- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- eI3-18-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00589-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020-02-18 sprendimą Nr. 21R-137(AG-59/03-2020); 2) panaikinti 2019-07-25 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) sprendimą Nr. S-1907-57; 3) įpareigoti Miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus.
Pareiškėjas skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. D. nuosavybės teise priklauso 1,69 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas (naudojimo būdas - kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Dalį šio žemės sklypo sudaro miško žemė, kurios plotas yra 0,55 ha. Kitą žemės sklypo dalį, t. y. 0,97 ha, sudaro žemės ūkio naudmenų plotas (ariama žemė). Nurodytą žemės sklypą pareiškėjas įsigijo 2014-11-10 notarinės formos mainų sutarties pagrindu ir žemės sklypo įsigijimo momentu žemės sklypo paskirtis buvo aiškiai nurodyta, kaip žemės ūkio, o naudojimo būdas - kitos paskirties žemės sklypas, kurio tik dalį - t. y. 0,55 ha sudarė miškas. Jokios aplinkybės nuo žemės sklypo įsigijimo momento nepasikeitė, likusi žemės sklypo dalis, t. y. 0,97 ha plotas, mišku neapaugo ir negalėjo apaugti.
Pareiškėjas, sužinojęs, kad jis nurodyto žemės sklypo nebegali arti, nes jį sudaro miškas, kreipėsi į Miškų tarnybą, prašydamas teisingai inventorizuoti miško plotą. Prašymu pareiškėjas reikalavo Miškų tarnybos išbraukti iš apskaitos kaip mišką įtrauktą medžių savaiminukais apaugusią sklypo dalį bei atstatyti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenis pagal viešojo registro duomenis. Miškų tarnyba informavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019-07-25 sprendimu Nr. S-1907-57 “Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo” (toliau – ir skundžiamas Miškų tarnybos sprendimas) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys apie miškus, esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atnaujinti. Miškų tarnyba 2019-12-30 rašte nurodė, kad pareiškėjui priklausančio sklypo 0,98 ha dalis (pagal viešajame registre esančius duomenis miško žemė sudaro tik 0,55 ha - pareiškėjo atstovo pastaba) patenka į Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 30 taksacinį sklypą (0,36 ha), 31 taksacinį sklypą (0,52 ha), 32 taksacinį sklypą (0,10 ha), kurie registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 taksaciniame sklype auga 17, 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių savaiminukai, kurių skalsumas 0,6; to paties kvartalo 32 taksaciniame sklype auga 17, 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių savaiminukai, kurių skalsumas 0,5 (tai patvirtina taksoraščio ištrauka priedas prie pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)). Miško žemės plotas, patenkantis į Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 - 32 taksacinius sklypus, buvo inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu.
Pareiškėjas D. D. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, reikalaudamas panaikinti 2019-07-25 Valstybinės miškų tarnybos sprendimą Nr. S-1907-57 ir taip pat įpareigoti Miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus, tačiau Komisija 2020-02-18 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, nurodė, kad iš atsakovės pateiktų duomenų visiškai neaišku, ar miško žemės plotas, patenkantis į Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 - 32 taksacinius sklypus, buvo inventorizuotas 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu ir, jeigu jis tikrai buvo inventorizuotas, tai kokiu pagrindu.
Pareiškėjas nurodė, kad Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2009 m. gegužės 11 d.) buvo numatyta, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ne miško žemė, apaugusi savaiminukais, galėjo būti inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas ne bendra, bet specialia minėtų institucijų nustatyta tvarka. Miškų tarnyba savo 2019-12-30 raštu patvirtino, kad 2008 metais, inventorizuojant ne miško žemės sklypą, buvo vadovautasi bendromis Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, o ne Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad tokia tvarka 2008 metais apskritai nebuvo patvirtinta. Todėl darytina išvada, kad Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai nenustačius Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, privačioje ne miško žemėje augantys savaiminukai negalėjo būti priskirti miškui (įregistruoti miškų kadastre kaip miškas) teisėtai. Be to, ginčo žemę priskiriant miškui, nebuvo užtikrintos esminės žemės sklypo savininko teisės - teisė būti išklausytam, teisė žinoti apie priimto sprendimo motyvus. Pareiškėjas neturi jokių duomenų, kad 2008 metais žemės sklypo savininkui buvo pranešta apie vykstančią inventorizaciją ir jos rezultatus. Teigė, kad 2008 metais apskritai nebuvo jokių sąlygų inventorizuoti ginčo žemę mišku, žemės sklypas nebuvo apaugęs kokiais nors augalais ar medžiais, kurie atitiktų net ir bendrus miškui keliamus reikalavimus, ginčo žemė buvo dirbama, naudojama. Tai patvirtina ir aerografinės nuotraukos bei kiti dokumentai (pavyzdžiui, 2006-05-12 ginčo žemės sklypo abrise, kurį pateikė pati Miškų tarnyba, nepažymėti jokie medžiai ar augalai).
Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Valstybinė miškų urėdija 2019-07-11 rašte nurodė, jog pirmą kartą mišku inventorizuojant žemės ūkio paskirties žemę, buvo nepilnai atsižvelgta į neapaugusius augalija žemės plotus, kuriuose ir patikros metu, 2019 metų birželio mėnesį, pavieniai pušies, beržo savaiminukai nesudaro medynui reikiamo skalsumo 0,3 - tuo buvo pažeisti miško žemės išskyrimo motyvai (kodas Nr. 59). Pareiškėjo teigimu, 2008 metais mišku inventorizuojant žemės ūkio paskirties žemę, apskritai buvo neatsižvelgiama į jokius kriterijus ir inventorizuota buvo bet kaip. Todėl Miškų tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą ir sužinojusi, kad jis nesutinka su jam priklausančio žemės sklypo inventorizavimu ir įtraukimu į apskaitą, privalėjo jo prašymą patenkinti - t. y. konstatuoti, kad 2008 metų valstybinės sklypinės inventorizacijos metu Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose visas žemės plotas buvo inventorizuotas mišku nepagrįstai ir Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus išregistruoti iš miškų kadastro. Priešingai, atsakovė skundžiamu 2019-07-25 sprendimu tik patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus, išjungiant dalį plotų iš miško žemės (pokyčio kodas 59), nors privalėjo 31 ir 32 taksacinius sklypus išregistruoti iš miškų kadastro.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2019-07-17 tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. A3-1097-25, pagal kurį buvo priimtas 2019-07-25 Miškų tarnybos sprendimas, buvo parengtas atsižvelgiant į patikrinimo metu galiojusius teisės aktus. Taigi žemės sklypo plotai buvo vertinami pagal akto surašymo metu galiojusius kriterijus miško žemei. Iš šio akto visiškai nėra aišku, kodėl juo nebuvo konstatuota, kad būtina išbraukti visus miško žemei priskirtus plotus, bet tik 0,21 ha. Pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtinto Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 7-8 punktai numato, kad medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus miškui, o medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip ne miško žemė, apauganti mišku, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus ne miško žemei, apaugančiai mišku. Aprašo 13 punktas nustato, kad apie atliekamą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, kurios metu inventorizuojama savaiminukais apaugusi ne miško žemė, inventorizaciją atliekantis asmuo paskelbia vietinėje spaudoje, seniūnijų, kuriose vykdoma inventorizacija, informaciniuose stenduose ir Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje. Aprašo 15 punktas numato, kad Valstybinė miškų tarnyba, gavusi privačios ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis, per 3 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoja žemės savininkus, kad šie plotai per 3 mėnesius nuo informavimo dienos bus įrašyti į Miškų valstybės kadastrą kaip miškas ir įtraukti į valstybinę miškų apskaitą, o žemės savininkai turės patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka; kai savaiminukų vidutinis amžius iki 20 metų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos šių plotų duomenis įrašo į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę ir informuoja žemės savininkus apie galimybę jiems priklausančius apaugančius mišku ne miško žemės plotus įtraukti į apskaitą. Taigi pagal administracinio ginčo atsiradimo ir jo nagrinėjimo metu galiojanti teisinį reglamentavimą, ginčo žemė be žemės sklypo savininkų valios negali būti inventorizuota ir įregistruota Miškų kadastre kaip miškas.
Be to, pareiškėjas nurodė, kad iš 2019-07-17 tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. A3-1097-25 visiškai neaišku, kokie augalai buvo užfiksuoti taksaciniuose sklypuose ir kodėl buvo laikoma, kad likusi (“neišjungiama”) į 31 ir 32 taksacinius sklypus patenkanti žemės sklypo dalis atitiko apaugusios savaiminukais ne miško žemės priskyrimo miško žemei kriterijus - žemės sklype nėra medžių, kurie šiuos kriterijus atitiktų. Taip pat teigė, kad taksoraščio ištraukoje (priede Nr. (duomenys neskelbtini)) nenurodyta, kad 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose yra medžių, kurių amžius viršytų 20 metų. Pagal pareiškėją, šiuose sklypuose apskritai nėra medžių, kurių amžius siektų 20 metų ir to negali būti, nes tai patvirtina 1999 metų aerografinės nuotraukos, pareiškėjo darytos nuotraukos, 2006-05-12 ginčo žemės sklypo abrisas, kiti duomenys. Be to, iš miškininko V. A. parengto taksoraščio akivaizdu, kad net ir šiuo metu maždaug 60 arų dydžio žemės sklypo dalis, kuri priskirta miškui, neatitinka miškui keliamų reikalavimų. Todėl darytina išvada, kad net ir patikrinimo akto surašymo metu taksaciniuose sklypuose 31 ir 32 esantis žemės plotas neatitiko ir neatitinka iki šiol priskyrimo miško žemei kriterijui ir tie plotai apskritai negalėjo būti priskirti miško žemei.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto daktarė D. T. - Memgaudienė parengė 2021-06-17 išvadą apie ginčo žemės sklypą. Šioje išvadoje be kitų aplinkybių nurodyta vienareikšmė išvada, kad ginčo žemės sklypas 2008 metais buvo klaidingai inventorizuotas kaip miškas ir miško ginčo žemės sklypo dalyje nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė Miškų tarnyba atsiliepimu bei atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, kad žemės sklypo dalis 0,98 ha patenka į Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 30 taksacinį sklypą (0,36 ha), 31 taksacinį sklypą (0,52 ha), 32 taksacinį sklypą (0,10 ha), kurie registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (tai patvirtina 2019-12-16 pažyma Nr. 109875 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai)), nes atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 30 taksaciniame sklype auga 0,8 skalsumo 55 metų amžiaus, 26 m aukščio beržai; 55 metų amžiaus 23 m aukščio juodalksniai; 50 metų amžiaus, 20 m aukščio baltalksniai; 46 metų amžiaus uosiai, gluosniai (vyraujantis medynas - beržynas). Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 taksaciniame sklype auga 17, 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių, liepų savaiminukai, kurių skalsumas 0,6; to paties kvartalo 32 taksaciniame sklype auga 17, 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių savaiminukai, kurių skalsumas 0,5 (tai patvirtina taksoraščio ištrauka, priedas prie pažymos Nr. 109875). Miško žemės plotas, patenkantis į Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31-32 taksacinius sklypus, registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2009 m. liepos 9 d. pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (2008 m. inventorizavus žemės sklypą, buvo nustatyta, jog sklypo 1,26 ha dalis atitinka miškui keliamus reikalavimus), kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2009 m. liepos 9 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Miškų tarnybai. Valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal 2008 m. birželio 30 d. Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartį Nr. SBMURP8-2-VP atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Inventorizaciją atlikęs inventorizacijos vykdytojas Kadastro tvarkymo įstaigai, t. y. Miškų tarnybai, pagal perdavimo-priėmimo aktą perdavė taksacinius (aprašomuosius) ir grafinius miškų inventorizacijos duomenis (duomenų bylas), parengtus pagal Lietuvos miškotvarkos taisyklėse nustatytus reikalavimus bei įrašytus į Miškų valstybės kadastro informacinės sistemos duomenų bazę. Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa miškų valstybės kadastro duomenimis.
Šalies argumentai
2019-05-28 prašymu „Dėl neteisingai inventorizuoto miško sklypo“ pareiškėjas kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją, prašydamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išbraukti iš apskaitos kaip mišką įtrauktą medžių savaiminukais apaugusią sklypo dalį bei atstatyti nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenis pagal Valstybės įmonės Registrų centras 2014-09-04 išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, t. y. 0,55 ha. VĮ Valstybinių miškų urėdija atliko miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą žemės sklype. Patikrinus vietoje ir išanalizavus 2008 metais Anykščių rajono savivaldybės miškų inventorizacijos metu naudotas aerofotonuotraukas, nustatyta, kad pirmą kartą mišku inventorizuojant žemės ūkio paskirties žemę, buvo nepilnai atsižvelgta į neapaugusius augalija žemės plotus, kuriuose ir patikros metu, 2019 m. birželio mėn., pavieniai pušies, beržo savaiminukai nesudaro medynui reikiamo 0,3 skalsumo.
2019-07-11 raštu Nr. S-825 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijoje“ VĮ Valstybinių miškų urėdija kreipėsi į Miškų tarnybą, siūlydama patikslinti miškų inventorizacijos duomenis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose ir išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro mišku neapaugusius buvusios žemės ūkio paskirties žemės plotus (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai). Miškų tarnyba, gavusi valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojo (inventorizuotojo) pasiūlymą patikslinti sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 15.1-15.5, 15.7-15.10 papunkčiuose ir Nuostatų 16 punkte nurodytus erdvinius duomenis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 9 ir 23 punktais, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 ir 12 punktais, Valstybinės miškų tarnybos Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktu 2019-07-17 Nr. A3-1907-25, patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus pagal pateiktus dokumentus (Valstybinės miškų tarnybos 2019-07-25 sprendimas Nr. S-1907-57 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“). Kadangi 2019-07-17 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti Miškų kadastro duomenų neatitikimai, Miškų tarnyba, būdama Miškų kadastro tvarkytoja, įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, Miškų tarnyba pagrįstai patikslino į pareiškėjo sklypą patenkančių taksacinių sklypų duomenis Miškų valstybės kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.
Dėl prašymo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus, nurodė, kad pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punktą Kadastro objektas išregistruojamas iš miškų valstybės kadastro, jeigu: 1) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai) (30.1 punktas); 2) visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis (30.2 punktas); 3) paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (30.3 punktas); 4) paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (30.4 punktas); 5) kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai (30.5 punktas); 6) kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre (30.6 punktas). Ginčo atveju Kadastro objekto išregistravimo pagrindas nebuvo nustatytas.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų 33 punktą Kadastro duomenys keičiami: 1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius. Vadovaudamasi Nuostatų 33.3 punkto nuostatomis, Miškų tarnyba skundžiamu 2019-07-25 sprendimu patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo vykdoma 2008 metais. Pagal 2008 m. inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinės miškų inventorizacijos tikslas - nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. To paties straipsnio 2 dalyje (inventorizacijos metu galiojusi įstatymo redakcija (iki 2011-07-01)) reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė). Tik nuo 2011-07-01, įsigaliojus Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimui, medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Nurodė, kad ginčo žemę priskiriant miškui, apie vykdomą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją (iki 2012-05-13) valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos specialistai neprivalėjo pranešti žemės (miško) savininkui, nes to nereglamentavo teisės aktai, kuriais vadovaujantis Miškų tarnyba turėjo šią informaciją pateikti.
Atsakovės teigimu, pareiškėjas nepagrįstai ginčija 2008 m. atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Atsakovės nuomone, pareiškėjas, keldamas abejones dėl sklypinės inventorizacijos duomenų neteisingumo, nepatikimumo, rėmėsi tik bendro pobūdžio pasvarstymais, prielaidomis, teisinio reglamentavimo ir procedūrų ydingumu, tačiau konkrečių sklypinės inventorizacijos klaidų, neatitikčių faktinei situacijai nenurodė. Jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovės pateikti duomenys neatitiktų realiai egzistuojančių, nepateikė, todėl jo argumentai, kad ginčo žemės sklype valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė buvo nepagrįstai įtraukta į apskaitą kaip miškas, atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl Valstybinės miškų tarnybos 2019-07-25 sprendimo Nr. S-1907-57 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo” (toliau – ir skundžiamas Miškų tarnybos sprendimas), o tuo pačiu ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-02-18 sprendimo Nr. 21R-137 (AG-59/03-2020), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui D. D. nuo 2014-11-10 nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 1,6900 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-02-06 išrašą 0,97 ha žemės sklypo plotą sudaro žemės ūkio naudmenos, 0,55 ha - miško žemė, kelių plotas - 0,09 ha, kita žemė - 0,08 ha. 2008 m. inventorizavus žemės sklypą buvo nustatyta, jog sklypo 1,26 ha dalis atitinka miškui keliamus reikalavimus, kuri 2009 m. liepos mėn. buvo registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
Pareiškėjas 2019-05-28 prašymu „Dėl neteisingai inventorizuoto miško sklypo“ kreipėsi į VĮ Valstybinės miškų urėdijos direktorių, prašydamas išbraukti iš apskaitos kaip mišką įtrauktą medžių savaiminukais apaugusią sklypo dalį bei atstatyti nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenis pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis. Prašyme nurodė, kad pagal pareiškėjui pateiktus žemės sklypo pardavėjo dokumentus bei 2006-12-01 VĮ Registrų centro Utenos skyriaus pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, žemės sklype miško žemės plotas sudaro 0,55 ha. Matininko V. M. 2006-05-12 išduotame žemės sklypo abrise, kuris laikomas pradiniu žemės sklypo formavimo dokumentu, miško plotas pažymėtas tik paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje. Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis nei 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas. Paminėti dokumentai įrodo, kad nei nuo pradinio sklypo suformavimo, nei iki sklypo įsigijimo, nei šio prašymo teikimo metu nesuėjo numatytas 20 metų terminas, todėl sklypas negalėjo būtį inventorizuotas kaip miškas. Žemės sklypo dalis, apaugusi medžių savaiminukais ir menkaverčiais krūmais, niekada nebuvo miško žemė, nes neatitinka Miškų įstatymo 13 straipsnio 8 dalies nuostatos, kurioje nurodoma, jog ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas tada, kai sklypas apaugęs medžių savaiminukais, kurių amžius ne mažesnis nei 20 metų.
VĮ Valstybinių miškų urėdija 2019-07-11 raštu Nr. S-825 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijoje“ kreipėsi į Miškų tarnybą, siūlydama patikslinti miškų inventorizacijos duomenis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos 1092 miško kvartalo 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose ir išbraukti 0,21 ha iš Miškų valstybės kadastro mišku neapaugusius buvusios žemės ūkio paskirties žemės plotus. Paaiškino, kad D. D. prašymu atliko miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); ir patikrinus vietoje bei išanalizavus 2008 metais Anykščių rajono savivaldybės miškų inventorizacijos metu naudotas aerofotonuotraukas, matosi, jog pirmą kartą mišku inventorizuojant žemės ūkio paskirties žemę buvo nepilnai atsižvelgta į neapaugusius augalija žemės plotus, kuriuose ir patikros metu, 2019 metų birželio mėn., pavieniai pušies, beržo savaiminukai nesudaro medynui reikiamo 0,3 skalsumo
Atsižvelgiant į VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019-07-11 siūlymą, Miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas J. K. atliko patikrinimą ir 2019-07-17 Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. A3-1907-25 nurodė, kad Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinių sklypų duomenys neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, siūlomuose išjungti iš miško žemės plotuose auga pavienės pušys.
Miškų tarnybos direktorius byloje skundžiamu 2019-07-25 sprendimu Nr. S-1907-57, vadovaudamasis Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Nuostatai) 9, 23 ir 33 punktais, Duomenų teikimo Miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.1 ir 12 punktais bei Miškų tarnybos 2019-07-17 Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. A3-1907-25, nusprendė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis apie Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 miško kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus pagal 2019-07-17 Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. A3-1907-25. Skundžiamame Miškų tarnybos sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019-07-11 raštą Nr. S-825 ir Miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnui atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, jog sklypinės miškų inventorizacijos metu klaidingai nustatytos Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 miško kvartalo 31 ir 32 taksacinių sklypų ribos, todėl Miškų valstybės kadastro duomenys tikslintini. Iš Miškų valstybės kadastro 31 ir 32 taksacinio sklypo miško žemės ploto buvo išbraukta 0,21 ha. Miškų tarnybos direktoriaus 2019-07-25 sprendimas bei kiti su juo susiję dokumentai pareiškėjui buvo pateikti kartu su Miškų tarnybos 2019-12-30 raštu Nr. R2-2662-(39.12), kuriame išsamiai išdėstyti skundžiamo sprendimo motyvai.
Pareiškėjas Miškų tarnybos 2019-07-25 sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020-02-18 sprendimu Nr. 21R-137 (AG-59/03-2020) pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas skundą argumentavo tuo, kad 2008 metų valstybinės sklypinės inventorizacijos metu Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose visas žemės plotas nepagrįstai buvo inventorizuotas mišku, dėl ko atsakovė privalėjo Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus išregistruoti iš miškų kadastro, o ne skundžiamu 2019-07-25 sprendimu patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant tik dalį (0.21 ha) ploto iš miško žemės.
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.
Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai. Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reguliuoja Miškų įstatymas. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos (galiojo nuo 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo priėmimas grindžiamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu, institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, informacijos teisingumo principu, kuris reiškia, kad informacija, įskaitant vidaus administravimo informaciją, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, yra teisinga tol, kol nenuginčyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka; pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
Bylos duomenimis, miško žemės plotas, patenkantis į Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31-32 taksacinius sklypus, registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2009 m. liepos 9 d. pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (2008 m. inventorizavus žemės sklypą, buvo nustatyta, jog sklypo 1,26 ha dalis atitinka miškui keliamus reikalavimus), kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2009 m. birželio 29 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Miškų tarnybai. Valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal 2008 m. birželio 30 d. Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartį Nr. SBMURP8-2-VP atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija). Inventorizaciją atlikęs inventorizacijos vykdytojas Kadastro tvarkymo įstaigai, t. y. Valstybinei miškų tarnybai, pagal perdavimo-priėmimo aktą perdavė taksacinius (aprašomuosius) ir grafinius miškų inventorizacijos duomenis (duomenų bylas), parengtus pagal Lietuvos miškotvarkos taisyklėse nustatytus reikalavimus bei įrašytus į Miškų valstybės kadastro informacinės sistemos duomenų bazę. Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa miškų valstybės kadastro duomenimis.
Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, pagal 2008 m. atliktą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją atsakovės priimtu 2009 m. liepos 9 d. sprendimu registruoti inventorizacijos duomenys Miškų kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais. Pareiškėjui įgyjant ginčo žemės sklypą, turėjo būti žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 m.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas į VĮ Valstybinę miškų urėdiją 2019-05-28 prašymu kreipėsi, prašydamas išbraukti iš apskaitos kaip mišką įtrauktą medžių savaiminukais apaugusią sklypo dalį bei atstatyti nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenis pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis. Pareiškėjas savo reikalavimus tiek VĮ Valstybinei miškų urėdijai bei Miškų tarnybai, tiek teismui, iš esmės grindė 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų neteisingumu.
Teismas akcentuoja, kad 2009 m. liepos 9 d. sprendimas dėl kadastro duomenų registravimo Miškų kadastre nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje, taigi nėra pagrindo vertinti ir 2008 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo aplinkybių, jos laikytinos nepatenkančios į nagrinėjamos bylos dalyką. Esminis ginčo dalykas yra Miškų kadastre registruoto ginčo žemės sklypo ploto atitiktis Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne ginčo teritorijos įtraukimas ankstesniu sprendimu į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymas. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai, kuriais siekiama kvestionuoti išvadas dėl Miškų kadastro duomenų, registruotų 2008 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo pagrindu, teisėtumo, vertintini kaip nesusiję su byloje pareikštų reikalavimų išsprendimu ir dėl to atmestini.
Pagal Nuostatų 30 punktą Kadastro objektas išregistruojamas iš miškų valstybės kadastro, jeigu: 1) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai) (30.1 punktas); 2) visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis (30.2 punktas); 3) paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (30.3 punktas); 4) paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (30.4 punktas); 5) kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai (30.5 punktas); 6) kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre (30.6 punktas).
Ginčo atveju Kadastro objekto išregistravimo pagrindas (Nuostatų 30 p.) nenustatytas, todėl pareiškėjo prašymas išregistruoti iš Miškų kadastro Anykščių urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksacinius sklypus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju yra aktualus Nuostatų 33 punktas, pagal kurį Kadastro duomenys keičiami: 1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.
Kadastro nuostatų 36 punkte numatyta, jog nustačius, kad kadastro duomenys yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.
Kaip jau buvo minėta, VĮ Valstybinių miškų urėdija, nagrinėdama pareiškėjo 2019-05-28 prašymą, nustatė, kad 2008 m. inventorizuojant žemės ūkio paskirties žemę buvo nepilnai atsižvelgta į neapaugusius augalija žemės plotus, kuriuose auga pavieniai pušies, beržo savaiminukai nesudaro medynui reikiamo skalsumo. Todėl 2019-07-11 raštu Nr. S-825 pasiūlė Miškų tarnybai patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro mišku neapaugusius buvusios žemės ūkio paskirties žemės plotus (0,21 ha) Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose. Miškų tarnybos specialistui atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog siūlomuose išbraukti plotuose auga pavienės pušys ir sklypo duomenys neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų. Taigi žemės sklypo (jo 0,21 ha dalies) priskyrimo Miškų valstybės kadastrui pagrįstumas Miškų tarnybos buvo įvertintas. Skundžiamas Miškų tarnybos sprendimas patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro mišku neapaugusius plotus Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose, priimtas nustačius, kad dalis ginčo žemės sklypo (0,21 ha) neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų. Likusi miškui priskirta žemė nebuvo išbraukta iš Miškų valstybės kadastro, nes 2019 m. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31 taksaciniame sklype auga 17, 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių, liepų savaiminukai, kurių skalsumas 0,6; to paties kvartalo 32 taksaciniame sklype auga 17, 20 metų amžiaus pušų, beržų, baltalksnių savaiminukai, kurių skalsumas 0,5 ir medžių aukštis 31 taksaciniame sklype - nuo 10 iki 14 metrų, o 32 taksaciniame sklype - nuo 9 iki 16 metrų (tai patvirtina Miškų tarnybos 2019-12-16 pažyma Nr. 109875 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), priedas prie pažymos - taksoraščio ištrauka). Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį miškas tai ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūroje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Aplinkybes, kad 0,21 ha žemės sklypo dalis neatitiko miškui keliamų reikalavimų, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai A. B. bei J. K., kurie nurodė, jog patikrinus vietoje ir išanalizavus 2008 metais Anykščių rajono savivaldybės miškų inventorizacijos metu naudotas aerofotonuotraukas, nustatyta, kad pirmą kartą mišku inventorizuojant žemės ūkio paskirties žemę, buvo nepilnai atsižvelgta į neapaugusius augalija žemės plotus, kuriuose ir patikros metu, 2019 m. birželio mėn., pavieniai pušies, beržo savaiminukai nesudaro medynui reikiamo 0,3 skalsumo. Be to, liudytojas A. B. paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 31 ir 32 taksaciniuose sklypuose matosi vykdyti kirtimai, likę kelmai, tačiau išanalizavus 2008 metais Anykščių rajono savivaldybės miškų inventorizacijos metu naudotas aerofotonuotraukas, nustatyta, jog tose vietose buvo augalija, dėl ko nebuvo pagrindo išbraukti daugiau žemės ploto iš Miškų kadastro.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad būtina išbraukti visus miško žemei priskirtus plotus (31 ir 32 taksacinius sklypus), nes pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Pagal pareiškėją, šiuose sklypuose nėra medžių, kurių amžius siektų 20 metų, todėl net ir patikrinimo akto surašymo metu taksaciniuose sklypuose 31 ir 32 esantis žemės plotas neatitiko ir neatitinka iki šiol priskyrimo miško žemei kriterijui.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.
Primintina, kad pareiškėjui D. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo vykdoma 2008 metais. Pagal 2008 metais inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas (inventorizacijos metu galiojusi įstatymo redakcija (iki 2011-07-01)) medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė), pareiškėjo teiginiai, jog 2019 metais patikrinimo metu nustačius, kad medžiai nesiekia 20 metų amžiaus, dėl ko ginčo sklypus reikia išbraukti iš Miškų kadastro, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog visas pareiškėjui priklausantis ir į Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijos 1092 kvartalo 31-32 taksacinius sklypus patenkantis žemės sklypo plotas neatitinka miškui keliamų reikalavimų. VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir Miškų tarnybos atliktų patikrinimų duomenys patvirtina, jog minėti ginčo žemės plotai yra miškas.
Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punkte apibrėžiant miško žemę, jai priskiriami taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, kita. Esant byloje nepaneigtam faktui, kad Miškų kadastre iki patikrinimo ginčo teritorijoje buvo teisėtai registruoti duomenys apie mišką ir miško žemę, nustačius, kad medynų neliko (buvo iškirsti), nepriklausomai nuo aplinkybės, kuris savininkas (ankstesnis ar dabartinis) atliko kirtimus, nėra jokio pagrindo išregistruoti duomenis apie miško žemę, nes Miškų kadastre registruotas Žemės sklypo plotas išlieka atitinkančiu Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miškų tarnyba, būdama Miškų kadastro tvarkytoja, 2019 m. liepos 17 d. tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. A3-1907-25 nustačiusi Miškų kadastro duomenų neatitiktis, įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad 2019-07-25 Miškų tarnybos sprendimas Nr. S-1907-57, kuriuo atlikti Miškų kadastro duomenų pakeitimai, yra teisėtas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo reikalavimas dėl Miškų tarnybos 2019-07-25 sprendimo panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, tais pačiais pagrindais atmestinas ir reikalavimas panaikinti 2020-02-18 Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 21R-137(AG-59/03-2020) bei išvestinis reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.