Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria netvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 59-183 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. D. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. liepos 1 d., pabaiga – 2023 m. sausio 1 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. balandžio 1 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 3 metai 3 mėnesiai ir 13 dienų.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau –Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-183 (toliau – nutarimas) nutarė taikyti L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlė nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: įsidarbinti ir dirbti, išlaikyti dukterį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, žemą riziką ir pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.

8. Nagrinėjamu atveju Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant L. D. elgesio atitikimą aukščiau nurodytiems pagrindams, pažymėtina, kad vertinimo OASys sistema patvirtina, jog nuteistasis priklauso žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, rizikos grupei – 13 balų. Pabrėžtina, kad po antro svarstymo rizika sumažėjo vienu balu.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis ½ bausmės atliko 2019 m. balandžio 1 d., o tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija pagrįstai atsižvelgė, kad nuteistasis L. D. įvykdė visas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, aktyviai dalyvavo visose veiklose, numatytose Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane ir Intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plane, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, padėjo Pusiaukelės namų specialistams rengiant užimtumo veiklas, tęsė dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje (motyvacinėje), atliko gerbūvio darbus Pusiaukelės namų poskyryje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai.

10. Teigiamai vertintinos ir kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – atlyginta materialinė žala, pripažįstama kaltė, jo gyvenimo stilius, santykių palaikymas su šeima ir artimaisiais. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, autoagresijos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu fiksuota nebuvo, nėra duomenų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, dėl praeities klaidų gailisi, turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus, ateitį sieja su ilgalaikiu pastoviu darbu, šeima (duktė ir tėvai). Nuteistasis su šeimos nariais – dukra, tėvais, drauge bendrauja telefonu, ryšiai teigiami, abipusiai palaikantys. Nuteistojo motina nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju priimtų L. D. gyventi kartu, adresu, (duomenys neskelbtini) (asmens byla, t. 2, l. 144-145). Nuteistasis turi draugų, kolegų, pažįstamų laisvėje. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, todėl pakeitė darbo sritį – šiuo metu dirba surinkėju šaldytuvus gaminančioje įmonėje, o grįžęs iš pataisos įstaigos ketina dirbti panašų darbą įmonėje arba treneriu sporto klube. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyrius neturi nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, gyvenamosios vietos turėjimas, tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai.

11. Bylos duomenimis, nuteistajam skirti du paskatinimai. Nors nuteistasis L. D. yra gavęs 5 nuobaudas, tačiau visos jos buvo gautos 2016 metais, šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra. L. D. 2018 m. liepos 19 d. atvyko į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, jokių nuobaudų neturi. Svarbu pažymėti, kad 2018 m. liepos 20 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be palydos ar sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Kiekvieną savaitę nuteistajam suteikiama trumpalaikė dviejų parų išvyka į namus, leidimai sudaro didelę dalį nuteistojo asmens bylos. Informacijos apie pažeidimus trumpalaikių dviejų parų išvykų į namus metu negauta, periodinių patikrinimų darbo vietoje metu nuteistasis buvo savo darbo vietoje, vykimo į darbą ir grįžimo iš jo maršrutų nesilaikymo pažeidimų neužfiksuota. Toks nuteistojo elgesys, pastangos laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai, vykdyti visas savo, kaip nuteistojo, pareigas, sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.

12. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. D., atsižvelgęs ir į tai, kad nuteistasis praeityje vieną kartą teistas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, be to, 8 kartus baustas administracine tvarka. Duomenys apie ankstesnius teistumus iš tikrųjų yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šie duomenys neatsiejamai vertintini su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad teigiamai L. D. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, žema rizikos grupė leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis L. D. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei treji metai, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo L. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

13. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-183, neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama bei dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 59-183 taikyti L. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, skirti šias pareigas:

1. pradėti dirbti per mėnesį nuo lygtinio paleidimo dienos ir tęsti darbą per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

2. per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką mokėti alimentus dukters išlaikymui;

3. per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.