Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvydytei, atsakovo atstovui O. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tretieji asmenys VšĮ „Klaipėdos butai“, UAB „Marių valdos“, V. D., V. D., V. D., V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

byloje nagrinėjamas ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovui teisę privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį. Ieškovo reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė –.ieškovas su šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), 2 kambarių 51,85 kv. m. bute. 1985 m. ieškovas tapo minėto buto, priklausančio Klaipėdos miesto savivaldybei, pagrindiniu nuomininku. 1992-05-06 Klaipėdos valdybos potvarkiu Nr. 164 butas (duomenys neskelbtini) pripažintas avariniu. Namas buvo techniškai nusidėvėjęs, avarinis, 1918 m. statybos. Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 227 namas 1992-06-30 įtrauktas į griautinų namų sąrašą ir būtiną žemės sklypą panaudoti valstybės reikmėms. V. D. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą jokio buto neprivatizavo. Ieškovas ir jo sutuoktinė V. D. pagal butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis kito buto neįsigijo. Buto ar namo kitais pagrindais nei ieškovas, nei jo sutuoktinė neįgijo. Ieškovas Klaipėdos mieste gyvena nuo 1959 metų, nuo gimimo. V. D. nekartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę prašydamas leisti privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis: 1992-02-12 (galiojant butų privatizavimo įstatymui), 2005-12-22, 2011-03-15.

Ieškovo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), yra tinkamas privatizavimo objektas, ieškovas yra tinkamas privatizavimo subjektas, ieškovas ne dėl savo kaltės negalėjo pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, todėl turi teisę privatizuoti jo nuomojamą šiuo metu butą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pagrindu (b.l. 2-5).

Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas, jo atstovė ieškinį palaikė, atsakovo atstovė ieškinio nepripažino, šalys iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Ieškovas su šeima gyveno ir naudojosi gyvenamosiomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1985-07-18 pagal orderį Nr. 005425. Buto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis neterminuotam naudojimui raštu su ieškovu sudaryta 2004-09-17 (b.l. 7-10). 1992 m. birželio mėn. Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 5 priedėliu nurodomas avarinių namų sąrašas, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp kurių nurodytas kaip avarinis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Kadangi namas (duomenys neskelbtini) pateko į Valstybinio jūrų uosto plėtros teritoriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T2-75, ieškovui buvo išnuomotos atsakovui priklausančios gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-68). Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 1152-2372 su ieškovu sudaryta 2011-03-24 (b.l. 15-18). Ieškovas buvo kreipęsis į UAB „Marių valdos“ su prašymu leisti privatizuoti gyvenamas patalpas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šios įmonės darbuotojai ieškovui paaiškino, kad namas yra avarinės būklės ir nebus leistina privatizuoti. Vėliau ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011-02-23, 2011-03-15 (b.l. 8, 10). Šias aplinkybes patvirtino ir tretysis asmuo V. D.. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, jo sutuoktinė, kiti šeimos nariai yra pasinaudoję teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pagal butų privatizavimo įstatymą (b.l. 20, 21, 23, 42, 43, 44).

Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga, sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą nustatančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (LAT 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo teisės apskritai (LAT 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2001, 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009).

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kokias iš esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Aiškinant šią įstatymo normą, ji numato patalpų privatizavimą, kai dabar nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomininkas yra iškeldintas iš anksčiau nuomotų patalpų, kuriose jis negalėjo likti gyventi dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir dėl to jam nebuvo galima tų patalpų privatizuoti. Šios įstatymo normos pagrindu teismine tvarka galima apginti Butų privatizavimo metu įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos, tai yra šių asmenų įgyta teisė privatizuoti gyvenamasis patalpas nebuvo realizuota Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ne dėl nuo šių asmenų valios priklausančių aplinkybių.

Savivaldybėms – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ji turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (LAT 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

Butų privatizavimo įstatymo (galiojo iki 2001-01-01) 1 straipsnio dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog pareiškimus gyvenamiesiems butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, tai yra atsakovui, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai.

Sprendžiant ar ieškovas turi teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai); c) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis).

Sutinkamai su Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, pirkimo – pardavimo objektas buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose.

Sutinkamai su Butų kodekso (galiojo nuo 1982-12-02 iki 1998-07-01) 5 straipsniu (Butų fondo rūšys), valstybinis butų fondas – tai gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei, visuomeninis butų fondas - tai gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms.

Sutinkamai su Butų kodekso 7 straipsniu (Gyvenamųjų patalpų ir gyvenamųjų namų paskirtis), gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos yra skirtos piliečiams nuolat gyventi, tai yra gyvenamųjų patalpų paskirtis. Avarinė statinio ir jo inžinerinės įrangos būklė - tai tokia būklė, kai tolimesnis jų naudojimas pagal paskirtį neleistinas (Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 156 „Dėl statinių avarinės būklės pripažinimo tvarkos patvirtinimo patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“).

Sutinkamai su Butų kodekso 8 straipsniu (Gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų išbraukimas iš butų fondo), gyventi netinkami gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos, išbraukiami iš butų fondo, pertvarkomi naudoti kitiems reikalams arba tokie namai nugriaunami.

Sutinkamai su Butų kodekso 90 straipsniu (Iškeldinimas suteikiant piliečiams kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą), piliečiai turi būti iškeldinami iš valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, jeigu namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas. Tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1992-09-25 nutarimo Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 7 punktas numatė, kad nuomininkams, kurie iškeldinami iš savivaldybėms, įmonėms ar organizacijoms priklausančio butų fondo gyvenamųjų patalpų tuo atveju, jeigu šios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas, taip pat pripažintos netinkamos gyventi, įstatymų nustatyta tvarka turi būti suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios tos gyvenamosios vietovės sąlygas, sanitarinius ir techninius reikalavimus.

Esant tokiam Butų kodekso, Butų privatizavimo įstatymo teisiniam reglamentavimui, vertinant faktines bylos aplinkybes, jog 1992 m. birželio mėn. Klaipėdos miesto valdybos potvarkio Nr. 5 priedėliu nurodomas avarinių namų sąrašas, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, tarp kurių nurodytas kaip avarinis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), negalėjo būti privatizuojamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes nebuvo pirkimo – pardavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o ieškovui turėjo būti suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos, kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo netinkamas gyventi, todėl buvo išbrauktas iš valstybinio butų fondo, kurį buvo galima privatizuoti, jį nugriaunant.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu tik 2007-04-12 Nr. AD1-794 sudaryta komisija butams pirkti ir pavesta D. N., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjai, nustatyta tvarka organizuoti butų Klaipėdos mieste pirkimus skelbiamų derybų būdu, tarp jų savivaldybės nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti nuomininkams iškeldinti iš gyvenamųjų namų, trukdančių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai (skelbiamas viešai www.klaipėda.lt).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šis pavedimas faktiškai buvo įvykdytas tik 2011-03-17, kai Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą T2-75 perkelti ieškovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad namas (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos valstybinėje jūrų uosto teritorijoje ir ruošiamas nugriovimui (b.l. 69-70).

Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisinės padėties ypatumai apibrėžiami Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, o jame įtvirtintas reguliavimas liudija, jog šiam objektui valstybėje suteikiama strateginė reikšmė. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra itin svarbus tiek Klaipėdos miestui, tiek regionui, tiek ir šaliai - ir ekonomine, ir socialine prasmėmis, tai yra visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Vertinant šias nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovas negalėjo privatizuoti jo nuomojamo buto ((duomenys neskelbtini)) ir dėl to, kad faktiškai jis buvo iškeldintas iš buto, kadangi tai buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti – Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti.

Jei ieškovas faktiškai būtų iškeldintas iš patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti ((duomenys neskelbtini)), ir jam būtų suteikta gyvenamoji patalpa Vyriausybės 1994-04-25 nutarimo Nr. 308 nustatytu terminu (iki 1998-01-01, iki kada buvo galima pateikti prašymus privatizuoti), tai yra savalaikiai būtų įvykdytas 1992 m. birželio mėn. Klaipėdos miesto valdybos potvarkis, pagal kurio priedėlį Nr. 5 nurodomas avarinių namų sąrašas, iš kurių šeimos iškeliamos 1992 metais, savalaikiai būtų vykdomas iškeldinimas dėl Valstybinio jūrų uosto plėtros, tai jis būtų galėjęs realizuoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktą teisę – lengvatine tvarka įsigyti jam suteiktas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Dėl ne nuo ieškovo valios priklausančių priežasčių buvo priimtas sprendimas ieškovą iškeldinti ir jam vietoje patalpų, iš kurių jis buvo iškeldintas, gyvenamosios patalpos buvo suteiktos, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui.

Akivaizdu, jog terminas nuo 1992 metų, kai numatyta namą (duomenys neskelbtini), nugriauti dėl negalėjimo jo naudoti pagal paskirtį – gyventi, 1994 metų, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas perduoti teritoriją, kurioje buvo namas (duomenys neskelbtini), Valstybiniam jūrų uostui plėsti, iki 2011 metų - iškeldinti asmenis iš šio namo, vertinant protingo žmogaus požiūriu, yra nepateisinamai ilgas.

Aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, pagrindžia ir ieškovo paaiškinimus, jog, jam kreipiantis į atsakovą, kaip pagal Butų privatizavimo įstatymą įgaliotą asmenį priimti pareiškimus butams privatizuoti (įstatymo 1 straipsnio dalis, 5 straipsnio 2 dalis), 2005 metais leisti privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), tai yra išreiškiant savo valią privatizuoti, nebuvo priimami jo rašytiniai pareiškimai privatizuoti gyvenamąsias patalpas, paaiškinant, kad prašyme nurodytos priežastys nesuteikia teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas (b.l. 9,11).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas, jo šeimos nariai nėra pasinaudoję teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, jo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), yra privatizavimo objektas, ieškovas išreiškė savo valią privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą jo galiojimo metu, ne dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių ši valia nebuvo išreikšta įstatymo nustatyta forma.

Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas pagrindu, ieškovas turi teisę, teismui laikant, jog tokią valią jis buvo išreiškęs Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti dabar nuomojamą gyvenamąją patalpą, negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, nes jis yra iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą dėl to, kad pastatas, kuriame yra tos patalpos, buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį – gyventi dėl savo būklės, faktiškai buvo panaudotos visuomenės poreikiams tenkinti, plečiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritoriją, o valstybei laiku neįvykdžius pareigos suteikti iškeldinamiems gyventojams kitą gyvenamąją patalpą, jie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jiems Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas patalpas.

Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo nuomojamos patalpos ((duomenys neskelbtini)) buvo įrašytos į griaunamų namų sąrašą pagal miesto plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, turi būti vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Be to, terminai išreikšti valią sukurti privatizavimo teisinius santykius nebuvo taikomi tiems nuomininkams, kurie norėjo privatizuoti jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, nes jie buvo iškeldinti iš ankstesnių jų gyvenamųjų patalpų, šias paėmus valstybės reikmėms (LAT 2007-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2007).

Priimant sprendimą, teismas vertina, kad leidžiant ieškovui privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, nebūtų pažeisti atsakovo interesai, nes remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, Valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė lėšas atsakovui butams pirkti (b. l. 70).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 3 punktą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.