Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo Z. Y. atstovo advokato Dariaus Pociaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo valstybės biudžetui ir subsidiariai iš atsakovų Z. Y. ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Z. Y.“ priteista 173 064 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu Z. Y. (toliau – ir Z. Y.) pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį – 400 MGL dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 600 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Z. Y. paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Z. Y. paskirta galutinė 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Z. Y.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį – 800 MGL dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį – 1 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir juridiniam asmeniui UAB „Z. Y.“ paskirta subendrinta bausmė – 1 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir juridiniam asmeniui UAB „Z. Y.“ paskirta galutinė 800 MGL (40 000 Eur) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu civilinei ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pripažino teisę į pareikšto ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2. Perdavus civilinio ieškinio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl nuteistųjų juridinio asmens UAB „Z. Y.“ ir Z. Y. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo valstybės biudžetui, prašydama subsidiariai iš atsakovų priteisti 173 064 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.6. Nurodoma, kad šioje nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareikšdama civilinį ieškinį ir nurodydama aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, rėmėsi teismų praktika, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, specialisto išvada bei mokesčių administratoriaus duomenimis, nes galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą pagal Mokesčių administravimo įstatymo nustatytą tvarką ir pagrindais, šiuo atveju nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva procesas tęsiamas pagal CPK taisykles. Be to, nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, be to, teismas negali ir ieškinio atmesti.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Šiuo atveju, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad Z. Y. atstovas ginčija Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo subsidiariai iš atsakovų Z. Y. ir juridinio asmens UAB „Z. Y.“ priteista 173 064 Eur Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai padarytai žalai atlyginti, teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. dėl nepagrįstai atsakovui Z. Y. taikomos subsidiarios atsakomybės. Apelianto vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame sprendime nesant tam jokio pagrindo, nepagrįstai pripažino, kad Z. Y. padarė žalą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nes Z. Y. vadovaujama UAB „Z. Y.“ nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių (t. y. netinkamai nustatė žalos faktą). Taip pat, nurodoma, kad nesumokėti mokesčiai dėl netinkamo apskaitos tvarkymo bendrovėje, nėra laikoma padaryta žala pačiai bendrovei. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir viena iš būtinųjų subsidiarios UAB „Z. Y.“ dalyvio – atsakovo Z. Y. atsakomybės sąlygų, t. y. bendrovės faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės.

10. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu Z. Y. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, o juridinis asmuo UAB „Z. Y.“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, už tai, jog Z. Y. ir UAB „Z. Y.“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu tyčia siekė nuslėpti Z. Y. vadovaujamos UAB „Z. Y.“ tikrąsias pajamas, pelną, turtą ir išlaidas, dėl to kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, bet ir tai, kad neįtraukus ir neapskaičiavus tinkamai gautas pajamas, pelną ir turtą (t. y. pateikus neteisingus duomenis), bendrovė nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad inkriminuotu laikotarpiu Z. Y. buvo UAB „Z. Y.“ vienas iš akcininku (t. y. valdė 45 procentus bendrovės akcinio kapitalo, o kitas bendrovės akcininkas buvo jo sutuoktinė) ir direktoriumi, kuris iš esmės vienasmeniškai kontroliavo finansus, organizavo šios bendrovės veiklą, taip pat organizavo bei vykdė apgaulingą buhalterinę apskaitą, teikė neteisingus duomenis valstybės institucijoms, t. y. veikė bendrovės naudai ir interesais. Iš šio apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti ir tai, kad pagal byloje ištirtus duomenis nustačius, jog tiek dėl Z. Y., tiek dėl UAB „Z. Y.“ neteisėtų tyčinių veiksmų buvo padaryta žala valstybės biudžetui (t. y. bendrovei nesumokėjus privalomus mokėti į valstybės biudžetą mokesčius), Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. 9, b. l. 145–168).

11. Perdavus civilinio ieškinio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl nuteistųjų juridinio asmens UAB „Z. Y.“ ir Z. Y. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo valstybės biudžetui, prašydama subsidiariai iš atsakovų priteisti 173 064 Eur (t. 10, b. l. 99–104). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo pareikštą patikslintą civilinį ieškinį patenkino ir konstatavo, kad civiliniam ieškovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo padaryta 173 064 Eur turtinė žala, todėl ši suma priteisiama subsidiariai iš atsakovu Z. Y. ir juridinio asmens UAB „Z. Y.“ turtinei žalai atlyginti, padarytai jų nusikalstamasis veiksmais (t. 10, b. l. 120–121).

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei skunde teigia, atsakovo Z. Y. atstovas, įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendyje nebuvo paneigta, jog atsakovas Z. Y. jokios žalos valstybės biudžetai nepadarė. Iš šio nuosprendžio turinio akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog tarp tyčinių neteisėtų abiejų nuteistųjų, t. y. tiek dėl Z. Y., tiek dėl juridinio asmens UAB „Z. Y.“, veiksmų ir atsiradusių padarinių (padarytos žalos valstybės biudžetui) yra priežastinis ryšys. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio, vadovaujasi baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudicija, t. y. neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (CPK 182 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-157/2013; Nr. 3K-3-459-684/2017 ir kt.).

13. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į skundo argumentus pažymi ir tai, kad mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Šių santykių esmę sudaro mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (bendrovės) pareiga. Todėl mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai, ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Nors civilinės atsakomybės subjektu dėl mokesčių nesumokėjimo yra juridinis asmuo, tačiau vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246–6.249 straipsniai), fizinio asmens turtinė atsakomybė (kuri vertinama kaip subsidiari) taip pat atsiranda, kai žalą lemia jo kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) neteisėti veiksmai, esant kaltei. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018; Nr. 2K-7-86-303/2018 ir kt.).

14. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju, civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens UAB „Z. Y.“ vadovaui Z. Y. už nusikalstamomis veikomis padarytą žalą galimas, pagrįstas ir teisėtas, nes yra nustatyta sąlyga, t. y. Z. Y. būdamas bendrovės akcininku ir vadovu, padarė žalą valstybės biudžetui nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, todėl ir iki žalos atlyginimo subjektui (juridiniam asmeniui UAB „Z. Y.“) privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę. Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (vadovo) nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis (vadovas) atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė, o jos esminis bruožas tas, jog subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas.

15. Nors skunde apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir viena iš būtinųjų subsidiarios UAB „Z. Y.“ dalyvio – atsakovo Z. Y. atsakomybės sąlygų, t. y. bendrovės faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, jog ši sąlyga bus vertinama tik vykdant šį skundžiamą sprendimą. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio (šiuo atveju – bendrovės vadovo Z. Y.) atsakomybės išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą bus nukreipiamas tik tada, kai bus baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto (šiuo atveju – juridinio asmens UAB „Z. Y.“), ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė nebuvo įvykdyta (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

16. Todėl atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą, nes yra pagrįstas ir teisėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.