Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

6. Teismas, įvertinęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, (toliau – ir Duomenų teikimo tvarkos aprašas), 1 ir 7 punktų nuostatas, pažymėjo, kad Tarnyba neturėjo teisinės pareigos informuoti ir kviesti pareiškėją ar jo atstovą į miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir šio ginčo atveju Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331, nuostatos, susijusios su suinteresuotų šalių informavimu apie atliekamą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, nebuvo taikomos, nes Ginčo sklype nebuvo atliekama valstybinė sklypinė miškų inventorizacija.

10. Teismui nekilo abejonių, jog Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 30-1, 31-1 taksacinių sklypų 0,4222 ha dalyje ir 0,0118 ha ploto 31-2 taksacinio sklypo dalyje miško teritorija per atitinkamą laikotarpį natūraliai ar dėl galimai neteisėtos žmonių veiklos keitėsi, ir tai matyti iš kiekybinių ir kokybinių taksacinių žemės sklypo rodiklių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005–2006 m., 2009 m., 2015 m., 2018 m. aerofotoplanų ir Patikrinimo akto duomenų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo žemės sklypo taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 iki skundžiamo sprendimo priėmimo augęs medynas transformavosi į kitą miško žemės naudmeną – miško aikštelę, o 31-2 taksacinio sklypo dalyje augęs medynas dėl tapataus miško žemės naudmenų tipo buvo jungiamas su taksaciniu sklypu 32.

19.3 papunkčio, 1 priedo 24.1.2 papunkčio nuostatas, 1 priedo 1.26 papunktyje įtvirtintą taksacinio miško sklypo apibrėžimą, pažymėjo, jog Ginčo sklypo taksacinio sklypo 31-2 dalis pagal faktiškai vyraujantį žemės naudmenos tipą – medyną pagrįstai buvo sujungta su taksaciniu sklypu 32, kuriame vyravo žemės naudmenos tipas medynas.

12. Teismas, vadovaudamasis Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 ir 20 dalių nuostatomis, sprendė, kad Miškų tarnybos 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo metu buvo pagrįstai nustatyta, jog ginčo teritorijoje Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 30, 31 taksacinių sklypų dalyse, Patikrinimo akto 2 priede pažymėti 30-1, 31-1, medynai yra sunaikinti, aptiktos kirtimo atliekos, likusių pavienių medžių lajos atidengtos, likę tik pavieniai kelmai, teritorijoje atželia drebulės, beržai, juodalksniai, o 32-2 taksacinio sklypo dalyje – medynas, pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 1.26 papunktyje įtvirtintą taksacinio miško sklypo apibrėžimą, pagrįstai ir teisėtai jungiamas prie 32 taksacinio sklypo.

15. Teismas byloje nesivadovavo liudytojo J. K. parodymais teismo posėdžio metu ir jo surašytu 2019 m. liepos 17 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. A3-1907-25, kadangi jis tikrino vietoje ne ginčui aktualias Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 30, 31 taksacinių sklypų dalis, nes būtent 2019 m. liepos 17 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. A3-1907-25 pagrindu buvo priimtas kitas Miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. S-1907-57 patikslinti Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinių sklypus, pašalinant iš miško žemės plotus, kurie neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, nes nesudarė medynui reikiamo 0,3 skalsumo.

16. Teismas byloje taip pat nesivadovavo specialistės Vytauto Didžiojo universiteto (duomenys neskelbtini) lektorės dr. D. T.-M. rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje, nes specialistė teikė paaiškinimus, susijusius su ginčo teritorijos 2008 metų sklypinės inventorizacijos teisingumu, o ne nagrinėjamam ginčui aktualia teritorija, be to, vertinimą atliko tik pagal 2008 metų aerofotonuotraukas ir jų pagrindu sudarytą aerofotoplaną, į ginčo vietovę nebuvo nuvykusi, todėl teismas sprendė, kad specialistės paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir pakankamai nuoseklūs.

18. Teismas skundžiamą LAGK sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis palikti nenagrinėtą, panaikino kaip nepagrįstą, nes nustatė, kad Komisija nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybai patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis bei pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-1907-57 panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybai išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus, yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo skundas dėl Miškų tarnybos Sprendimo dalies teisėtumo teisme išnagrinėtas iš esmės, konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo Miškų tarnybai patikslinti ginčo žemės sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

21. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatavęs, kad ginčo atveju teismui panaikinus LAGK sprendimo dalį, tačiau išsprendus pareiškėjo ginčą iš esmės ir pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui liko nepatenkintas.

III.

23.1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai skundžiamo sprendimo dalimi iš esmės įteisino Valstybinės miškų tarnybos neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą valdžia, dokumentų klastojimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčo esmės, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo ir jo suinteresuotų darbuotojų paaiškinimais, aiškiai ignoruodamas ne tik pareiškėjo rašytinius įrodymus, bet ir Valstybinės miškų tarnybos darbuotojo V. Č. teismo posėdžio metu išsakytą pripažinimą, kad neteisingai surašė patikrinimo dokumentą.

23.2. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovas darė spaudimą specialistės, Vytauto Didžiojo universiteto (duomenys neskelbtini) dr. D. T.-M., darbovietei dėl Tarnybai nepalankios išvados pateikimo.

23.3. Pirmosios instancijos neįvertino, kad atsakovo Sprendimas buvo priimtas nesant jokio pagrindo, atsakovui piktnaudžiaujant valdžia, teismas taip pat neįvertino, kad nagrinėjamas kitas ginčas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

24.1. Pareiškėjas savo skunde teismui aiškiai suformulavo ginčo dalyką, t. y. Tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalies ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 (AG-650/03-2020) dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

24.2. Tarnyba teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjo Ginčo sklypą patenkančio miško taksacinių sklypų duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę. Jei būtų panaikintas Tarnybos Sprendimas, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre liktų registruoti duomenys apie mišką ir miško žemę, buvę iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, t. y. duomenys, kurie neatitinka faktinės situacijos.

24.3. Tarnyba nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad bylą nagrinėjusi teisėja klaidino pareiškėją kartodama, kad teismas nagrinėja ginčą tik dėl Sprendimo Nr. S-2006-68 dalies ir jo priėmimo aplinkybių ir nenagrinėja aplinkybių, kurios buvo 2008 metais inventorizuojant ginčo sklypą, nes pareiškėjas šioje byloje neginčijo 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, neprašė teismo pripažinti šios inventorizacijos neteisėta, o taip pat neprašė teismo pripažinti duomenų, surinktų 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, neteisėtais ir negaliojančiais.

24.4. Tarnyba pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos teisėtumo, todėl neperžengė administracinės bylos nagrinėjimo ribų. Teismas, spręsdamas ginčą nagrinėjamoje byloje, privalėjo vadovautis 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu surinktais ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotais duomenimis, nes jie nėra nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantys.

24.5. Tarnyba taip pat visiškai nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismas peržengė administracinės bylos nagrinėjimo ribas, nes jis iš esmės išnagrinėjo ginčą, kuris yra nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI3-118-644/2021, ir pažymi, jog minimoje byloje pareiškėjas taip pat neprašo teismo pripažinti 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos neteisėta, ar pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais duomenų, surinktų 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, nes minimos bylos ginčo dalyku yra 2019 m. liepos 25 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimas Nr. S-1907-57 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 21R- 137(AG-59/03-2020).

24.6. Tarnyba nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais subjektyviais motyvais dėl liudytojo V. Č. duotų parodymų administracinėje byloje vertinimo, bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl minėto liudytojo parodymų. Tarnyba akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl galimai neteisėtų kirtimų, o taip pat nebuvo sprendžiami administracinės atsakomybės ir / ar galimai padarytos žalos aplinkai klausimai.

24.7. Tarnyba nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais subjektyviais motyvais dėl specialistės, Vytauto Didžiojo universiteto (duomenys neskelbtini) lektorės dr. D. T.-M. duotų rašytinių ir žodinių paaiškinimų administracinėje byloje vertinimo, bei mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių paaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalies ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 21R-777 dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 dalimi, kurią pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti, buvo nuspręsta prijungti 0,0118 ha teritoriją prie Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 32 taksacinio sklypo ir pakeičiant 0,4222 ha ploto teritorijai, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus miško žemei keliamus reikalavimus miško žemės naudmeną iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).

27. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamo LAGK sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. S-2006-68 ir įpareigojimo Tarnybai patikslinti Ginčo sklypo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis palikti nenagrinėtą, kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Sprendimo dalis patikslinanti Miškų kadastro duomenis taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 ir 31-2 buvo priimta Patikrinimo akto pagrindu, atsižvelgus į reikšmingus faktus ir sąlygas, įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, reikšmingas tikslinant kadastro duomenis, o teisinių ir faktinių pagrindų išbraukti iš miško žemės pareiškėjo Ginčo sklypo dalį, patenkančią į miško žemės naudmenas, taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1, 31-2, nebuvo nustatyta.

28. Pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo skundo dalis buvo atmesta ir apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas neatskleidė ginčo esmės bei peržengė skundo ribas.

29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

30. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, be kita ko, pabrėždamas, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo teiginiais, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir rėmėsi atsakovo darbuotojų paaiškinimais, nevertino, jog nagrinėjamas kitas ginčas, nesirėmė pareiškėjo liudytojų parodymais bei išvada, todėl galbūt net buvo šališkas.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo skundo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčijamo Sprendimo dalis patikslinanti miškų kadastro duomenis yra teisėta ir pagrįsta, Sprendimo turinys atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

32. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Co?me ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

33. Pareiškėjas savo abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo iš esmės grindžia nesutikimu su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, skundo argumentų atmetimu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien tai, kad teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip tai vertina pareiškėjas, savaime nereiškia, jog teismas šias aplinkybes įvertino nevisapusiškai ar šališkai. Aplinkybė, kad teismas pritaria vienos iš ginčo šalių argumentams ir juos pakartoja teismo sprendimo motyvuose, savaime nepaneigia teismo objektyvumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį pareiškėjų argumentų (pvz., dėl to, kad teismas nesivadovavo liudytojo J. K. parodymais ir jo surašytu 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo aktu, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto (duomenys neskelbtini) lektorės dr. D. T. – M. rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais) pripažino neesminiais ir nesusijusiais su nagrinėtu ginču, nes teismas pagrįstai sprendė, jog surašyto 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo akto pagrindu buvo priimtas kitas Tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr.S-1907-57, kurio teisėtumas nagrinėjamas kitoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-25-677/2022, o specialistės teikti paaiškinimai buvo susiję su 2008 m. sklypinės inventorizacijos teisingumu. Taip pat pažymėtina, jog V. Č. 2020 m. rugpjūčio 26 d. atliktas patikrinimas (kurį atliktus buvo parengta patikrinimo pažyma Nr. N-7K-01-02-02) nors ir buvo pradėtas pagal šioje byloje nagrinėjamo 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo akto nurodymą (pradėti tyrimą dėl galimai sunaikinto miško), tačiau buvo atliktas jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo ir nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Pripažintina, kad pareiškėjų teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą nepagrįsti.

34. Pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-25-644/2022. Prašyme pareiškėjas nurodo, jog minėtoje byloje jis iš esmės ginčija 2008 m. atlikto ginčo žemės sklypo inventorizacijos teisėtumą ir įrodinėja, kad Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksaciniai sklypai nepagrįstai buvo pripažinti mišku ir reikalauja įpareigoti Tarnybą išregistruoti iš miškų kadastro Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019). Vien ta aplinkybė, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo sustabdyti bylą, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo kokiu pagrindu prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl dalies Tarnybos Sprendimo patikslinti miškų kadastro duomenis, priimto atliktus Anykščių urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 30 ir 31 taksacinių sklypų patikrinimą vietoje esamai būklei įvertinti, teisėtumo, o pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. eI3-25-644/2022 ginčijamas Miškų tarnybos 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. S-1907-57, kuriuo buvo nuspręsta išbraukti dalį (0,21 ha) pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ploto iš miškų valstybės kadastro, taip pat reiškiamas reikalavimas dėl Tarnybos įpareigojimo išregistruoti iš miškų valstybės kadastro 31 ir 32 taksacinius sklypus. Taigi, nors administracinės bylos ir yra susijusios, tačiau skiriasi nagrinėjamų bylų dalykai ir bylose nustatinėjamos skirtingos aplinkybės (faktai), todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos stabdymo netenkintinas.

38. Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

39. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo priėmimas grindžiamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu, institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, informacijos teisingumo principu, kuris reiškia, kad informacija, įskaitant vidaus administravimo informaciją, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, yra teisinga tol, kol nenuginčyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui mainų sutartimi nuo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosavybės teise priklauso Ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, sklypo naudmenas sudaro: 0,97 ha žemės ūkio naudmenų plotas (ariama žemė); 0,55 ha miško žemė, 0,0900 ha kelių ir 0,0800 ha kitos žemės.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo Ginčo sklype esantis miško žemės plotas, patenkantis į Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 1092 kvartalo 30, 31, 31a, 31b, 32 ir 150 taksacinius sklypus, buvo inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu ir 2009 m. liepos 9 d. registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2009 m. birželio 29 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktą.

42. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog bylą nagrinėjusi teisėja klaidino pareiškėją, teigdama, kad teismas nagrinėja ginčą tik dėl Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalies ir nenagrinėja aplinkybių, kurios buvo 2008 metais inventorizuojant ginčo sklypą, bet vis tiek savo sprendime pasisakė dėl 2008 metų ginčo sklypo inventorizacijos teisėtumo, ir taip iš esmės išnagrinėjo ginčą, kuris yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-118-644/2021.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2008 m. atliktos valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenys nebuvo ginčijami nagrinėjamoje byloje, o pirmosios instancijos teismas dėl 2008 m. atliktos inventorizaciją pasisakė tuo aspektu, jog sprendimas registruoti duomenis Miškų kadastre yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl laikomas teisingu (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktas). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl 2008 m. atliktos ginčo sklypo inventorizacijos teisėtumo, nes, kaip jau buvo minėta, teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir todėl nesivadovavo specialistės dr. D. T.-M. paaiškinimais, susijusiais su 2008 m. sklypinės inventorizacijos atlikimu, taip pat nevertino kitų su 2008 m. inventorizacija susijusių pareiškėjo pateiktų įrodymų (UAB „Geodera“ aiškinamojo rašto ir plano, 2001 m. birželio 15 d. vaizdo įrašo). Esminis byloje nagrinėto ginčo dalykas yra Sprendimas Tarnybos priimtas pagal 2020 m. birželio 12 d. atlikto patikrinimo vietoje rezultatus, kurio metu buvo vertinama kadastro duomenų atitiktis esamai situacijai ir nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypo taksacinių sklypų dalyse 30-1, 31-1 iki skundžiamo sprendimo priėmimo augęs medynas transformavosi į kitą miško žemės naudmeną – miško aikštelę, o 31-2 taksacinio sklypo dalyje augęs medynas dėl tapataus miško žemės naudmenų tipo sujungtas su taksaciniu sklypu 32. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai dėl 2008 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo teisėtumo vertintini kaip nesusiję su byloje pareikštų reikalavimų (panaikinti Sprendimo dalį) išsprendimu ir dėl to atmestini.

44. Ginčijama Sprendimo dalimi kadastro duomenys buvo patikslinti išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos 2005-2006 m., 2009 m., 2015 m. ir 2018 m. aerofotoplanus, taip pat patikrinimo metu nustačius, jog patikrinimo akte pažymėtose 30-1 ir 31-1 taksacinių sklypų dalyse, medynai galimai buvo sunaikinti (aptiktos kirtimo atliekos, likusių pavienių medžių lajos atidengtos, likę pavieniai kelmai, atželia drebulės, beržai, juodalksniai), 0,4222 ha ploto teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė).

45. Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punkte apibrėžiant miško žemę, jai priskiriami taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant byloje nepaneigtam faktui, kad Miškų kadastre iki patikrinimo ginčo teritorijoje buvo teisėtai registruoti duomenys apie mišką ir miško žemę, taip pat nustačius, kad medynų neliko (buvo sunaikinti), ginčijamu Sprendimu kadastro duomenys buvo pagrįstai patikslinti pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis. Tarnyba, būdama valstybinių miškų kadastro tvarkytoja, 2020 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. 1603 nustačiusi miškų kadastro duomenų neatitiktis, įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis.

46. Byloje ginčijama Sprendimo dalimi atlikti miškų valstybės kadastro duomenų pakeitimai yra atlikti teisėtai, todėl pareiškėjo skundas buvo pagrįstai atmestas. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui; skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

47. Galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.