Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-369-1188/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-22
Bylos Nr.: eA-369-1188/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01652-2022-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
Atsakovas: Valstybinės miškų tarnybos
Pareiškėjas: A. P., A. R., E. I., M. N.
Trečiasis asmuo: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-369-1188/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01652-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., A. R., E. I., M. N. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai A. P., A. R., E. I. ir M. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2-1715 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jų vardu pagal įgaliojimą veikiantis miškotvarkos specialistas 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Tarnybai, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype yra klaidingai įregistruota 1,1 ha miško žemė, iš kurios 0,9 ha priklauso pareiškėjams, todėl prašė sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš miško žemės išbraukti 0,4 ha plotą, o sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išbraukti 0,5 ha plotą.

3. Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistai atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015–2019 metais galbūt savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 metais (10 Bt 22 m.). Patikrinimo metu surašytas 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas Nr. A3-2202-23 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Šio Patikrinimo akto pagrindu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriuje (toliau – ir AAD, Departamentas) buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galbūt neteisėtai iškirsto miško.

4. AAD 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu nusprendė administracinę teiseną pareiškėjų atžvilgiu nutraukti suėjus senaties terminui, kadangi nustatė, jog pirmas miško kirtimas buvo atliktas 2008 m. pavasarį. Tačiau įvertinęs tai, kad 6 taksaciniame sklype nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolyno), AAD, remdamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, nurodė pareiškėjams iki 2023 m. sausio 5 d. mišką atkurti.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjai paaiškino, kad Tarnyba 2022 m. birželio 23 d. Sprendimu atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Tarnybos Sprendime nurodoma, kad pareiškėjų nurodomas miškas inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, inventorizaciją atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Tarnyba laikosi pozicijos, kad ji neturi teisės tikslinti / atnaujinti miškų kadastro duomenų, kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios miškų inventorizacijų duomenys.

6. Pareiškėjų teigimu, Tarnybos argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi pareiškėjai dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo kreipėsi į Tarnybą prašydami pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype buvo sutaksuotas miškas (patikrinimų aktus, taksoraščius bei kitus lydinčius miško inventorizacijos dokumentus), taip pat dokumentus, kurių pagrindu Miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti duomenys apie žemės sklype esantį mišką. Iš 2022 m. birželio 23 d. Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad miškas pareiškėjų sklype miškų kadastre buvo įregistruotas remiantis 1997 m. planšeto albumu, 2008 m. miškotvarkos žemėlapiu bei 2009 m. birželio 29 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Duomenys apie mišką pareiškėjų žemėje buvo įregistruoti remiantis žemėlapiais ir institucijų tarpusavio procedūriniais dokumentais, kurie administracine tvarka negalėtų būti skundžiami.

7. Pareiškėjai nurodė, kad Miškų valstybės kadastro nuostatai numato galimybę Tarnybai koreguoti kadastro duomenis (neginčijant inventorizavimo dokumentų), jeigu nustatoma, jog duomenys buvo įregistruoti dėl klaidos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 21.2, 30.3, 36 punktai). Prašydami patikslinti kadastro duomenis pareiškėjai būtent ir rėmėsi ta aplinkybe, kad miškas (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2008 m. buvo inventorizuotas klaidingai. Priimdamas Sprendimą atsakovas nevertino ir neanalizavo, ar pareiškėjų nurodomas miško plotas inventorizacijos metu atitiko teisės aktuose miškui ar miško žemės nustatytus reikalavimus, nesiaiškino, ar inventorizuojant mišką nebuvo padaryta klaidų. Klaidų egzistavimą inventorizuojant mišką pareiškėjai grindė ortofoto žemėlapių duomenimis, taip pat nurodydami, kad inventorizuoti mišką nebuvo teisinio pagrindo. Iš 2005–2006 metų ortofoto žemėlapių duomenų matyti, kad miško 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype akivaizdžiai nebuvo, tai atitinkamai reiškia, jog 2008 m. šiame sklype negalėjo būti suinventorizuotas 10 metų baltalksnynas. 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype buvo pradėję savaime želti krūmynai, kuriuos 2008 m. pavasarį tuometiniai sklypo savininkai išvalė, nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Inventorizuoti šiuos privačioje žemės ūkio paskirties žemėje pradėjusius augti krūmynus mišku nebuvo jokio teisinio pagrindo. Iki 20 metų amžiaus baltalksniais ar kitomis medžių rūšimis apaugusi žemė negali būti laikoma miško žeme.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Sprendime nurodė, kad Miškų įstatymo nuostata dėl medžių savaiminukų, kuriais apaugusi ne miško žemė galėjo būti inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, amžiaus (ne mažesnis kaip 20 metų) pradėjo galioti tik nuo 2011 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XI-1448, tačiau neanalizavo, ar ginčui aktualiu laikotarpiu (2008 m.) buvo teisinis pagrindas pareiškėjų žemėje savaime užžėlusius krūmynus inventorizuoti kaip miško žemę. Savaiminukų įtraukimą į miško apskaitą 2008 m. reguliavo tuo metu galiojusi Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237 patvirtinta tvarka, kuri numatė savaiminukų aukštį, rūšį bei kiekį hektare, kaip sąlygą, kuomet galima inventorizuoti juos kaip mišką (3.1, 3.2 p.). Šios tvarkos 3.5 punktas numatė, kad ne miško žemė, apaugusi krūmais, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir aukščio, mišku neinventorizuojama, tai iš esmės atitiktų nagrinėjamos situacijos aplinkybes, kad 2008 m. buvo atliekamas krūmynų valymas. Tvarkos 8 punktas numato, kad medžių savaiminukais savaime apaugęs arba įveistas ne miško žemėje miškas, privačioje žemėje inventorizuojamas mišku, įrašomas Valstybiniame žemės kadastre ir patikslinami žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, laikantis Miškų įveisimo privačioje žemėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 425 „Dėl miškų įveisimo privačioje žemėje tvarkos patvirtinimo“. Minėta tvarka nustato, kad miškus gali įveisti sklypo savininkas ir tai gali būti atliekama tik suderinus su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento rajono žemėtvarkos skyriumi (2, 3 p.). Šioje tvarkoje nenumatyta procedūra, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje miškas galėtų būti įveisiamas be savininko žinios ir sutikimo. Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu (2008 m.) nebuvo teisinio pagrindo inventorizuoti mišką privačioje žemėje be sklypo savininko valios ir žinios.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjų teigimu, atsakovo išvados, jog nagrinėjamu atveju jis nenustatė pagrindo tikslinti duomenų apie 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype esantį mišką, pareiškėjams kelia abejonių dar ir dėl to, kad rengdami šį skundą pareiškėjai išsiaiškino, jog galbūt tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo priimamas sprendimas dėl pareiškėjų prašymo patikslinti duomenis, tame pačiame 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype, kuriame Patikrinimo aktu buvo nustatytas galbūt neteisėtas miško kirtimas, buvo išregistruotas 0,2 ha miško plotas, patenkantis į kaimyninių sklypų ribas (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Atsakovas Sprendime argumentavo, kad duomenų tikslinimas negalimas, nes AAD nustatė faktą, jog nagrinėjamoje teritorijoje esantis miškas neteisėtai iškirstas ir savininkai įpareigoti jį atkurti. Toks atsakovo argumentas neturi nei loginio, nei teisinio pagrindo, nes AAD, priimdamas sprendimą dėl miško atkūrimo, miškų kadastro duomenų teisingumo netikrino, o rėmėsi šiuo metu įregistruotais duomenimis miškų kadastre. AAD sprendimas dėl miško atkūrimo nepatvirtina kadastro duomenų teisingumo, atitinkamai toks sprendimas negali riboti pareiškėjų teisės reikalauti ištaisyti miškų kadastre esančias klaidas.

10. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, bendras žemės sklypo plotas yra 1,7134 ha, tačiau jį sudarančių naudmenų plotas yra 2,1336 ha (t. y., 1,3392 ha žemės ūkio naudmenos, 0,7592 ha miško plotas ir 0,0352 ha kelių plotas). Tuo tarpu pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bendras žemės sklypo plotas yra 3,0001 ha, o jį sudarančių naudmenų plotas yra 3,5043 ha (t. y., 2,6101 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,8942 ha miško plotas). Taigi, pagal šiuo metu esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjams priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą. Tuo pačiu, minėti neatitikimai reiškia, kad šiai dienai pagal oficialius viešo registro duomenis tas pats pareiškėjams priklausantis žemės plotas yra priskirtas tiek žemės ūkio naudmenoms, tiek miško žemei.

Atsiliepimas

11. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas (toliau – ir Ginčo teritorija) 2009 m. liepos 6 d. buvo registruotas Miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjų atstovas 2022 m. sausio 20 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant ginčo teritoriją. Nagrinėjant prašymą, Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas atliko patikrinimą vietoje Ginčo teritorijoje ir nustatė, kad ginčo teritorijoje 2015–2019 metais galbūt savavališkai iškirstas ir sunaikintas miškas. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad AAD vykdo administracinių nusižengimų teiseną dėl ginčo teritorijoje 2015–2019 m. galbūt savavališkai iškirsto ir sunaikinto miško, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 25 straipsniu, sustabdė prašymo nagrinėjimą iki kol bus baigta AAD vykdoma administracinio nusižengimo teisena. Tarnyba, išanalizavusi Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) 2012–2013 m. bei vėlesnius ortofoto planus, Miškų valstybės kadastre registruotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nenustatė, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas objektas Ginčo teritorijoje, būtų klaidingi, taip pat nenustatė, kad Miškų valstybės kadastro objektas Ginčo teritorijoje buvo registruotas dėl tvarkytojo klaidos, o taip pat nebuvo nustatyta jokio kito teisinio pagrindo keisti Miškų valstybės kadastro duomenis ir/ar išregistruoti objektą, t. y. nebuvo nustatytas nei vienas iš pagrindų, nurodytų Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 30 ir 33 punktuose. Tarnyba skundžiamu Sprendimu pareiškėjų prašymo netenkino.

Atsiliepimas

14. Atsakovas nurodė, kad teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. Dėl iki 2011 m. vykusių valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų ne kartą jau yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas bylas. Nuostatų 30 punkte nustatyti objekto išregistravimo pagrindai. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų prašymą, nenustatė nei vieno Nuostatų 30 punkte nustatytų pagrindų, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAD atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

16. Nurodė, kad AAD nėra kompetentinga institucija vertinti miško registracijos ir (ar) inventorizacijos duomenų teisingumo ir pagrįstumo. AAD nustatė faktą, kad nagrinėjamoje teritorijoje esantis miškas neteisėtai iškirstas ir savininkai įpareigoti jį atkurti. Sprendimai, įpareigojantys pareiškėjus atkurti mišką, buvo priimti vadovaujantis Tarnybos pateikta informacija bei kadastro duomenimis. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai (Nuostatų 3 punktas). Miškų valstybės kadastro sąveiką su kitais valstybės registrais ir kadastrais reglamentuoja Nuostatai. Nuostatų 9 punkte nurodyta, kad kadastro tvarkytojas yra Tarnyba.

17. Tarnyba 2022 m. kovo 3 d. pranešimu informavo pareiškėjų atstovą, kad prašymo nagrinėjimą sustabdo iki AAD bus baigta administracinių nusižengimų teisena. Pagal Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 11 punktą, sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo, keitimo atidedamas, jei yra žinoma, jog vykdomas kitos institucijos tarnybinis tyrimas, administracinė procedūra, ikiteisminis tyrimas ar teisminis ginčas dėl Kadastre įregistruotų duomenų. Tačiau nurodytas teisės aktas nenumato prašymo nagrinėjimo sustabdymo. Nagrinėjamu atveju AAD buvo pradėta ir nutraukta administracinio nusižengimo procedūra, susijusi su neteisėtu miško kirtimu. AAD nebuvo atliekamas tyrimas dėl Kadastre įregistruotų duomenų, tik remiantis šiais duomenimis buvo sprendžiama, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo procedūrą ir įstatymo nustatyta tvarka įpareigoti atsakingus asmenis atkurti mišką. AAD pradėta administracinio nusižengimo procedūra netrukdė Tarnybai nagrinėti pareiškėjų prašymą patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis.

Atsiliepimas

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

19. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas, kuris patenka į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), mišku buvo inventorizuotas 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos (toliau – ir Inventorizacija) metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutartimi Nr. SBMURP8-2-VP (toliau – ir Sutartis). Sutartyje numatyta, kad 2008 m. miškų inventorizacija visų nuosavybės formų miškuose atliekama vadovaujantis Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija) reikalavimais. Visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai (dabar – Tarnyba).

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ įsteigus Kadastrą ir vadovaujantis Nuostatais, Tarnyba Kadastre įregistravo visus miško masyvus pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinių miškų inventorizacijų duomenų pagrindu, taip pat ir 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotus miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek Urėdija atlikusi Inventorizaciją, tiek Tarnyba, Miškų valstybės kadastre įregistruodama minėtuose sklypuose užaugusį ir inventorizacijos metu Urėdijos inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be to, Urėdija neturi duomenų, kad Inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad Inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, visi duomenys apie Miškų valstybės kadastre registruotus miškų plotus yra vieši, per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu. Inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų. Esant nenuginčytiems kadastro duomenims, Urėdija sprendė, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas.

II.

21. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Panaikino Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2-1715 ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. prašymą. Taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjams A. P., A. R. ir E. I. po 281,25 Eur, o M. N. – 298,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2016 m. kovo 4 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. tapo dviejų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais. Nuosavybės teisę į nurodytus sklypus pareiškėjai įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2021 m. liepos mėn. nusprendė atsidalinti paveldėtus sklypus, tačiau susipažinę su Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis nustatė, kad 2021 m. kovo 31 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0,7592 ha miško plotą, nors jų žiniomis, sklype iki tol visada buvo tik 0,3390 ha miško plotas (t. y. tik siauru miško ruožu apaugusi ežero pakrantė). Likęs žemės sklypo plotas visada buvo žemės ūkio paskirties. Pagal šią paskirtį jis ir buvo naudojamas (t. y. buvo dirbama žemė). Pareiškėjai pradėjo aiškintis aplinkybes ir sužinojo, kad analogiška situacija yra ir su kitu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams iki tol taip pat buvo žinoma, kad šiame sklype didžioji dalis žemės ploto buvo dirbama žemė, o mišką sudarė siauras ruožas prie ežero, sudarantis 0,3900 ha. Paaiškėjo, kad pagal Miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra priskirtas papildomas miško plotas, kuris dar net nėra įregistruotas NTR (įrašas apie tai NTR atsirado 2022 m. kovo 14 d.). Pareiškėjai sužinojo, kad papildomas miško plotas sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) (kurie pagal Miškų valstybės kadastro duomenis patenka į 661 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą) galėjo būti suinventorizuotas dar 2008 ar 2009 metais, tačiau dėl neaiškių priežasčių tokie duomenys NTR buvo perduoti praėjus daugiau nei 10 metų, t. y. 2021 ir 2022 metais.

24. Teismas nurodė, kad miškotvarkos specialistas 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjų vardu pateikė prašymą Tarnybai, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype yra klaidingai įregistruota 1,1 ha miško žemė, iš kurios 0,9 ha priklauso pareiškėjams, todėl prašė sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš miško žemės pašalinti 0,4 ha plotą, o sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš miško žemės pašalinti 0,5 ha plotą.

25. Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistai atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015–2019 metais galbūt savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 m. Patikrinimo akto pagrindu AAD Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriuje buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galbūt neteisėtai iškirsto miško. AAD 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinę teiseną pareiškėjų atžvilgiu nutraukė suėjus senaties terminui, kadangi nustatė, jog pirmas miško kirtimas buvo atliktas 2008 m. pavasarį. Tačiau įvertinęs tai, kad 6 taksaciniame sklype nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolyno), AAD, remdamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, nurodė pareiškėjams iki 2023 m. sausio 5 d. mišką atkurti.

26. Tarnyba Sprendimu atsisakė tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis. Sprendime nurodė, kad pareiškėjų miškas inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, inventorizaciją atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Tarnyba laikėsi pozicijos, kad ji neturi teisės tikslinti / atnaujinti miškų kadastro duomenų, kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios miškų inventorizacijų duomenys.

27. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Miškų įstatymo, Nuostatų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

28. Nurodė, kad Nuostatai numato galimybę Tarnybai koreguoti kadastro duomenis (neginčijant inventorizavimo dokumentų), jeigu nustatoma, jog duomenys buvo įregistruoti dėl klaidos (Nuostatų 21.2, 30.3, 36 punktai). Prašydami patikslinti kadastro duomenis pareiškėjai rėmėsi ta aplinkybe, kad miškas (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2008 m. buvo inventorizuotas klaidingai. Tarnyba priimdama Sprendimą nevertino ir neanalizavo, ar pareiškėjų nurodomas miško plotas inventorizacijos metu atitiko teisės aktuose miškui ar miško žemei nustatytus reikalavimus, nesiaiškino, ar inventorizuojant mišką nebuvo padaryta klaidų. Klaidų egzistavimą inventorizuojant mišką pareiškėjams priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje pareiškėjai grindė ortofoto žemėlapių duomenimis, taip pat nurodydami, kad inventorizuoti mišką nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjai pateikė 2005–2006 m. ortofoto žemėlapių duomenis, iš kuriu matyti, kad miško 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2005–2006 m. nebuvo, tai atitinkamai reiškia, jog 2008 m. šiame sklype negalėjo būti suinventorizuotas 10 metų baltalksnynas. Pareiškėjai paaiškino, kad 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype buvo pradėję savaime želti krūmynai, kuriuos 2008 m. pavasarį tuometiniai sklypo savininkai išvalė, nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Inventorizuoti šiuos privačioje žemės ūkio paskirties žemėje pradėjusius augti krūmynus mišku nebuvo teisinio pagrindo.

29. Tarnyba Sprendime nurodė, kad Miškų įstatymo nuostata dėl medžių savaiminukų, kuriais apaugusi ne miško žemė galėjo būti inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, amžiaus (ne mažesnis kaip 20 metų) pradėjo galioti tik nuo 2011 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos mišku įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsniu pakeitimo įstatymui Nr. XI-1448. Tačiau, atmesdama šį pareiškėjų argumentą Tarnyba visiškai neanalizavo, ar ginčui aktualiu laikotarpiu (2008 m.) buvo teisinis pagrindas pareiškėjų žemėje savaime užžėlusius krūmynus inventorizuoti kaip miško žemę. Savaiminukų įtraukimą į miško apskaitą 2008 m. reguliavo tuo metu galiojusi Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237 patvirtinta tvarka, kuri numatė savaiminukų aukštį, rūšį bei kiekį hektare, kaip sąlygą, kuomet galima inventorizuoti juos kaip mišką (Tvarkos 3.1, 3.2 punktai). Šios tvarkos 3.5 punktas numatė, kad ne miško žemė, apaugusi krūmais, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir aukščio, mišku neinventorizuojama, tai iš esmės atitiktų nagrinėjamos situacijos aplinkybes, kad 2008 m. buvo atliekamas krūmynų valymas. Šios tvarkos 8 punkte numatyta, kad medžių savaiminukais savaime apaugęs arba įveistas ne miško žemėje miškas, privačioje žemėje inventorizuojamas mišku, įrašomas Valstybiniame žemės kadastre ir patikslinami žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, laikantis Miškų įveisimo privačioje žemėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 425 „Dėl miškų įveisimo privačioje žemėje tvarkos patvirtinimo“. Minėta Miškų įveisimo privačioje žemėje tvarka nustato, kad miškus gali įveisti sklypo savininkas ir tai gali būti atliekama tik suderinus su apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento rajono žemėtvarkos skyriumi (2, 3 p.). Taigi šioje tvarkoje nenumatyta procedūra, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje miškas galėtų būti įveisiamas be savininko žinios ir sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas sprendė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2008 m.) nebuvo teisinio pagrindo inventorizuoti mišką privačioje žemėje be sklypo savininko valios ir žinios. Galimybė inventorizuoti mišką be sklypo savininko valios atsirado tik 2012 m., kuomet įsigaliojo Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtintas Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuris numato, kad savaiminukais apaugęs ne miško plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai vidutinis savaiminukų amžius ne mažesnis kaip 20 metų (nepriklausomai nuo to, ar savaiminukai inventorizuoti privačioje, ar valstybinėje žemėje).

31. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba Sprendime nurodė, jog duomenų tikslinimas negalimas, nes AAD nustatė faktą, kad nagrinėjamoje teritorijoje esantis miškas neteisėtai iškirstas ir savininkai įpareigoti jį atkurti. AAD, priimdamas sprendimą dėl miško atkūrimo, miškų kadastro duomenų teisingumo netikrino, o rėmėsi šiuo metu įregistruotais duomenimis miškų kadastre (t. y., iš Tarnybos gautais duomenimis). Tokiu būdu, AAD sprendimas dėl miško atkūrimo nepatvirtina kadastro duomenų teisingumo, atitinkamai toks sprendimas negali riboti pareiškėjų teisės prašyti ištaisyti miškų kadastre esančias klaidas.

32. Teismas nurodė, kad Tarnybos atsisakymas patikslinti duomenis lemia ir duomenų neatitikimą NTR. Pagal šiuo metu NTR esančius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, bendras žemės sklypo plotas yra 1,7134 ha, tačiau jį sudarančių naudmenų plotas yra 2,1336 ha (t. y., 1,3392 ha žemės ūkio naudmenos, 0,7592 ha miško plotas ir 0,0352 ha kelių plotas). Pagal šiuo metu NTR esančius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bendras žemės sklypo plotas yra 3,0001 ha, o jį sudarančių naudmenų plotas yra 3,5043 ha (t. y., 2,6101 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,8942 ha miško plotas). Taigi, pagal šiuo metu esančius NTR registro duomenis pareiškėjams priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą. Tokie neatitikimai reiškia, kad šiai dienai pagal oficialius viešo registro duomenis tas pats pareiškėjams priklausantis žemės plotas yra priskirtas tiek žemės ūkio naudmenoms, tiek miško žemei. Tai, kad šiuo metu registrų duomenys prieštarauja vieni kitiems rodo ir geoportal.lt puslapio duomenys, iš kurių matyti, kad tas pats aptariamų žemės sklypų plotas yra priskiriamas tiek miško žemei, tiek žemės ūkio naudmenų plotui, t. y. pagal geoportal.lt duomenis, tame plote, į kurį patenka 661 miško kvartalo 6 taksacinio sklypo ribos, auga vasariniai javai. Tokia situacija negalima ir ji parodo institucijų klaidas įregistruojant duomenis viešajame registre, taip pat patvirtina būtinybę tikslinti viešųjų registrų duomenis.

33. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjų sklypuose augęs medynas 2008 m. buvo 10 metų amžiaus ir susidarė iš baltalksnių. Byloje nepateiktas 2008 m. patikrinimo aktas, kurio pagrindu galima būtų nustatyti (paneigti arba patvirtinti) ginčo situaciją. Pareiškėjo teiginius patvirtina byloje apklaustas specialistas, kuris teigė, kad ginčo plotuose baltalksnio nėra. Atsakovas turėjo pareigą žemės savininką (-us) įspėti dėl jo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų, tačiau duomenų, jog ši pareiga įvykdyta, byloje nepateikta. Šios pareigos laiku neįvykdžius, atsakovas praleido 3 mėnesių laiką, skirtą neaiškumams pašalinti, todėl neteko galimybės įrodyti, kad 2008 m. fiksuoti duomenys (užaugę medžiai) augo būtent pareiškėjo žemės ūkio paskirties sklype.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, įvertinęs skundžiamą atsakovo Sprendimą konstatavo, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. prašymą dėl klaidingai įregistruotos 1,1 ha miško žemės (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype, tik formaliai nurodė, jog pareiškėjų nurodomas miškas inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, inventorizaciją atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Teismas pažymėjo, kad Tarnyba laikosi pozicijos, jog ji neturi teisės tikslinti / atnaujinti miškų kadastro duomenų, kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios miškų inventorizacijos duomenys. Tačiau pareiškėjai neprašė nei atnaujinti, nei tikslinti miškų kadastro duomenų, jie kreipėsi dėl klaidos ištaisymo. Ginčijamame Tarnybos Sprendime dėl klaidos ištaisymo nėra pasisakyta, tik formaliai nurodomi bendri teisės aktai ir pažymėta, kad nėra nuginčyti miškų inventorizacijos duomenys. Duomenų, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nebuvo padaryta klaidos inventorizuojant (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype, ir procedūra atlikta nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, atsakovas nei pareiškėjams atsakant į prašymą, nei nagrinėjant bylą teisme, nepateikė. Tarnyba, gavusi pareiškėjų prašymą, kreipėsi į AAD dėl baudos skyrimo sustabdydama prašymo nagrinėjimo procedūrą. Atsakovas Sprendime naudoja žodį „galimai“, nurodant miško neatitikties parametrus, tačiau toks terminas yra atsakovo daroma prielaida, o tai neleistina priimant sprendimą, kadangi tai įneša neaiškumą ir leidžia Sprendimą traktuoti dviprasmiškai.

Atsiliepimas

35. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek pareiškėjai pateikdami skundą teismui, tiek atsakovas atsiliepime į skundą papildė savo argumentus ir nurodė motyvus, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjų prašyme Tarnybai ir Tarnybos Sprendime pareiškėjams. Teismas nurodė, kad atsakovo priimtas Sprendimas yra neaiškus, leidžia jį traktuoti dviprasmiškai ir pagrįstai sukelia pareiškėjams abejones. Tokią susidariusią teisinę situaciją nėra pagrindo laikyti teisėta ir atitinkančia gero viešojo administravimo principus. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl tokie pažeidimai yra esminiai, leidžia suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu. Sprendime turi būti išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis vadovautasi priimant Sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų normas ir procedūrinius reikalavimus, t. y. jis nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), yra neaiškus, priimtas nenurodžius ginčo teisinio reglamentavimo.

Žemesnės instancijos teismas

36. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo įpareigoti Tarnybą patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pagal pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą. Funkcija patikslinti kadastrinius duomenis atitenka viešojo administravimo subjektui išsamiai išanalizavus ginčo situaciją. Kadangi Tarnyba į pareiškėjų prašymą atsakė formaliai, neišanalizavusi susidariusios situacijos, teismas neįgalintas įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti atitinkamą sprendimą, ši pareiga tenka Tarnybai. Todėl pareiškėjų reikalavimas tenkintinas dalyje ir atsakovas įpareigojamas pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo.

37. Teismas taip pat tenkino pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Įvertinęs pareiškėjų skundo reikalavimų tenkinimo apimtį, jų reikšmingumą, teismas sprendė, kad pareiškėjų skundas iš esmės yra tenkintas 75 proc., todėl pareiškėjai turi teisę į atitinkamą dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III.

38. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsiliepimas

39. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus esamas faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką bei netinkamai vertinant teisės aktų normų prasmę bei jų turinį. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nenustatė ir neištyrė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas, tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.

40. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, darytina išvada, jog ginčijamas administracinis aktas priimtas pažeidžiant teisės aktų normas ir procedūrinius reikalavimus, t. y. pareiškėjui adresuotas raštas (sprendimas) nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), yra neaiškus, priimtas nenurodžius ginčo teisinio reglamentavimo.

41. Teigia, kad teismas sprendime konstatuodamas jog pareiškėjai neprašė nei atnaujinti, nei tikslinti miškų kadastro duomenų, jie kreipėsi dėl klaidos ištaisymo, tačiau ginčijamame Sprendime pareiškėjų keliamu klausimu iš esmės nieko neatsakyta, tiesiog formaliai nurodomi bendri teisės aktai ir pažymėta, kad nėra nuginčyti miškų inventorizacijos duomenys, visiškai nevertino 2022 m. sausio 20 d. miškininko B. B. (byloje turėjusiam specialisto procesinį statusą) prašymo „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“ turinio. Teismas visiškai nevertino skundžiamo Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. rašto Nr. R2-1715 „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“ turinio. Skundžiamame administraciniame akte aiškiai buvo nurodyti faktai, išsamūs motyvai ir teisės aktų normos, kodėl priimtas toks Sprendimas išnagrinėjus pareiškėjų atstovo B. B. prašymą, t. y. buvo nurodyti faktai, teisės aktai bei motyvai, dėl kurių atsisakyta tenkinti prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

42. Tarnyba vertina, kad pirmosios instancijos teismas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus taikė formaliai, tai daro teismo sprendimą neteisėtu.

43. Teismo sprendime nurodytas motyvas, kad Tarnyba visiškai neanalizavo, ar ginčui aktualiu laikotarpiu (2008 m.) buvo teisinis pagrindas pareiškėjų žemėje savaime užžėlusius krūmynus inventorizuoti kaip miško žemę, suponuoja tai, jog ne teismai, o pati Tarnyba turėjo vykdyti teisingumą priimdama sprendimą dėl pačios 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurią atliko net ne pati Tarnyba, o VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija) Aplinkos ministerijos užsakymu, teisėtumo ir jos metu surinktų miškų inventorizacijos duomenų teisėtumo. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras.

Atsiliepimas

44. Atsakovas nurodo, kad teismo motyvas, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (2008 m.) nebuvo teisinio pagrindo inventorizuoti mišką privačioje žemėje be sklypo savininko valios ir žinios yra visiškai nepagrįstas ir neturintis jokio teisinio pagrindo, nes nagrinėjamoje byloje 2008 m. atlikta valstybinės sklypinės inventorizacija ir jos duomenys net nebuvo ginčijami, todėl sprendimas registruoti duomenis Miškų kadastre yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl laikomas teisingu.

45. Teismas sprendime daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog augęs pareiškėjų sklypuose medynas 2008 m. buvo sulaukęs 10 metų amžiaus ir susidarė iš baltalksnių; byloje nepateiktas 2008 m. patikrinimo aktas, kurio pagrindu galima būtų nustatyti (paneigti arba patvirtinti) ginčo situaciją. Atsakovas nesupranta apie kokį aktą nurodo teismas sprendime, kadangi joks teisės aktas nenumato patikrinimo aktų miškų inventorizacijų metu. Visiškai nėra aišku, kokiu teisės aktu remiantis teismas konstatuoja, kad Tarnyba turėjo pareigą žemės savininką (-us) įspėti dėl jo Žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų, tačiau duomenų, jog ši pareiga įvykdyta byloje nepateikta, šios pareigos laiku neįvykdžius praleido 3 mėnesių laiką, nes jokiame teisės akte, galiojusiame 2008 m. miško inventorizavimo metu ar 2009 m. liepos 6 d., kada miškas, esantis ginčo teritorijoje, buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nebuvo nustatyta tokia pareiga Tarnybai informuoti žemės savininkus apie jų sklypuose inventorizuota mišką. Visiškai nėra aišku, kodėl teismas sprendime nurodo, kad Tarnyba neteko galimybės įrodyti, jog 2008 m. fiksuoti duomenys (užaugę medžiai) augo būtent pareiškėjo žemės ūkio paskirties sklype, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama 2008 m. atlikta valstybinės sklypinės inventorizacija ir jos duomenys.

Atsiliepimas

46. Atsakovas teigia, kad teismo motyvas, jog Tarnybos atsisakymas patikslinti duomenis lemia ir duomenų neatitikimą NTR, yra visiškai nepagrįstas ir neturintis jokio teisinio pagrindo, nes remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią būtent Miškų kadastro duomenys yra pagrindas koreguoti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie miško plotą, jo ribas, tačiau ne atvirkščiai, ir būtent Miškų valstybinis kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu.

47. Teismas sprendime nurodydamas, kad pareiškėjai pateikia 2005–2006 m. ortofoto žemėlapių duomenis, iš kurių matyti, jog miško 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2005–2006 m. nebuvo, tai atitinkamai reiškia, kad 2008 m. šiame sklype negalėjo būti suinventorizuotas 10 metu baltalksnynas, nevertino visų byloje pateiktų įrodymų viseto, todėl padarė klaidingas išvadas. Atsakovas nesupranta, kodėl teismas vertina tik 2005–2006 m. ortofoto žemėlapio duomenis, ir visiškai nevertina ir sprendime nepasisako dėl 2012–2013 m. ortofoto žemėlapio, kuris taip pat yra pateiktas byloje ir dėl kurio buvo duoti paaiškinimai nagrinėjant bylą, duomenų. Nors teismas nurodo, kad iš 2005–2006 m. ortofoto žemėlapių matyti, jog miško 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2005–2006 m. nebuvo, tačiau net ir specialių žinių neturinčiam asmeniui akivaizdžiai matyti, jog jau 2005–2006 m. ginčo teritorijoje vyko savaiminis žėlimas, t. y. kad 2005–2006 m. ginčo teritorijoje nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla (pvz. ariama ar pan.). Iš 2012–2013 m. ortofoto žemėlapių dar aiškiau matyti, kad visoje ginčo teritorijoje yra sužėlęs savaiminis medynas, tai turėjo paneigti netgi ir pareiškėjų paaiškinimą, jog ginčo teritoriją 2008 m. tuometiniai sklypo savininkai išvalė.

Žemesnės instancijos teismas

48. Teismas sprendime nurodo, kad Tarnyba priimtame sprendime naudoja terminą „galimai“, nurodant miško neatitikties parametrus, tačiau toks terminas yra atsakovo daroma prielaida, tai neleistina priimant sprendimą, nes tai įneša neaiškumą ir leidžia sprendimą traktuoti dviprasmiškai, tačiau akivaizdu, kad teismas nevertino skundžiamo Tarnybos Sprendimo turinio, nes vertinant tik vieną žodį ir nevertinant šio žodžio reikšmės bendrame kontekste, nevertinant prie skundžiamo Tarnybos Sprendimo pridėtų dokumentų (AAD rašto) yra daromos klaidingos išvados.

49. Tarnybos nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino įrodymus, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, netinkamai vertino teisės aktų normų prasmę bei jų turinį, netinkamai kvalifikavo pačio ginčo teisinį santykį bei nenustatė ir neištyrė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

50. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

51. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime atmetė atsakovo argumentus, jog pareiškėjai privalo ginčyti 2008 m. miškų inventorizacijos duomenis, konstatuodamas, kad Miškų valstybės kadastro nuostatai numato galimybę Tarnybai koreguoti kadastro duomenis (neginčijant inventorizavimo dokumentų), jeigu nustatoma, jog duomenys buvo įregistruoti dėl klaidos.

52. Pareiškėjai 2022 m. sausio 20 d. prašymu būtent ir prašė ištaisyti miškų kadastre esančius netikslumus, motyvuodami 2008 m. inventorizacijos klaidomis, kurios, lyginant skirtingų laikotarpių ortofoto nuotraukas, yra aiškiai matomos.

Žemesnės instancijos teismas

53. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodoma, kad atsakovo Sprendime išdėstyti argumentai Sprendimą daro neaiškiu, jį leidžia traktuoti dviprasmiškai ir sukelia abejones. Iš atsakovo argumentų sunku suprasti, kodėl Tarnybos iškelta prielaida, kad miškas galbūt keitėsi dėl įvairių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, jog 10 metų miškas 2008 m. buvo sutaksuotas pagrįstai. Nesuprantama ir tai, kodėl atsakovo buvo analizuojami tik 2012–2013 m. ir vėlesni ortofotoplanai, kai pareiškėjai kėlė būtent 2008 metais atlikto taksavimo teisingumo klausimą.

54. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas išplėtė šiuos argumentus ir papildomai paaiškino, jog 2012–2013 m. ortofoto nuotraukomis vadovautasi dėl to, kad jose buvo nustatytas savaiminis sklypo užžėlimas.

55. Pareiškėjai byloje akcentavo, kad yra nepagrįsta apie 2008 m. buvusią situaciją spręsti tik iš 2012–2013 metų ortofoto planų, kai tokie planai buvo sudaromi nuo 1995 metų ir yra galimybė analizuoti ortofoto planus 2005–2006, taip pat 2009–2010 metais. Juk esminė aplinkybė, kurią atsakovui reikėjo išsiaiškinti nagrinėjat pareiškėjų prašymą, buvo ta, ar pagrįstai 2008 m. inventorizacijos metu pareiškėjų žemės ūkio paskirties žemėje buvo fiksuotas 10 metų baltalksnių jaunuolynas, ar visgi 10 metų miško tuo metu nebuvo ir tokį inventorizavimą galėjo lemti taksatorių klaidos.

56. Šią aplinkybę įvertinti galima buvo tik analizuojant skirtingų laikotarpių ortofoto planus, nes, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, tai yra vienintelis šaltinis, iš kurio galima būtų objektyviai spręsti apie sklypuose buvusią padėtį aktualiu laikotarpiu. Pareiškėjai akcentuoja, kad į bylą nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriais 2008 m. buvo fiksuota faktinė situacija pareiškėjų sklype (pvz., patikrinimo vietoje aktai), nors pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ tokius įrodymus pateikti. Iš atsakovo bei VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ argumentų taip ir liko neaišku, ar atliekant 2008 m. miškų inventorizaciją duomenys buvo tikrinami vietoje, ar visgi remtasi tik kartografine medžiaga.

57. Tokiomis aplinkybėmis, esminis įrodymas, patvirtinantis, jog 2008 m. inventorizuojant mišką 6 taksaciniame sklype buvo padarytos klaidos yra būtent 2005–2006 ortofoto nuotraukos. Jeigu tikėti inventorizacijos duomenimis, tuomet 2005–2006 metais miškas jau turėjo būti 7–8 metų amžiaus (nes 2008 m. fiksuojamas 10 metų miškas), tačiau 2005–2006 laikotarpio fotonuotraukoje (6 taksaciniame sklype) miško požymių nematyti. Nuotraukoje aiškiai matomas tik jau aptartas siauras miško ruožas palei pakrantę, dėl kurio ginčo nėra (5 ir 7 taksaciniai sklypai).

Žemesnės instancijos teismas

58. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi 2005–2006 m. ortofoto žemėlapiais ir pagrįstai konstatavo, jog šiuose žemėlapiuose matyti, kad miško 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2005–2006 m. nebuvo, tai reiškia, jog 2008 m. šiame sklype negalėjo būti suinventorizuotas 10 metų baltalksnynas.

59. Atsakovo argumentai, kad iš 2005–2006 m. ortofoto planų neva matyti, jog sklype vyko savaiminis žėlimas, arba, kad nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla, niekaip nepatvirtina 10 metų amžiaus miško egzistavimo 2008 m. fakto, nes, jeigu taksacija būtų buvusi teisinga, 2005–2006 metų ortofoto nuotraukoje turėtų matytis ne savaiminio žėlimo požymiai, bet, kaip minėta, turėtų būti matomas 7-8 metų miškas.

Šalies argumentai

60. Pareiškėjai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad savaiminis žėlimas 2005–2006 m. ortofoto nuotraukose turėtų būti matomas net ir neturinčiam specialių žinių. Priešingai nei teigia atsakovas, jokių miško žėlimo požymių šiose nuotraukose nematyti, o matomas tik minėtas siauras miško ruožas palei pakrantę (dėl kurio ginčas nevyksta), ariamos žemės plotai ir žole apaugę plotai.

61. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad inventorizuojant mišką jų sklype 2008 m. buvo padaryta klaidų, tai kartu paneigia atsakovo argumentus, jog kadastro duomenys negali būti taisomi nenuginčijus inventorizacijos.

62. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad atsakovas 2022 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino kaimyninio sklypo savininko analogišką prašymą patikslinti miškų kadastro duomenis išregistruojant miško plotus. Šie plotai patenka į tą patį 661 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą pagal valstybės miškų kadastrą ir jie buvo įregistruoti tos pačios 2008 m. atliktos inventorizacijos pagrindu. Lygiai taip pat šie miško plotai šiai dienai neegzistuoja ir neegzistavo anksčiau pagal ortofoto nuotraukas. Atsakovas šiuo atveju taip pat atliko faktinį patikrinimą vietoje ir nors kadastre registruoto miško natūroje nerado, tačiau, skirtingai nei nagrinėdamas pareiškėjų klausimą, AAD įvykio tirti neperdavė, o paprasčiausiai konstatavo, kad 2008 m. dėl taksatorių klaidos buvo inventorizuotas miškas.

Šalies argumentai

63. Pareiškėjai teigia, kad įstatymui visi asmenys yra lygūs, atitinkamai teisės aktų reikalavimai visiems asmenims turi būti taikomi vienodai. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nematė teisinio pagrindo tikslinti pareiškėjų sklypų duomenų nenuginčijus inventorizacijos, taip pat nematė jokių objektyvių galimybių įvertinti buvusio medyno taksacinių duomenų, motyvuojant tuo, kad miškas šiai dienai nėra išlikęs, tačiau vertindamas analogiškoje situacijoje esantį kaimyninio sklypo savininko prašymą, atsakovas jokių panašių kliūčių tikslinti duomenis nematė. Objektyviai vertinant, yra neįmanoma tokia situacija, kai tame pačiame taksaciniame sklype vienoje dalyje nustatoma taksatoriaus klaida (t. y., nustatoma, kad buvo sutaksuotas miškas, kuris realybėje neegzistavo), o kitoje to paties taksacinio sklypo dalyje klaidų nenustatoma. Abejonių kelia tai, kaip taksatorius galėjo suklysti būtent privačių sklypų ribose, turint minty VĮ „Valstybinės miškų urėdijos“ teiginius, jog 2008 m. miškų taksacija privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose buvo vykdoma ištisais sklypais, neskirstant jų privačių sklypų valdomis.

64. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą, sudarė tariamas kliūtis duomenų tikslinimui, nesilaikė įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo bei objektyvumo principų, ir tai tik dar kartą patvirtina atsakovo priimto sprendimo neteisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad atsakovo Sprendimas, kaip administracinis aktas, yra priimtas pažeidžiant teisės aktų normas ir procedūrinius reikalavimus, taip pat yra neaiškus, nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, nenurodžius teisinio reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog augęs pareiškėjų sklypuose medynas 2008 m. buvo sulaukęs 10 metų amžiaus ir susidarė iš baltalksnių, todėl pagrįstai panaikino Tarnybos Sprendimą bei įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. prašymą.

Atsiliepimas

66. Trečiasis suinteresuotas asmuo AAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

67. Nurodo, kad Tarnyba savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimu ir (ar) klaidų jame taisymu. Teigia, kad AAD neturi kompetencijos spręsti ir vertinti šių duomenų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, todėl išsamiai dėl apeliacinio skundo argumentų ir jo pagrįstumo nepasisako ir palaiko savo atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytus argumentus.

Šalies argumentai

68. Pareiškėjai skundu prašė panaikinti Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2- 1715, kuriuo buvo atsisakyta patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vienas iš šio sprendimo motyvų buvo tai, jog AAD nustatė faktą, kad nagrinėjamoje teritorijoje esantis miškas neteisėtai iškirstas ir savininkai įpareigoti jį atkurti. Sprendimai, įpareigojantys pareiškėjus atkurti mišką, buvo priimti vadovaujantis Tarnybos pateikta informacija bei galiojančiais kadastro duomenimis.

69. Tarnyba 2022 m. kovo 3 d. pranešimu informavo pareiškėjų atstovą, kad prašymo nagrinėjimą sustabdo iki AAD bus baigta administracinių nusižengimų teisena. Skundžiamais AAD sprendimais pareiškėjai buvo informuoti, kad administracinio nusižengimo tyrimas dėl miško kirtimo nutraukiamas.

70. Nagrinėjamu atveju AAD buvo pradėta ir nutraukta administracinio nusižengimo procedūra, susijusi su neteisėtu miško kirtimu. AAD nebuvo atliekamas tyrimas dėl Kadastre įregistruotų duomenų, tik remiantis šiais duomenimis buvo sprendžiama, ar yra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo procedūrą ir įstatymo nustatyta tvarka įpareigoti atsakingus asmenis atkurti mišką. AAD pradėta administracinio nusižengimo procedūra netrukdė Tarnybai nagrinėti pareiškėjų prašymą patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis. Taip pat atsisakymas tikslinti kadastro duomenis neturėtų būti grindžiamas AAD priimtais sprendimais, įpareigojančiais atkurti mišką, nes šie sprendimai grindžiami būtent įregistruotais galiojančiais kadastro duomenimis. Tarnybai patikslinus duomenis ir apie tai informavus AAD, išnyktų pagrindas ginčijamų AAD sprendimų, susijusių su įpareigojimu atkurti mišką, vykdymui. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad AAD sprendimas dėl miško atkūrimo nepatvirtina kadastro duomenų teisingumo, atitinkamai toks sprendimas negali riboti pareiškėjų teisės prašyti ištaisyti miškų kadastre esančias klaidas.

71. Teigia, kad AAD, atlikdamas įstatymu jam pavestas valstybinės visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės funkcijas, ir priimdamas atitinkamus sprendimus, naudojasi nenuginčytais kadastro duomenimis ir neturi kompetencijos spręsti ir vertinti šių duomenų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Miškų įstatymas taip pat nenumato AAD pareigos užtikrinti kadastro duomenų teisingumą, nes kadastro tvarkytoja yra Tarnyba.

72. Pažymi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. birželio 17 d. sprendime Nr. 21R-338(AG-320/04-2022) konstatavo, jog AAD Kontrolės skyrius, gavęs informaciją apie galbūt neteisėtai iškirstą mišką, pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, atlikęs patikrinimą ir nustatęs, kad minėtame sklype yra ariama žemė, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad 661 kvartalo 6 taksaciniame miško sklype 0,9274 ha plote nėra išlikusio miško, miškas yra neteisėtai iškirstas, remdamasis oficialiais kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vadovaudamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, teisėtai sprendė, kad miškas turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo. Akcentavo, kad AAD neatlieka miškų inventorizacijos ir Kadastro valdytojo funkcijų, o tik, atlikdamas tyrimą rėmėsi oficialiais Tarnybos pateiktais duomenimis. Tokiu atveju dėl pareiškėjos argumentų, kad ginčo sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas sklypas, AAD negalėjo atlikti tyrimo. Dėl miško registracijos pareiškėja turi teisę atitinkamai kreiptis į Tarnybą, o dėl inventorizacijos - į inventorizaciją atlikusią įstaigą (Institutą). AAD ginčijamą sprendimą priėmė veikdamas pagal jam suteiktą kompetenciją.

Atsiliepimas

73. AAD savo atsiliepimuose į pareiškėjų skundus administracinėse bylose yra nurodęs, kad ginčijant aplinkybę dėl miško buvimo (inventorizacijos/registravimo), pareiškėjai pirmiausia turėtų nuginčyti kadastro duomenų pagrįstumą bei teisėtumą.

74. Teigia, kad AAD nėra kompetentinga institucija vertinti miško registracijos ir (ar) inventorizacijos duomenų teisingumo ir pagrįstumo, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus bei vadovaujantis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.

75. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

76. Nurodo, kad sprendimas yra visiškai nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus esamas faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką bei netinkamai vertinant teisės aktų normų prasmę bei jų turinį.

77. Urėdija nesutinka su sprendimo argumentais, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2008 m.) nebuvo teisinio pagrindo inventorizuoti mišką privačioje žemėje be sklypo savininko valios ir žinios. Galimybė inventorizuoti mišką be sklypo savininko valios atsirado tik 2012 m., kuomet įsigaliojo Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtintas Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuris numato, kad savaiminukais apaugęs ne miško plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai vidutinis savaiminukų amžius ne mažesnis kaip 20 metų (nepriklausomai nuo to, ar savaiminukai inventorizuoti privačioje, ar valstybinėje žemėje). (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas, kuris patenka į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), mišku buvo inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos (toliau - Inventorizacija) metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutartimi Nr. SBMURP8-2-VP, kurioje numatyta, kad 2008 m. miškų inventorizacija visų nuosavybės formų miškuose atliekama vadovaujantis Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija) reikalavimais. Sutarties techninėse sąlygose (Sutarties priedas Nr. 1) nurodyta, kad privačių sklypų Inventorizacija vykdoma ištisais sklypais, neskirstant jų privačių valdų ribomis. Atkreipia dėmesį, jog jokiame teisės akte, galiojusiame 2008 m. miško inventorizavimo metu ar 2009 m. liepos 6 d., kada miškas esantis ginčo teritorijoje buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nebuvo nustatyta pareiga informuoti žemės savininkus apie jų sklypuose inventorizuota mišką.

78. Nepagrįsti ir sprendimo argumentai, kad byloje nepateiktas 2008 m. patikrinimo aktas kurio pagrindu galima būtų nustatyti (paneigti arba patvirtinti) ginčo situaciją. <...> Atsakovas turėjo pareigą žemės savininką (-us) įspėti dėl jo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų, tačiau duomenų, jog ši pareiga įvykdyta byloje nepateikta, šios pareigos laiku neįvykdžius praleido 3 mėnesių laiką, skirtą neaiškumams pašalinti, todėl neteko galimybės įrodyti, kad 2008 m. fiksuoti duomenys (užaugę medžiai) augo būtent pareiškėjo žemės ūkio paskirties sklype. Teigia, kad Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas Aplinkos ministeriją įpareigoja organizuoti ir koordinuoti visų šalies miškų inventorizaciją. Aplinkos ministerija su paslaugų teikėju VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ (šiuo metu VMU) 2008 m. birželio 30 d. pasirašė Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartį Nr. SBMURP8-2-VP, kurios pagrindu ir buvo atlikta Inventorizacija. Atlikus inventorizaciją, visi inventorizacijos metu surinkti duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse, buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai (šiuo metu Tarnyba). Kadangi Aplinkos ministerija aukščiau minėtus Inventorizacijos duomenis priėmė, taigi, šie duomenys yra teisėti ir galiojantys. Būtent šie duomenys, kurie perkelti į valstybės miškų kadastrą ir patvirtina, kad ginčo teritorijoje Inventorizacijos metu miškas buvo, o jokiame teisės akte, galiojusiame 2008 m. miško inventorizavimo metu, nebuvo nustatyta pareigos informuoti žemės savininkus apie jų sklypuose inventorizuota mišką.

79. Nesutinka su sprendimo argumentais, kad Tarnybos atsisakymas patikslinti duomenis lemia ir duomenų neatitikimą NTR. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent Miškų kadastro duomenys yra pagrindas koreguoti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie miško plotą, jo ribas, tačiau ne atvirkščiai, ir būtent Miškų kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu.

80. Nors teismas nurodo, kad iš 2005–2006 m. ortofoto žemėlapių matyti, kad miško 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2005–2006 m. nebuvo, tačiau net ir specialių žinių neturinčiam asmeniui akivaizdžiai matyti, kad jau 2005–2006 m. ginčo teritorijoje vyko savaiminis žėlimas, nes nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla. Iš 2012–2013 m. ortofoto žemėlapių dar aiškiau matyti, kad visoje ginčo teritorijoje yra sužėlęs savaiminis medynas, kas turėjo paneigti netgi ir pareiškėjų paaiškinimą, jog ginčo teritoriją 2008 m. tuometiniai sklypo savininkai išvalė.

81. Urėdija vertina, kad teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl visų byloje pateiktų įrodymų, sprendimą motyvavo nenurodydamas argumentų (teisės aktų normų), neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl jis nemotyvuotas ir naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

82. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino įrodymus, teisės aktų normų prasmę bei jų turinį, netinkamai kvalifikavo pačio ginčo teisinį santykį bei nenustatė ir neištyrė reikšmingų bylai faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

83. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. R2-1715, kuriuo atsisakyta tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pagal A. P., A. R., E. I. ir M. N. 2022 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo patikslinti kadastro duomenis pagal minėtų asmenų prašymą.

84. Pareiškėjų nesutikimas su Tarnybos Sprendimu bei skundas pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas pozicija, kad dėl klaidingo 1,1 ha miško žemės, iš kurios 0,9 ha priklauso pareiškėjams, įregistravimo (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype, kuriame miško žemės nebuvo ir nėra, o yra žemės ūkio naudmenos, turėtų būti tikslinami Miškų valstybės kadastro duomenys apie miško žemės plotą, patenkantį į du pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, išbraukiant 0,4 ha plotą žemės sklype, kurio kadastro Nr. – (duomenys neskelbtini), ir 0,5 ha plotą sklype, kurio kadastro Nr. – (duomenys neskelbtini).

85. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies, panaikindamas skųstą atsakovo Sprendimą ir įpareigodamas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjų sklypuose augęs medynas 2008 metais buvo sulaukęs 10 metų amžiaus ir susidarė iš baltalksnių, ir nėra pateiktas 2008 m. patikrinimo aktas. Pabrėžė, kad atsakovas turėjo pareigą žemės savininką (us) įspėti dėl jo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų, tačiau duomenų, jog ši pareiga įvykdyta, byloje nepateikta, o šios pareigos laiku neįvykdžius praleistas 3 mėnesių laikas, skirtas neaiškumams pašalinti, todėl prarasta galimybė įrodyti, kad 2008 m. fiksuoti užaugę medžiai augo būtent pareiškėjų žemės ūkio paskirties sklype. Akcentavo, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą dėl klaidos ištaisymo, tačiau ginčijamame Sprendime pareiškėjų keliamu klaidos klausimu iš esmės nieko neatsakyta, formaliai nurodant teisės aktus ir pažymint nenuginčytus miškų inventorizacijos duomenis, nors atsakovas nepateikė duomenų, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nebuvo padaryta klaidos atliekant inventorizaciją (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype ir ši procedūra atlikta nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, o visa tai neatitinka gero administravimo principo, nes sukelia neaiškumą ir pareiškėjų abejones bei leidžia dviprasmiškai traktuoti Sprendimą. Nurodė, kad valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai ir todėl valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką.

86. Atsakovo Tarnybos apeliacinis skundas grindžiamas pozicija, kad jos Sprendime tinkamai nurodyti faktai, teisės aktai ir motyvai, dėl kurių atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą tokioje situacijoje, kurioje teismai, o ne pati Tarnyba turėtų vykdyti teisingumą priimant sprendimą dėl 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurią atliko ne Tarnyba, o VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija) Aplinkos ministerijos užsakymu, ir šios inventorizacijos metu surinktų miškų inventorizacijos duomenų teisėtumo, tačiau nagrinėjamoje byloje neginčijama 2008 m. atlikta valstybinės sklypinės inventorizacija ir jos duomenys, todėl sprendimas registruoti šiuos duomenis Miškų kadastre yra nenuginčytas ir galiojantis bei negali būti paneigtas pareiškėjų pateiktu 2005–2006 m. ortofoto žemėlapiu, visiškai nevertinant byloje pateikto 2012–2013 m. ortofoto žemėlapio, iš kurio net ir specialių žinių neturinčiam asmeniui akivaizdžiai matyti, jog jau 2005–2006 m. ginčo teritorijoje vyko savaiminis žėlimas ir nebuvo ariama ar kitaip vykdoma žemės ūkio veikla, o tai turėtų paneigti pareiškėjų paaiškinimą, jog 2008 m. tuometiniai sklypo savininkai išvalė ginčo teritoriją. Jokiame teisės akte, galiojusiame 2008 m. miško inventorizavimo metu ar 2009 m. liepos 6 d., kada miškas, esantis ginčo teritorijoje, buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nebuvo nustatyta Tarnybos pareiga informuoti žemės savininkus apie jų sklypuose inventorizuotą mišką. Joks teisės aktas nenumato patikrinimo aktų miškų inventorizacijų metu, todėl nesuprantama teismo padaryta išvada, kad byloje nepateiktas 2008 m. patikrinimo aktas.

87. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

88. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

89. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

90. Pirmiausia pažymėtina, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, ji įpareigoja (žr., Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus). Žemė ir miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą). Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, augalija yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, augalijos apsauga, atkūrimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (žr., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus).

91. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams A. P., A. R., E. I., M. N., kaip dviejų žemės sklypų bendrasavininkiams 2016 m. ir 2021 m. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, nusprendusiems 2021 m. atsidalinti šiuos paveldėtus sklypus ir sužinojusiems Nekilnojamojo turto registro duomenis bei juose atsiradusius įrašus apie sklypuose esantį miško plotą, iki priežasties kreiptis į Tarnybą atsiradimo buvo žinoma šiuose dviejuose žemės sklypuose siauru miško ruožu apaugusi ežero pakrantė ir likusiam žemės sklypo plotui suteikiama žemės ūkio paskirtis bei šią paskirtį atitikusi dirbama žemė. Pareiškėjams aiškinantis ir nusprendus, kad papildomas (didesnis) miško plotas šiuose dviejuose sklypuose, kurie patenka į atitinkamą 661 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą, galėjo būti praeityje klaidingai inventorizuotas ir tokios inventorizacijos duomenys perduoti Nekilnojamojo turto registrui, pareiškėjų vardu pagal įgaliojimą veikiantis miškotvarkos specialistas B. B. 2022 m. sausio 20 d. prašyme Tarnybai nurodė klaidingai įregistruotą 1,1 ha miško žemę, iš kurios 0,9 ha priklauso pareiškėjams, (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype, kuriame miško žemės nebuvo ir nėra (yra žemės ūkio naudmenos, matomos ankstesnių metų ortofoto planuose) ir prašė iš miško žemės išbraukti 0,4 ha plotą sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,5 ha plotą sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistams atlikus patikrinimą vietoje ir nustačius praeityje inventorizuoto miško galimai savavališką iškirtimą 2015–2019 metais 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype, tuo pagrindu pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galbūt neteisėtai iškirsto miško 2022 m. balandžio 25 d. nutraukta suėjus senaties terminui, nurodant pareiškėjams iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką minėtame 6 taksaciniame sklype. Tarnyba Sprendimu netenkino prašymo, nurodydama, kad ji neturi tam būtino teisinio pagrindo pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punktus ir negali tikslinti (atnaujinti) miškų kadastro duomenis nesant teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytiems ir/ar pripažintiems netekusiais galios miškų inventorizacijų duomenims. Remiantis tokiais 2008 m. inventorizacijos duomenimis, kuriuos Tarnybai perdavė tuometinis VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, 2009 m. liepos 6 d. registruotas miškas, esantis ginčo teritorijoje.

92. Pareiškėjų pirmosios instancijos teismui skųstas Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. R2-1715 grindžiamas atitinkamais argumentais, tarp jų – tokiais. Pirma, prašomas tikslinti miško žemės plotas, kuris patenka į žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo registruotas Miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Antra, Tarnyba neturi duomenų, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurios metu buvo inventorizuota nagrinėjama teritorija ir kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, taip pat, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys . Trečia, (duomenys neskelbtini) miškų urėdija (dabar – (duomenys neskelbtini) regioninis padalinys) (duomenys neskelbtini) girininkija 661 miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis inventorizuotas 10 metų baltalksnynu. Ketvirta, išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-2013 m. ir vėlesnius ortofotoplanus, Miškų valstybės kadastre registruotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijų duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje teritorijoje miškas galimai keitėsi dėl žmonių ūkinės veiklos, gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių, tačiau vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos) plotas. Penkta, Tarnyba neturi teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal to prašančių asmenų pateiktus duomenis ir dokumentus, nesant tam būtinų Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punktuose nustatytų pagrindų.

93. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punkte įtvirtinta, kad „30. Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu: 30.1. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai); 30.2. visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis; 30.3. paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi; 30.4. paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos; 30.5. kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai.“ Be to, šių Nuostatų 33 punkte nustatyta, kad „33. Kadastro duomenys keičiami: 33.1. įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 33.2. pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 33.3. atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 33.4. dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 33.5. pertvarkius miškų administravimo vienetus; 33.6. kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.“

94. Taigi pagal pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui ir atsakovo apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju aktualus, be kita ko, Nuostatų 30.3 papunktyje numatytas kadastro objekto išregistravimo atvejis „paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi“, taip pat Nuostatų 33.3 papunktyje numatytas kadastro duomenų keitimas “atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys“.

95. Pažymėtina, kad Seimo 1994 m. lapkričio 22 d. priimtame ir 2001 m. balandžio 10 d. nauja redakcija išdėstytame Miškų įstatyme (Valstybės žinios, 2001, Nr. 35-1161) nustatyta, kad „Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją <...>“ (2 str. 10 d.); „Aplinkos ministerija <...> organizuoja <...> valstybinę miškų inventorizaciją <...>, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymą“ (5 str. 2 d. 4 p. ir 5 p.); „Valstybinė miškų tarnyba <...> atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu <...> (5 str. 3 d. 1 p.). „Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, <...> sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. <...> kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą <...>“ (13 str. 6 d.).

96. Paminėtina 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Seimo 2001 m. balandžio 10 d. priimtu Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-240 nauja redakcija išdėstyto Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata „Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka“, taip pat 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Seimo 2011 m. birželio 16 d. priimto Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-1448 (Valstybės žinios, 2011, Nr. 74-3548) 4 straipsniu pakeisto ir naujai išdėstyto Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis „Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka“, taip pat 2023 m. sausio 4 d. įsigaliojusi Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtu Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4-1, 5, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1319 (TAR, 2022-15647) įtvirtinta nuostata „Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka“.

97. Taigi įstatymų leidėjas 2001 m. balandžio 10 d. pakeistoje Miškų įstatyme 13 straipsnio 2 dalyje numatė medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimą miškotvarkos metu ir šios žemės kaip miško įtraukimą į apskaitą. Takioje įstatymo nuostatoje nebuvo nustatyta, kad savaiminukų vidutinis amžius turi būti ne mažesnis kaip 10 ar 20 metų. Toks reglamentavimas pakito ir savaiminukų minimalaus vidutinio amžiaus įtvirtinimas Miškų įstatyme atsirado, kai įstatymų leidėjas 2011 m. pakeistame Miškų įstatyme numatė medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusios ne miško žemės inventorizavimą ir šios žemės kaip miško įtraukimą į apskaitą.

98. Paminėtina, kad aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-570 patvirtintuose Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatuose (Valstybės žinios, Nr. 171-6343) buvo, be kita ko, nustatyta, kad „Valstybinė miškų inventorizacija atrankos metodu – visų Lietuvos miškų inventorizacija pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių tinklą, leidžianti turėti žinomo tikslumo miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies ir administracinių vienetų ar jų junginių (apskričių, rajonų grupių) lygmenyje. Jos metu tiesioginių matavimų būdu nustatomi svarbiausi medynų našumo rodikliai: medienos prieaugis, iškritusių ir iškirstų medžių bei sukauptos medienos tūriai, kontroliuojami miško kirtimai, atkūrimas, savaiminis miško plėtimas“ (2 p.). Taigi savaiminis miško plėtimas 2004 m. buvo kvalifikuojamas kaip vienas iš svarbiausių medynų našumo rodiklių, nustatomų tiesioginių matavimų būdu valstybinės miškų inventorizacijos (atrankos metodu) metu.

99. Be to, paminėtina, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo “ Nr. 53-06-G (Valstybės žinios, 2007 m. sausio 26 d., Nr. 11-479; negalioja nuo 2010 m. balandžio 21 d.) patvirtintoje ir minėtos 2008 m. inventorizacijos metu galiojusioje Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos skirsnyje „Inventorizacija“ buvo nustatyta, kad „Kilmė. Miško elemento kilmė gali būti savaiminė, mišri arba kultūrinė. Ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro ≤ 75% tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro > 75% tūrio). Medyno kilmė prilyginama pirmojo ardo kilmei“ (24.2.1.2. p.); „Ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra ≥ 2000 vnt. ir ≥ 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ≥ 4000 vnt. ir ≥ 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas (24.8.4 p.). Šios Instrukcijos skirsnyje „Taksacinės kortelės pildymas“ buvo nustatyta: „lauke „Amžius (metais)“ įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies amžius. Kultūrinės kilmės medynų iki 30 metų ir savaiminės kilmės medynų iki 10 metų medžių rūšių amžius įrašomas 1 metų tikslumu, likusiems medynams iki 120 metų – 5 metų tikslumu, daugiau kaip 120 metų – 10 metų tikslumu.“ (30.4 p.).

100. Šioje Instrukcijoje nebuvo nustatyta, kad žemės savininkai per 3 mėnesius ar kitokį terminą nuo inventorizacijos arba jos duomenų perdavimo (gavimo) dienos informuojami apie inventorizuoto ploto kaip miško būsimą įrašymą į Miškų valstybės kadastrą (įtraukimą į valstybinę miškų apskaitą) per 3 mėnesius ar kitokį terminą nuo informavimo dienos.

101. Pabrėžtina, kad minėta Instrukcija atitinkamai pažymima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2016 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016) kaip 2009 m. atliktos miškų inventorizacijos teisinių pagrindų dalis. Šioje nutartyje akcentuojama tai, kas atitinkamai aktualu nagrinėjamu atveju: „Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). <...> Nagrinėjamoje byloje ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė). <...>. Nagrinėjamu atveju jokių ginčo sklypo išbraukimo/išregistravimo pagrindų (klaidų) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punkto prasme nenustatyta (tuo labiau inventorizacijos klaida nelaikytinas pasikeitęs santykių teisinis reguliavimas).“

102. Teisėjų kolegija vertina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016 mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) turi teismo precedento svarbą nagrinėjamu atveju tiek, kiek buvo išaiškinta, kad medžių savaiminukų amžiui jokie reikalavimai iki 2011 m. nebuvo nustatyti Miškų įstatyme ir kad anksčiau atliktos inventorizacijos klaida nelaikytinas pasikeitęs santykių teisinis reguliavimas, ir tiek, kiek buvo argumentuotai nuspręsta: „Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas iš esmės kelia dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo (įrašymo) į apskaitą (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą) teisėtumo klausimą. Kadangi šis aspektas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tai apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakys <...>“.

103. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamam ginčui dėl 2008 m. inventorizacijos ar ja grindžiamos 2009 m. registracijos galimos klaidos neaktuali Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtintame Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše (Valstybės žinios, Nr. 55-2747) nustatyta, kad Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama, be kita ko, atliekant sklypinę miškų inventorizaciją (6.1 p.); medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip miškas (7 p.); medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip ne miško žemė, apauganti mišku (8 p.); kai medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama žemės savininko iniciatyva, žemės savininkas Inventorizaciją atliekančiam asmeniui pateikia prašymą dėl savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos (10 p.); „kai medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama atliekant sklypinę miškų inventorizaciją, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, <...> inventorizaciją atlieka šių dokumentų rengėjas <...>“ (11 p.); apie atliekamą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, kurios metu inventorizuojama savaiminukais apaugusi ne miško žemė, Inventorizaciją atliekantis asmuo paskelbia vietinėje spaudoje, seniūnijų, kuriose vykdoma inventorizacija, informaciniuose stenduose ir Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje (www.amvmt.lt), nurodydamas inventorizacijos vietą ir trukmę, savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (13 p.); Inventorizaciją atliekantis asmuo, inventorizavęs medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę, inventorizacijos duomenis perduoda Valstybinei miškų tarnybai (14 p.).

104. Taigi nagrinėjamam ginčui neaktualios ir tokios su pareiškėjo skundo ir pirmosios instancijos sprendimo argumentais susijusios dviejų ministrų 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu patvirtintos Tvarkos nuostatos, kuriose buvo numatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba, gavusi valstybinės ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis, “kai savaiminukų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, per 3 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoja žemės savininkus, kad šie plotai per 3 mėnesius nuo informavimo dienos bus įrašyti į Miškų valstybės kadastrą kaip miškas ir įtraukti į valstybinę miškų apskaitą, o žemės savininkai turės patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka“ (15.2.1 p.); „kai savaiminukų vidutinis amžius iki 20 metų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos šių plotų duomenis įrašo į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę ir informuoja žemės savininkus apie galimybę jiems priklausančius apaugančius mišku ne miško žemės plotus įtraukti į apskaitą.“ (15.2.2 p.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju negalima remtis tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (be kita ko, 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2562-662/2020), kuri suformuota pabrėžiant Valstybinė miškų tarnybos pareigą informuoja žemės savininkus, kaip tai numatyta ministrų 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu patvirtintos Tvarkos 15.2.1 ir 15.2.2 punktuose.

105. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kokiuose konkrečiuose 2009 m. galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta atsakovo ar kito viešojo administravimo subjekto pareiga įspėti ar informuoti žemės savininką (us) dėl inventorizacijos duomenų gavimo ir atitinkamų inventorizuotų plotų būsimo įrašymo į Miškų valstybės kadastrą (ar su tuo susijusio žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų), ir kodėl šioje byloje turėtų būti pateikti duomenis, jog ši pareiga laiku įvykdyta ir tuo sudaryta galimybė užtikrinti 3 mėnesių laiką neaiškumams pašalinti. Sprendžiant iš to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime atitinkamai pažymima, kad byloje nėra pateikti duomenys apie minėtos pareigos įvykdymą laiku, o šios pareigos laiku neįvykdžius praleistas 3 mėnesių laikas, skirtas neaiškumams pašalinti ir todėl prarasta galimybė įrodyti, kad 2008 m. fiksuoti užaugę medžiai augo būtent pareiškėjų žemės ūkio paskirties sklype, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai taikyta 2009 m. negaliojusi ministrų 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu patvirtinta Tvarka, numačiusi minėtą 3 mėnesių terminą.

106. Pabrėžtina ir tai, kad Aplinkos ministras 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu „Dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinio plano 2008–2012 metams patvirtinimo“ Nr. D1-194 (Valstybės žinios, 2007 m. balandžio 11 d., Nr. 41-1552), kuris įsigaliojo 2007 m. balandžio 12 d., vadovaudamasis Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Aplinkos ministerijos nuostatų 6.41 punktu, patvirtino Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinį planą 2008–2012 metams. Šiame plane numatyta, kad tarp 2008 m. inventorizuojamų teritorijų patenka „(duomenys neskelbtini)“ (plotas tūkst. ha – 46).

107. Taigi suinteresuoti asmenys, įskaitant ginčo žemės sklypų savininkus, galėjo nuo 2007 m. balandžio 12 d. žinoti, kad (duomenys neskelbtini) rajone 2008 m. numatyta valstybinė sklypinė miškų inventorizacija pagal Aplinkos ministro patvirtintą valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos perspektyvinį planą 2008–2012 metams.

108. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai, remdamiesi jiems anksčiau niekada nežinotų ir ginčo teritorijoje 2022 m. nesamų (neišlikusių) savaiminukų, inventorizuotų 2008 m., aplinkybe, iš esmės kelia savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos 2008 m. ir jos duomenų atitinkamo įrašymo į Miškų valstybės kadastrą 2009 m. teisėtumo klausimą. Šis aspektas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

109. Esant byloje nepaneigtam faktui, kad Miškų kadastre 2009 m. buvo teisėtai registruoti duomenys apie miško žemės plotą ginčo teritorijoje pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, 2022 m. nustačius, kad Miškų kadastre registruoto medyno neliko, nepriklausomai nuo aplinkybės, kurie savininkai (ankstesni ar dabartiniai) pagal minėtą (90 punkte nurodytą) nuosavybės socialinę funkciją ir iš jos kylančius įpareigojimus turėjo domėtis viešai paskelbta valstybine sklypine miškų inventorizacija ir galėjo būti susiję su medyno atsiradimu (užžėlimu) ir neišlikimu, nėra jokio pagrindo išregistruoti duomenis apie miško žemę pagal klaidos paaiškėjimą, numatytą Miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 punkte („paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi”) ar 30.4 punkte („paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos”). Miškų kadastre 2009 m. registruotas miško žemės plotas buvo ir išlieka atitinkančiu tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatytus medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo miškotvarkos metu ir šios žemės kaip miško įtraukimo į apskaitą reikalavimus, kurie nebuvo susieti su savaiminukų minimaliu vidutiniu amžiumi ir pareiga per tam tikrą terminą nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoti žemės savininkus apie būsimą ar atliktą inventorizuotų plotų įrašymą į Miškų valstybės kadastrą (įtraukimą į valstybinę miškų apskaitą).

110. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų detaliai nėra pasisakoma.

111. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundą atmesti.

112. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų A. P., A. R., E. I., M. N. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis