Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. V.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui V. K.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 000 neturtinę žalą.

Nurodė, kad iš į bylą pateiktos Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties matyti, kad ieškovei kardomoji priemonė – suėmimas skirta dėl to, kad ji nebuvo saistoma darbiniais ar kitais socialiniais ryšiais. Ji buvo įtariama padariusi 5 tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir nusikaltimus, priskiriamus apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos numatyta tik griežta ir reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat ieškovei 2020 m. vasario 3 d. buvo paskelbta paieška, nes turimais kontaktais su ja nepavyko susisiekti (į telefono skambučius, elektroninius laiškus neatsakė). Buvo nustatyta, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo išsiųstas Europos tyrimo orderis (toliau – ETO) (duomenys neskelbtini)teisėsaugos institucijoms, siekiant apklausti ieškovę, tačiau 2021 m. gruodžio 6 d. iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos gautas atsakymas, kad ieškovei pranešimas apie įtarimą neįteiktas, ji neapklausta, kviečiama pas pareigūnus neatvyko, nurodytu adresu nerasta. Teigia, jog minėti argumentai yra nepagrįsti, nes kaip patvirtinta Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje, Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodė faktines aplinkybes, kurios leido padaryti išvadą, kad ieškovei turi būti palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Pažymėjo, kad nėra pateikta įrodymų, kad priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį teismui buvo žinoma aplinkybė dėl ieškovės ligos ir tolesnio gydymo. Taip pat nėra pateikti įrodymai, kad buvo nurodomas konkretus užstato dydis ir patvirtinimas, jog toks užstatas gali būti sumokėtas. Todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje įvertino naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos teismui priimant nutartį dėl suėmimo, o tai sąlygojo švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimą. Ieškovės argumentų nepagrįstumą patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimą. Minėtame rašte nurodoma, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp V. S. ir ieškovės. Teismas rašte pateikė kontaktinius duomenis – elektroninio pašto adresą, tris galimai ieškovės buvimo adresus ir ieškovės atstovės advokatės duomenis ir adresus. Todėl darytina išvada, kad ieškovė domėjosi civilinės bylos eiga, kontaktavo su jai atstovaujančia advokate ir turėjo informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms buvo išsiųstas ETO, t. y. buvo siekiama švelnesnėmis priemonėmis apklausti ieškovę, neskiriant jos laisvę suvaržančių kardomųjų priemonių. Tačiau ieškovė neatsiliepė į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų kvietimą būti apklaustai, tokį kvietimą ignoravo. Tokiu būdu byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad dėl pačios ieškovės nerūpestingumo ir neapdairumo kilo neigiamos pasekmės, bet ne dėl teismo priimtų procesinių sprendimų, kurie yra teisėti ir pagrįsti. Teigia, kad šiuo atveju apskundus Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį apeliacinės instancijos teismas pakeitė kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones. Teismas, skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones, vertino ir naujai paaiškėjusias aplinkybes. Todėl teismui įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes ir iš esmės patvirtinus Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje nustatytas aplinkybes buvo nuspręsta taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Taigi, šiuo atveju instancine tvarka buvo patikrintas teismo procesinis sprendimas, įvertintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, tačiau nebuvo konstatuota, kad buvo padaryti šiurkštūs ir esminiai BPK pažeidimai, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą. Atsakovės nuomone, ieškovės nurodyti argumentai dėl neteisėto suėmimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nėra pateikti įrodymai apie suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui, asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui. Minėti įrodymai leistų vertinti realiai galimai patirtos neturtinės žalos dydį ir tinkamai atsikirsti į prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Nurodė, kad buvo imtasi priemonių nustatyti ieškovės buvimo vietą, siekiant jai įteikti pranešimą apie įtarimą. Gavus duomenų apie galimą ieškovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ETO buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), siekiant įteikti pranešimą apie įtarimą bei ją apklausti kaip įtariamąją. Teigia, kad ieškovė pateikė ne visus duomenis dėl ETO įvykdymo, dėl to susidaro įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnas, vykdydamas ETO, apsiribojo tik vienu apsilankymu galimoje ieškovės gyvenamojoje vietoje ir jos neradęs toliau nieko nedarė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00002-18 yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo Pontoise teismo Baudžiamųjų nuosprendžių vykdymo ir savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose prokuratūra, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES 13 straipsniu, 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė įvykdymo medžiagą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. birelio 16 d. išduotą Europos tyrimo orderį. Prie pateiktų dokumentų yra pridėtas (duomenys neskelbtini) prokuroro 2021 m. lapkričio 16 d. pasirašytas tyrimų protokolas, kuriame nurodyta, kad nepaisant kelių apsilankymų jos namuose ir kelių šaukimų, suinteresuotas asmuo į juos niekada nereagavo, todėl vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) prokurorės pavaduotojos nurodymu, policijos pareigūnai užbaigė tyrimą ir Europos tyrimo orderio vykdymo procesą. Ieškovė pateikė teismui suklastotą nurodyto dokumento vertimą, nes jame nėra išversta šiame atsiliepime kursyvu pažymėta frazė. Baudžiamojoje byloje galimai yra pateiktas tikslus minėto dokumento vertimas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje (duomenys neskelbtini) pareigūnai, siekdami įvykdyti ETO, negalėjo nieko daugiau padaryti. ETO vykdomas pagal Prancūzijos nacionalinę teisę, todėl Lietuvos Respublikos prokuroras neturėjo kompetencijos vertinti Prancūzijos pareigūnų atliktų veiksmų, todėl ieškovės teiginiai apie tariamai netinkamai įvykdytą ETO yra visiškai nepagrįsti. Trečiojo asmens teigimu, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, gavusios iš Prancūzijos Respublikos ETO vykdymo medžiagą, neturėjo pagrindo nepasitikėti Prancūzijos kompetentingų institucijų surinktais duomenimis ir svarstyti dėl papildomo ETO išdavimo. Be to, ETO turi būti išduodamas vienai ar kelioms konkrečioms tyrimo priemonėms vykdyti ETO vykdančioje valstybėje, siekiant surinkti įrodymus, o ne paieškos veiksmams atlikti. Taigi nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES nuostatos, nei Lietuvoje šią direktyvą įgyvendinančiame įstatyme nėra numatyti pagrindai ir sąlygos, kuriomis remiantis prokuroras butų turėjęs galimybę išduoti papildomą ETO, kaip kad nurodė ieškovė. Ieškovė akcentuoja, kad nuo 2017 m. jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. rašte (civ. byla proceso Nr. 2-68-3-06612-2020-8) nurodyta, kad proceso metu buvo pateikti ieškovės kontaktiniai duomenys: el. paštas, adresai Kaune, Vilniuje bei Prancūzijos Respublikoje ir nurodyta, kad ieškovės interesams atstovauja advokatė. Ta aplinkybė, kad ieškovės interesams civilinėje byloje, kurioje buvo pateikta informacija apie atliekamą ieškovės atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, atstovavo advokatė, suponuoja išvadą, kad apie ikiteisminį tyrimą ir pareikštus įtarimus ieškovei turėjo būti žinoma. Iš minėto teismo rašto aiškėja, kad ieškovė turėjo dar dvi gyvenamąsias vietas Lietuvoje, tačiau ten negyveno.

Ieškovė taip pat nurodė, kad jos atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, buvo slapta kontroliuojama (klausomasi) ieškovės elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, rinkti duomenys apie jos bendravimą su šeimos nariais, planuojamą laisvalaikį Vilniaus m., sveikatą ir kt. Ieškovės vertinimu, dėl įsiskverbimo į ieškovės privatų gyvenimą neteisėtai vykdytoje paieškos byloje ji patyrė dvasinių išgyvenimų, nesaugumo jausmą, menkavertiškumą, buvo pažemintas jos orumas. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje užfiksuota, kad įtariamosios (ieškovės) advokatė skunde dėl kardomosios priemonės nurodė, jog įtariamoji yra senyvo amžiaus, ji nesinaudoja nei telefonu, nei kompiuteriu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad jeigu ieškovė nesinaudoja elektroninių ryšių tinklais, tai jokia žala kriminalinės žvalgybos veiksmais tariamai klausantis jos telefoninių pokalbių ieškovei negalėjo būti padaryta. Konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybes, kad pati ieškovė pagal pareikštų įtarimų pobūdį turėjo aiškiai suprasti, kad ji įvykdė nusikalstamas veikas, po šių nusikalstamų veikų padarymo išvyko į Prancūzijos Respubliką, iš advokatės civilinėje byloje turėjo žinoti apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, niekaip nereagavo į policijos pareigūnų mėginimus susisiekti tiek mobiliuoju ryšiu, tiek elektroniniu paštu, ignoravo Prancūzijos pareigūnų siunčiamus šaukimus, įvertinus aplinkybes, kad ieškovės dukros žinojo apie jai paskelbtą paiešką ir padėdavo ieškovei slapstytis, darytina išvada, kad pati ieškovė sudarė sąlygas, kad jos atžvilgiu būtų taikomi paieškos veiksmai bei skiriama kardomoji priemonė – suėmimas, todėl reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmestas. Kaip jau buvo minėta, ieškovė pateikė suklastotą dokumentą, kurio tinkamas vertimas galimai yra baudžiamojoje byloje, ieškovė kelia klausimus dėl paieškos, suėmimo teisėtumo, tačiau šiuo metu, nesusipažinus su baudžiamosios bylos dokumentais, nėra galimybės tinkami atsikirsti į ieškinį.

Nurodė, kad Versalio apeliacinio teismo Pontoise apygardos teismo Respublikos prokuroro ir Nuosprendžių vykdymo ir savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose skyrius 2021 m. gruodžio 6 d. grąžino vykdymo dokumentus neįvykdžius pavestos užduoties. Atsakant buvo nurodoma, kad apsilankant nurodytu adresu įvairių dienos metu nesutiko tuo adresu nė vieno žmogaus, nors būstas atrodo gyvenamas. Atsakovės teigimu, negavus patvirtinimo, jog ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), nepavykus jos apklausti, nebuvo pagrindo nutraukti vykdomos žvalgybos bylos. Pažymėjo ir tai, jog nesutiktina su ieškinio teiginiu, kad apie ieškovės buvimo vietą buvo žinoma jos dukroms E. S. ir I. S., todėl šią informaciją pareigūnai nesunkiai galėjo patikrinti. Šis argumentas labiau vertintinas kaip gynybinė versija, kurią paneigia Kauno apskr. VPK KP SNTV 1-ojo skyriaus viršininko J. A. 2022 m. gegužės 10 d. tarnybinis pranešimas dėl ieškovės V. S. paieškos, kuriame nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos paieškos bylos duomenimis ieškovė V. S. nuolatos gyveno pas dukrą I. S., bet aktyviai bendravo ir su dukra E. S.. Abi dukros taip pat žinojo, kad mamai yra paskelbta paieška, ir visą laiką padėdavo jai slapstytis. Nurodoma, kad ieškovės dukros nuolatos meluodavo apie ieškovės V. S. buvimo vietą, vėliau sakydavo, kad pačios su mama nebendrauja ir nežinančios, kur ji yra. Šie duomenys akivaizdžiai paneigia ieškovės poziciją, kad ji nežinojo apie paskelbtą paiešką, ir jeigu būtų žinojusi, pati būtų atvykusi pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Pažymėjo jog faktinis paieškos pagrindas – ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 03-6-00002-18 ir Nr. 03-2-00001-19 priimti nutarimai ieškovę pripažinti įtariamąja. Ieškovei V. S. nepavykus įteikti pranešimų apie įtarimus bei atlikti kitų procesinių veiksmų, kuriuose buvo būtinas ieškovės dalyvavimas, ieškovės paieška buvo paskelbta pagrįstai, esant teisėtiems pagrindams. Be to, užsitęsusią paiešką nulėmė pačios ieškovės veiksmai, kadangi, priešingai nei teigiama ieškinyje, tiek ieškovė, tiek jos dukterys žinojo apie vykdomą paiešką, sąmoningai nepranešė ieškovės V. S. buvimo vietos. Šiuo konkrečiu atveju, nepaskelbus ieškovės paieškos, baudžiamasis procesas, kuris jau tęsiasi penkti metai, būtų užsitęsęs nepalyginamai ilgiau, o tai prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai. Pažymėjo, jog ieškovės V. S. paieška buvo paskelbta ir vykdoma esant teisėtiems pagrindams, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Kaip jau buvo minėta, paieška buvo vykdoma dėl pačios ieškovės veiksmų – sąmoningo nepranešimo apie savo buvimo vietą, nors apie paskelbtą paiešką ji neabejotinai žinojo. Vertinamuoju atveju ieškovės patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokios apimties ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie realiai patirtą neturtinę žalą. Kaip minėta, pareigūnai ieškovės paiešką pradėjo esant teisėtiems ir pagrįstiems teisiniams bei faktiniams pagrindams, todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat atkreipė dėmesį, jog, jeigu įtariamam nusikaltimo padarymu asmeniui pareiškiamas kaltinimas, tai pareikštą kaltinimą baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjantis teismas teikia teisinį atliktų ikiteisminio tyrimo (įskaitant operatyvinę veiklą) pareigūnų, prokurorų veiksmų įvertinimą. Jis pasisako, ar nusikaltimas buvo padarytas, ar įtariamasis jį padarė, ar tai patvirtina įrodymai, ar jie surinkti teisėtai. Tai yra baudžiamuosius kaltinimus nagrinėjančio teismo kompetencija, su kuria nekonkuruoja civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Paprastai kol baudžiamąja tvarka nėra išnagrinėtas asmeniui pareikštas kaltinimas, tai nėra nustatyta, ar prieš asmenį buvo atlikti neteisėti veiksmai baudžiamojo persekiojimo procese. Šiuo metu Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-346-876/2023, kurioje ieškovė pripažinta kaltinamąja, todėl vertinti pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų teisėtumo kol kas nėra pagrindo.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo neteisėti. Priešingai nei teigia ieškovė, 2020 m. vasario 3 d. nutarimas dėl paieškos paskelbimo teisėtas ir tinkamai motyvuotas, kadangi nebuvo galimybės įteikti pranešimo apie įtarimą, nežinoma ieškovės buvimo vieta, su ja susisiekti nepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovė galimai reziduoja Prancūzijos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 12 d. išsiųstas Europos tyrimo orderis (ETO) Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijoms, kad būtų įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką ir apklausti ją kaip įtariamąją. 2021 m. gruodžio 6 d. iš Prancūzijos teisėsaugos institucijos gautas atsakymas į ETO, kuriame nurodoma, kad ieškovei pranešimas apie įtarimą neįteiktas, ji neapklausta. Ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00002-18 duomenys rodo, kokį laiko tarpą, paskelbus paiešką, teisėsaugos institucijoms nepavyko susisiekti su įtariamąja ir įteikti pranešimo apie įtarimą. Ieškovės argumentų nepagrįstumą patvirtina Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į tarnybos paklausimą. Rašte nurodoma, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp V. S. ir ieškovės. Teismas rašte pateikė kontaktinius duomenis – elektroninio pašto adresą, tris galimai ieškovės buvimo adresus ir ieškovės atstovės advokatės duomenis. Akivaizdu, kad ieškovė domėjosi pastarosios civilinės bylos eiga, kontaktavo su jai atstovaujančia advokate ir turėjo informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartyje buvo pažymėta, kad įtariamoji ieškovė gali slapstytis ir gyventi Prancūzijoje, todėl Europos arešto orderis ir kardomoji priemonė – suėmimas yra būtini skelbiant įtariamosios ieškovės tarptautinę paiešką. Teigia, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, apsiriboja bendro pobūdžio, abstrakčiu vykusio baudžiamojo proceso vertinimu, teigdama jį buvus neteisėtą. Atsižvelgiant į išdėstytą situaciją, visi bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, paskelbiant ieškovės paiešką, buvo pagrįsti ir teisėti. Ieškovės argumentai dėl neteisėtai vykdytoje paieškos byloje atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų, pažeidžiant ieškovės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turėtų būti vertinami itin kritiškai. Ieškovė žalą grindžia įrodymais, kurių nagrinėjant šią bylą nebus galimybės gauti, jie yra įslaptinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokuroras pabaigė ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-0002-18, 2022 m. liepos 21 d. surašydamas kaltinamąjį aktą, bylos medžiagą perduodant teismui. Taigi, dar nėra priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, nėra aišku, kokiais pagrindais bus baigtas baudžiamasis procesas.

Pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovei kardomąją priemonę – suėmimą skyrė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. jog ieškovė, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo. Priešingai nei mano ieškovė, šie suėmimo taikymo pagrindai, manytina, yra nustatyti pagrįstai, nes jie pagrįsti objektyviais ikiteisminio tyrimo duomenimis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ieškovė galimai gyvena (duomenys neskelbtini), pas ten gyvenančią dukrą, o iš Prancūzijos teisėsaugos institucijos gautas atsakymas į ETO, kad ieškovei pranešimas apie įtarimą neįteiktas, ji neapklausta. Įtariamoji kviečiama pas pareigūnus neatvyko, nurodytu adresu nerasta. Pagrįstai manyta, jog būdama laisvėje suvokdama gresiančios atsakomybės bei realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, įtariamoji ieškovė pasislėpė nuo tyrimą atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir toliau slėpsis (bėgs). Be kita ko, Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartyje pažymėjo, kad padarytų nusikaltimų kiekis bei sunkumas charakterizuoja įtariamąją ieškovė kaip asmenį, linkusi daryti nusikalstamas veikas, glaudžių šeimyninių, darbinių ryšių nebuvimas neleido teismui manyti, kad kitos – švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas galėtų užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, užtikrintų įtariamosios dalyvavimą procese. Todėl, siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti ieškovės dalyvavimą procese, netrukdomą bylos ikiteisminį tyrimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 2 dalyje, įtariamai ieškovei ir buvo skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. 2022 m. vasario 17 d. ieškovei buvo išduotas Europos arešto orderis. Ieškovė buvo sulaikyta 2022 m. gegužės 2 d. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismas nutartyje dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties pažymėjo, kad ieškovė iki suėmimo nerimtai ir neatsakingai vertino savo pareigas kviečiama atvykti pas ikiteisminio tyrimo subjektą, ji aiškiai atsainiai žiūrėjo į policijos pareigūnų dedamas nuolatines pastangas užtikrinti jos dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir jos paieškos paskelbimą. Tai pagrindžia, kad dėl ieškovės nerūpestingumo ir neapdairumo kilo neigiamos pasekmės, bet ne dėl teismo priimtų procesinių sprendimų, kurie yra teisėti ir pagrįsti. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. pakeisdamas kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, nurodė, kad atsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su ieškovės liga, turimas legalias pajamas ir gydymo aplinkybes. Taip pat teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovės gynėja patvirtino, jog pastaroji sutiko savo lėšomis sumokėti 10 000 Eur piniginį užstatą. Darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija vertino naujas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos Kauno apylinkės teismui, priimant 2022 m. gegužės 4 d. nutartį dėl suėmimo, o tai sąlygojo švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimą. Ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi naujai įvertino paaiškėjusias aplinkybes ir pakeitė kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, nėra pagrindas preziumuoti, kad buvo padaryti šiurkštūs ir esminiai BPK pažeidimai, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą.

Nurodė, kad su ieškiniu ieškovė nei patirtos neturtinės žalos, nei jos dydžio visiškai neįrodinėja, nes nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, grindžia neturtinę žalą išimtinai deklaratyviais teiginiais. Pažymėjo, jog neturtinės žalos faktą ieškovė grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais apie tai, kad dėl neteisėtai vykdytos paieškos, dėl neteisėto suėmimo patyrė tam tikrus išgyvenimus, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių ir faktų bei kokiais kriterijais remdamasi ieškovė juos vertina. Teigia, kad ieškovė nenurodė konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir (ar) teismo veiksmų, iš kurių kildina savo reikalavimą, apsiriboja bendro pobūdžio, abstrakčiu vykusio baudžiamojo proceso vertinimu, teigdama jį buvus neteisėtą, analizuoja atskirus bylos įrodymus bei pateikia jų vertinimus. Atsižvelgiant į visas baudžiamojo proceso metu nustatytas aplinkybes, ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji mano, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl jos buvusio sutuoktinio intervencijos, nes jis turėjo daug pažįstamų pareigūnų. Teigė, kad beveik pastoviai gyvena pas dukrą E. Prancūzijoje. Su dukra E. nebendravo, nes ji turėjo netinkamą draugą, dėl to jų santykiai buvo nutrūkę. Ieškovė tik nuvykdavo į dukros E. darbovietę, kad ją pamatytų. Patikslino, kad sirgo (duomenys neskelbtini), dabar yra šios (duomenys neskelbtini). Kadangi yra mokslininkė, tai daug tenka keliauti po pasaulį.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje (toliau – FNTT Kauno apygardos valdyba) 2018-01-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-18 dėl nusikalstamos veikos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas).

FNTT Kauno apygardos valdybos vyresn. tyrėjas S. L. ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-0002-18 2020-01-07 surašė pranešimą apie įtarimą, įtariant V. S. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – (duomenys neskelbtini) Eur pasisavinimas), 222 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas buhalterinės apskaito tvarkymas).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. V. Prancūzijos Respublikai 2021­-08-05 lydraščiu pateikė 2021-06-16 Europos tyrimo orderį (toliau – ETO), parengtą ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-0002-18, prašant V. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), įteikti pranešimą apie įtarimą bei ją apklausti kaip įtariamąją.

Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucija 2021-12-06 raštu Kauno apygardos prokuratūrą informavo, jog ETO neįvykdytas.

FNTT Kauno apygardos valdybos vyresn. tyrėjo S. L. 2020-02-03 nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18, V. S. pripažinta įtariamąja padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.

FNTT Kauno valdybos vyresn. tyrėjo S. L. 2020-02-03 nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18, paskelbta įtariamosios V. S. paieška.

FNTT Kauno apygardos valdybos vyresn. tyrėjas S. L. ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18 2021-12-30 surašė pranešimą apie įtarimą, įtariant V. S. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), 183 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – (duomenys neskelbtini) Eur pasisavinimas), 183 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – (duomenys neskelbtini) Eur pasisavinimas), 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgytas didelės vertės turtas – (duomenys neskelbtini) Eur), 202 str. 1 d. (neteisėtas, versliškas bei stambaus masto vertimasis profesine veikla).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos L. T. 2022-01-05 nutartimi ikiteisminiame tyrime 03-6-00002-18 įtariamajai V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (už akių), įpareigojant ją ne vėliau kaip per 48 val. nuo suėmimo momento pristatyti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

(duomenys neskelbtini) asmens faktinio sulaikymo akte fiksuota, jog Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjas T. S. sulaikė Ieškovę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja A. L. 2022-05-04 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18, paliko galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos L. T. 2022-01-05 nutartimi įtariamajai V. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą bei nustatė šios kardomosios priemonės terminą dviem mėnesiams, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-05-12 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18 Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022-05-04 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams pakeista į intensyvią priežiūrą, 10 000,00 Eur užstatą bei dokumentų paėmimą.

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras pabaigė ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-0002-18 surašydamas 2022-07-21 kaltinamąjį aktą, kaltinant Ieškovę padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), 183 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto – (duomenys neskelbtini) Eur pasisavinimas), 183 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – (duomenys neskelbtini) Eur pasisavinimas), 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgytas didelės vertės turtas – (duomenys neskelbtini) Eur), 202 str. 1 d. (neteisėtas, versliškas bei stambaus masto vertimasis profesine veikla).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė K. M. 2019-01-02 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00001-19 dėl nusikalstamų veikų, apibrėžtų LR BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas), 202 str. 1 d. (neteisėtas, versliškas bei stambaus masto vertimasis profesine veikla), 300 str. 1 d. (dokumentų klastojimas). Minėtą ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai.

Kauno apskr. VPK KP ENTV vyresn. tyrėja N. G. ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00001-19, 2021-10-25 surašė pranešimą apie įtarimą, įtariant V. S. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), 182 str. 2 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgytas didelės vertės turtas – (duomenys neskelbtini) Eur), 202 str. 1 d. (neteisėtas, versliškas bei stambaus masto vertimasis profesine veikla), 183 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – (duomenys neskelbtini) Eur pasisavinimas). Minėtas pranešimas apie įtarimą Ieškovei nebuvo įteiktas, jai taip pat, kaip įtariamajai, nebuvo įteiktas šaukimas atvykti procesinio veiksmo atlikimui – pranešimo apie įtarimą įteikimui bei apklausai.

Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. R. 2021-10-28 nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00001-19 V. S. pripažinta įtariamąja padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d., 183 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Kauno apskr. VPK KP ENTV vyresn. tyrėjos N. G. 2021-10-28 nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00001-19, paskelbta Ieškovės paieška.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2021-11-29 nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. 03-6-00002­18 bei Nr. 03-2-00001-19 sujungti, paliekant bendrą ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00002-18.

Pareikštu ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kuri, pagal ieškovę, susidarė dėl neteisėtos paieškos paskelbimo bei jos vykdymo dėl ko prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos, bei dėl neteisėto suėmimo, dėl to prašo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos.

Su pareikštu ieškiniu atsakovės atstovai nesutinka.

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Taikant šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o, neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; kt.).

Dėl paieškos paskelbimo

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad paieška jos atžvilgiu buvo paskelbta nepagrįstai bei neteisėtai, nes iš esmės teisėsaugos pareigūnai žinojo jos faktinę gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad ji tuo adresu pas dukrą E. S. Prancūzijos Respublikoje gyvena nuo 2017 metų. Ieškovė mano, kad Prancūzijos pareigūnai aplaidžiai vykdė Europos tyrimo orderį, nes ji tuo metu tikrai tuo adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), gyveno. Taip pat sprendžia, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai privalėjo pakartotinai kreiptis į Prancūzijos Respublikos teisėsaugos instituciją su pakartotiniu prašymu dėl Europos tyrimo orderio įvykdymo.

Su tokiais ieškovės argumentais teismas visiškai nesutinka, nes teismas sprendžia, kad ieškovė žinojo, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir ji ikiteisminiame tyrime yra pripažinta įtariamąja bei yra paskelbta jos paieška vėliausiai 2021 m. gegužės mėn. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad tokie duomenys buvo pateikti į jos skyrybų ir turto padalinimo bylą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-629-1087/2023, dok. Nr. 66303, teisme gautas 2021-05-21). Nurodytoje civ. byloje V. S. interesus atstovavo teisininkai advokatai ir advokatų padėjėjai, taip pat pati V. S. buvo šios bylos EEP (elektroninių paslaugų portalo) naudotoja, ir galėjo pati asmeniškai su kiekvienu į bylą pateiktu dokumentu susipažinti. Tai kad jos atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai yra nurodyta ir civilinės bylos (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-629-1087/2023) trečiojo asmens Kauno apygardos prokuratūros atsiliepime (dok. Nr. 156204, teisme gautas 2021-12-06).

Atitinkamai teismas sprendžia, kad pati ieškovė V. S., žinodama, kad jos atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, ir ji yra pripažinta įtariamąja bei yra paskelbta jos paieška, nesiėmė jokių veiksmų siekiant susisiekti su teisėsaugos pareigūnais bei sudaryti pagrindą paieškos nutraukimui. Teismas daro išvadą, kad tik ieškovės adreso žinojimas negalėjo būti priežastimi, dėl kurios negalima skelbti asmens paieškos. Nes paieška šiuo atveju buvo paskelbta dėl to, kad V. S. turėjo būti asmeniškai ir betarpiškai pareikšti įtarimai. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, policijos pareigūnai surinko visą galimą informaciją apie jos mob. tel. numerius bei el. pašto adresus, tačiau su V. S. pareigūnams susisiekti nepavyko. Taip pat teismas kritiškai vertina, kad ir ieškovės dukros, t. y. E. ir E. S., nežinojo apie jai pradėtus ikiteisminius tyrimus. E. S. buvo apklausta kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00001-19, ir tikrai žinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (el. b. 3 t., b. l. 93-94). Posėdžio metu ieškovė V. S. teigė, kad bendravo tik su dukra E., o su dukra E. nebendravo, nes buvo susipykusios, tačiau teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka, nes, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kai ieškovė V. S. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta prie grožio akademijos „(duomenys neskelbtini)“, tai iki šios vietos ieškovę atvežė dukra E. S. (el. b. 1 t., b. l. 119-120).

Dėl ieškovės argumento, kad paskelbus neteisėtai paiešką bei atliekant žvalgybos veiksmus buvo neteisėtai įsiskverbta į jos privatų gyvenimą. Dėl šio argumento teismas konstatuoja, kad tik dėl to, kad buvo paskelbta ieškovės paieška ir pavyko ieškovę surasti, ir tai yra nurodyta policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (el. b. 1 t., b. l. 119-120). Nurodytame tarnybiniame pranešime be kita ko nurodyta, kad dirbant KŽPB buvo surinkta informacija, kad galimai 2022-04-15 iš Prancūzijos į Lietuvos Respublika grįžo ieškovė V. S.. V. S. Lietuvos Respublikoje apsigyveno kartu su dukra E. S. adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovės argumento, kad nutarimas dėl paieškos paskelbimo yra nemotyvuotas, tai teismas sprendžia, kad nutarime yra nurodyta, kad V. S. yra įtariama padarius nusikalstamas veikas, todėl buvo paskelbta jos paieška, nes tuo metu kai buvo priimtas nutarimas dėl paieškos, t. y. 2020-02-03, ieškovės ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo surasti. Išsamių motyvų nenurodytas nutarime nedaro jo negaliojančiu, nes šiuo atveju paieška buvo faktiškai būtina.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, o būtent į tai, jog ieškovės nepavyko surasti nei Lietuvos Respublikos, nei Prancūzijos Respublikos teritorijoje, teismas sprendžia, kad pagrįstai buvo paskelbta ieškovės paieška, bei teismas neteisėto įsiskverbimo į ieškovės asmenį gyvenimą nenustatė, t. y. teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl ieškovės paieškos paskelbimo (CPK 178 straipsnis).

Dėl suėmimo paskyrimo

Ieškovė nurodo, kad Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022-01-05 nutartis, kuria ieškovei už akių buvo paskirtas suėmimas, bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022-05-04 nutartis, kuria ieškovei buvo faktiškai paskirtas suėmimas 2 mėn., yra neteisėtos.

Ieškovė nurodo, kad 2022-01-05 nutartis yra neteisėta, nes pareigūnai žinojo jos faktinę gyvenamąją vietą Prancūzijos Respublikoje, o 2022-05-04 nutartis yra neteisėta dėl to, kad ji buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2022-05-12 nutartimi bei ieškovei paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: intensyvia priežiūra, 10 000 Eur užstatas bei dokumentų paėmimas.

Dėl ieškovės argumentų dėl 2022-01-05 nutarties teismas sprendžia, kad kuomet ieškovė buvo faktiškai jokiais žinomais adresais ir Lietuvos Respublikoje ir Prancūzijos Respublikoje nerandama, tai pagrįstai buvo paskirtas jos suėmimas už akių. Įstatymai numato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 178 straipsnio 1 d.). Teismas visiškai nesutinka, kad Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakartotinai kreiptis į Prancūzijos pareigūnus dėl Europos tyrimo orderio įvykdymo. Nors ieškovė teigė, kad ji beveiks visą laiką būdavo Prancūzijoje ir tik epizodiškai grįždavo į Lietuvą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji turi ir Ispanijos Karalystyje (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, todėl nėra jokių duomenų, kad Prancuzijos pareigūnai netinkami vykdė savo pareigas ir dėl to neįvykdė Europos tyrimo orderio. Be kita ko, pačios ieškovės pareikšti duomenys patvirtina, kad ji 2020 ir 2021 metais skrido į Barceloną bei Grand Kanariją (Ispanijos Karalystė)(el. b. 1 t., b.l. 159-166).

Taip pat teismas nesutinka, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis 2022-05-04 dėl suėmimo skyrimo 2 mėn. yra neteisėta dėl to, kad ją pakeitė apygardos teismas. Apygardos nutartyje taip pat nurodyta, kad kardomoji priemonė yra pakeičiama ir dėl ieškovės tolesnio gydymo, tačiau byloje yra gydytojų, išdavusių medicinines pažymas, t. y. G. A. ir D. S. apklausos protokolai, kur gydytojai nurodo, kad dėl šių pažymų į jas kreipėsi ieškovės dukra E. S., gydytojos ieškovės nematė, jai jokios diagnozės nenustatė. Taip pat gydytoja G. A. paaiškino, kad ligoniai į (duomenys neskelbtini) skyrių siunčiami labai sunkūs, nevaikščiojantys, neapsitarnaujantys, o kai gydytoja faktiškai ieškovės nematė, tai teismas sprendžia, kad apygardos teismui faktiškai buvo pateiktos suklastotos fiktyvios pažymos apie ieškovės sveikatos būklę, todėl teismas negali konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022-05-04 nutartis dėl suėmimo skyrimo buvo neteisėtai priimta. Teismas nekvestionuoja, kad ieškovė turi (duomenys neskelbtini) proc. nedarbingumo, bei jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tačiau byloje nustatyta, kad medicininės pažymos faktiškai neatspindėjo realios ieškovės sveikatos būklės.

Todėl teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos neatliko neteisėtų veiksmų, kuomet priėmė sprendimą dėl suėmimo paskyrimo už akių bei skyrė 2 mėn. suėmimą, nors vėliau šis suėmimas buvo pakeistas.

Kadangi nei dėl paieškos paskelbimo, nei dėl suėmimo skyrimo teismas nenustatė neteisėtų veiksmų nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teisėjų, todėl teismas sprendžia, kad nėra vienos būtinos sąlygos neturtinės žalos priteisimui, ir dėl to nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (CPK 178 straipsnis).

Dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo CPK 163 str. pagrindu

Atsakovų atstovai prašė nagrinėjamą bylą sustabdyti, iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-98-876/2023, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kurioje kaltinimai yra pareikšti ieškovei.

Teismas netenkina prašymo dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, nes ieškovė reiškia reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl to, kad neteisėtai buvo įsiskverbta į jos asmeninį gyvenimą, kai, ieškovės manymu, neteisėtai buvo atliekami žvalgybos veiksmai, o dėl neteisėto suėmimo paskyrimo tai ji motyvuoja, kad galimai Prancūzijos pareigūnai netinkamai įvykdė Europos tyrimo orderį bei dėl to ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022-05-02 nutartis dėl suėmimo buvo pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis, ir tai nėra susiję su baudžiamosios bylos baigtimi, t. y. ar ieškovės nuteisimu, ar išteisinimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Netenkinus ieškovės ieškinio, iš ieškovės valstybės naudai pašto išlaidos nepriteistinos, nes yra iš viso 0,15 Eur, t. y. neviršija minimalaus priteistino dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.