- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-19-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13513-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“, uždaroji akcinė bendrovė „Marių valdos“, V. D.
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-19-460/2015
2015 m. sausio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-272-613/2014 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“, uždaroji akcinė bendrovė „Marių valdos“, V. D., V. D., V. D., V. D., ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013-11-22 pateiktu ieškiniu prašė pripažinti ieškovui teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį. Nurodė, jog ieškovas su šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), 2 kambarių 51,85 kv. m bute. 1985 m. ieškovas tapo minėto buto, priklausančio Klaipėdos miesto savivaldybei, pagrindiniu nuomininku. Klaipėdos valdybos 1992-05-06 potvarkiu Nr. 164 butas (duomenys neskelbtini) pripažintas avariniu. Namas buvo techniškai nusidėvėjęs, avarinis, 1918 metų statybos. Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 227 namas 1992-06-30 įtrauktas į griautinų namų sąrašą ir būtiną žemės sklypą panaudoti valstybės reikmėms. V. D. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą jokio buto neprivatizavo. Ieškovas ir jo sutuoktinė V. D. pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis kito buto neįsigijo. Buto ar namo kitais pagrindais nei ieškovas, nei jo sutuoktinė neįgijo. Ieškovas Klaipėdos mieste gyvena nuo 1959 metų, nuo gimimo. V. D. ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę prašydamas leisti privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis: 1992-02-12 (galiojant Butų privatizavimo įstatymui), 2005-12-22, 2011-03-15. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-05-24 sprendimu Nr. T2-167 V. D. išnuomotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). 2011-03-24 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1152-2372 tarp V. D. ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyrius 2011-02-24 raštu Nr. (26.5) -BŪS6-284 nurodė, kad teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygos nuomininkams, iškeldintiems iš patalpų, esančių įrašytuose į griaunamų sąrašą namuose, numatyta šiuo metu galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti butą daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punkte. Nurodė, kad prašymą privatizuoti ieškovui suteikto išsikėlimui buto, (duomenys neskelbtini), Savivaldybės administracijai galės pateikti iš karto po šio buto nuomos sutarties pasirašymo. Klaipėdos miesto Savivaldybės administracija 2012-12-31 Nr.( 31.1) - RS2 -1378 atsisakė leisti privatizuoti ginčo butą pagal minėto įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punktą, nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T2-75. Teigė, kad ieškovo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), yra tinkamas privatizavimo objektas, ieškovas yra tinkamas privatizavimo subjektas, ieškovas ne dėl savo kaltės negalėjo pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, todėl turi teisę privatizuoti jo šiuo metu nuomojamą butą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pagrindu (b. l. 2–5).
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagal BPĮ, ne kartą yra pasisakęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Nagrinėjamuoju atveju toks teisės aktas yra Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (BPĮ). Pagal Įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktus neleidžiama pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti BPĮ. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktais, t. y. savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri BPĮ nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją tais atvejais, kai: privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal BPĮ; kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal BPĮ. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad iki 1998 m. liepos l d., t. y. kai BPĮ galiojo visa apimtimi, ieškovas ar jos šeimos nariai (kaip galimi pirkimo–pardavimo subjektai pagal BPĮ 4 straipsnį) BPĮ ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, pateikdami pareiškimus bei nuomininko ir šeimos narių notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl buto privatizavimo, ieškovas neišreiškė, kaip to reikalavo BPĮ, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, t. y. neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas įgyti, ir tarp ieškovo (jo šeimos narių) ir Savivaldybės BPĮ galiojimo metu nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Be to, pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra didesnis, t. y. 89,18 kv. m, kuris buvo suteiktas nuomai pasikeitus ieškovo šeiminei padėčiai – išaugus šeimos narių skaičiui, todėl teisė privatizuoti galėtų būti pripažinta tik atsižvelgiant į BPĮ galiojimo metu nuomotos patalpos plotą, t. y. 51,85 kv. m (b. l. 31–33).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys V. D., V. D., V. D., V. D. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo neprieštaravo, kad ieškovui V. D. būtų leista privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 3 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė pripažinti ieškovui V. D. teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 3 punktą. Nurodė, jog ieškovas, jo šeimos nariai nėra pasinaudoję teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, jo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), yra privatizavimo objektas, ieškovas išreiškė savo valią privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą jo galiojimo metu, ne dėl priežasčių, priklausančių nuo ieškovo, ši valia nebuvo išreikšta įstatymo nustatyta forma.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus pirmojo reikalavimo, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, jog Savivaldybės tarybos 1992-03-31 sprendimu Nr. 52 buvo sudarytas Neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašas, kuriame namo, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Apylinkės teismas absoliučiai nevertino šios aplinkybės bei aiškios ir nedviprasmiškos BPĮ 3 str. nuostatos bei Taisyklių 3 p. nuostatos. Pagal BPĮ 5 str. ir Taisyklių 18 p. nuomininkai turėjo apsispręsti, kieno vardu bus privatizuojamas nuomojamas butas ir kartu su prašymu privalėjo būti pateikiamas notariškai patvirtintas šeimos narių susitarimas. Ieškovo šeimoje 1992-02-12 metais pilnamečių šeimos narių buvo, tačiau su prašymu notariškai patvirtintas jų susitarimas nebuvo pateiktas. Pabrėžė, jog ieškovas dėl naujojo buto privatizavimo ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi jau po 1998-07-01, t. y. tik 2005-12-22. Vadinasi, dėl buto (duomenys neskelbtini), BPĮ galiojimo laikotarpiu iš viso nesikreipė. Teigia, jog ieškovas tinkamai nesikreipė dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo ir iš viso nesikreipė dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), BPĮ galiojimo laikotarpiu, Pabrėžia, jog šioje byloje VPBĮIDNMĮ 12 str. 1 d. 3 p. netaikytinas, nes turtas ieškovo kreipimosi metu nebuvo suvaržytas, valstybės poreikiams, kaip kad suponavo teismas, imamas nebuvo. Ieškovas pats dėl savo veiksmų nepakankamumo neįgijo teisės privatizuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini), o dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), net nesikreipė BPĮ galiojimo laikotarpiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas ir tretieji asmenys prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantė remiasi naujomis aplinkybėmis – Savivaldybės tarybos 1992-03-31 sprendimu Nr. 52, jos nebuvo nagrinėtos apylinkės teisme. Pažymi, kad ieškovas valią privatizuoti patalpas išreiškė, tik dėl atsakovės neveikimo valia liko neįgyvendinta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas su šeima gyveno ir naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1985-07-18 pagal orderį Nr. 005425. Buto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis neterminuotam naudojimui raštu su ieškovu sudaryta 2004-09-17 (b. l. 7–10). 1992 m. birželio mėn. Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 5 priedėliu nurodytas avarinių namų sąrašas, iš jų šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp jų nurodytas avarinis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Kadangi namas (duomenys neskelbtini) pateko į Valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T2-75 ieškovui buvo išnuomotos atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (b. l. 67–68). Gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 1152-2372 su ieškovu sudaryta 2011-03-24 (b. l. 15–18). Ieškovas buvo kreipęsis į UAB „Marių valdos“ su prašymu leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2011-02-23, 2011-03-15 kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10). Šias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo V. D..
Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206. Šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. L. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-291/2012; kt.).
Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pirkti gyvenamąsias patalpas šio įstatymo pagrindu turėjo asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamos gyvenamosios patalpos nuomininkai ar jų šeimos nariai arba asmenys, kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad, prasidėjus butų privatizavimo procesui, ieškovo šeima gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įtrauktas į avarinių gyvenamųjų namų sąrašą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo pareiškęs valią turimą butą privatizuoti, tačiau Klaipėdos miesto valdybos 1992-06-30 potvarkiu Nr. 227 (2, 5 punktas) nutarta paskirstyti valstybinį gyvenamąjį plotą, statomą 1992 metais, iškėlimui iš avarinių namų, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp jų kaip avarinis nurodytas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, namas (duomenys neskelbtini), pateko į Valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-05-24 sprendimu Nr. T2-167 ieškovei buvo išnuomotos atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Ginčo patalpų, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku ieškovas tapo tik 2011-03-24, t. y. jau pasibaigus terminui, iki kurio nuomininkai turėjo pareikšti valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas – 1992 m. gruodžio 1 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo (b. l. 7, 19), siekė įgyvendinti šią teisę, tačiau atsakovės atsakingi už butų privatizavimą asmenys ieškovo pareiškimo dėl butų privatizavimo netenkino ir jo neinformavo apie tolesnes galimybes butus privatizuoti. Akcentuotina, kad ieškovas aiškiai išreiškė valią privatizuoti butą, be to, procedūrinius veiksmus dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo atliko UAB Marių valdos“ direktorė, kuri kreipėsi dėl ieškovui nuomos teise priklausančio buto privatizavimo. Kadangi ieškovas kreipėsi dėl buto privatizavimo, Savivaldybės institucijai atsirado pareiga reaguoti į prašymą ir pradėti buto privatizavimo procedūras. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, kurios apima ir ieškovo siekį privatizuoti iki ginčo gyvenamųjų patalpų suteikimo turėtą butą name (duomenys neskelbtini), pagrindu padarytos išvados, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tinkamai pareiškė valią dėl turimų butų privatizavimo, yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad ieškovas buvo iškeldintas tik 2011 m. iš avarinio namo (duomenys neskelbtini), kuris negalėjo būti privatizuotas dėl avarinės būklės, o vėliau dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, negali paneigti pagrindo tikėtis šias patalpas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl šios priežasties – ne dėl ieškovo kaltės – jis negalėjo privatizuoti buto (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad su ieškovu jo nuomojamo buto privatizavimo sutarties negalima sudaryti dėl to, kad nepateiktas šeimos narių susitarimas, kas taps perkamų butų savininkais (bendraturčiais). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, kuriam buvo atsisakyta leisti privatizuoti iki tol turėtą butą, po to, kai jam buvo suteiktas kitas butas, objektyviai buvo praleidęs Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą norui įsigyti turimas gyvenamąsias patalpas nuosavybėn pareikšti. Prašymo pateikimas atsakingiems už butų privatizavimo proceso įgyvendinimą asmenims, kurie, nesuteikdami ieškovui iš viso jokios informacijos raštu, iš esmės suklaidino ieškovą, siekiantį įgyvendinti teisę privatizuoti jam suteiktą butą, atsakovei nenurodžius aplinkybių, kurios būtų kliūtis ieškovui privatizuoti butą, bei, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siekė privatizuoti dar iki tol avariniame name nuomotą butą, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovas yra įgijęs atsakovės ginčijamą teisę nuomojamą butą privatizuoti lengvatine tvarka ir ši teisė gintina ją pripažįstant (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, susijusios su ieškovo gyvenimu avariniame name buvusiame bute bei siekiu jį privatizuoti, yra tik ieškovo teisės privatizuoti šiuo metu nuomojamą butą įgijimą patvirtinanti aplinkybė, bet ne savarankiškas šios teisės įgyvendinimo pagrindas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto normų taikymu.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.