Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,

specialistei Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienos instituto lektorei dr. D. T.-M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjas nesutinka su minėta LAGK 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalimi ir mano, jog šis sprendimas priimtas nepagrįstai ir yra neteisėtas.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjo žemės sklypą patenkančio miško taksacinių sklypų duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalies ir išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalies teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiamo Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalimi buvo nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 30, 31, 32 taksaciniuose sklypuose pagal pridedamus dokumentus, t. y. į pareiškėjui priklausančio bendro ploto 1,6900 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., patenkančio 0,95 ha miško žemės ploto 0,0118 ha teritorijos dalį (medyną) prijungti prie (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 32 taksacinio sklypo, bei pakeisti 30 ir 31 taksacinių sklypų 0,4222 ha ploto teritorijoje, atitinkančioje Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmeną iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas 2020 m. gegužės 22 d. pateikė Miškų tarnybai prašymą dėl informacijos pateikimo, prašydamas konkrečiai nurodyti, kokių duomenų ir aplinkybių pagrindu Miškų tarnyba laiko, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis yra priskirta miškui, kokia dalis pareiškėjui priklausančio sklypo šiuo metu faktiškai būtų priskirta miškui ir ar miškininko V. A. 2020 m. kovo 19 d. parengtas planas ir taksoraštyje nurodyti duomenys atitinka dabartinę faktinę situaciją pareiškėjo žemės sklype.

Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašas reglamentuoja Miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenų tikslinimą (t. y. įrašymą ir keitimą). Minėto aprašo 4 punkte numatyti Miškų valstybės kadastro tikslinimo atvejai, tarp jų 4.9 punkte numatyta, jog kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog šis aprašas netaikomas įrašant ar keičiant miškų kadastro duomenis atlikus valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu (Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 1 p.).

Pažymėtina, jog patikrinimas, kuriuo pagrindu buvo priimta skundžiamo įsakymo dalis, buvo inicijuotas Miškų tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 157-20-V, vadovaujantis Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 7 punktu.

Pažymėtina, jog Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašas reglamentuoja Kadastro duomenų tikslinimą (t. y. įrašymą ir keitimą). Atkreiptinas dėmesys, jog šis aprašas netaikomas įrašant ar keičiant miškų kadastro duomenis atlikus valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu (Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 1 p.).

Kaip minėta, 2020 m. birželio 12 d. patikrinimas vietoje pareiškėjo žemės sklype buvo pradėtas, vadovaujantis Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašu, pagal pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. prašymą, siekiant nustatyti galimas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitiktis pagal faktinę esamą situaciją pareiškėjo žemės sklype, o ne keičiant miško kadastro duomenis valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu.

Miškų tarnyba, būdama Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytoja, gavusi pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. prašymą dėl miško žemės ploto pareiškėjo žemės sklype galimos neatitikties Miškų valstybės kadastro duomenims, įgijo pareigą inicijuoti patikrinimą dėl kadastro duomenų tikslinimo (Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 7 p.).

Minėtas Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 7 punktas numato, jog gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka.

Taigi, atsakovė, vadovaudamasi Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 1 ir 7 punktų nuostatomis, neturėjo teisinės pareigos informuoti ir kviesti pareiškėją ar jo atstovą į valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir šio ginčo atveju Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331, nuostatos, susijusios su informavimu suinteresuotų šalių apie atliekamą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, ginčo atveju nebuvo taikomos, nes ginčo žemės sklype nebuvo atliekama valstybinė sklypinė miškų inventorizacija.

Pažymėtina, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalis buvo inventorizuota mišku valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu 2008 metais ir tai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos 2009 m. birželio 29 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktas, VĮ (duomenys neskelbtini)kvartalo žemėlapis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys – taksoraščio taksaciniai rodikliai apie rūšinę miško sudėtį, amžių, aukštį ir skalsumą 30, 31, 32 taksaciniuose sklypuose pareiškėjo žemės sklype. Pagal minėtus inventorizacijos duomenis pareiškėjo 0,98 ha žemės sklype esantis miškas pateko į (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 30 taksacinį sklypą – 0,36 ha, į 31 taksacinį sklypą – 0,52 ha ir į 32 taksacinį sklypą – 0,10 ha, kurios buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir tai matyti iš Miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. pažymos Nr. 109875 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai). Pareiškėjo žemės sklype esančio miško taksaciniai rodikliai atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nes (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 30 taksaciniame sklype auga 0,8 skalsumo 55 metų amžiaus 26 m aukščio beržai, 55 metų amžiaus 23 m aukščio juodalksniai, 50 metų amžiaus 20 m aukščio baltalksniai, 46 metų amžiaus uosiai, gluosniai (vyraujantis medynas – beržynas), 31 taksaciniame sklype augo 17 ir 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių, liepų savaiminukai, kurių skalsumas 0,6, ir 32 taksaciniame sklype augo 17 ir 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių savaiminukai, kurių skalsumas 0,5 (tai patvirtina taksoraščio ištrauka, pažymos Nr. 109875 priedas). Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 34-04-G (redakcija nuo 2006-01-22 iki 2015-12-01), 9 punktą, inventorizacijos duomenys, įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, tampa miškų valstybės kadastro duomenimis.

Bylos duomenys patvirtino, jog patikrinimo 2020 m. birželio 12 d. metu buvo atliekamas miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje, taip pat patikrinimo metu buvo analizuojami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005–2006 m., 2009 m., 2015 m., 2018 m. aerofotoplanai, kurie buvo vertinami su faktine ginčo žemės situacija vietoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 30, 31 taksacinių sklypų, patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėtose 30-1, 31-1 taksacinių sklypų dalyse, medynai galimai buvo sunaikinti, aptiktos kirtimo atliekos, likusių pavienių medžių lajos atidengtos, likę tik pavieniai kelmai, teritorijoje atželia drebulės, beržai, juodalksniai.

Pažymėtina, jog 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. 1603 nustatytas aplinkybes apie taksaciniuose sklypuose 30-1 ir 31-1 pakitusias miško žemės naudmenas patvirtino nuoseklūs liudytojų, Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos skyriaus vyriausiųjų specialistų D. K. ir N. L., atlikusių patikrinimą ginčo žemės sklype, parodymai.

Liudytojai D. K. ir N. L. analogiškai paaiškino, jog taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1, pažymėtose patikrinimo vietoje akto 2 priede, miškų žemės naudmena – medynai galimai buvo sunaikinti, kadangi tankioje žolinėje augmenijoje buvo rasta pavienių kelmų, kirtimo atliekų – šakų, gausiai augo tanki žolinė augmenija, medyno nebuvo, o iš aerofotonuotraukų, miškų kadastro taksacinių rodiklių buvo matyti, jog anksčiau šių sklypų dalyse augo medynas.

Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais apie ginčo žemės sklypo taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su miško naudmenų pokyčiais. Liudytojų D. K. ir N. L. parodymai apie nustatytas faktines aplinkybes ginčo žemės sklypo taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Pažymėtina, jog analogiškas aplinkybes apie ginčo žemės sklypo naudmenų pokyčius patvirtino ir liudytojas L. D., nurodydamas, jog žemės sklype buvo įvykę medyno pokyčiai, tačiau pagal nustatytas faktines aplinkybes, fiksuotas patikrinimo akte ir jo prieduose, taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 ir 32-1 teritorija atitiko miško žemei keliamus reikalavimus.

Be to, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tekstiniai (taksaciniai rodikliai) ir grafiniai duomenys patvirtino, jog ginčo žemės taksaciniai sklypai 30, 31 ir 32 anksčiau 2008 metų inventorizacijos metu buvo inventorizuoti pagal rūšinę medynų sudėtį, amžių, aukštį ir skalsumą, kaip apaugę mišku žemės plotai – medynai. 2008 metų miško kvartalų žemėlapis ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (taksaciniai rodikliai) taksoraščio duomenys patvirtina, jog miško skalsumas minėtuose sklypuose buvo ne mažesnis kaip 0,3, medžių aukštis siekė ne mažiau kaip 5 metrus. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005–2006 m., 2009 m., 2015 m., 2018 m. aerofotoplanų akivaizdžiai matyti, jog ginčo žemės sklypo taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 ir 31-2 augo medžiai, matyti medžių laja. Miškų tarnybos 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. 1603 3 priedo fotonuotraukos patvirtina, jog 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo metu ginčo žemės sklypo taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 miško žemės naudmena yra miško aikštelė (galimai sunaikintas miškas), o 31-2 taksaciniame sklype žemės naudmena – medynas, ir šios žemės naudmenos atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Taigi, pirmiau nurodyti miškų valstybės kadastro taksaciniai rodikliai ir patikrinimo duomenys patvirtino, jog ginčo taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 ir 31-2 žemės naudmenos atitinka Miškų įstatyme apibrėžtą miško ir miško žemės sąvoką, todėl šių plotų pašalinti iš miškų plotų teritorijos nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo.

Akivaizdu, jog pirmiau nurodyti faktiniai sklypų duomenys, fiksuoti 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. 1603 ir jo prieduose, t. y. taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas) ir 31-2 – medynas, jungiamas prie 32 taksacinio sklypo, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 ir 20 dalyse apibrėžtą miško ir miško žemės sąvoką.

Teismui nekilo abejonių, jog (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 30-1, 31-1 taksacinių sklypų 0,4222 ha dalyje ir 0,0118 ha ploto 31-2 taksacinio sklypo dalyje miško teritorija per atitinkamą laikotarpį natūraliai ar dėl galimai neteisėtos žmonių veiklos keitėsi, ir, kaip minėta, tai matyti iš kiekybinių ir kokybinių taksacinių žemės sklypo rodiklių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005–2006 m., 2009 m., 2015 m., 2018 m. aerofotoplanų ir 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. 1603 duomenų. Pirmiau nurodyti duomenys patvirtino, jog 2020 m. birželio 12 d. vykusio patikrinimo metu ginčo žemės taksacinių sklypų dalys 30-1, 31-1, 31-2 iš esmės atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 ir 20 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimą, nors miško naudmenos buvo pakitusios, 30-1, 31-1 taksacinių sklypų dalyse susiformavo miško aikštelė, o 31-2 taksacinio sklypo dalyje augęs medynas pagal tapatų miško žemės naudmenų tipą – medyną buvo sujungtas su taksaciniame sklype 32 augusiu medynu. Tai, jog taksacinio sklypo 31-2 dalyje vyravo žemės naudmena – medynas, neabejotinai patvirtino 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. 1603 ir jo 1, 2 ir 3 priedų duomenys.

Taigi, pareiškėjo žemės sklypo taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 iki skundžiamo sprendimo priėmimo augęs medynas transformavosi į kitą miško žemės naudmeną – miško aikštelę, o 31-2 taksacinio sklypo dalyje augęs medynas dėl tapataus miško žemės naudmenų tipo buvo jungiamas su taksaciniu sklypu 32.

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 1.20 papunktyje įtvirtintas medyno apibrėžimas, jog medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių.

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 19.3 papunktyje numatyta, jog taksaciniai sklypai išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus, žemės naudmenas, funkcinę paskirtį, valdymo bei administracinę priklausomybę. Tos pačios Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 24.1.2 papunktyje nurodyta, jog miško žemės naudmenos tipas yra pirminis sklypų skyrimo požymis, nustatomas visiems sklypams. Taksacinis miško sklypas (toliau – sklypas) – vientisa kvartalo dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir jos minimalų plotą nulemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai.

Taigi, įvertinus Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 1.26 papunktyje įtvirtintą taksacinio miško sklypo apibrėžimą, akivaizdu, jog taksacinio sklypo 31-2 dalis pagal faktiškai vyraujantį žemės naudmenos tipą – medyną pagrįstai buvo sujungta su taksaciniu sklypu 32, kuriame vyravo žemės naudmenos tipas medynas.

Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės (Miškų įstatymo 2 str. 20 d.).

Miškų tarnybos 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo metu buvo pagrįstai nustatyta, jog ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 30, 31 taksacinių sklypų dalyse, patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėti 30-1, 31-1, medynai yra sunaikinti, aptiktos kirtimo atliekos, likusių pavienių medžių lajos atidengtos, likę tik pavieniai kelmai, teritorijoje atželia drebulės, beržai, juodalksniai, o 32-2 taksacinio sklypo dalyje – medynas, pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 1.26 papunktyje įtvirtintą taksacinio miško sklypo apibrėžimą, pagrįstai ir teisėtai jungiamas prie 32 taksacinio sklypo.

Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad Miškų tarnybos pareigūnas V. Č., 2020 m. rugpjūčio 26 d. atlikęs tyrimą pagal Miškų tarnybos 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo akto pastabose pateiktą nurodymą pradėti tyrimą dėl galimai sunaikinto miško, 2020 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo metu taksacinių sklypų dalyse 30-1 ir 31-1 nenustatė neteisėtų miško kirtimų atvejų, nėra reikšminga, nes, visų pirma, iš patikrinimo 2020 m. rugpjūčio 26 d. pažymos matyti, jog taksacinių sklypų 30-1 ir 31-1 dalyse faktiškai medynų nėra, medynas neatkurtas. Liudytojo V. Č., Miškų tarnybos pareigūno, atlikusio vėlesnį patikrinimą dėl neteisėto miškų kirtimo, parodymai, jog neteisėtų kirtimų nenustatė ir tai, jog patikrinimo metu iš esmės vertino, ar taksacinių sklypų dalyse 30-1 ir 31-1 medynas atkurtas, esminės reikšmės nustatytoms bylos aplinkybėms neturi, nes nepaneigia aplinkybės, jog medyno faktiškai nebuvo, jis buvo išnykęs.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog medynas galimai sunaikintas, todėl net ir tuo atveju, jeigu medynas būtų sunaikintas ne dėl neteisėtos žmogaus veiklos pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punktą, ginčo sklypo taksacinių sklypų dalys 30-1 ir 31-1, kurios transformavosi į ne miško žemės plotus dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties, būtų apskaitomas kaip miško žemė, pagal labiausiai atitinkančią miško žemės naudmeną, numatytą Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 5 priedą.

Pažymėtina, jog liudytojo J. K. parodymais teismo posėdžio metu ir jo surašytu 2019 m. liepos 17 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. A3-1907-25 nesivadovauta, kadangi jis tikrino vietoje ne ginčui aktualias (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 30, 31 taksacinių sklypų dalis, nes būtent 2019 m. liepos 17 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. A3-1907-25 pagrindu buvo priimtas kitas Miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. S-1907-57 patikslinti (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinių sklypus, pašalinant iš miško žemės plotus, kurie neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, nes nesudarė medynui reikiamo 0,3 skalsumo.

Taip pat nesivadovauta specialistės Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienos instituto lektorei dr. D. T.-M. rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje, nes specialistė teikė paaiškinimus, susijusius su ginčo teritorijos 2008 metų sklypinės inventorizacijos teisingumu, o ne nagrinėjamam ginčui aktualia teritorija, be to, vertinimą atliko tik pagal 2008 metų aerofotonuotraukas ir jų pagrindu sudarytą aerofotoplaną, į ginčo vietovę nebuvo nuvykusi. Taigi specialistės paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir pakankamai nuoseklūs, nes specialistė nevertino vietovėje ginčo sklypo faktinės situacijos, iš esmės apsiribojo tik 2008 metų sklypinės inventorizacijos vertinimu.

Patikrinimas apie galimas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitiktis užbaigiamas kadastro duomenų patikrinimo aktu, kurio forma numatyta Duomenų miškų valstybės kadastrui keitimo tvarkos aprašo 3 priede. Užpildytas patikrinimo aktas, patvirtintas patikrinimą vietoje atlikusio pareigūno parašu (Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 6.2 p.). Vadovaujantis patikrinimo išvadomis, sprendimas dėl kadastro duomenų patikrinimo priimamas Duomenų miškų valstybės kadastrui teikimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog pareiškėjo ginčijamo Miškų tarnybos sprendimo dalis, patikslinanti miškų kadastro duomenis taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 ir 31-2, buvo priimta 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo vietoje akto Nr. 1603 pagrindu, atsižvelgus į reikšmingus faktus ir sąlygas, įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, reikšmingas tikslinant kadastro duomenis. Teisinių ir faktinių pagrindų išbraukti iš miško žemės pareiškėjo žemės sklypo dalį, patenkančią į miško žemės naudmenas, taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1, 31-2 nebuvo nustatyta.

Skundžiamo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, sprendimo turinys atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus, naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjo patikslinto skundo dalyse nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Skundžiam o Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalis, kuria buvo nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 ir įpareigojimo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis palikti nenagrinėtą, naikintina kaip nepagrįsta.

LAGK nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo skundas dėl Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybai patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis bei pareiškėjo skundas dėl Miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57 panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybai išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro (duomenys neskelbtini)girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus, kuris buvo išnagrinėtas ir atmestas LAGK 2020 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21R-137(AG-59/03-2020) bei apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pažymėtina, jog pareiškėjo inicijuotas teisinis ginčas dėl Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 teisėtumo ir Miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57 teisėtumo nelaikytas ginču, kilusiu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Visų pirma, Miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. S-1907-57, kuriuo buvo nuspręsta išbraukti dalį (0,21 ha) pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ploto iš Miškų valstybės kadastro, buvo priimtas visai kitu pagrindu, nei Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. S-2006-68, kuriuo patikslintos pareiškėjo žemės sklypo miško žemės naudmenos. Minėtuose Miškų tarnybos sprendimuose buvo vertinamos skirtingos faktinės ir teisinės aplinkybės. Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) argumentai, jog pareiškėjas apskritai siekia, kad Miškų tarnyba išbrauktų pareiškėjo žemės sklypą iš Miškų kadastro, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl pirmiau minėtų skirtingų Miškų tarnybos sprendimų, kurie priimti skirtingais pagrindais, vertinant visai kitas faktines aplinkybes, yra tapatus ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalis, kuria buvo nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybai patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis palikti nenagrinėtą, naikintina kaip nepagrįsta, nes pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybai patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir pareiškėjo skundas dėl Miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57 panaikinimo nėra tapatus ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kadangi teismas pareiškėjo skundą dėl Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalies teisėtumo išnagrinėjo iš esmės atmesdamas pareiškėjo skundą dėl šio Miškų tarnybos sprendimo panaikinimo, todėl nėra pagrindo įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybai patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis byloje, priteisimo iš atsakovės.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015).

ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios. Ginčo atveju teismui panaikinus Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalį, tačiau išsprendus pareiškėjo ginčą iš esmės ir pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovei lieka nepatenkintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti skundžiamo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjo D. D. skundo dalį dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 ir įpareigojimo Valstybinei miškų tarnybai patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjo D. D. patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo D. D. prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.