Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir G. S. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybinė įmonė „Valstybinė miškų urėdija“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjai G. S. ir G. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. S-2010-75 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymas (toliau – ir Prašymas) išregistruoti visą Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras); 2) įpareigoti Tarnybą išregistruoti Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinį sklypą iš Kadastro.

2.1. Pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį 2013 m. kovo 25 d. G. S. įsigijo 5,5786 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Mikėnų k., Užpalių sen., Utenos r. (toliau – ir žemės sklypas), kurį kartu su G. S. valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įsigyjant žemės sklypą, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje, tiek viešame registre, tiek žemės sklypo plane nebuvo jokių duomenų apie miško naudmenas šiame sklype. Visą laiką pareiškėjai žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai, nes sklype įrengtas bitynas. Žemės sklype buvo tik retai sudygusių savaiminukų grupė, kuriems savininkai leido augti, nes tai buvo reikalinga jų bitynui (daliniam pavėsiui aviliams).

2.2. 2018 m. birželio mėn. pareiškėjai turėjo inicijuoti šio žemės sklypo ribų matavimą, nes paaiškėjo, kad sklypo ribos persidengia su gretimai esančiu. Matininkas, atlikęs reikiamus matavimus, be kita ko, informavo pareiškėjus, kad, prieš atvykdamas į vietovę, Kadastre tikrino žemės sklypo kadastro duomenis ir pastebėjo, jog sklype dar 2010 m. yra inventorizuotas miško plotas. Tokia situacija visiškai netenkina pareiškėjų, nes sklypas buvo įsigytas ir yra itin tinkamas veisti bites, todėl medžiai sklype turi būti atitinkamo tankio, aukščio ir pan., kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos (pavėsis, apšvietimas, užuovėja ir pan.) aviliams. Todėl medžius (ar jų vienetus) savininkams ateityje bus būtinybė iškirsti, o to negalima daryti teritoriją inventorizavus mišku.

2.3. Pareiškėjai 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją (toliau – ir Urėdija) su prašymu patikslinti miškų inventorizacijos duomenis jų sklype, nes inventorizacija atlikta neteisingai. 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktas. 2018 m. rugsėjo 12 d. G. S. gavo atsakymą iš Tarnybos, kad, atsižvelgiant į Urėdijos 2018 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. S-1174, Kadastro duomenys apie miškus pareiškėjų sklype buvo atnaujinti. Iš pridėto miškų žemėlapio fragmento buvo matyti, kad sklype buvęs inventorizuotas vienas miško plotas buvo išskirtas į du, buvusią juos jungiančią dalį išbraukus iš miškų. Taip pat buvo patikslintos miško išorinės ribos, jas susiaurinus. Buvęs Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 sklypas tapo sklypais 40 ir 40a. Pastarasis jungiasi su miško sklypu 39.

2.4. G. S. su 2018 m. lapkričio 5 d. patikslintu prašymu kreipėsi į Urėdiją, prašydamas Vyžuonų girininkijos 236 kvartale 40 taksacinį sklypą, esantį jo žemės sklype, išbraukti iš Kadastro. 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. S-235 Urėdija pranešė, kad Tarnyba informavo, jog duomenys pareiškėjų žemės sklype jau buvo atnaujinti, o pakartotinai miškų inventorizacijos duomenų nebus siūloma tikslinti. Nesutikdamas su tokiu atsakymu, kuris iš esmės buvo nemotyvuotas, 2019 m. kovo 18 d. G. S. vėl kreipėsi į Urėdijos direktorių nurodydamas, kodėl, jo nuomone, 2009 m. inventorizacija buvo atlikta neteisingai, o būtent, kad 236 kvartalo 40 sklypo taksacijos metu nebuvo reikiamo kiekio medelių 1 ha. Urėdija 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. S-653 persiuntė Tarnybos 2019 m. gegužės 27 d. atsakymą Nr. R6-2894, kuriame atsakovas tik formaliai informavo, kad miško duomenys jau buvo patikslinti ir jie pakartotinai keičiami nebus, tačiau nemotyvavo dėl medelių kiekio 1 ha (inventorizacijos metu).

2.5. Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 6 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, nesutikdami su miškų inventorizacijos duomenimis taksaciniame sklype 40, prašė šį sklypą išregistruoti iš Kadastro. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R2-1800-(39.4) nurodė, kad miškų duomenų patikslinimas buvo atliktas ir pakartotinai nebebus atliekamas, be to, 2009 m. inventorizacija buvo atlikta teisingai ir tai neva patvirtino Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pareigūnas. Kokiu pagrindu pastarasis pareigūnas nustatė inventorizacijos, atliktos 2009 m., teisingumą, nepaaiškinta, nepagrįsta, nemotyvuota.

2.6. Pareiškėjai, būdami įsitikinę, kad 2009 m. Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 40 taksacinis sklypas buvo neteisėtai ir neteisingai inventorizuotas mišku, kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-727-644/2020 buvo panaikintas Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. R2-1800-(39.4) „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ ir Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio.

2.7. Sprendimu tik iš dalies buvo patenkintas pareiškėjų prašymas ir iš Kadastro buvo išregistruota tik dalis Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinio sklypo, nors pareiškėjai pagrįstai prašė išregistruoti visą šį sklypą, kaip 2009 m. neteisėtai ir nepagrįstai inventorizuotą ir 2010 m. dėl tų pačių priežasčių neteisėtai ir nepagrįstai įregistruotą Kadastre. Nors teismas buvo įpareigojęs priimti motyvuotą sprendimą, nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo, tačiau šių reikalavimų atsakovas neįvykdė, skundžiamas Sprendimas pagrįstas ne objektyviais (faktiniais) duomenimis, o subjektyvia atsakovo nuomone. Nenurodytos objektyvios priežastys dėl savaiminukų skaičiaus ir amžiaus inventorizacijos metu, nepanaikinti prieštaravimai tarp šių duomenų inventorizacijos metu ir šiuo metu žemės sklype augančių medžių. Skirtumas tarp inventorizacijos metu nustatytų savaiminukų skaičiaus ir patikrinimo metu surastų medžių (jų kelmų) yra labai didelis, t. y. skiriasi apie 15 kartų.

2.8. Teritorija, inventorizuota mišku, neatitiko ir neatitinka reikalavimų nei dėl savaiminukų amžiaus, nei dėl jų kiekio 1 hektare, todėl negalėjo būti įtraukta į Kadastrą kaip miškas. 2009 m. žemės sklypas negalėjo būti įtrauktas į Kadastrą, nes nebuvo priimtas joks teisės aktas, nustatantis įtraukimo tvarką. 2009 m. inventorizacijos duomenys ne tik neteisėti (nes rinkti vadovaujantis teisės aktu, kuris prieštaravo aukštesnės galios teisės aktui), tačiau ir neteisingi, kadangi neatitiko kriterijaus dėl savaiminukų skaičiaus.

2.9. Atsakovas 2020 m. spalio 20 d. patikrinimo metu ginčo teritorijoje nustatė 67 kelmus (ne kelis tūkstančius) ir 58 augančius medžius. Pareiškėjų nuomone, šie atsakovo pateikti duomenys ir 2009–2010 m. aerofotonuotraukos akivaizdžiai įrodo Kadastro duomenų neteisingumą.

2.10. Sprendimas yra nepagrįstas faktiniais duomenimis (dėl to laikytinas nemotyvuotu), neteisėtas (nes grindžiamas 2009 m. neteisėtai surinktais duomenimis), todėl turi būti panaikintas. Neteisingi duomenys privalo būti ištaisyti, t. y. atsakovas įpareigotinas išregistruoti Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinį sklypą iš Kadastro.

2.11. Iki pat 2018 m. pareiškėjai nežinojo apie tai, kad jų privačiame žemės sklype yra miško naudmenos. Sklypą įsigijo iš valstybės, tačiau jokie duomenys, kad ginčo teritorija jau buvo registruota kaip miškas jiems nebuvo pateikti. Nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei žemės sklypo plane, nei VĮ Registrų centro išduotuose dokumentuose duomenų apie miško naudmenas nebuvo ir iki šiol nėra. Tokie duomenys neužfiksuoti ir 2008 m., 2010 m. žemėtvarkos projekto rengimo (papildymo) ir 2010 m. sklypo ženklinimo metu, tai patvirtina projekto rengėjo ir matininko liudijimai.

2.12. Atsakovui savavališkai nevertinant jokių objektyvių aplinkybių, konkrečios teritorijos ypatumų, inventorizavus ir įregistravus mišką, nebuvo atsižvelgta, kad ginčo teritorijoje (po registruotu mišku) yra įrengta melioracijos sistema. Miškas virš melioracijos sistemų prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ patvirtintam Melioracijos techninio reglamento (toliau – ir Melioracijos techninis reglamentas) 53 punktui. Dėl melioracijos sistemų žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos (Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos).

2.13. Pareiškėjų manymu, patikrinimas atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, į bylą nepateikti faktiniai duomenys, kuriais remiantis būtų galima įsitikinti patikrinimo akte užfiksuotų duomenų objektyvumu. Pareiškėjai nebuvo leista susipažinti su faktiniais duomenimis, kurių pagrindu surašyta taksacinių rodiklių pažyma vietoje.

2.14. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino 2009 m. duomenų nustatymo ir 2010 m. duomenų įregistravimo neteisėtumo ir nepagrįstumo aplinkybių, pažeidė patikrinimo procedūras, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.1. Miško žemės plotas, patenkantis į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kadastre registruotas 2010 m. birželio 25 d. kaip Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 40 taksacinis sklypas, pagal 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2010 m. birželio 18 d. raštu Nr. 516 „Dėl miškų inventorizacijos duomenų bazių perdavimo“ ir 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 34-04-G (toliau – ir Aprašas), 9 punktas nurodė, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa Miškų valstybės kadastro duomenimis.

4.2. 2019 m. rugpjūčio 6 d. G. S. Tarnybai pateikė prašymą „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ išregistruoti miško plotą žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R2-1800-(39.4) „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ atsisakė išregistruoti miško plotą žemės sklype, nurodydama, kad tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Minėtą raštą Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-727-644/2020 panaikino kaip neatitinkantį esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tarnyba, vykdydama minėtą teismo sprendimą, dalyvaujant pačiai pareiškėjai G. S., atliko Kadastro duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta ir užfiksuota (2020 m. spalio 20 d. Miškų kadastro duomenų Patikrinimo aktas Nr. 1681 (toliau – ir Patikrinimo aktas), jog Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėta 40-2) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai priskirta žemės ūkio naudmenos, o 40 taksacinio sklypo dalis, kurioje auga apie 21 metų 16 m aukščio, 20 cm skersmens, 0,5 skalsumo beržo medynas, atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atitinkamai vadovaujantis šiais duomenimis šioje byloje skundžiamu Sprendimu atsakovas teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjų sklypą patenkančio miško taksacinio sklypo duomenis Kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę. Atsakovas 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. R2-2674-(39.4) „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ informavo pareiškėjus apie atliktą patikrinimą vietoje, priimtą sprendimą dėl Kadastro duomenų patikslinimo ir nurodė visas faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis buvo atsisakyta išregistruoti visą miško plotą žemės sklype, todėl skundas atmestinas. Kadastro objekto išregistravimo pagrindų nebuvo nustatyta.

4.3. Nagrinėjamu atveju Miškotvarkos skyriaus vyriausiesiems specialistams nebuvo pavesta vykdyti miškotvarkos darbų, t. y. atlikti sklypinę miško inventorizaciją, jiems buvo pavesta tik atlikti Kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Todėl pareiškėjų argumentai dėl sklypinės inventorizacijos netinkamo atlikimo yra nepagrįsti.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas G. S. 2013 m. kovo 25 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 5,5786 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Mikėnų k., Užpalių sen., Utenos r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodyta kaip žemės ūkio. Miško žemės plotas, patenkantis į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Kadastre registruotas 2010 m. birželio 25 d. kaip Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 40 taksacinis sklypas, pagal 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2010 m. birželio 18 d. raštu Nr. 516 „Dėl miškų inventorizacijos duomenų bazių perdavimo“ ir 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Pareiškėjai 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Urėdiją su prašymu patikslinti Kadastro ir valstybinės miškų inventorizacijos duomenis žemės sklype. Tarnyba 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. S-1809-17 patikslino Kadastro duomenis apie Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 39 ir 40 taksacinius sklypus pagal Urėdijos pateiktus dokumentus ir išbraukė iš miško 0,32 ha žemės plotą. G. S. su 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ kreipėsi į Tarnybą, prašydamas išregistruoti miško plotą (Vyžuonų girininkijos 236 kvartalas, 40 taksacinis sklypas) jam priklausančiame žemės sklype. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R2-1800-(39.4) „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad Kadastro duomenys jau buvo patikslinti Tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. S-1809-17, o išregistruoti miško žemės plotą (Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 miško žemės taksacinį sklypą) iš Kadastro nėra pagrindo. Pareiškėjams inicijavus teisminį ginčą, Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. R2-1800-(39.4) Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-727-644/2020 buvo panaikintas kaip neatitinkantis esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą. Šioje byloje skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Tarnybai iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo G. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą dėl 40 taksacinio sklypo, patenkančio į pareiškėjų žemės sklypą, išregistravimo iš Kadastro.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 30.3 punkte įtvirtinta, jog Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi. Vykdant teismo sprendimą pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymo pagrindu Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 301-20-V buvo atliktas 40 taksacinio sklypo Kadastro duomenų patikrinimas vietoje. Atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, jog Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinio sklypo dalis (Patikrinimo vietoje akto 2 priede geltona spalva pažymėta 40-2) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, jog šia apimtimi miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai priskirtos žemės ūkio naudmenos. Skundžiamu Sprendimu buvo patikslinti Kadastro duomenys ir Patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėtos 40-2 dalys išbrauktos iš Kadastro ir dėl to byloje ginčo nekyla. Ginčas kilo dėl kitos Patikrinimo akto dalies, kurioje nurodyta, jog Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinio sklypo dalyje (Patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėta 40-1) auga apie 21 metų 16 m aukščio, 20 cm skersmens, 0,5 skalsumo beržo medynas. Minėtoje Patikrinimo akto dalyje nurodyta, jog Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinio sklypo dalis, Patikrinimo vietoje akto 2 priede pažymėta 40-1, atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – medynas. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai išreiškė abejones dėl Patikrinimo akto pagrįstumo, tačiau jame užfiksuotas aplinkybes patvirtino liudytojais byloje apklausti D. K. ir N. L. Šias aplinkybes patvirtino prie Patikrinimo akto pateiktos Ištraukos iš Miškų kadastro, fotonuotraukos, Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo Taksacinės kortelės duomenys (Patikrinimo akto 4 priedas), kuriuose užfiksuoti tikrinamo objekto požymiai pagal Aprašo 5 priedo reikalavimus. Šie duomenys iš esmės atitinka informaciją, dokumentus, kurių pagrindu buvo registruoti Kadastre (Miškų kvartalo žemėlapio duomenys, Miškų valstybės kadastro fragmentai, pateikti į bylą Nr. eI3-727-644/2020).

8. Teismas pažymėjo, kad taksacinėje kortelėje nurodytas ginčui reikšmingas medžių skalsumo rodiklis sudaro 0,5 (fiksuoti miško žemei pakanka ne mažesnio skalsumo koeficiento kaip 0,3). Skalsumo sąvoka nėra įtvirtinta miškotvarkos darbus, miškotvarkos specialistų patikrinimo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais. Skalsumas Lietuvos Respublikos terminų banke apibrėžiamas kaip medžių gausą medyne apibūdinantis rodiklis, išreiškiamas medžių skerspločių sumos arba medžių skaičiaus ir atitinkamo etaloninio medyno rodiklio santykiu. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 24.2.2.7 punkte nurodyta, kad vizualinės su matavimo elementais inventorizacijos būdu medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, iš patirties pagal lajų glaudumą. Esant nepakankamai patirčiai rekomenduojama naudoti kampinės apskaitos barelius, matuojant juos tipingose sklypo vietose. Atrankiniu instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose skalsumas apskaičiuojamas pagal matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris (11 priedas) parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį. Atsakovo paaiškinimai ir liudytojų D. K. bei N. L. parodymai patvirtino, jog šių reikalavimų buvo laikytasi. Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjai nesutiko su atliktais medžių ir aptiktų kelmų skersmens matavimais (rodiklis D), kurie reikšmingi skalsumui ir medžių amžiui nustatyti, savaime nepaneigė jų teisingo nustatymo.

9. Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, jog patikrinime dalyvavę Miškotvarkos skyriaus vyriausieji specialistai ginčo sklype nustatė augančių 58 beržų ir rastų 67 beržų kelmų tikslias vietas, pamatavo visų augančių medžių skersmenis 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio ir kelmų skersmenis, pasirinktinai pamatavo 8 augančių beržų aukštį, nustatė vidutinį medžių amžių pagal medžio rieves. Patikrinimo metu buvo naudojamasi specialiais prietaisais – prieaugio grąžtu, GPS imtuvu, kampinio matavimo prietaisu. Atsakovo rašytiniais paaiškinimais, kuriuos patvirtino liudytojų parodymai, nustatyta, jog atliekant matavimus specialiais prietaisais buvo iš esmės laikomasi Instrukcijos 9–11 prieduose numatytų reikalavimų. Užpildant taksacinę kortelę, vadovautasi Taksacinės kortelės pildymo klasifikatoriais ir normatyvais, numatytais Instrukcijos 16.1 priede, nurodant tikrinamo medyno požymius pagal vidutinius rodiklius. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjams nesutinkant su jais, tačiau į bylą nepateikus specialiomis žiniomis grįstų juos paneigiančių duomenų, teismas neturėjo pagrindo abejoti patikrinimo rezultatais, atliktais ir užfiksuotais kompetentingų miškotvarkos srityje specialių žinių ir patirties turinčių specialistų. Be to Patikrinimo aktas atitiko Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V, 5 priedo formos ir turinio reikalavimus.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjų iniciatyva į bylą pateiktų matininko J. D. ginčo žemės sklype atliktų matavimų schemų negalima laikyti patikimais įrodymais, nes į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių minėto matininko kompetenciją atlikti specialius užsakymus miškotvarkos srityje.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog taksacinė kortelė patikrinimą atlikusių specialistų buvo pildoma Tarnybos patalpose, remiantis jų užrašais vietoje. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog į bylą nebuvo pateikta faktinių duomenų, kurių pagrindu buvo nustatyti ir užpildyti takasacinės kortelės rodikliai, nesudaro pagrindo patikrinimo rezultatų neteisėtumui konstatuoti, nes atliekant tokio pobūdžio patikrinimą nėra teisės aktais įtvirtinti reikalavimai pateikti sklypinę miško inventorizaciją patvirtinančius detalius duomenis, kurių šioje byloje iš esmės siekia pareiškėjai.

12. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog Miškotvarkos skyriaus vyriausiesiems specialistams nebuvo pavesta vykdyti miškotvarkos darbų, t. y. atlikti sklypinę miško inventorizaciją, o pavesta atlikti Kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus jau atliktos sklypinės miško inventorizacijos požiūriu (vykdant teismo sprendimą). Miškotvarkos specialistams buvo pavesta tikrinti, ar ginčo teritorija atitinka požymius miškui tik 40 taksacinio sklypo ribose, todėl pareiškėjų pretenzijas dėl nepriskyrimo miškui (skirtingų kriterijų taikymo) teritorijos su medžiais už takasacinio sklypo ribų teismas laikė nepagrįstomis.

13. Teismas sprendė, jog pagal Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis matyti, kad dalyje žemės sklypo buvo nustatytos inventorizacijos klaidos dėl žemės naudmenų nepagrįsto priskyrimo miškui, todėl minėta dalis, Patikrinimo akte pažymėta 40-2, Sprendimu išbraukta iš Kadastro. Kitos tikrintos ginčo sklypo dalies nebuvo pagrindo išbraukti iš Kadastro, į bylą pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių šią išvadą, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl kitų kriterijų, numatytų Miško 2 straipsnio 8 dalyje, miško žemei atitikties. Nustatyta, jog tikrintas plotas, kuris atitinka miškui keliamus reikalavimus, ne mažesnis kaip 0,1 hektaro (konkrečiu atveju 0,3703 ha), vidutinis medžių aukštis 16 metrų, t. y. ne mažesnis kaip 5 metrai. Pagal minėtą nuostatą mišku laikomas taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai ir pan.). Pareiškėjai skunde pripažino, jog dalis medžių buvo iškirsta, tai patvirtino ir Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės.

15. Pareiškėjų vertinimu, 2009 m. sklypinės inventorizacijos duomenys, kurių pagrindu žemės sklypas įtrauktas į Miškų kadastrą, buvo neteisėti, o atliekant sklypinę inventorizaciją, buvo pažeisti teisės aktai ir jais reglamentuotos procedūros. Pagal inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, nenustatant savaiminukams specialių reikalavimų. Įstatymo nuostata dėl savaiminukų amžiaus (ne mažesnis kaip 20 metų) įtraukiant juos į apskaitą kaip mišką buvo įtvirtinta po 2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 priėmimo (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d.) (Miškų įstatymo 13 str. 2 d.). Inventorizavimo tvarka detalizuota Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331, kuriame nurodyta, jog medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus miškui (7 p.), medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip ne miško žemė, apauganti mišku, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus ne miško žemei, apaugančiai mišku (8 p.). Nagrinėjant šią bylą, nustatyta, kad pareiškėjai administracinėje byloje Nr. eI3-727-644/2020 taip pat reiškė reikalavimą ir dėl Tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimo patvirtinti 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo–priėmimo aktą panaikinimo ir šių duomenų įregistravimą pripažinti neteisėtu, taigi ginčijo 2010 m. sklypinės inventorizacijos duomenis, tačiau terminas kreiptis į teismą dėl minėto akto nuginčijimo buvo praleistas ir teismo neatnaujintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-90-552/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti šį reikalavimą, pripažino teisėta ir paliko nepakeistą.

16. Teismo vertinimu, pagal pareiškėjų išdėstytą turinį ir priimtą teismo sprendimą, šioje byloje esminis ginčo dalykas susijęs su Kadastre registruoto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ploto atitiktimi (neatitiktimi) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne su ginčo teritorijos įtraukimu į Kadastrą ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymu.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog žemės paskirties įrodinėjimas iš esmės negali būti grindžiamas liudytojų parodymais, nurodė, kad pareiškėjų iniciatyva šioje byloje apklaustų liudytojų, t. y. 2008 m. Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių seniūnijos Vilučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą rengusio matininko J. P. (projekto autoriaus) ir matininko G. B. K., atlikusio sklypo ženklinimo darbus 2010 m., parodymai neturi esminės reikšmės ginčui, juolab, kad ginčas dėl sklypinės inventorizacijos duomenų, jų nenuginčijus, nebegali būti keliamas. Be to, liudytojas J. P. nurodė, jog, rengdamas projektą, turėjo 2000 m. Kadastro duomenis, pagal juos ginčo teritorija nebuvo įtraukta į Kadastrą. Byloje nustatyta, jog ginčo teritorija į Kadastrą įtraukta 2010 m., po to, kai 2009 m. buvo atlikta valstybinė sklypinė inventorizacija. Taigi, rengiant ginčo sklypo formavimo dokumentus, ginčo teritorija jau buvo įtraukta į Kadastrą, tačiau projekto rengėjas to nepažymėjo, dėl to ir vėlesniuose dokumentuose miško naudmenos nebuvo nurodytos.

18. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė patikslinti Kadastro duomenis išregistruojant Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo visą 40 taksacinį miško sklypą iš Kadastro, nes tam nebuvo nustatyta teisinio pagrindo. Sprendime, Patikrinimo akte ir atsakovo 2020 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. R2-2674-(39.4) „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“, adresuotame pareiškėjams, nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas Sprendimą, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Esminių VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti Sprendimą, nenustatyta. Minėtame rašte, be kita ko, yra išdėstytos priežastys, lėmusios žemės sklype inventorizacijos metu aptiktų sodinukų ir patikrinimo metu fiksuotų medžių skaičiaus skirtumus, nurodant, jog medžių kiekis sumažėjo dėl miško kirtimo ir kitų žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių. Tai konstatuota ir Patikrinimo akte (dėl miško žemės transformacijos). Todėl pareiškėjų argumentus dėl VAĮ nuostatų pažeidimo teismas laikė nepagrįstais. Tai, kad atsakyme nurodyta, jog nuo inventorizacijos praėjo 20 metų (o ne 11 metų) laikytina ne esminiu pažeidimu, o rašymo suklydimu, kuris nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą. Teismo vertinimu, Sprendimas motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

19. Kadangi pareiškėjo Prašyme nebuvo nurodyta aplinkybių, susijusių su ginčo teritorijoje (po registruotu mišku) įrengta melioracijos sistema, šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, pagrįstai nebuvo nagrinėjamos Tarnyboje, todėl teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

III.

20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pareiškėjai pripažįsta, jog jie siekė atnaujinti terminą ginčyti 2010 m. birželio 18 d. aktą, tačiau terminas nebuvo atnaujintas, tačiau tai neužkirto jiems kelio kelti pagrįstą reikalavimą dėl klaidos ištaisymo Kadastre ir įrodyti tokios klaidos egzistavimą. Administracinio akto nuginčijimas gali būti tik dar vienas (savarankiškas) pagrindas išregistruoti ginčijamus Kadastro duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo teritorijoje atsakovas net kelis kartus tikslino Kadastro duomenis, pripažinęs juos klaidingas ir dėl to dalį ginčo miško ploto išregistravo iš Kadastro. Taisydama šias klaidas, Tarnyba nenaikino 2010 m. administracinio akto, jo nekeitė. Taigi, nustačius, kad 2009 m. inventorizacijos metu duomenys buvo nustatyti neteisingai, klaidos taisymo procedūrai nereikalinga panaikinti visą ar dalį 2010 m. administracinio akto. Nustačius klaidą, ji taisoma ne buvusio administracinio akto korekcijos būdu, o atskirai nustatytu klaidos taisymo procedūros būdu. Atsižvelgus į tai, teismas negalėjo atsisakyti vertinti pareiškėjų argumentų vien tuo pagrindu, kad nenuginčytas 2010 m. birželio 18 d. administracinis aktas.

21.2. Pareiškėjai nesutinka, kad atsakovo atliktas patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas (jo duomenys) yra pagrįsti ir nėra pagrindo jais abejoti. Teismas neįvertino to, kad būtent atsakovas (o ne pareiškėjai) yra viešojo administravimo subjektas ir būtent jam įstatymas nustato pareigą tinkamai pagrįsti atitinkamus sprendimus ir / ar aplinkybes. Apklausiami liudytojais Tarnybos darbuotojai tik žodžiu paaiškino, kokius veiksmus jie atliko ir kokius rezultatus gavo, tačiau į pareiškėjos klausimus, pastabas ir pašymą pateikti tokių nustatytų duomenų pagrindimą, atsakyti negalėjo. Nors Instrukcijoje yra nurodyta kaip turi būti atlikti matavimai, nustatant miško išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius taksacinio sklypo lygiu, tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie leistų nustatyti išmatuotų pareiškėjų taksaciniame sklype: medžių amžių, medžių skersmenis, medžių aukštį, medžių skerspločių sumą, skalsumo nustatymą, taksacines korteles. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas privalėjo pateikti objektyviai nustatytus ir pagrįstus duomenis, iš kurių būtų galima patikrinti jų atlikimo faktą ir / ar gautų rezultatų teisingumą, o ne deklaratyviai įrašyti į lentelės grafas skaičius, kurių teisingumas grindžiamas tik juo įrašiusių asmenų žodiniu patvirtinimu, kad jie viską padarė teisingai ir tiksliai.

21.3. Patikrinimo akte nurodyti amžiaus, tūrio ir skalsumo duomenys yra abejotini ir neatitinka realybės, o paneigus skalsumo duomenį, būtų paneigta ir žemės sklype inventorizuoto miško atitiktis Miškų įstatyme įtvirtintiems kriterijams. Paneigus amžiaus kriterijų, būtų konstatuota, kad atsakovas, įregistruodamas miško plotą į Kadastrą, nesilaikė nustatytos tvarkos. Tarnyba, konstatuodama, kad savaiminukais apaugęs žemės plotas atitinka miškui keliamus reikalavimus, turėjo įvykdyti savininkų informavimo procedūrą.

21.4. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjai liudytojų parodymais įrodinėjo ne žemės paskirtį, o 2009 m. sklypinės inventorizacijos duomenų klaidą (-as). Liudytojai teikė parodymus dėl konkrečių faktinių aplinkybių.

21.5. Iki pat 2018 m. pareiškėjai niekada nežinojo apie tai, kad jų privačiame žemės sklype yra miško naudmenos. Sklypą pareiškėjai 2013 m.. kovo 25 d. įsigijo iš valstybės. Įsigijimo metu ginčo teritorija jau buvo registruota kaip miškas, tačiau tokių duomenų pati pardavėja (valstybė) pirkėjams neperdavė. Nei viename dokumente, įskaitant pirkimo–pardavimo sutartį, žemės sklypo planą ir net gi VĮ Registrų centro duomenis, duomenų apie miško naudmenas nebuvo ir iki šiol nėra. Todėl pareiškėjai pagrįstai manė ir tikėjosi, kad tokių naudmenų jų sklype nėra. 2010 m. balandžio 20 d. žemės sklypas buvo paženklintas, 2011 m. parengtas žemės sklypo planas. Plane ginčo teritorijoje pažymėti želdiniai. Jokių duomenų apie miško naudmenas nėra.

21.6. Atsakovas byloje Nr. eI3-727-644/2020 pripažino, kad registrai ilgą laiką tarpusavyje nebuvo derinami ir nesąveikavo, dėl ko Nekilnojamojo turto registro duomenys net ir šiandien prieštarauja Kadastro registro duomenims. Tačiau valstybės įmonių nebendradarbiavimas ar buvę teisės aktų netobulumai arba spragos negali būti teisėta priežastimi pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus.

21.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2009 m. miško inventorizavimo duomenų užsakymo sutartis – „Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartis“ Nr. SBMŪRP9-3-vp, tarp Aplinkos ministerijos ir VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“ buvo sudaryta 2009 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau po to, kai buvo parengtas ir suderintas 2008 m. Utenos apskrities Utenos rajono Užpalių seniūnijos Vilučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, ir kai 2009 m. sausio 9 d. parašu kad tuo metu projektuojamame ginčo žemės sklype nėra miško ir įstaigos antspaudu patvirtino VĮ „Utenos miškų urėdijos“ miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei V. M., kitų atsakingi asmenys institucijų, projekto papildymas 2009 m. vasario 2 d. buvo patvirtintas Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 16-96, 2009 m. buvo suderintas su Žemės tvarkymo departamento direktore, Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju bei Žemėtvarkos skyriaus specialistu Užpalių seniūnijoje V. I.. Visa tai patvirtina, kad 2009 m. Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo 40 sklypas buvo neteisėtai ir neteisingai inventorizuotas mišku, dėl ko sklypas privalo būti išregistruotas iš Kadastro.

21.8. Siekdami teismui įrodyti, kad atsakovo miško kadastro duomenų nustatymo ginčo teritorijoje, įkaitant pastaruoju metu atliktus atsakovo miško žemės (naudmenų) ribų patikslinimus, pagrindai yra nesuvokiami, niekaip nepaaiškinami, nelogiški ir reikalaujantys atsakovo aiškaus pagrindimo (kurio ji niekaip nepateikia), pareiškėjai teikė matininko J. D. parengtus planus-schemas, kuriuose vizualizuota esama situacija. Iš pateikto įrodymo matyti, jog Tarnyba, taisydama jos neva nustatytas miško inventorizacijos klaidas, „išėmė“ tam tikras teritorijas iš ginčo miško žemės, pripažindama, kad ten ne miško naudmenos, o žemės ūkio naudmenos.

21.9. Atsakovui savavališkai, nevertinant jokių objektyvių aplinkybių, konkrečios teritorijos ypatumų inventorizavus bei įregistravus mišką, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ginčo teritorijoje (po registruotu mišku) yra įrengta melioracijos sistema. Miškas virš melioracijos sistemų prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Melioracijos techninio reglamento 53 punktui. Dėl melioracijos sistemų žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos (Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos).

22. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23.1. Teismas, tikrindamas ir vertindamas pareiškėjų skunde išdėstytų teisinių teisingumą, paaiškinimus, teiktus bylos nagrinėjimo metu, bei liudytojų parodymus, pakankamai detaliai išanalizavo visus bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir nurodė savos sprendimo motyvus.

23.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie prieštarautų faktinės aplinkybėms, kurios buvo nustatytos Tarnybai 2020 m. spalio 20 d. atlikus Kadastro duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype, t. y. nėra jokių kitų įrodymų, kad medyno taksaciniai rodikliai (skalsumas, rūšinė sudėtis, amžius, aukštis ir pan.) būtų kitokie nei užfiksuoti Patikrinimo akte, o tai reiškia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo teritorija neatitinka Miškų įstatyme nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Tarnyba sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjams nepateikus specialiomis žiniomis grįstų nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų, nebuvo pagrindo teismui abejoti patikrinimo rezultatais, atliktais ir užfiksuotais kompetentingų miškotvarkos srityje specialių žinių ir patirties turinčių specialistų. Miškų įstatymo 9¹ straipsnis reglamentuoja nepriklausomų medienos matuotų, kurie gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, veiklą. Nepriklausomų medienos matuotojų išvadų, vertinimų ir pan., kad ginčo teritorija neatitinka Miškų įstatyme nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų byloje nėra.

23.3. Miškotvarkos skyriaus vyriausiesiems specialistams nebuvo pavesta vykdyti miškotvarkos darbų, t. y. atlikti sklypinę miško inventorizaciją, jiems buvo pavesta atlikti tik Kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Tuo tarpu Instrukcija reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą, o miškotvarkos darbai susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos projekto rengimo.

23.4. Pareiškėjai skunde aiškiai suformulavo ginčo dalyką, jie ginčijo Sprendimo dalį ir neginčijo 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, neprašė teismo pripažinti 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos neteisėta, neprašė teismo pripažinti duomenų, surinktų 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, neteisėtais ir negaliojančiais.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Urėdija nurodo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad 2009 m. atlikta inventorizacija ir jos metu surinkti duomenys yra visiškai neteisėti, t. y. tokie, kurių pagrindu niekaip negalėjo būti registruojami atitinkami duomenys Kadastre. Todėl pareiškėjų teiginiai, neva yra neginčijamas pagrindas inventorizacijos metu surinktus duomenis išregistruoti iš Kadastro, yra nepagrįsti ir klaidinantys.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos Sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Prašymas išregistruoti visą sklypą iš Miškų valstybės kadastro, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Apeliantai G. S. ir G. S. prašo priimti papildomą įrodymą – 2022 m. sausio 18 d. specialisto išvadą Nr. 22-5K-01. Dėl šio prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ir apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

29. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui nepagrindus aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti (pateikti) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, prašymas išreikalauti (prijungti) naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme paprastai netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1384-756/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-438/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo esmė yra ta, ar ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Būtent su tuo susijusi ir teikiama specialisto išvada. Pareiškėjams G. S. ir G. S. kreipimosi į teismą metu buvo žinoma, kad jie privalo įrodyti savo teiginius, t. y. kad ginčo sklypo dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kadangi pareiškėjai nepateikė pagrįstų duomenų, kad esama priežasčių, dėl kurių naujo įrodymo nebuvo galima pateikti anksčiau, arba naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, prašymas dėl naujo įrodymo priėmimo atmetamas.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis išregistruojant Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo visą 40 taksacinį miško sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, nes tam nebuvo nustatyta teisinio pagrindo.

33. Apeliantai G. S. ir G. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, jog byloje spręstina tik, ar Kadastre registruoto pareiškėjams priklausančio žemės sklypo plotas (kuriame inventorizuotas miškas) šiuo metu atitinka (neatitinka) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams ir nespręstina dėl 2009 m. sklypinės inventorizacijos teisingumo, yra nepagristas.

34. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad administracinio ginčo dalyką formuluoja pats pareiškėjas, t. y. skunde privalo būti nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. To paties įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pareiškėjai savo skunde pirmosios instancijos teismui aiškiai suformulavo ginčo dalyką, t. y. ginčijo tik Tarnybos Sprendimo dalį. Pareiškėjai neginčijo 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, neprašė teismo pripažinti 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos neteisėta, o taip pat neprašė teismo pripažinti duomenų, surinktų 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, neteisėtais ir negaliojančiais.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016). Svarbu pažymėti, kad pareiškėjai administracinėje byloje Nr. eI3-727-644/2020 buvo kreipęsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, be kita ko, reikšdami reikalavimą ir dėl Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. birželio 18 d. sprendimo patvirtinti 2010 m. birželio 18 d. Duomenų perdavimo–priėmimo aktą panaikinimo ir šių duomenų įregistravimą pripažinti neteisėtu, taigi, ginčijo 2010 m. sklypinės inventorizacijos duomenis, tačiau terminas kreiptis į teismą dėl minėto akto nuginčijimo buvo praleistas ir teismo neatnaujintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija administracinėje byloje Nr. eAS-90-552/2020 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti šį reikalavimą, pripažino teisėta ir paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje apeliantai norėtų, kad teismas svarstytų 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos teisėtumo ir pagrįstumo klausimus nors nėra suformulavę tinkamo reikalavimo ir siekia išvengti aukščiau paminėtų teismo sprendimų išaiškinimų dėl praleisto senaties termino. Tokia apeliantų pozicija nėra pagrįsta teise ir teismų praktika, nesuderinama su teisėtumo ir teisingumo principais ir todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai apibrėžė ginčo ribas konstatuodamas, kad šioje byloje esminis ginčo dalykas susijęs su Kadastre registruoto žemės sklypo ploto atitiktimi (neatitiktimi) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne su ginčo teritorijos įtraukimu į Kadastrą ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymu.

36. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, kad pareiškėjai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl teismo išvadų, kad surašytas Patikrinimo aktas (jo duomenys) yra pagrįsti ir nėra pagrindo jais abejoti, taigi, apeliantai kelia ir tinkamo įrodymų vertinimo klausimą. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

37. Apeliantų G. S. ir G. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareigą nuginčyti duomenis perkėlė pareiškėjams. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad teismo procesas administraciniuose teismuose yra grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiant vienodas galimybės procese (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-36/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-757/2002). Rungimosi principas, be kita ko, reiškia, kad pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, kuriais grindžia savo skundą (prašymą), turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją ir savo teiginius įrodyti įstatymo leidžiamais įrodymais. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir motyvuotai juos įvertino. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs apeliantų procesines teises.

38. Apeliantai G. S. ir G. S. teigia, kad atsakovo pareigūnai, 2020 m. spalio 20 d. atlikdami patikrinimą pareiškėjų žemės sklype, turėjo vadovautis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija. Su šiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Instrukcijos 1 punkte nustatyta, kad ši instrukcija reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Miškotvarkos skyriaus vyriausiesiems specialistams nebuvo pavesta vykdyti miškotvarkos darbų, t. y. atlikti sklypinę miško inventorizaciją, jiems buvo pavesta tik atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatyti, ar Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo 40 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad yra pažeista Instrukcija, yra atmetami.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad šioje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie prieštarautų faktinėms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos Tarnybai 2020 m. spalio 20 d. atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimo akte Nr. 1681. Nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kad medyno taksaciniai rodikliai (skalsumas, rūšinė sudėtis, amžius, aukštis ir pan.) būtų kitokie, nei užfiksuoti Tarnybos 2020 m. spalio 20 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 1681, o tai reiškia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo teritorija neatitinka Miškų įstatyme nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Subjektyvios pareiškėjų abejonės nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Pagal galiojančias įstatymų nuostatas teritorija, atitinkanti Miškų įstatymo apibrėžimą, negali būti laikoma ne mišku.

40. Pareiškėjų G. S. ir G. S. nurodomos aplinkybės, kad iki pat 2018 m. jie nežinojo apie tai, kad jų privačiame žemės sklype yra miško naudmenos, kad sklypą pareiškėjai 2013 m. kovo 25 d. įsigijo iš valstybės, įsigijimo metu ginčo teritorija jau buvo registruota kaip miškas, tačiau tokių duomenų pati pardavėja (valstybė) pirkėjams neperdavė, neturi reikšmės šiai bylai. Ginčai tarp pirkimo–pardavimo sutarties šalių nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

41. Apeliantai akcentuoja schemas parengtas matininko J. D.. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad Miškų įstatymo 9¹ straipsnis reglamentuoja nepriklausomų medienos matuotojų, kurie gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, veiklą. Nepriklausomų medienos matuotojų išvadų, vertinimų ar pan., kad ginčo teritorija neatitinka Miškų įstatyme nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, administracinėje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad matininko J. D. ginčo žemės sklype atliktų matavimų schemų negalima laikyti patikimais įrodymais, nes į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių minėto matininko kompetenciją atlikti specialius užsakymus miškotvarkos srityje.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

43. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo, negali būti tenkinamas ir prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų G. S. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.