- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-331-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12724-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Virginija Gudynienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- G. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2871-435/2020 pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovei G. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo V. V. ir atsakovės G. V. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę V., o atsakovei – V.; santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: pripažinti ¾ dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir ¾ dalis ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), ieškovo asmenine nuosavybe; priteisti ieškovui nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei priteisti iš ieškovo 32 850 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto CMB, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokinio gyvenimo pradžioje jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, sutarė gerai. Šalių santykiai pablogėjo paskutinius keletą metų. Šalys yra santuokoje tik formaliai, bendro ūkio ir vedybinio gyvenimo neveda. Ieškovas daugelį metų išlaikė sutuoktinę, nes ji nedirbo. Viena iš priežasčių, lėmusių santuokos iširimą, jog santuokos metu šalys nesusilaukė vaikų. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad tikriausiai per daug dirbo, reikėjo daugiau būti kartu. Jokių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje, jis nepažeidė, gyvendamas santuokoje, buvo lojalus ir ištikimas.
3. Ieškovas 2013 m. kovo 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą ir žemės sklypą. Kadangi jis keletą metų dirbo užsienyje, turėjo asmeninių piniginių lėšų, juos pirko savo lėšomis. Sandorį notarų biure sudarinėjo vienas, 150 000 Lt pardavėjams pervedė iš savo asmeninės sąskaitos. Įrengė įsigyto kotedžo vidų, apstatė baldais ir buitine technika. Būtent ieškovas didžiąja dalimi prisidėjo prie buto įrengimo, nes atsakovė nedirbo. Nors butas ir žemės sklypas buvo pirkti tik už ieškovo asmenines lėšas, atsižvelgus, kad po santuokos nutraukimo dalis turto priklauso ir atsakovei, būtų sąžiningas turto padalinimas, jog ieškovui priklausytų ¾, o atsakovei 1/3 buto ir žemės sklypo.
4. Kadangi protingiausias ir racionaliausias turto padalinimo būdas yra, kai visas turtas priteisiamas vienai šaliai, o kitai šaliai išmokama kompensacija už kitai šaliai atitenkančią didesnę turto dalį, ieškovui po santuokos nutraukimo priteistinas visas butas ir ½ žemės sklypo. Atsižvelgus į 2020 m. vasario 6 d. ekspertizės akte Nr. RE20-003 atliktus paskaičiavimus, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė 2020 m. sausio 8 d. yra 131 400 Eur, todėl ieškovas prašo atsakovei priteisti 32 850 Eur kompensaciją. Santuokos metu užgyventus smulkius buitinius daiktus šalys pasidalins geruoju.
5. Atsakovė G. V. su ieškiniu sutiko iš dalies.
6. Nurodė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Nors vyras dirbo užsienyje, sutuoktiniai kasdien kalbėjosi telefonu, susirašinėjo žinutėmis. Toks intensyvus šalių bendravimas neleido nutolti vienam nuo kito. Atsakovė viena prižiūrėjo jų namus, puoselėjo aplinką. Ieškovo sprendimas nutraukti santuoką atsakovei buvo netikėtas, sukėlė didelį stresą. Ieškovas nedėjo jokių pastangų santuokos išsaugojimui.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog daugelį metų atsakovę išlaikė jis, kadangi nuo 2007 m., kai šalys (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, atsakovė dirbo, vėliau mokėsi. Ginčo turtas yra įgytas santuokos metu, turto prigimtis ir pobūdis įrodo, kad butas ir žemės sklypas buvo įgyti šeimos gyvenamojo būsto poreikiams tenkinti, o ne įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis. Tai, kad vienas iš sutuoktinių už perkamą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė iš savo sąskaitos, neįrodo, kad nekilnojamasis turtas įgytas už asmenines šio sutuoktinio lėšas. Ieškovas nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, nėra pagrindo teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Atsakovė sutiko, kad visas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui ir gauti 65 700 Eur kompensaciją, paskaičiuotą pagal 2020 m. vasario 6 d. ekspertizės akte Nr. RE20-003 pateiktą ekspertizės išvadą dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės (131 400 Eur), už ieškovui tenkančią atsakovės nekilnojamojo turto dalį.
8. Nesutiko su ieškovo pozicija dėl santuokoje užgyventų buities reikmenų pasidalijimo geruoju, prašė buitinę techniką, daiktus ir baldus padalinti teismo pagal jos nurodytą tvarką ir daiktų vertes, atsižvelgus, jog atsakovė neturi jokios kitos gyvenamosios vietos ir kurį laiką po santuokos nutraukimo, tikėtina, jai reikės gyventi nuomojamajame bute.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę V., o atsakovei – V.; padalino santuokoje įgytą turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui V. V. ir atsakovei G. V. lygiomis dalimis po ½ šio turto kiekvienam; priteisė ieškovui V. V. natūra nurodytą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei G. V. – 65 700 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį; po santuokos nutraukimo padalino santuokoje įgytus buities daiktus, baldus, techniką: - atsakovei G. V. priteisė stalą su 4 kėdėmis, 300 Eur vertės, virdulį Elektrolux, 20 Eur vertės, virtuvinį kombainą Kenwood, 25 Eur vertės, taures, 10 Eur vertės, serviravimo indus, 30 Eur vertės, pufą (MAGRĖS BALDAI), 30 Eur vertės, veidrodį, 25 Eur vertės, televizorių SAMSUNG 42 cm įstrižainė, 100 Eur vertės, akmeninius vazonus, 3 vnt., 120 Eur vertės, suoliuką ir vazoną (pinti), 40 Eur vertės, akmeninę dekoracinę katę, 35 Eur vertės (viso: 735 Eur vertės daiktus); ieškovui V. V. priteisė BEKO indaplovę, 120 Eur vertės, AEG elektrinę indukcinę kaitlentę, 130 Eur vertės, AEG elektrinę orkaitę, 120 Eur vertės, kavos aparatą (Krups), 25 Eur vertės, lėkštes, 10 Eur vertės, stalo įrankius, 10 Eur vertės, keptuves ir puodus, 30 Eur vertės, televizorių SAMSUNG 47cm įstrižainės, 300 Eur vertės, stalą- transformerį, 300 Eur vertės, odinį kampą su miegama dalimi (MAGRĖS BALDAI), 1 200 Eur vertės, toršerą, 20 Eur vertės, sekciją, 250 Eur vertės, lovą odiniu galu su čiužiniu 200x200, 350 Eur vertės, komodą, 70 Eur vertės, išskleidžiamą sofą-lovą, 120 Eur vertės, spausdintuvą, 20 Eur vertės, popieriaus smulkintuvą, 15 Eur vertės, skalbimo mašiną (Siemens), 100 Eur vertės, lyginimo lentą ir lygintuvą, 30 Eur vertės, lovą (160x180), 100 Eur vertės, komodą, 30 Eur vertės, minkštus pintus lauko baldus (kampas ir stalas), 650 Eur vertės, medinius lauko baldus, 200 Eur vertės, kalvišką kepsninę, 150 Eur vertės, staliuką su 2 kėdėmis, 30 Eur vertės, vejapjovę (Bosh Rotak 43 ergoflex), 110 Eur vertės, vejos rankinį aeratorių, 15 Eur vertės, sniego kastuvą ir 2 grėblius, paprastą kastuvą, 20 Eur vertės, laistymo žarną ir laistymo priedą, 25 Eur vertės (viso: 4 550 Eur vertės daiktus); priteisė iš ieškovo V. V. atsakovei G. V. 1 907,50 Eur kompensaciją už atsakovei G. V. tenkančią mažesnę turto (buities daiktų, baldų, technikos) dalį bei paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darė išvadą, kad surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys kartu priiminėjo sprendimus dėl visų santuokoje iškilusių klausimų, tame tarpe ir dėl to, ar atsakovė turėtų dirbti, ar prižiūrėti namus ir mokytis. Šalys susitarė būtent dėl tokio šeimos modelio, todėl nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, kad atsakovė neprisidėjo prie šeimos finansinės gerovės. Atsakovė taip pat stengėsi dėl šeimos gerbūvio, rūpinosi namais, bendru ūkiu, dirbo visus darbus. Akivaizdu, kad paskutiniais metais tarp šalių atsirado skirtingas požiūris į bendravimą su šalių šeimomis (tėvais), skirtingą supratimą apie šeimos lytinį gyvenimą, dėl ko, tikėtina, atsirado tam tikras nepasitenkinimas vienas kitu ir emocinis nutolimas vienas nuo kito. Šalys nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kaip jie sprendė atsiradusias problemas ar kalbėjosi apie jas, ar numatė tokių problemų galimas pasekmes. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nėra pateikta. Teismas darė išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, nenorėjo matyti kylančių problemų arba jų spręsti, kad šeima būtų išsaugota. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
11. Sutiktina su atsakovės atstovės argumentais, kad ieškovo pozicija viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli – tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir didžiąją bylos nagrinėjimo dalį ieškovas ir jo atstovė negalėjo apsispręsti, ar ieškovas įrodinėja, jog ginčo turtas yra įgytas ieškovo asmenine nuosavybe, ar visgi jungtine nuosavybe, tačiau turėtų būti padalytas, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tik 2020 m. rugsėjo 23 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovė pripažino, kad šalys nekilnojamąjį turtą įgijo jungtinės nuosavybės teise, tačiau, atsižvelgus, kad šio turto įsigijimui ieškovas panaudojo asmenines savo lėšas, jis turi teisę į kompensaciją CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu ir, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 išaiškinimais, turi teisę į didesnės turto dalies gavimą.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas tiek iki santuokos su atsakove, tiek ir gyvendamas santuokoje, gavo ženkliai didesnes pajamas. Ieškovas patvirtino, kad, gyvendamas santuokoje su atsakove, kartu su išmokėtais dividendais jis uždirbo 53 430 svarų. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. birželio 3 d. realiai dirbo (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad po santuokos sudarymo iki ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo taip pat gavo pajamas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys, gyvendamos santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki nekilnojamojo turto, kurio kaina 150 000 Lt, įsigijimo, buvo uždirbę pakankamai lėšų tam turtui įsigyti ir įrengti. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, ir dividendai pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kas reiškia, kad šalys turėjo pakankamai lėšų įsigyti ginčo turtą iš santuokinių lėšų ir neturėjo jokio poreikio šio turto įsigijimui naudoti kitas, kaip nurodo ieškovas, jo asmenines lėšas. Tai, kad ieškovas uždirbo daugiau, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
13. Byloje liko neįrodyta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto įsigijimo dienai jis turėjo apie 80 000 svarų jo uždirbtų iki santuokos asmeninių lėšų. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo banko išrašais, patvirtinančiais jo gautas pajamas atitinkamu laikotarpiu, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, nedarė pinigų judėjimo analizės, t. y. neskaičiavo, kiek per tą patį laikotarpį ieškovas pinigų išleido. Atsakovės atstovė, pagal pateiktus rašytinius įrodymus atlikusi paskaičiavimus, nurodė, kad turto įsigijimo dienai ieškovo sąskaitoje buvo likę kiek daugiau, nei 2 000 svarų. Ieškovas net neįrodinėjo, kuri nekilnojamojo turto dalis įgyta už ieškovo asmenines lėšas, o kuri už bendrai santuokoje įgytas lėšas. Tačiau konstatavęs, kad šalys turėjo pakankamai santuokoje uždirbtų piniginių lėšų turtui įsigyti ir įrengti, teismas plačiau dėl to nepasisakė.
14. Ieškovas neįrodė, kad ginčo turtas buvo įgytas ir už ieškovo asmenines lėšas, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, kadangi toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nustatytomis šioje byloje. Nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taikytina CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir šis turtas dalijamas po ½ dalį kiekvienam. Nesant tarp šalių ginčo, kad turtas turėtų būti padalintas vienam iš sutuoktinių natūra, kitam išmokant jam priklausančią kompensaciją, bei nesant ginčo dėl eksperto paskaičiuotos nekilnojamojo turto vertės, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui natūra nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovo atsakovei 65 700 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
15. Ieškovui visiškai sutinkant, tenkintinas šalių reikalavimas po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytus buities daiktus, baldus, techniką pagal atsakovės 2020 m. kovo 26 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytą tvarką bei daiktų vertes ir priteisiant iš ieškovo atsakovei 1 907,50 Eur kompensaciją, už jai tenkančią mažesnę šio turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas šalims paskirstė priteistinas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovas V. V. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo V. V. patikslintą ieškinį patenkinti visiškai – po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe ¾ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)ir ¾ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti atsakovei 32 850 Eur kompensaciją už 1/3 žemės sklypo ir buto už ieškovui atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė materialinės teisės normų taikymo taisykles bei netinkamai jas aiškino, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose byloje. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusias faktines aplinkybes, į žmogiškuosius faktorius. Teismas netinkamai išsprendė šalių turto padalinimo klausimą. Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgyti išskirtinai tik už ieškovo pinigines lėšas. Šis turtas pirktas santuokoje su atsakove, todėl yra pagrindas teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Toks turto dalių padalijimas yra sąžiningiausias, atsižvelgus į kiekvienos šalies prisidėjimo indėlį prie turto įsigijimo. Atsakovė teismo posėdžiuose patvirtino, kad pradėjo dirbti tik 2019 m. liepos mėn., kai ieškovas nutraukė finansavimą. Atsakovė taip pat patvirtino, kad buvo formaliai įdarbinta dėl socialinių garantijų ieškovo ir jo brolio firmoje, registruotoje (duomenys neskelbtini), tačiau realiai ten nedirbo, tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytojai atsakovės dėdė L. V. ir teta V. V. patvirtino, kad jų dukterėčia G. V. piniginių santaupų niekada neturėjo. Pati atsakovė neneigė aplinkybes, kad pinigų gaudavo iš giminaičių, tačiau nepatvirtino, kad gauti pinigai buvo panaudoti buto įsigijimui ar įsirengimui. Pati atsakovė proceso metu kelis kartus patvirtino, kad neturėjo piniginių lėšų ir neprisidėjo prie ginčo buto įsigijimo ir jo įrengimo, už viską mokėjo vyras. Teismas nepagrįstai sprendė, kad būstui įsigyti buvo panaudotos šalių bendros turėtos piniginės lėšos. Ieškovo banko išrašai patvirtina, kad jis turėjo būtent tokią sumą, kokia šiai dienai yra ginčo nekilnojamojo turto vertė. Visos ieškovo piniginės lėšos buvo užsienio banko sąskaitoje, kurios išrašai skiriasi nuo lietuviškos sąskaitos išrašo. Ieškovas įrodė, kad pajamos yra gautos tik iš ieškovo pusės, tačiau teismas šiuos faktus konstatavo atsakovės naudai. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė, būdama jauna ir sveika dešimt metų nedirbo, gyveno tik iš sutuoktinio ir giminaičių pervestų lėšų, todėl nesukūrė nei pilnavertės šeimos, nei indėlio į ginčo turtą, akivaizdžiai procese elgėsi nesąžiningai, turint tikslą praturtėti ieškovo sąskaita.
1.2. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą dalyje dėl žyminio mokesčio. Žyminis mokestis ieškovui buvo paskaičiuotas už visą nekilnojamojo turto vertę, nors ieškovui ir taip priklausanti ½ nekilnojamojo turto dalis neturėjo būti apmokestinama žyminiu mokesčiu.
Atsiliepimas
18. Atsakovė G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
2.1. Apeliacinis skundas neatitinka reikalavimų. Nenurodo, kokias materialinės teisės normų taikymo taisykles pažeidė pirmosios instancijos teismas ir kokias teisės normas pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei nuo kokios konkrečiai teismų praktikos pirmosios instancijos teismas nukrypo priimdamas skundžiamą sprendimą. Nesant pagrindimo, apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turto padalinimo dalyje yra neteisėtas bei nepagrįstas.
2.2. Teismo sprendimas turto padalinimo dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatytomis sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir sprendė, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai santuokoje uždirbtų piniginių lėšų ginčo turtui įsigyti ir įrengti. Tai, kad apeliantas uždirbo daugiau, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Apeliantas, turėdamas pareigą paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis jos nepaneigė. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas. Apeliantas iš esmės neigia bendro sutuoktinių turto režimą santuokoje uždirbtiems pinigams bei dividendams, laikydamas šias lėšas savo asmeninėmis. Tai iš esmės prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo išaiškinimams, įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmei. Teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė.
2.3. Teismas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir teisingai apskaičiuotą žyminį mokestį, šalims paskirstė proporcingai tenkintų - atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl peržiūrėti pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą dalyje dėl žyminio mokesčio nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
20. Ieškovas prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinio kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovas, ginčydamas sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. V. ir atsakovė G. V. susituokė (duomenys neskelbtini) d. (Kauno miesto civilinės metrikacijos biure įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2013 m. kovo 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. RK-709, pakvitavimas). Duomenų apie kitą privalomai registruotiną turtą byloje nėra. Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi.
Dėl santuokoje įgyto buto ir namų valdos žemės sklypo padalijimo
22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dalinant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos lygių dalių principo prezumpcijos (CK 3.117 str. 1 d.)., todėl ginčo nekilnojamąjį turtą priteisė ieškovui V. V., o atsakovei iš apelianto už šį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisė 65 700 Eur piniginę kompensaciją.
24. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą dalino lygiomis dalimis, nes atsakovė nėra prisidėjusi prie šio turto įgijimo, ji niekur nedirbo, neturėjo lėšų, jos gaunamos lėšos buvo tik duotos sutuoktinio ir giminaičių.
25. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1-2 d.). Pagal CK 3.116 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
26. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.
27. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.
28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.98 straipsnio taikymo yra konstatavęs, jog siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės asmeninių investicijų į jų gyvenamąjį būstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo butas ir ½ dalies žemės sklypo, esančių(duomenys neskelbtini), įgyti po santuokos sudarymo. Šalys sutinka jį esant bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, tačiau ieškovas teigė prisidėjęs prie šio turto sukūrimo savo asmeninėmis lėšomis, panaudodamas savo 80 000 GBP santaupų. Tuo tarpu atsakovė teigė, jog šalys turto įsigijimui naudojo savo darbo užmokesčius. Pirmosios instancijos teismas sprendė esant įrodyta, kad šalys buvo uždirbę pakankamai lėšų tam turtui įsigyti ir įrengti. Teismas konstatavo, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos ir dividendai pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kas reiškia, kad šalys turėjo pakankamai lėšų įsigyti ginčo turtą iš santuokinių lėšų ir neturėjo jokio poreikio šio turto įsigijimui naudoti kitas, kaip nurodo ieškovas, jo asmenines lėšas.
30. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) d., ginčo turtą jie įsigijo santuokoje 2013 m. kovo 8 d. už 150 000 Lt, kas pagal Lietuvos banko nustatytą (žr. https://www.lb.lt/exchange/default.asp) lito ir užsienio valiutų santykį 2013 m. kovo 8 d. sudarytų 37 684,65 GBP (1 Lt = 3,9804 GBP). Byloje nėra ginčo, jog ieškovas, gyvendamas santuokoje su atsakove kartu su išmokėtais dividendais uždirbo 53 430 GPB. Byloje taip pat nėra paneigtos aplinkybės, kad atsakovė tuo metu dirbo ir gaudavo darbo užmokestį. Ieškovo nurodomos aplinkybės, jog tuo metu atsakovė buvo įdarbinta „fiktyviai ir gaunamą atlyginimą grąžindavo įmonei“ nėra akivaizdžios ir patvirtintos byloje surinktais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys turėjo pakankamai lėšų turtui įsigyti.
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).
33. Nagrinėjamoje byloje abiejų šalių nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nėra akivaizdžių įrodymų, todėl iš byloje surinktos įrodymų visumos labiau tikėtina, kad abi šalys turėjo galimybių prisidėti įgyjant ir įsirengiant ginčo būstą. Paprastai sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį nėra renkami įrodymai, kam kas kiek ko davė, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui. Tai, kad vėliau atsakovė nedirbo, kad pinigų jai duodavo ieškovas ir jos giminaičiai, kad šeima iširo, nėra pagrindas spręsti kitaip dėl šalių panaudotų lėšų bendrajai jungtinei nuosavybei kurti – ginčo turtui įgyti ir įrengti ir jos nelaikytinos asmeninėmis ieškovo lėšomis, investuotomis į šį turtą.
34. Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės yra dėl jo asmeninių investicijų į ginčo turtą, dėl ko turėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo dalijant šį butą ir ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).
35. Nustatymas, ar sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukūrimo, yra svarbus siekiant atkurti sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą ir neleisti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016). Tačiau paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
36. Tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jo nurodomų aplinkybių, ir pažymi, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nes tiek ieškovas, tiek atsakovė prisidėjo prie bendro turto kūrimo, o iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie kurios nors vienos šalies žymiai didesnes asmenines investicijas į šio ginčo buto sukūrimą.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo šalims lygiomis dalimis.
38. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo proceso ir materialinės teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo sprendžiant dėl ginčo buto ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo proporcijų yra teisiškai nepagrįsti.
40. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, visapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus, ir remdamasis jų visetu, priėmėm teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.), o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 200 Eur (2020 m. gruodžio 23 d. sąskaita RE Nr. 20065, 2020 m. gruodžio 26 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas) priteistinos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.