- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-528-238/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01008-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 1 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011-12-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Bausmės pradžia – 2011-06-07, bausmės pabaiga – 2020-06-07. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 3 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2016-03-01).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-03-01 nutarimu Nr. LK-37 nutarta nuteistajam J. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 3 mėnesių 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebaustas, 3 (tris) kartus skatintas, 2014-09-22 už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose perkeltas iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nuteistųjų grupę, požiūris į administracinį personalą teigiamas, dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažinęs, paskirtą bausmę stengiasi atlikti sąžiningai, charakterizuojamas teigiamai, o nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką rodo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016-03-21 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pažangą šią riziką mažindamas, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės vykdymo tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis J. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-03-21 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. LK-37, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, tačiau teismas akcentavo tik tuos argumentus, kurie sudarė pagrindą netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Bausmės atlikimo metu jis įvykdė nustatytas socialinės reabilitacijos programas ir užsiėmimų ciklus, savo elgesį kontroliuoja, supranta neigiamą kriminalinio gyvenimo praeitį, gailisi padaręs nusikaltimą, faktiškai atliko didžiąją dalį paskirtos bausmės, socialiniai ryšiai išlikę, turi gyvenamąją vietą. Taip pat nurodo, kad yra senyvo amžiaus ir kad Komisija siūlė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. S. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. S. priklauso žemos rizikos grupei – 34 balai, tačiau pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal „HCR-20“ metodiką įvertinta kaip vidutinė. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. anksčiau teistas du kartus, o šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymą apsvaigus nuo alkoholio), padarymą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu, per beveik penkerius metus, skatintas tik tris kartus, visus juos gana seniai, paskutinį kartą 2014-09-22, o tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, nelaikytina teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (34 balai pagal „OASys“ metodiką), tačiau gana artima vidutinei, be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – socialinių ryšių stoka, impulsyvumas priimant sprendimus, savitvardos sunkumai, problemų sprendimo įgūdžiai. Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgus į nuteistojo J. S. asmenybę ir tai, kad jis atliko tik kiek daugiau nei pusę laisvės atėmimo bausmės dalies, šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis J. S. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo J. S. skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-03-21 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo J. S. skundą atmesti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.