Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. bei G. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Valstybinių miškų urėdija, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendime atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija, vadovaudamasi ankstesniu pareiškėjo 2018-06-26 prašymu, atliko 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą žemės sklype ir nustačiusi klaidas 2018-09-05 raštu Miškų tarnybai pateikė dokumentus Kadastro duomenų tikslinimui. Pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nagrinėjama teritorija 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo pagrįstai inventorizuota mišku, tą patvirtino ir Miškų tarnybos pareigūnas, vietoje tikrinęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos vykdyto patikrinimo rezultatus. Taip pat skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Miškų urėdijos pateiktais dokumentais, Miškų tarnyba 2018-09-10 sprendimu Nr. S-1809-17 jau patikslino Kadastro duomenis, todėl išregistruoti nagrinėjamą teritoriją iš Kadastro, neturi pagrindo. Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad jame visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo 2019-08-06 prašyme išdėstytų motyvų, dėl neteisėto ginčo teritorijos 2009 metais inventorizavimo mišku, t. y. pateiktame atsakyme nėra motyvuojamosios dalies. Pažymėtina, kad pareiškėjas, 2019-08-06 kreipdamasis į atsakovę, nurodė, jog 2009 m. atliekant inventorizaciją galiojo Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2001-04-25), kuri numatė, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Tačiau tokia tvarka 2009 metais nebuvo patvirtinta, todėl Miškų įstatyme nurodytoms institucijoms nenustačius tokios tvarkos, privačioje ne miško žemėje augantys savaiminukai nagrinėjamu atveju buvo priskirti miškui (įregistruoti miškų kadastre kaip miškas) neturint tam teisėto pagrindo, nes vadovautis netinkamo subjekto nustatyta tvarka (Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija) buvo nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad žemė apaugusi savaiminukais inventorizuojama mišku tik tokiu atveju, jei vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs 20 metų ir šis žemės plotas atitinka miško sąvoką. Tuo tarpu, kai viename hektare yra > 2000 vnt. ir > 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba > 4000 vnt. ir > 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašoma kaip žemė apauganti mišku. Pareiškėjas teigė, kad iš ortofotografijų matyti, jog 1999 metais ginčo teritorijoje nebuvo jokių medžių. Sklypas buvo dirbamas ir naudojamas žemės ūkiui. 2005-2006 m. ortofotografijoje matyti itin mažyčiai savaiminukai, kurie 2009 m. niekaip negalėjo būti 20 metų, be kita ko, vos kelios dešimtys, o ne 2000 ar 4000 vienetų. Iš esmės pagrindinis pareiškėjo nesutikimo motyvas buvo tai, kad ginčo teritorija 2009 metais inventorizuota mišku, neatitiko ir neatitinka reikalavimų nei dėl savaiminukų amžiaus, nei dėl jų kiekio 1 hektare, todėl negalėjo būti įtraukta į miškų kadastrą kaip miškas.

Dėl išvardintų priežasčių, teisėjų kolegija vertina, jog atsakovė Sprendime visiškai nepasisakydama dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų motyvų, kad 2009 metais ginčo teritorija inventorizuota mišku, neatitiko ir neatitinka reikalavimų nei dėl savaiminukų amžiaus, nei dėl jų kiekio 1 hektare, netinkamai atliko savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas. Atsakovės formalus atsakymas, kad 2009 m. inventorizacija buvo atlikta teisingai, visiškai nepasisakant dėl pareiškėjo nurodytų nesutikimo motyvų, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Pažymėtina, kad nei pačiame Sprendime, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Atsakovei nepateikus motyvuoto atsakymo ir nenurodžius jokių nepateikimo motyvų, pripažintina, kad Miškų tarnyba iš esmės neišnagrinėjo G. S. 2019-08-06 prašymo ir priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame nėra nurodytas faktinis bei teisinis jo pagrindas. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl Miškų tarnybos 2019-08-30 sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Vertinant, ar pareiškėjų kreipimasis pakartotinis, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Be to, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2019-08-06 prašymo negalima laikyti tapačiu 2018-06-26 pareiškėjų prašymui, nes 2018-06-26 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Miškų urėdiją, prašydamas patikslinti miškų kadastro ir valstybinės miškų inventorizacijos duomenis (patikslinti miško ribas), nurodydamas, jog yra atlikta netiksli valstybinė miškų inventorizacija (Vyžuonų girininkija 236 kv. (duomenys neskelbtini) skl.). 2019-08-06 prašymu, t. y. jau po miškų valstybės kadastro duomenų atnaujinimo, pareiškėjas kreipėsi į Miškų tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) miško žemės taksacinio sklypo išregistravimo iš Kadastro, nurodydamas naujus duomenis apie tai, kad ginčo teritorija 2009 metais inventorizuota mišku, neatitiko ir neatitinka reikalavimų nei dėl savaiminukų amžiaus, nei dėl jų kiekio 1 hektare. Akivaizdu, kad atsakovės minimi pareiškėjo prašymai nėra tapatūs, todėl Miškų tarnyba privalėjo motyvuotai, išdėstant faktinį bei teisinį pagrindą, priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2019-08-06 prašymo.

Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad Sprendimas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimą, įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-08-06 prašymą dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų, nepasisakant dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti Utenos rajono Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) miško sklypą iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro ir nevertinant atsakovės priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjų atstovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 605 Eur išlaidos už skundo parengimą ir 242 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje. Šios išlaidos grindžiamos 2020-08-24 sąskaita faktūra MJM Nr. 01558, 2019-12-12 sąskaita faktūra MJM Nr. 01289, 2018-10-22 sąskaita faktūra MJM Nr. 01220, 2019-12-16 pinigų priėmimo kvitu Nr. 566, 2019-12-02 pinigų priėmimo kvitu Nr. 561, 2020-08-24 pinigų priėmimo kvitu Nr. 635.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas yra iš esmės patenkintas, todėl pareiškėjai turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Pareiškėjų skundas teisme užregistruotas 2019-10-28, todėl šiuo atveju aktualus 2019 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1289,0 Eur. Atitinkamai už skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3222,5 Eur (2,5 x 1289,0). Kadangi prašomos išlaidos už skundo parengimą (605 Eur) neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. 2020-08-25 teismo posėdis truko nuo 13 val. 06 min. iki 14 val. 14 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. 2020 metų I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1381,0 Eur, atitinkamai už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 138,1 Eur (0,1 x 1381,0). Kadangi prašomos išlaidos už atstovavimą teisme (242 Eur) viršija rekomenduojamą dydį, todėl atitinkamai mažintinos iki maksimaliai galimos priteisti sumos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjams iš atsakovės 743,01 Eur (605 + 138,01) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų G. S. bei G. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2019-08-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos sprendimą Nr. R2-1800-(39.4) „Dėl neteisingų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. S. 2019-08-06 prašymą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pareiškėjams G. S. bei G. S. 743,01 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt trys Eur 01 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.