Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 56-61 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė L. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo L. D. gynėjo advokato apeliacinis skundas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-61 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti L. D. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo nustatyti nuteistajam tokias baudžiamojo poveikio priemones: įsidarbinti ir išsilaikyti darbe ar mokytis, tęsti mokėti alimentus dukters išlaikymui, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2023 m. sausio 1 d.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 14 balų, piktnaudžiavimą psichiką veikiančių medžiagų neturėjimą, emocinę gerovę – nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais, turi draugų, kolegų, pažįstamų laisvėje, savęs vertinimas yra adekvatus, pasižymi aukštu saviveiksmingumo lygiu, atrodo savimi pasitikintis, geba apibūdinti save kaip asmenybę, įvardinti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo savybes, mąstymą ir elgesį – tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes, tarpasmeniniai įgūdžiai pakankami, gali nesunkiai pradėti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, mintis dėsto nuosekliai logiškai, diskusijų metu išsako savo nuomonę, geba prisitaikyti prie socialinės aplinkos, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, konfliktinių situacijų yra linkęs vengti, priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją ir prognozuoti galimus padarinius, gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, gerai atpažįsta savo problemas, jų atsiradimo priežastis ir gali pateikti aiškius jų pavyzdžius, gali nustatyti, kurios sritys labiausiai susijusios su nusikalstamumu, supranta savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti, šiuo metu yra pastebimi nuteistojo elgesio pokyčiai: stengiasi valdyti impulsyvumą ir agresiją, pasak nuteistojo, jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį, prieš veikdamas yra linkęs pagalvoti, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus, ateitį sieja su ilgalaikiu pastoviu ramaus pobūdžio darbu, šeima (dukra ir tėvais), geba suprasti ir priimti kitų požiūrį, nuostatas – nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, bausmės atlikimo metu stengėsi laikytis režimo reikalavimų, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi ir teigiamos nuostatos į apsaugos ir priežiūros, Pusiaukelės namų poskyrio specialistus, visuomenę vertina palankiai, supranta poreikį laikytis tam tikrų, visų pripažintų elgesio normų, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie gerbūvio kūrimo, savo galimybes integruotis į visuomenę nuteistasis vertina pozityviai, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – 2018 m. liepos 19 d. nuteistasis atvyko į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, 2018 m. liepos 20 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be palydos ar sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose, nuteistasis jokių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, dalyvavimą elgesio pataisos programose, turimą nepilnametę dukrą, turimą išsilavinimą, turimą darbo patirtį, neturimus finansinius įsipareigojimus, turimus socialinius ryšius ir turimą gyvenamąją vietą. Komisijos vertinimu, L. D. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Iš tiesų privalu visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Komisija nutarė L. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji, kuriems už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne ankščiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant nuteistiesiems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Remiantis Komisijos nutarimo ir nuteistojo L. D. asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad L. D. paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ½ bausmės jis atliko 2019 m. balandžio 1 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 4 d. – 3 metais 8 mėnesiai ir 28 dienos, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant L. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negalėtų būti taikomas. Iš bylos medžiagos (b. l. 11) matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) atlikdamas bausmę nuteistasis dalyvavo adaptacinėje programoje – įvertintas teigiamai, 2015 m. liepos-spalio mėn. lankė dailės būrelį; 2016 m. gegužės 31 d. dalyvavo susitikime su Kauno teritorinės darbo biržos atstove tema „2016 m. darbo rinkos prognozė“. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2016 m. birželio 14 d. Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatyta adaptacinė programa; nuteistasis dalyvavo joje – 2016 m. spalio 11 d. adaptacijos vertinimas buvo neigiamas. Nuteistasis stengėsi vykdyti 2016 m. rugpjūčio 16 d. Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuteistasis laikėsi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų – daugiau nuobaudų neturėjo; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: 2016 m. gruodžio mėn. – rašinių konkurse „Aš ir mano pareigos bei teisės“ – nuteistojo rašinys pripažintas geriausiu, 2017 m. rugpjūčio 3 d. – Konfliktų valdymo programos septyniuose užsiėmimuose. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuteistasis vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones: laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuteistojo elgesį Pusiaukelės namų poskyryje ir už jo ribų, darbo drausmės, kelionės maršrutų; nuteistasis mandagus, vykdo Pusiaukelės namų poskyrio specialistų užduotis, švariai tvarko pagal grafiką Pusiaukelės namų poskyrio bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją; 2018 m. rugpjūčio 28 d. – 2018 m. spalio 18 d. dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje (8 užsiėmimai); nuo 2018 m. liepos 30 d. lanko Spalvinimo terapijos užsiėmimus (3 užsiėmimai); nuo 2018 m. spalio 15 d. dalyvauja elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ (1 užsiėmimas) – užsiėmimai vyksta kas antrą savaitę; 2018 m. rugpjūčio 8 d. dalyvavo vienkartiniame grupės užsiėmime „Dokumentų raštvedyba“, kur buvo supažindintas su prašymų, kitų dokumentų rašymo specifika; 2018 m. spalio 11 d. dalyvavo prevencinėje paskaitoje apie tatuiruočių atlikimą; 2018 m. rugsėjo 23 d. atliko gerbūvio darbus – Pusiaukelės namų teritorijoje (lauke) išrovė šaligatvio plytelių tarpuose augančias žoles.

Nuteistasis L. D. Komisijai pristatomas antrą kartą. Nuteistasis L. D. Komisijoje buvo svarstytas 2018 m. spalio 31 d. (protokolo Nr. 58-40). Pirmojo svarstymo metu Komisija 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 59-216 (a. b. l. 37/I dalis) nutarė nuteistajam L. D. netaikyti lygtinio paleidimo, nes buvo atkreiptas dėmesys į neatliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį, abejotiną kaltės pripažinimą (teisme kaltę pripažino iš dalies, interviu kaltę pripažino visiškai), nusikaltimo pobūdį, kartą taikytą laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, 8 kartus baustas administracine tvarka, nuteistasis pirmą kartą nusikalstamą veiką padarė būdamas 27 m., kas rodo nuteistojo sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, gyvenimo stilių ir draugus – nuteistojo abu nusikaltimai smurtiniai, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – kitoje pataisos įstaigoje baustas, Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namų poskyryje neskatintas. Atsižvelgiant į nurodytą, Komisija nuteistajam L. D. netaikė lygtinio paleidimo ir nustatė tokias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos: aktyviai dalyvauti visose veiklose, numatytose Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane ir Intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plane, padėti Pusiaukelės namų specialistams rengiant užimtumo veikslas, tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje (motyvacinėje) „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“; atlikti gerbūvio darbus Pusiaukelės namų poskyryje. Po pirmojo svarstymo nuteistasis L. D. vykdė visas Komisijos rekomendacijas, t. y. dalyvavo visose Intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytose veiklose, tęsė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Elegesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, sėkmingai ją baigė 2019 m. vasario 21 d., gavo pažymėjimą Nr. 84-191, atliko gerbūvio darbus Pusiaukelės namuose ir už jų teritorijos ribų.

Atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose (a. b. l. 120-121/II dalis) nuteistajam L. D. 2018 m. liepos 20 d. suteikta teisė išvykti be palydos ar sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (a. b. l. 140/II dalis); nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, jokių nuobaudų neturi; vieną kartą skatintas – už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, atliktus gerbūvio darbus – 2019 m. sausio 17 d. perkeltas į lengvąją grupę (a. b. l. 16/II tomas); nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. kiekvieną savaitę nuteistajam suteikiama trumpalaikė dviejų parų išvyka į namus, informacijos apie pažeidimus trumpalaikių dviejų parų išvykų į namus metu negauta (a. b. l. 149,152, 156, 159, 162, 166, 171, 178, 180,183, 187, 190, 192, 195, 199 ir t.t./II dalis); periodinių patikrinimų darbo vietoje metu nuteistasis buvo savo darbo vietoje, vykimo į darbą ir grįžimo iš jo maršrutų nesilaikymo pažeidimų neužfiksuota; nuteistojo budėjimo pagal patvirtintą grafiką metu bendrojo naudojimo patalpos ir teritorija būna tvarkingos; nepastebėta, kad nuteistasis išreikštų kriminalinį elgesį palaikančias bei diskriminacines nuostatas. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Tačiau aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.

Taip pat pažymėtina, kad Kauno TI nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2016 m. birželio 8 d. dirbo Ūkio aptarnavimo būryje tvarkytoju (a. b. l. 10-11/II dalis); atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018 m. sausio mėn. nuteistasis dirbo VĮ „Mūsų amatai“, siuvykloje siuvėju-darbininku; nuo 2018 m. kovo 1 d. iki perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyrį dirbo (duomenys neskelbtini) sandėlio darbininku; perkėlus nuteistąjį L. D. tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju pagal 2018 m. liepos 31 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nepasibaigus bandomajam laikotarpiui buvo nutraukta, nuteistasis išėjo savo noru; nuo 2018 m. spalio 4 d. iki šiol nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) surinkėju pagal 2018 m. spalio 2 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Padarytą materialinę žalą atlygino savo noru. Nuo 2014 m. gegužės 25 d. nuteistais kiekvieną mėnesį moka po 130,33 Eur buvusiai žmonai alimentus dukros išlaikymui. Iš Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus išduotos 2019 m. kovo 18 d. pažymos Nr. 42-9 matyti, kad Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyrius neturi duomenų apie vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš L. D.. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja L. D..

Taigi, byloje iš tiesų yra nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.

Kita vertus, remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno TIK 2016 m. gegužės 26 d. buvo skirta kitokio pobūdžio nuobauda – įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, dėl kurio nuteistasis L. D. buvo svarstytas drausmės komisijoje (a. b. l. 88, 109/II dalis); atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, nuteistajam 2016 m. birželio – rugpjūčio mėn. buvo paskirtos 5 nuobaudos ir 1 kitokio pobūdžio nuobauda: 2016 m. birželio 16 d. – nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos (pakviestas į būrio viršininko kabinetą, patikslinti asmens duomenų, nuteistasis nepasisveikino, pasakius pastabą, arogantiškai išreiškė nepasitenkinimą), paskirta nuobauda – tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės; 2016 m. birželio 16 d. – pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas (kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje), paskirta nuobauda – 5 paros kameros tipo patalpoje (toliau – KTP (a. b. l. 60/II dalis); 2016 m. birželio 17 d. – įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas (kategoriškai atsisakė atlikti 2016 m. birželio 16 d. direktoriaus įsakymu skirtą nuobaudą – tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės (a. b. l. 65/ II dalis), paskirta nuobauda – 13 parų KTP; 2016 m. liepos 19 d. – įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas (kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje), paskirta nuobauda – tvarkyti įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės (a. b. l. 70/II dalis); 2016 m. rugpjūčio 4 d. – įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas (atsisakė atlikti 2016 m. liepos 19 d. direktoriaus įsakymu paskirtą nuobaudą), paskirta nuobauda – 5 paros KTP (a. b. l. 81/II dalis); 2016 m. liepos 21 d. – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, nuteistasis svarstytas drausmės grupėje, nuobauda neskirta (a. b. l. 109/II dalis). Nurodytos aplinkybės vis dėlto neigiamai charakterizuoja nuteistąjį L. D., kaip ypač bausmės atlikimo pradžioje negebėjusį laikytis laisvės atėmimo įstaigos tvarkos ir taisyklių. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad L. D. iš viso buvo teistas du kartus, pirmą kartą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs). Pirmąjį nusikaltimą padarė būdamas 27 m. Abu L. D. padaryti nusikaltimai smurtiniai, padaryti darbo metu atliekant pareigybines funkcijas. Paskutinį nusikaltimą Kauno apygardos teismas pripažino labai sunkiu, padarytu netiesiogine tyčia, be išankstinio sumanymo, sunkūs padariniai kilo dėl vieno smūgio, L. D. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies, atsakomybę prisiėmė visiškai. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pasižymi išskirtiniu pavojingumu, nes nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai ir gyvybei. L. D. vieną kartą buvo taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmė atidėjimas, tačiau išnykus teistumui, nuteistasis nusikalto antrą kartą – padarytas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje. Praeityje nuteistasis L. D. aštuonis kartus baustas administracine tvarka, metus iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebuvo baustas. Remiantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimu naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad asmens rizika žema, t. y. 14 svertinių balų, iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinų tašku suma – 10, kintamųjų kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 4. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, lyginant pirmą ir antrą padarytas nusikalstamas veikas, sunkėjo. 2019 m. balandžio 1 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-50 nurodyta, kad nuteistasis stengiasi valdyti impulsyvumą ir agresiją, be to, išvados 7.2 punkte „Artimi kriminogeniniai veiksniai“ konstatuota, kad tai informacija apie pažeidimus ir elgesys bei mąstymas. Paminėtina, kad vis dėlto L. D. asmens byloje yra ir daugiau duomenų, pagal kuriuos jis buvo pataisos įstaigose charakterizuojamas kaip impulsyvus ir greitai prarandantis savitvardą susierzinus (a. b. l. 24/ II dalis); Pravieniškių PN-AK jo adaptacija buvo vertinama neigiamai, nustačius, kad asmuo linkęs pažeidinėti taisykles (a. b. l. 86/II dalis), vėliau šioje įstaigoje charakterizuotas patenkinamai (a. b. l. 97, 103, 108/II dalis). Todėl vertinant šias aplinkybes L. D. padarytų nusikalstamų veikų kontekste, šiuo metu vis dėlto negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pritaikius L. D. lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad L. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. liepos 1 d., neatliktos bausmės dalis yra didesnė negu treji metai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nebuvo priimtas vienbalsiai – yra išreikštos net dvi atskirosios motyvuotos Komisijos narių (L. G. ir D. V.) nuomonės, kuriomis siūloma netaikyti lygtinio paleidimo L. D. dėl nemažos neatliktos bausmės dalies ir turėtų nuobaudų bausmės atlikimo metu (b. l. 6).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nuteistojo elgesys viso iki šiol bausmės atlikimo metu vis dėlto nebuvo nepriekaištingas, taip pat į didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems nuteistiesiems atlikus įstatyme nustatytą bausmės dalį. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumo principo įgyvendinimas sietinas su nukentėjusiųjų bei visuomenės interesu, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų bylas yra nurodęs, kad kuo sunkesnis nusikaltimas, už kurį asmuo yra nuteistas, tuo didesnė bausmės dalis turi būti atlikta. Svarbu užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui. Įvertinus nusikaltimo, už kurį L. D. nuteistas, sunkumą, smurtinį pobūdį ir nagrinėjamu atveju pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (sankcija laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų) jam paskirtos galutinės bausmės dydį, kuris, kaip matyti ir iš teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio motyvų, paskirtas artimas sankcijoje nustatytos šios bausmės minimumui, įvertinus visas teigiamas ir ne tik L. D. apibūdinančias aplinkybes, bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – daugiau kaip treji metai, teismo vertinimu, teisingumo principo neatitiktų lygtinio paleidimo taikymas šiuo metu. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasieki BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį L. D. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Per trumpas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nepatvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 59-61 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.