- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1251-777/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
- 2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės nuomoti nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje S. V., R. V., VšĮ „Klaipėdos butai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovei teisę privatizuoti butą, esantį adresu ((duomenys neskelbtini) (toliau – butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Ieškovė nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)) gyveno su broliu A. K. (A. K.) bute, adresu ((duomenys neskelbtini) (toliau – butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje). Motinai buvo atimtos motinystės teisės. Juos prižiūrėjo M. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas nuosavybės teise priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei. Brolis A. K., sulaukęs 18 metų, buvo perrašytas pagrindiniu buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje nuomininku. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). S. V. – ieškovės sūnus (S. V., gimęs (duomenys neskelbtini)) nuolat gyveno kartu su ieškove (motina) bute ((duomenys neskelbtini) gatvėje. R. V. – ieškovės sūnaus S. V. sutuoktinė. Ieškovės brolis nesikreipė dėl buto privatizavimo, nesutiko, kad ieškovė kreiptųsi dėl privatizacijos, bijodamas, kad neteks gyvenamosios vietos. Namas, esantis adresu ((duomenys neskelbtini), buvo techniškai nusidėvėjęs, avarinis, Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 227 įtrauktas į griautinų namų sąrašą ir numatyta žemės sklypą panaudoti būtinoms valstybės reikmėms. Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. birželio potvarkio Nr. 5 priedeliu nustatytas avarinių namų, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 m., sąrašas. Į šį sąrašą pateko ir namas, esantis adresu ((duomenys neskelbtini). Ieškovė buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje privatizuoti negalėjo, kito buto neįsigijo. Ieškovės sūnus S. V. ir marti R. V. pagal butų privatizavimo įstatymą buto neprivatizavo, kito buto neįgijo jokiais nuosavybės įgijimo pagrindais. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę žodžiu, prašydama leisti privatizuoti butą ((duomenys neskelbtini) gatvėje. Savivaldybė atsakė, kad namas neprivatizuojamas. 2004 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir ieškovė sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ieškovei ir jos šeimos nariams – sūnui S. V. – išnuomotas 2-jų kambarių 38,76 m² naudingojo ploto butas, esantis adresu ((duomenys neskelbtini). Ieškovės šeima: ieškovė, sūnus S. V., marti R. V. ir anūkės: E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo registruoti bute ((duomenys neskelbtini) gatvėje.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Klaipėdos miesto taryba 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T2-75 dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pakeitimo nusprendė pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos 2004 m. liepos 7 d. sutartį, sudarytą su ieškove, gyvenančia savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje ((duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo išnuomotos kitos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu ((duomenys neskelbtini), 2 kambariai, 32,55 m² gyvenamojo ploto, šeima – 5 asmenys. 2011 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybė 2011 m. kovo 24 d. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškove. Savivaldybė išnuomojo ieškovei ir jos šeimos nariams: S. V. (sūnus), R. V. (marti), anūkėms E. V. ir J. V., neterminuotam naudojimui patalpą (dviejų kambarių butą), esančią adresu ((duomenys neskelbtini).
2.3. Ieškovė 2018 m. kovo 26 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydama leisti privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 11 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Nurodė, kad savivaldybė parduoti būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neturi teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2.4. Ieškovė pagrindine nuomininke tapo tik po brolio A. K. mirties (1998 metais) – pasibaigus butų privatizavimo įstatymo galiojimui. Ne nuo ieškovės priklausomų priežasčių (kaltės) nesusiklostė buto privatizavimo teisiniai santykiai. Minėtas butas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnį buvo neprivatizuojamas butas / namas. Ieškovė yra tinkamas subjektas privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra tinkamas privatizavimo objektas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 10,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nustatė, kad ieškovė nuo 1959 m. su broliu A. K. gyveno bute ((duomenys neskelbtini) gatvėje. A. K., miręs (duomenys neskelbtini), buvo buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje nuomininkas. Klaipėdos mero 1992 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 227 (2, 5 punktas) nutarta paskirstyti valstybinį gyvenamąjį plotą, statomą 1992 metais, iškėlimui iš avarinių namų, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp kurių nurodytas namas, esantis ((duomenys neskelbtini). Ieškovė 2004 m. liepos 7 d. sudarė buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos sutartį. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-2-75 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pakeitimo“ nusprendė perkelti ieškovę iš gyvenamosios patalpos, esančios ((duomenys neskelbtini), į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) (šeima – penki asmenys). 2011 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybė ir ieškovė sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria nuomininkei (ieškovei) ir jos šeimos nariams S. V., R. V., E. V., J. V. neterminuotam naudojimui išnuomojama gyvenamoji patalpa, esanti Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (2 kambarių, 62,33 m² naudingojo ploto). Butas, esantis adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Ieškovei gyvenant bute ((duomenys neskelbtini) gatvėje VšĮ „Klaipėdos butai“ 2010 m. vasario 23 d. raštu ir 2011 m. sausio 28 d. raštu reikalavo padengti ne tik skolas už būsto nuomą, bet ir už komunalinius patarnavimus, priešingu atveju ieškovė bus iškeldinta nesuteikiant kito būsto. Ieškovė gyvendama bute (duomenys neskelbtini) gatvėje su VšĮ „Klaipėdos butai“ pasirašė 2012 m. spalio 10 d. susitarimą ir 2013 m. liepos 10 d. susitarimą dėl skolų dengimo, t. y. nuo pat persikėlimo momento iš buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2011 m. kovo 24 d. nuomos sutartį. VšĮ „Klaipėdos butai“ ieškovei siuntė reikalavimus padengti skolas: 2012 m. liepos 10 d. reikalavimas, 2013 m. gruodžio 16 d. reikalavimas, 2014 m. balandžio 9 d. reikalavimas, 2016 m. kovo 18 d. reikalavimas. 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė 2018 m. kovo 26 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę prašydama leisti privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sąlygomis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. B. pranešė ieškovei, kad Klaipėdos miesto savivaldybė parduoti būstą (duomenys neskelbtini), neturi teisinio pagrindo. Butai, esantys adresu ((duomenys neskelbtini) ir ((duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklausė ieškovei, jos broliui, seseriai, sūnui. Šiuose būstuose ieškovė su šeimos nariai gyveno pagal nuomos sutartis.
4.2. Nurodė, kad nenustatė duomenų, jog ieškovė ar jos šeimos nariai būtų siekę privatizuoti butus, esančius adresu ((duomenys neskelbtini) ir ((duomenys neskelbtini).
4.3. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame gyvena ieškovė, gali būti privatizavimo objektas, taip pat nėra ginčo, kad ieškovė yra tinkamas subjektas, butų privatizavimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą.
4.4. Nurodė, kad liudytoja D. C. paaiškino, jog liudytoja buvo ieškovės kaimynė adresu ((duomenys neskelbtini). Po ieškovės brolio mirties, apie 1998–1999 metus, kartu su ieškove Klaipėdos miesto savivaldybėje žodžiu teiravosi dėl galimybės privatizuoti butus ((duomenys neskelbtini). Joms buvo suteikta žodinė konsultacija, paaiškinant, kad šiuo adresu butų privatizuoti negalima, nes namas yra avarinis. 2004 metais namo, esančio ((duomenys neskelbtini), gyventojai buvo keldinami iš jo ir tuo metu visi gyventojai gavo Klaipėdos miesto savivaldybės raštus, kuriuose buvo nurodyta, jog dėl butų privatizavimo galima kreiptis į teismą. Liudytoja paaiškino, kad ji privatizavo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini).
4.5. Konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad tarp ieškovės ir atsakovės būtų susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad buvo pateikusi pareiškimą kompetentingam organui. Vien tik žodinis kreipimasis nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė su pareiškimu ir atitinkamu šeimos narių susitarimu būtų kreipusis į savivaldybę dėl buto išpirkimo. Liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė tinkamai ir laiku nesikreipė į kompetentingus organus dėl buto privatizavimo. Iš liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad visi namo, esančio adresu ((duomenys neskelbtini) mieste, nuomininkai Klaipėdos miesto savivaldybės raštais buvo informuoti, kad norėdami privatizuoti naujai nuomojamus būstus, turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ginčo buto kaimynai, pvz. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privatizavo butus. Ieškovė tik 2018 m. kovo 26 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad žinojo, jog jos buvę kaimynai privatizavo naujai nuomojamus butus, tačiau ji pati nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybę, nes neturėjo tam lėšų. Ieškovė nurodė, jog jai po brolio mirties žodžiu kreipusis į Klaipėdos miesto savivaldybę ir gavus žodinį paaiškinimą, kad buto, adresu ((duomenys neskelbtini), negalima privatizuoti, nes namas avarinis, tačiau žinant kad kiti kaimynai privatizavo butus tiek ((duomenys neskelbtini), tiek naujai paskirtus nuomojamus butus, ieškovė teismui negalėjo nurodyti nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Ieškovės paaiškinimas, kad jos brolis A. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, nesutiko, jog butas ((duomenys neskelbtini), būtų privatizuojamas, tačiau ieškovė ir po brolio mirties, būdama tiek buto ((duomenys neskelbtini), tiek ir buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, nuomotoja, nesiėmė jokių veiksmų realizuoti savo teises. Ieškovė, negavusi tinkamo ir išsamaus atsakymo į jos žodinį pareiškimą, turėjo kreiptis raštu į savivaldybės instituciją ir sužinoti apie galimybę privatizuoti būstą. Ieškovė delsė ir neatliko jokių aktyvių veiksmų nepateisinamai ilgą laiką, tai rodo jos aplaidų ir nerūpestingą elgesį. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi atsakovės veiksmus (ar neveikimą) ar kitokiais veiksmais būtų siekusi įgyvendinti savo valią dėl buto privatizavimo. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nesirūpindama tinkamu savo teisių įgyvendinimu dėl savo kaltės iki 2018 m. kovo 26 d. neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl buto privatizavimo, dėl to teismas konstatuoja, kad tarp šalių nebuvo susiklostę buto privatizavimo santykiai ir ieškovė neturi teisės įsigyti butą pagal LR buto privatizavimo įstatymą.
4.6. Konstatavo, kad 2004 m. liepos 7 d., kai buvo sudaryta su ieškovės šeima buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos sutartis, ieškovė turėjo suprasti, kad šalis sieja tik nuomos teisiniai santykiai, tačiau iki 2014 metų, t. y. 10 metų, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų buto privatizavimo galimybes, net ir 2011 metais Klaipėdos miesto savivaldybei išnuomojus ieškovei butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 16 d., taigi nuo 2004 m. liepos 7 d., kai buvo sudaryta su ieškovės šeima buto nuomos sutartis, iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą pripažinimo praėjo daugiau nei 10 metų. Todėl ieškinys atmestinas ir pritaikius ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė buto privatizavimo santykiai. Liudytoja D. C. paaiškino, kad jos su ieškove buvo nuėjusios į savivaldybę, tačiau ten buvo atsakyta žodžiu, kad ((duomenys neskelbtini) namas neprivatizuojamas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Klaipėdos miesto valdybos avarinių namų sąrašas, iš kurių iškeliamos šeimos 1992 metais (1992 m. potvarkio priedelis Nr. 5). Priedelio 16 pozicija patvirtina, kad namas ((duomenys neskelbtini)yra avarinis ir iš jo iškeliamos šeimos. Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 227 1992 m. gyventojai iškeliami iš avarinių namų (pozicija 4 ((duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto valdybos butų ūkio skyriaus 1992 m. liepos 16 d. raštas Nr. 333; Klaipėdos miesto Valstybinės butų ūkio eksploatavimo įmonės gyvenamųjų avarinių namų sąrašas Nr. 6; UAB „Marių Valdos“ 2006 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 780 Neprivatizuoti butai (pozicija 37 ((duomenys neskelbtini), butas avarinis). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 11 d. raštu patvirtino, kad butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje buvo avarinis, ir buvo priimtas sprendimas iškeldinti gyventojus iš ((duomenys neskelbtini) namo. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ne nuo ieškovės priklausomų priežasčių (kaltės) nesusiklostė buto privatizavimo teisiniai santykiai. Butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnį buvo neprivatizuojamas butas / namas.
6.2. Atsakovė pateikė perteklinius įrodymus, o pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę. Ginčas vyksta dėl buto privatizavimo (duomenys neskelbtini) gatvėje po iškeldinimo iš avarinio ir valstybės reikmėms paimtos teritorijos buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje. ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą įgijo P. P. 1992 m. vasario 20 d. galiojant Butų privatizavimo įstatymui (pirkimo–pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 5-2808) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į butą įgyta 1992 m. vasario 21 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 5-3055, registro Nr.50/59184, Nr. 50/59186. Pastatas-gyvenamas namas įregistruotas 1986 m. sausio 17 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 25, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės patikėjimo teise. Nurodytuose butuose gyveno asmenys ir pasinaudojo privatizacija pagal Butų privatizavimo įstatymą. Duomenų, kad P. P. ir V. N. gyveno ((duomenys neskelbtini), byloje nėra.
6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškina ir sieja senaties termino pradžią su 2004 metų liepos 7 d. sudaryta buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje sutartimi. Namas ((duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 227 įtrauktas į griaunamų namų sąrašą ir nutarta dėl iškeldinimo iš jo kaip avarinio namo, trukdančio statybai. Ieškovė prašo leisti privatizuoti būstą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gyvenamosios patalpos (buto) nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) gatvėje sudaryta tik 2011 m. kovo 24 d. Ieškinio senaties pradžia laikytina buto (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos sutarties sudarymo diena. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą 2018 m. nepraleidusi ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiųjų asmenų S. V., R. V. atstovė advokatė S. B. nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvais. Ieškovė ne dėl savo kaltės negalėjo privatizuoti buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje, nes butas buvo įtrauktas į neprivatizuojamų namų sąrašą ir priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių namų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį nuo 2004 metų, kai buvo sudaryta buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos sutartis, nes ieškinys pareikštas dėl buto (duomenys neskelbtini) gatvėje privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1. Nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog butas yra tinkamas privatizavimo objektas. Byloje iš esmės nebuvo sutarta dėl privatizavimo subjekto tinkamumo ir jo tolimesnių veiksmų, kaip valios realiai siekti privatizacijos, išraiškos.
9.2. Nurodė, kad nesant nei oficialių duomenų apie visus ieškovės šeimos narius, nei oficialių istorinių duomenų dėl šeimos narių nekilnojamojo turto (t. y. duomenų už laikotarpį, o ne konkrečiai datai), teismas negali įsitikinti, jog ieškovė pagal Butų privatizavimo įstatymą yra tinkamas ginčo buto privatizavimo subjektas, atitinkantis būsto privatizavimo imperatyvias sąlygas.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovė nurodė, jog šeimos narys S. K. ne tik nesikreipė dėl privatizacijos, bet ir nesutiko, kad ieškovė pateiktų prašymą privatizacijai. 2019 m. sausio 15 d. posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog nesutarimas tarp šeimos narių apribojo galimybes pradėti ginčo buto privatizavimo procedūras. Šiuo atveju pažeidimas kyla ne iš atsakovės, o iš ieškovės šeimos narių pusės: butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo laiku privatizuotas tarpusavyje nesusitarus ginčo buto gyventojams.
9.4. Atsakovė pateikė įrodymus, jog buvo galima privatizuoti ne tik visą, bet ir dalį būsto. Yra konkrečių pavyzdžių, kai dėl įvairių priežasčių (pvz., būsto gyventojams tarpusavyje nesusitarus) būdavo privatizuojamas ne visas būstas, o tik jo dalis, pvz.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytas atitinkamas reglamentavimas, pagal kurį būsto dalį privatizavę asmenys galėtų išsipirkti ir likusią būsto dalį.
9.5. Ieškovės nurodyta priežastis – nesutarimas tarp šeimos narių – galėjo padaryti įtakąne tik buto (duomenys neskelbtini) gatvėje neprivatizavimui, bet ir buvusio būsto, t. y. buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje, neprivatizavimui. Aplinkybė, jog gyvenamasis namas su laiku tapo avarinis, nebuvo neprivatizavimo priežastis, nes dalis ((duomenys neskelbtini) nuomininkų privatizacija sėkmingai pasinaudojo. Pavyzdžiui, pagal oficialius VĮ Registrų centro 2018 m. rugsėjo 5 d. išrašus buvo privatizuoti ne tik dalis paties gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), bet ir jame esantys trys butai.
9.6. Neaišku, kodėl pasirašius 2011 m. kovo 24 d. ginčo buto nuomos sutartį ir vėl nebuvo atliekami jokie veiksmai, nors ginčo buto kaimynai, pvz. (duomenys neskelbtini) ir, sėkmingai privatizavo. Ieškovė tik 2018 m. kovo 26 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę ir atsakovės 2018 m. gegužės 11 d. neigiamo sprendimo neskundė.
9.7. Ieškovė, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ne tik kad nesikreipė į teismus dėl savo pažeistų teisių gynimo (tarpusavyje nesusitarus ginčo buto gyventojams), bet ir sudarinėjo būstų nuomos sutartis. Tai suponuoja mintį ne tik apie savo pažeistų teisių žinojimą, bet ir aiškų privatizacijos atsisakymą.
9.8. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog per įstatyme nustatytą terminą ieškovė išreiškė savo valią privatizuoti būstą, nėra įrodymų, jog negalėjo atlikti buto privatizavimo procedūrų dėl savivaldybės ar kitų institucijų veiksmų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog buvo galima laiku privatizuoti net ieškovės nuomotą pirminį būstą, t. y. butą ((duomenys neskelbtini) gatvėje. Turi būti pritaikytas ieškinio senaties terminas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje 3K-3-282-686/2017 suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.
9.9. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, siekdama privatizuoti pirminį butą ((duomenys neskelbtini) gatvėje ar ginčo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, investicinių čekių nepanaudojo kitoms reikmėms ir juos išsaugojo, o ne, pvz., pardavė (visuotinai žinoma aplinkybė dėl investicinių čekių apyvartos).
9.10. Ieškovei nemokant už komunalinius patarnavimus, ieškovė negalėjo pradėti ir privatizacijos proceso. Ieškovės šeimos nariai (ieškovės sūnus su žmona ir anūkėmis) realiai gyvena kitame būste, kurio vieta ir naudojimosi pagrindas atsakovei nežinomas, nors pagal visas ginčo buto nuomos sutartis jie turėjo gyventi ieškovės nuomojamame bute.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, taip pat tai, kad ieškovė, tretieji asmenys S. V. ir R. V., jų atstovė, atsakovės atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam yra suteikta teisė privatizuoti butą (Buto privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Buto privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2013).
Dėl buto privatizavimo santykių
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad ieškovė neišreiškė savo valios pasinaudoti privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu nesusiklostė ieškovės ir atsakovės, kaip privatizavimo (pirkimo– pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo, taip pat sprendimo dalies, kuria taikyta ieškinio senatis.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (BPĮ 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad tarp ieškovės ir atsakovės būtų susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima.
16. Nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau asmenims, kurie turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavus atitinkamų pareiškimų, buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Namas ((duomenys neskelbtini) gatvėje buvo techniškai nusidėvėjęs, avarinis ir Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 227 įtrauktas į griautinų namų sąrašą. Esant nurodytai faktinei aplinkybei yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovės nuomojamas butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje negalėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes nebuvo pirkimo–pardavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o ieškovei turėjo būti suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos.
18. Vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą tik 2011 m. kovo 24 d. ieškovei ir jos šeimos nariams buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa, t. y. 2011 m. kovo 24 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria išnuomotas neterminuotam naudojimui butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vadinasi, dėl ne nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių buvo priimtas sprendimas ieškovę iškeldinti ir jai vietoje patalpų, iš kurių iškeldinta, gyvenamosios patalpos buvo suteiktos, pasibaigus Buto privatizavimo įstatymo galiojimo laikui.
19. Vadovaujantis anksčiau apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės nuomojamas butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje negalėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes nebuvo pirkimo–pardavimo objektu, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje laiku nebuvo privatizuotas tarpusavyje nesusitarus šio buto gyventojams, taip pat kad buvo galima privatizuoti ne tik visą, bet ir dalį būsto, yra teisiškai nereikšminga.
20. Kaip buvo nurodyta anksčiau nutartyje, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismui anksčiau nutartyje konstatavus, kad ieškovės nuomojamas butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje negalėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes nebuvo pirkimo– pardavimo objektu, nepagrįstas atsakovės argumentas, jog tai, kad namas ((duomenys neskelbtini) su laiku tapo avarinis, nebuvo neprivatizavimo priežastis. Aplinkybė, kad dalis ((duomenys neskelbtini) namo nuomininkų privatizacija sėkmingai pasinaudojo, nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą, nes ši aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad dalis ((duomenys neskelbtini) namo nuomininkų privatizacija negalėjo pasinaudoti, nes iš avarinio namo ((duomenys neskelbtini) buto iškeldinti tik 2011 metais, t. y. pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1318-538/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-19-460/2015).
21. Byloje nepaneigti liudytojos D. C., kuri buvo ieškovės kaimynė adresu ((duomenys neskelbtini), paaiškinimai, kad po ieškovės brolio mirties, apie 1998–1999 metus, kartu su ieškove Klaipėdos miesto savivaldybėje žodžiu teiravosi dėl galimybės privatizuoti butus ((duomenys neskelbtini). Joms buvo suteikta žodinė konsultacija, paaiškinant, kad šiuo adresu butų privatizuoti negalima, nes namas yra avarinis. Vadinasi yra pagrindas teigti, kad ieškovė valią privatizuoti nuomojamą butą buvo išreiškusi, kartu su teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. C. kreipėsi dėl buto privatizavimo, bet dėl jos valios nepriklausiusių aplinkybių (butas negalėjo būti privatizuotas) to realizuoti negalėjo.
22. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas ir konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties taikymo
24. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017, 46 punktas).Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, 45 punktas).
25. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškina ir sieja senaties termino pradžią su 2004 m. liepos 7 d. sudaryta buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje sutartimi. Namas ((duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr. 227 įtrauktas į griaunamų namų sąrašą ir nutarta dėl iškeldinimo iš jo kaip iš avarinio namo, trukdančio statybai. Ieškovė prašo leisti privatizuoti būstą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gyvenamosios patalpos (buto) nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) gatvėje sudaryta tik 2011 m. kovo 11 d. Ieškinio senaties pradžia laikytina buto (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos sutarties sudarymo diena. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą 2018 m., nepraleidusi ieškinio senaties termino. Šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. 2004 m. liepos 7 d., kai buvo sudaryta su ieškovės šeima buto ((duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos sutartis, neturėjo galimybės išsiaiškinti buto privatizavimo galimybių, nes jų nebuvo. Kaip anksčiau konstatuota nutartyje, ieškovės nuomojamas butas ((duomenys neskelbtini) gatvėje negalėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes nebuvo pirkimo– pardavimo objektu. Tik 2011 m. kovo 24 d. ieškovei ir jos šeimos nariams buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa – butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ieškinio senaties pradžia laikytina buto (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos sutarties sudarymo diena. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą 2018 m., nepraleidusi ieškinio senaties termino.
26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.
Dėl kitų privatizavimo sąlygų
27. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame gyvena ieškovė, gali būti privatizavimo objektas. Šis pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nėra ginčo, kad ieškovė yra tinkamas subjektas, butų privatizavimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepatvirtina byloje esantys duomenys. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, kad byloje nėra oficialių duomenų apie visus ieškovės šeimos narius, istorinių duomenų dėl šeimos narių nekilnojamojo turto, t. y. duomenų už laikotarpį, o ne konkrečiai datai. Teismas negali įsitikinti, jog ieškovė pagal Butų privatizavimo įstatymą yra tinkamas ginčo buto privatizavimo subjektas, atitinkantis būsto privatizavimo minėtas imperatyvias sąlygas. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad byloje iš esmės nebuvo sutarta dėl privatizavimo subjekto tinkamumo ir nurodė aplinkybes dėl ieškovės sutuoktinio, šeimos narių dalyvavimo privatizacijoje. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių kilęs ginčas, ar ieškovė yra subjektas, kuriam yra suteikta teisė privatizuoti butą, nėra išspręstas.
Dėl procesinės baigties
29. Pagal anksčiau nutartyje aptartą kasacinės instancijos teismo praktiką pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, ar ne, turėjo nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas. Tarp jų ir tai, ar ieškovė yra subjektas, kuriam yra suteikta teisė privatizuoti butą, tačiau to nepadarė.
30. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus (neatskleidė bylos esmės). Šie pažeidimai yra esminiai, jų nėra galimybės pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi, bylą (jos dalį) grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.