingas ir patikimas, siekia tobulėti, gerbia kolegas ir jų yra gerbiamas, komunikabilus, draugiškas, pasižymi intelektualumu ir inteligencija, ramaus būdo, moka išklausyti pašnekovą, yra vertas pasitikėjimo (asmens bylos tomas III, 2 dalis, b. l. 120). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors V. M. tenkanti finansinė našta yra didelė, tačiau jis bausmės atlikimo metu sutiko dirbti bet kokį jam pasiūlytą darbą, dirbo ir, kaip nurodyta aukščiau, pagal galimybes dengia jam priteistus ieškinius.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, atkreipia dėmesį į tai, kad iš minėtos Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys peržiūros metu V. M. savitvardos tikėtinos problemos nestebimos, asmuo lengvai komunikuoja, į nemalonius klausimus informaciją teikia konstruktyviai, neverbalinė raiška agresyvumo ženklų neatskleidžia. V. M. dalyvavo ir baigė šias programas: „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, intervencinę programą „Smurto kaltininkams šeimoje“. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepastebėti savitvardos praradimai, agresyvus ar impulsyvus elgesys, visada asmens pokalbio tonas ramus bendraujant su nuteistaisiais ir darbuotojais, mandagus, geba valdyti neigiamas emocijas. Gyvenimo istorijoje nėra nuolatinių agresijos pavyzdžių. Nusikaltimas – vienintelis smurtinis gyvenimo įvykis. Taigi, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog V. M. nusikaltimas yra daugiau vienkartinio pobūdžio. Tai, jog pirmą kartą jis nusikalto būdamas 47 metų, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo manyti, jog tai didina jo asmens pavojingumą. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas nekvestionuoja ir nesiekia sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumo ir reikšmės, juo labiau pasekmių ir nukentėjusiųjų interesų, tačiau pastaraisiais aspektais pasisakė nuosprendį priėmęs teismas, kuris, įvertinęs minėtas aplinkybes, paskyrė individualizuotą bausmę. Šiuo atveju yra sprendžiama, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. ar galima jį toliau taisyti laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
22. Pirmosios instancijos teismas neigiamai įvertino aplinkybę, jog V. M. iki šiol teigia, kad jo įvykdyta nusikalstama veika buvo savigynos tikslais, tikina, jog veika impulsyvi, neplanuota jo paties reakcija į aukos provokacijas bei puolimą. Pasisakant dėl to pažymėtina, kad iš nuosprendžio matyti, kad, pirma, asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimas buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Antra, teismas, priimdamas nuosprendį, atmetė tiek savigynos, tiek ir provokacijos versijas, tačiau nepaneigė, jog kilo konfliktinė situacija. Teismas konstatavo, kad apie kilusios konfliktinės situacijos tarp jo ir aukos priežastis nepaneigta, tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Be to, nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, nes nusikaltimas padarytas V. M. darbo vietoje, auką pažinojo ir kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, pastato teritorija filmuojama. Nuosprendyje konstatuota ir tai, kad, priešingai nei teigia V. M., nusikaltimas buvo padarytas tyčia, tačiau, kaip teisingai nurodė ir pats V. M., jis veikė netiesiogine tyčia, t. y. nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi, viena vertus, jis nurodo, kad nebuvo tyčios, kita vertus, nurodo, kad buvo nustatyta netiesioginė tyčia, atitinkamai, teismo vertinimu, asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, gali neteisingai disponuoti teisinėmis sąvokomis, tačiau tai nerodo jo nekritiško vertinimo padaryto nusikaltimo atžvilgiu. Ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo supranta ir vertina realistiškai, kad jo padaryta veika turi daug ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių kitiems ir sau.
23. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o, pažeidęs jam nustatytus apribojimus sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jog jis gali atlikdamas likusią bausmės dalį neizoliavus jį nuo visuomenės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji naikinama, o dėl skundo yra priimamas naujas sprendimas.
25. Be kita ko, pažymėtina, kad lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam teismas nutartimi nustato BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvią priežiūrą (BVK 157 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi, BVK 157 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti dėl V. M. skundo naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
- tęsti darbą per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas);
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (Vilniaus) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);
- reguliariai tęsti priteistų ieškinių mokėjimą ir išmokėti bent 10 000 Eur priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems per lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką (BK 75 straipsnio 3 dalis).
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.