Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57, kuriuo netenkintas D. D. 2019 m. gegužės 28 d. prašymas išbraukti iš apskaitos medžių savaiminukais apaugusią jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį kaip mišką bei atstatyti to žemės sklypo duomenis pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo išregistruoti iš Miškų kadastro atitinkamo girininkijos kvartalo tam tikrus taksacinius sklypus.

29. Pareiškėjo D. D. nesutikimas su Tarnybos Sprendimu bei skundas pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas pozicija, kad jam nuosavybės teise pagal notarinės formos mainų sutartį 2014 m. lapkričio 10 d. įsigyjant (duomenys neskelbtini) esantį 1,69 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas, buvo žinoma, kad šio sklypo vieną dalį sudarė žemės ūkio naudmenų plotas, t. y. ariama žemė (0,97 ha), o kitą – miškas, t. y. miško žemė (0,55 ha). Pastaroji vėliau nepadidėjo, nes likusi žemės sklypo dalis (0,97 ha plotas) neapaugo mišku. Todėl, paaiškėjus negalimumui arti nurodytą žemės sklypo dalį kaip ankstesnį žemės ūkio naudmenų plotą, kurį esą sudaro miškas, turi būti teisingai inventorizuotas miško plotas, išregistruojant iš Miškų kadastro Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus. Be to, šiuose sklypuose nėra medžių, kurių amžius siektų 20 metų, todėl būtina išbraukti visus miško žemei priskirtus plotus (31 ir 32 taksacinius sklypus), nes tik tokiais medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė gali būti inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.).

31. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas pozicija, kad jam nuosavybės teise įsigyjant minėtą žemės sklypą 2014 m. nebuvo jokio pagrindo daryti kitokių šio sklypo duomenų buvimo prielaidą, neturint pareigos tikrinti, ar jo įsigyto žemės sklypo dalis 2008 metais netyčia nebuvo inventorizuota mišku pagal tokią 2008 metais vykdytą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, kurios jis apskritai net nežinojo. Vėliau jam sužinojus, kad žemės sklypo dalis 2008 m. inventorizuota mišku, pagal jo 2019 m. gegužės 28 d. prašymą „Dėl neteisingai inventorizuoto miško sklypo“ Tarnybai nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. S-1907-57 daryti išvadą, kad 2008 m. inventorizavimas atitiko miškui keliamus reikalavimus, įskaitant tuos, pagal kuriuos atliktas Tarnybos patikrinimas 2019 m. liepos 17 d.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

34. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

35. Pirmiausia pažymėtina, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, ji įpareigoja (žr., Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus). Žemė ir miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą). Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, augalija yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, augalijos apsauga, atkūrimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (žr., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus).

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. liepos 9 d. tuometinis VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija), kaip valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, pagal 2008 m. birželio 30 d. Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartį Nr. SBMURP8-2-VP, duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Miškų tarnybai, kaip Kadastro tvarkymo įstaigai, 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, t. y. taksacinius (aprašomuosius) ir grafinius miškų inventorizacijos duomenis (duomenų bylas), parengtus pagal Lietuvos miškotvarkos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Pagal tokius duomenis Tarnyba 2009 m. liepos 9 d. registravo miškų valstybės kadastre, be kita ko, miško žemės plotą, patenkantį į Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31-32 taksacinius sklypus. Tokie miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tapo miškų valstybės kadastro duomenimis. D. D. 2019 m. gegužės 28 d. prašymu „Dėl neteisingai inventorizuoto miško sklypo“ kreipėsi į Valstybinę miškų urėdiją, o ši 2019 m. liepos 11 d. raštu – į Miškų tarnybą, kuri, remdamasi, be kita ko, Tarnybos 2019 m. liepos 17 d. Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. A3-1907-25, kuriuo nustatyti Miškų kadastro duomenų neatitikimai, priėmė pareiškėjo pirmosios instancijos teismui skųstą 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. S-1907-57 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“. Jame pagal pasikeitusią faktinę būklę patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenys apie Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus. Pagal šiuos duomenis ir juos patvirtinančią Tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. pažymą Nr. 109875 (jos priedu esančią taksoraščio ištrauką) apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinius rodiklius), pareiškėjui nuosavybės teise priklausiančio žemės sklypo dalis 0,98 ha patenka į Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo: pirma, 30 taksacinį sklypą (0,36 ha; auga 0,8 skalsumo 55 metų amžiaus, 26 m aukščio beržai; 55 metų amžiaus 23 m aukščio juodalksniai; 50 metų amžiaus, 20 m aukščio baltalksniai; 46 metų amžiaus uosiai, gluosniai; vyraujantis medynas - beržynas); antra, 31 taksacinį sklypą (0,52 ha; auga 17, 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių, liepų savaiminukai, kurių skalsumas 0,6); trečia, 32 taksacinį sklypą (0,10 ha; auga 17, 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių savaiminukai, kurių skalsumas 0,5). Šie taksaciniai sklypai registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre tuo pagrindu, kad atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Kaip minėta šios Nutarties 9 punkte, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje apklausti atitinkami liudytojai nurodė ir paaiškino, be kita ko, tai, kad minėto Tarnybos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose matosi vykdyti kirtimai, likę kelmai, tačiau pagal 2008 metais Anykščių rajono savivaldybės miškų inventorizacijos metu naudotas aerofotonuotraukas nustatyta tose vietose buvusi augalija.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punkte įtvirtinta, kad „30. Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu: 30.1. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); 30.2. visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; 30.3. paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; 30.4. paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; 30.5. kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai.“ Be to, šių Nuostatų 33 punkte nustatyta, kad „33. Kadastro duomenys keičiami: 33.1. įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 33.2. pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 33.3. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 33.4. dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 33.5. pertvarkius miškų administravimo vienetus; 33.6. kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.“

38. Taigi pagal pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju aktualus, be kita ko, Nuostatų 30.3 papunktyje numatytas kadastro objekto išregistravimo atvejis „paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi“, taip pat Nuostatų 33.3 papunktyje numatytas kadastro duomenų keitimas „atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys“.

39. Pažymėtina ir tai, kad Seimo 1994 m. lapkričio 22 d. priimtame ir 2001 m. balandžio 10 d. nauja redakcija išdėstytame Miškų įstatyme (Valstybės žinios, 2001, Nr. 35-1161) nustatyta, kad „Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją <...>“ (2 str. 10 d.); „Aplinkos ministerija <...> organizuoja <...> valstybinę miškų inventorizaciją <...>, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymą“ (5 str. 2 d. 4 p. ir 5 p.); „Valstybinė miškų tarnyba <...> atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu <...> (5 str. 3 d. 1 p.). „Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, <...> sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. <...> kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą <...>“ (13 str. 6 d.).

40. Paminėtina 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Seimo 2001 m. balandžio 10 d. priimtu Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-240 nauja redakcija išdėstyto Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata „Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka“, taip pat 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Seimo 2011 m. birželio 16 d. priimto Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-1448 (Valstybės žinios, 2011, Nr. 74-3548) 4 straipsniu pakeisto ir naujai išdėstyto Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis „Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka“, taip pat 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojusi Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtu Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4-1, 5, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1319 (TAR, 2022-15647) įtvirtinta nuostata „Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka“.

41. Taigi įstatymų leidėjas 2001 m. balandžio 10 d. pakeistoje Miškų įstatyme 13 straipsnio 2 dalyje numatė medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimą miškotvarkos metu ir šios žemės kaip miško įtraukimą į apskaitą. Takioje įstatymo nuostatoje nebuvo nustatyta, kad savaiminukų vidutinis amžius turi būti ne mažesnis kaip 10 ar 20 metų. Toks reglamentavimas pakito ir savaiminukų minimalaus vidutinio amžiaus įtvirtinimas Miškų įstatyme atsirado, kai įstatymų leidėjas 2011 m. pakeistame Miškų įstatyme numatė medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusios ne miško žemės inventorizavimą ir šios žemės kaip miško įtraukimą į apskaitą.

42. Paminėtina, kad aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-570 patvirtintuose Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatuose (Valstybės žinios, Nr. 171-6343) buvo, be kita ko, nustatyta, kad „Valstybinė miškų inventorizacija atrankos metodu – visų Lietuvos miškų inventorizacija pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių tinklą, leidžianti turėti žinomo tikslumo miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies ir administracinių vienetų ar jų junginių (apskričių, rajonų grupių) lygmenyje. Jos metu tiesioginių matavimų būdu nustatomi svarbiausi medynų našumo rodikliai: medienos prieaugis, iškritusių ir iškirstų medžių bei sukauptos medienos tūriai, kontroliuojami miško kirtimai, atkūrimas, savaiminis miško plėtimas“ (2 p.). Taigi savaiminis miško plėtimas 2004 m. buvo kvalifikuojamas kaip vienas iš svarbiausių medynų našumo rodiklių, nustatomų tiesioginių matavimų būdu valstybinės miškų inventorizacijos (atrankos metodu) metu.

43. Be to, paminėtina, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 53-06-G (Valstybės žinios, 2007 m. sausio 26 d., Nr. 11-479; negalioja nuo 2010 m. balandžio 21 d.) patvirtintoje ir minėtos 2008 m. inventorizacijos metu galiojusioje Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos skirsnyje „Inventorizacija“ buvo nustatyta, kad „Kilmė. Miško elemento kilmė gali būti savaiminė, mišri arba kultūrinė. Ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75% tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro > 75% tūrio). Medyno kilmė prilyginama pirmojo ardo kilmei“ (24.2.1.2. p.); „Ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra ≥ 2000 vnt. ir ≥ 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ≥ 4000 vnt. ir ≥ 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas (24.8.4 p.). Šios Instrukcijos skirsnyje „Taksacinės kortelės pildymas“ buvo nustatyta: „lauke „Amžius (metais)“ įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies amžius. Kultūrinės kilmės medynų iki 30 metų ir savaiminės kilmės medynų iki 10 metų medžių rūšių amžius įrašomas 1 metų tikslumu, likusiems medynams iki 120 metų – 5 metų tikslumu, daugiau kaip 120 metų – 10 metų tikslumu.“ (30.4 p.).

44. Šioje Instrukcijoje nebuvo nustatyta, kad žemės savininkai per 3 mėnesius ar kitokį terminą nuo inventorizacijos arba jos duomenų perdavimo (gavimo) dienos informuojami apie inventorizuoto ploto kaip miško būsimą įrašymą į Miškų valstybės kadastrą (įtraukimą į valstybinę miškų apskaitą) per 3 mėnesius ar kitokį terminą nuo informavimo dienos.

45. Pabrėžtina, kad minėta Instrukcija atitinkamai pažymima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2016 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016) kaip 2009 m. atliktos miškų inventorizacijos teisinių pagrindų dalis. Šioje nutartyje akcentuojama tai, kas atitinkamai aktualu nagrinėjamu atveju: „Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). <...> Nagrinėjamoje byloje ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė). <...>. Nagrinėjamu atveju jokių ginčo sklypo išbraukimo/išregistravimo pagrindų (klaidų) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punkto prasme nenustatyta (tuo labiau inventorizacijos klaida nelaikytinas pasikeitęs santykių teisinis reguliavimas).“

46. Teisėjų kolegija vertina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016 mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) turi teismo precedento svarbą nagrinėjamu atveju tiek, kiek buvo išaiškinta, kad medžių savaiminukų amžiui jokie reikalavimai iki 2011 m. nebuvo nustatyti Miškų įstatyme ir kad anksčiau atliktos inventorizacijos klaida nelaikytinas pasikeitęs santykių teisinis reguliavimas, ir tiek, kiek buvo argumentuotai nuspręsta: „Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas iš esmės kelia dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo (įrašymo) į apskaitą (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą) teisėtumo klausimą. Kadangi šis aspektas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tai apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakys <...>“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimą administracinėje byloje eA-369-1188/2024).

47. Pabrėžtina, kad Aplinkos ministras 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu „Dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinio plano 2008–2012 metams patvirtinimo“ Nr. D1-194 (Valstybės žinios, 2007 m. balandžio 11 d., Nr. 41-1552), kuris įsigaliojo 2007 m. balandžio 12 d., vadovaudamasis Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Aplinkos ministerijos nuostatų 6.41 punktu, patvirtino Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinį planą 2008–2012 metams. Šiame plane numatyta, kad tarp 2008 m. inventorizuojamų teritorijų patenka „Anykščių r.“ (plotas tūkst. ha – 56).

48. Taigi suinteresuoti asmenys, įskaitant ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkus (tiek ankstesnį iki 2014 m., tiek nuo 2014 m. lapkričio 10 d. esantį pareiškėją), galėjo nuo 2007 m. balandžio 12 d. žinoti, kad Anykščių rajone 2008 m. numatyta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija pagal Aplinkos ministro patvirtintą valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinį planą 2008–2012 metams.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas, remdamasis jam 2014 m. įsigyjant nuosavybės teise ginčo žemės sklypą nežinotų ir ginčo teritorijoje esą nesamų (neišlikusių) savaiminukų, inventorizuotų 2008 m., aplinkybe, iš esmės kelia savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos 2008 m. ir jos duomenų atitinkamo įrašymo į Miškų valstybės kadastrą 2009 m. teisėtumo klausimą. Šis aspektas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

50. Esant byloje nepaneigtam faktui, kad Miškų kadastre 2009 m. buvo teisėtai registruoti duomenys apie miško žemės plotą ginčo teritorijoje pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, pareiškėjui 2019 m. pradėjus įrodinėti, kad Miškų kadastre registruoto medyno nėra, nes mažesnę žemės sklypo dalį 2014 m. sudaręs miškas (t. y. miško žemė) vėliau esą nepadidėjo ir todėl likusi didesnė žemės sklypo dalis kaip žemės ūkio naudmenų plotas (ariama žemė) neapaugo mišku ir juo labiau medžiais, kurių amžius siektų 20 metų pagal atitinkamos Miškų įstatymo redakcijos nuostatas, nepriklausomai nuo aplinkybės, kurie savininkai (ankstesnis iki 2014 m. ar dabartinis nuo 2014 m. lapkričio 10 d.) pagal minėtą nuosavybės socialinę funkciją ir iš jos kylančius įpareigojimus turėjo domėtis viešai paskelbta valstybine sklypine miškų inventorizacija ir galėjo būti susiję su medyno atsiradimu (užžėlimu) ar galimu neišlikimu, nėra jokio pagrindo išregistruoti duomenis apie miško žemę, nes Miškų kadastre 2009 m. registruotas miško žemės plotas buvo ir išlieka atitinkančiu tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatytus medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo miškotvarkos metu ir šios žemės kaip miško įtraukimo į apskaitą reikalavimus, kurie nebuvo susieti su savaiminukų minimaliu vidutiniu amžiumi ir pareiga per tam tikrą terminą nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoti žemės savininkus apie būsimą ar atliktą inventorizuotų plotų įrašymą į Miškų valstybės kadastrą (įtraukimą į valstybinę miškų apskaitą).

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Tarnyba pagal jos 2019 m. liepos 17 d. Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. A3-1097-25 ir 2009 m. liepos 9 d. tuometinio VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2008 m. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei minėtus pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarus Kadastro nuostatų punktus turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti pareiškėjo ir apelianto ginčijamą 2019 m. liepos 25 d. Sprendimą. Todėl iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad esminis ginčo dalykas yra Miškų kadastre registruoto ginčo žemės sklypo ploto atitiktis Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei (jai priskiriami taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, kita) keliamiems reikalavimams, nuo kurių nėra nukrypta Tarybos Sprendime ir jo pagrindą sudarančiame minėtame Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akte, bet ne ginčo teritorijos įtraukimas ankstesniu sprendimu į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymas, kurį kvestionuojantys pareiškėjo skundo argumentai, susieti su 2008 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo pagrindais, vertintini kaip nesusiję su byloje pareikštų reikalavimų išsprendimu ir atmestini, byloje nesant jokių įrodymų, jog visas pareiškėjui priklausantis ir į Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31-32 taksacinius sklypus patenkantis žemės sklypo plotas neatitinka miškui keliamų reikalavimų.

52. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apeliantas apskritai nežinojo 2008 metais vykdytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ir neturėjo jokios pareigos tikrinti jo įsigyto žemės sklypo ar žemės sklypo dalies galimą netyčinį inventorizavimą mišku 2008 metais, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ir apeliantas pagal notarinės formos mainų sutartį 2014 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise įsigydamas ginčo teritorijoje tokį žemės sklypą, kurio dalis – miškas (miško žemė), ir rūpestingai nesidomėdamas toje teritorijoje 2008 metais pagal viešai paskelbtus atitinkamus teisės aktus vykdytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenimis (rezultatu), prisiėmė atitinkamą riziką, kad nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo atitinkamos dalies, kurioje anksčiau buvo galima arti, ploto duomenys gali būti pakitę pagal užžėlusio (padidėjusio) miško inventorizacijos duomenis. Be to, Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti įstatymo nežinojimo padariniai nagrinėjamu atveju vertintini kaip Miškų įstatyme numatytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ir minėtame Aplinkos ministras 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu „Dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinio plano 2008–2012 metams patvirtinimo“ sukonkretintos inventorizacijos Anykščių rajone nežinojimo padariniai. Jie negali būti pagrįstai ginčijami remiantis viešai paskelbtuose teisės aktuose numatytos tokios inventorizacijos nežinojimu.

53. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

54. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

55. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas šioje byloje priimamas atsakovo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.