Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-132-530/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-03-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-11-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. 1N-216-396/2015Nutartis · 2015-09-23Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-25Kauno apygardos teismas
  5. T-348-633/2016Nutartis · 2016-08-29Marijampolės apylinkės teismas
  6. T-241-298/2016Nutartis · 2016-10-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  7. T-448-305/2018Nutartis · 2018-07-19Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-10Kauno apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-19Kauno apygardos teismas
  10. T-359-633/2019Nutartis · 2019-06-18Marijampolės apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-11Kauno apygardos teismas
  12. T-605-927/2019Nutartis · 2019-11-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
1S-132-530/2019
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01008-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-132-530/2019Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01008-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti 2018 m. gruodžio 21 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. LK-234 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi J. S. buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų paskirtos bausmės, įpareigojant jį lygtinio paleidimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

1.2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi J. S. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą ir neatliktą 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

1.3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. gruodžio 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 2 d.

2. 2018 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-234 nutarta taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika linkusi mažėti, todėl tikėtina, kad nuteistasis yra teigiamai nusiteikęs laikytis įstatymų bei nenusikalsti lygtinio paleidimo metu.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau dėl teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo jis buvo grąžintas į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį, jo likusi neatliktos bausmės dalis šioje proceso stadijoje yra pakankamai ženkli. Šių aplinkybių visumoje apylinkės teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis J. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, nutarties rezoliucinė dalis prieštarauja jos aprašomojoje dalyje išdėstytoms aplinkybėms, nutartis yra diskriminacinė, nesuprantama, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai bei pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius, todėl privalo būti panaikinta. priimdamas skundžiamą nutartį, teismas, pasak J. S., neturėjo atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnis numato tik teismo pareigą informuoti prokurorą. Be to, nagrinėjamu atveju prokuroras pateikė ne atsiliepimą, o skundą, tačiau pati skundo kopija nuteistajam nebuvo įteikta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisės nagrinėti prokuroro skundo ir šis proceso ir nuteistojo teisių pažeidimas yra absoliutus pagrindas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui. Kartu atkreipė dėmesį, kad skundžiama teismo nutartis nesuderinama su BPK 360 straipsnio 4 dalyje numatytu baigtiniu teismo priimamų sprendimų sąrašu, kadangi teismas nepasisakė, kaip jis keičia Komisijos nutarimą, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas nei aiškiu, nei suprantamu. Pažymėjo, kad teismas sprendžia ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o klausimą dėl Komisijos nutarimo teisėtumo, todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, pasak nuteistojo, veikė neteisėtai.

4.2. Skundu pabrėžiama, kad, vadovaujantis BPK 360 straipsniu, įstatymų leidėjas teismui pavedė vertinti tik Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą, tačiau Komisijos nutarimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimas nėra priskirtas teismo kompetencijai. Pasak nuteistojo, Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas neleidžia teismui spręsti, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, nes teisingas ir bešališkas teismas privalo preziumuoti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, nes šį klausimą kolegialiai išsprendžia Komisija, tuo tarpu teismas sprendžia objektyvų klausimą, ar Komisijos priimtas nutarimas yra teisėtas, t. y. ar išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos įstatymo sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas Komisijos nutarimo teisėtumo klausimo apskritai nenagrinėjo, todėl minėtas nutartis turi būti panaikinta.

4.3. Pasak J. S., jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (19 balų), per pastaruosius 6 (šešis) mėnesius ji sumažėjo 6 (šešiais) balais, drausminių nuobaudų pataisos namuose nuteistasis nėra turėjęs, buvo eilę kartų skatintas, šiuo metu atlikęs daugiau nei 2/3 bausmės. Sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo įsitikinimu, buvo per daug sureikšmintas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir toks vertinimas yra priešingas įstatymų leidėjo valiai, neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą absoliutų diskriminacijos draudimą. Nuteistojo teigimu, konstatuojant, kad lygtinis paleidimas netaikytinas asmenims, tačiau ne įstatyme numatytais pagrindais, o atsižvelgiant į nusikaltimo fabulą, asmuo už tą pačią veiką yra baudžiamas antrą kartą. Be to, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį atvirai diskriminavo, kadangi tas pats teismas yra patvirtinęs daugybę pataisos namų nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo daugiau nei penkis kartus aukštesni.

4.4. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog lygtinis paleidimas netaikytinas, nes nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas. Mano, kad tokia teismo pozicija yra teisiškai nepagrįsta ir nesuderinta su įstatymų leidėjo valia (BVK 157 straipsnio 7 dalis), todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Taip pat, teismas neteisėtai rėmėsi prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog lygtinis paleidimas nuteistajam netaikytinas ir dėl to, jog atliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Pažymėjo, kad bausmės paskirties ir tikslų klausimai yra sprendžiami tik nuosprendį priimančio teismo, o bausmės tikslai yra įgyvendinami teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimo metu, todėl vykdant bausmę šie klausimai jau nebekvestionuojami.

4.5. Skundu pabrėžiama, kad teismas netinkamai vadovavosi BVK 8 straipsniu, kadangi teismas neturi jokio pagrindo taikyti nuteistiesiems atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytas pataisos priemones bei šias priemones taikant atsižvelgti į nuteistųjų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Be to, BVK 8 straipsnis neturi absoliučiai nieko bendra su BVK 157 straipsnyje apibrėžtu lygtinio paleidimo institutu. Mano, kad teismo išvada dėl materialaus pagrindo nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui nebuvimo yra nepagrįsta jokiais argumentais. Pažymėjo, kad materialus pagrindas lyginiam paleidimui – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ženklus šios rizikos sumažėjimas, kas, nuteistojo teigimu, šiuo atveju ir buvo nustatyta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistojo J. S. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė G. M. prašo nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį.

5.1. Prokurorės teigimu, nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau šių aplinkybių, prokurorės įsitikinimu, nepakanka spręsti, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Motyvuodama šią išvadą prokurorė pažymi, kad J. S. atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurį padarė visiškai subrendęs, anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo J. S. skundas tenkinamas iš dalies

1. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai tik tokiu atveju, jei jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad J. S. priskiriamas žemai rizikos grupei, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 19 balų, iš kurių daugiau nei pusę (12 balų), sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys, priklauso nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Sutiktina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sumažėjo, tačiau nuteistojo elgesys viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo atžvilgiu taikius lygtinį paleidimą nebuvo stabilus. Priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį, kuria buvo panaikintas J. S. atžvilgiu kiek ankščiau taikytas lygtinis paleidimas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika siekė net 66 balus, kas betarpiškai patvirtina, jog asmens pakartotinio nusikalstamumo rizika laisvėje yra linkusi didėti, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia pagrįstai spręsti, jog jo nusikalstamos elgesio rizikos sumažėjimas vos 6 balais šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankamas J. S. lygtiniam paleidimui. Nors joks teisės aktas ir nenumato, keliais balais nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turėtų sumažėti per jo korekcijos laikotarpį pataisos namuose, tačiau neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šių aplinkybių objektyvus ir visapusiškas įvertinimas, pagrįstai manant, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

9 Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms vis tik pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad apylinkės teismas iš esmės negalėjo iš naujo vertinti Komisijos nutarimo pagrįstumo, privalėdamas tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai konstatuojama J. S. skundu, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tik tai, kad spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą, aptarė nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, įvertino likusią neatliktos bausmės dalį, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

2. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, vis dar išskiriamas vienas J. S. kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai, kurio eliminavimas iš esmės yra neįmanomas, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą dėl tinkamos ir pakankamos J. S. elgesio korekcijos, sudarančios pagrindą manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, įvertinus jo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje faktinio pagrindo vis dar nėra. Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir nuteistojo skundą, vis tik pažymėtina, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 19 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia vos 7 balus balų, iš ko seka, kad J. S. elgesio korekcija išimtinai tinkama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima.

10 Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad nuteistasis praeityje buvo teistas 3 kartus, nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas pilnametis, nusikaltimai savo pobūdžiu vis sunkėja (sunkus kūno sužalojimas, vagystė ir nužudymas), kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines J. S. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Juo labiau, jog šis institutas nuteistojo atžvilgiu jau buvo pritaikytas (be kita ko, jam vykdant tą pačią bausmę), tačiau dėl teismo jam skirtų įpareigojimų nevykdymo jis buvo grąžintas į pataisos namus atlikti jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kas visumoje neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai teigti, kad praeityje teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, nepaisydamas jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo visuomenines elgesio normas, būdamas laisvėje nesugebėjo gyventi laikydamasis jam skirtų įpareigojimų. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai neabejotinai siekiama, jog šis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, ko nagrinėjamu atveju J. S. akivaizdžiai nevykdė. Nors šios aplinkybės, kaip ir nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir faktinės aplinkybės, iš esmės siejamos su nuteistojo praeitimi, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo apeliaciniame skunde, ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni J. S. nusikalstami veiksmai, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti rizikos veiksnys, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.

10. Abejonių tinkamu J. S. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, polinkis nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus bei tamprių socialinių ryšių nebuvimas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pats nuteistasis pažymėjo, kad geros gyvenamosios vietos ar darbo paieška bei sugyvenimas su savo partneriu jam gali kelti problemų, socialinius ryšius, sprendžiant iš pateiktų duomenų, nuteistasis palaiko vien tik su savo drauge, kurios pataisos namuose lankomas nėra, todėl teigti, jog socialiniai ryšiai su savo artimaisiais vertinamu atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, jokio objektyvaus pagrindo nėra. Šių duomenų visumoje akcentuotina ir tai, kad nors, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų aplinkybių, šiuo metu nuteistasis suvokia alkoholio vartojimo žalą bei galimas neigiamas jo vartojimo pasekmes, dėl ko, pataisos namuose jis lankė anonimių alkoholikų užsiėmimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jam inkriminuotą nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o lygtinio paleidimo laikotarpiu jis taip pat padarė pažeidimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti sąžiningu ir nuoširdžiu nuteistojo pakitusiu požiūriu į alkoholio vartojimą, kas jam išėjus į laisvę neabejotinai gali jį paskatinti nusikalsti pakartotinai. Kartu pažymėtina, kad nors laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 metų, tačiau pirmą kartą jis buvo paskatintas tik 2017 metais, iš viso skatintas tik tris kartus. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis pataisos įstaigos rėžimo sąlygų nėra pažeidęs ir nuobaudos jam skirtos nebuvo, tačiau tai tik parodo, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nesudaro ir tai, jog šiuo metu jis jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Atmetant šį nuteistojo motyvą vis tik pažymėtina, kad didesnės nei įstatymo reikalaujamos bausmės dalies atlikimas nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems numatytą ar didesnę nei numatyta BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, bausmės dalį ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, pagrindinis vertinamasis kriterijus yra manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta išimtinai teigiama linkme, tačiau šiuo atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokiai išvadai pagrindo nėra ir toks vertinimas nelaikytinas dvigubu asmens baudimu už tą pačią veiką.

12. Išsamiai susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė ir nuteistojo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. jį diskriminuojančių nuostatų, prieštaringumo suformuotai teismų praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems nacionalinės bei tarptautinės teisės aktams. Klausimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu sprendimas kiekvienu atveju yra individualus. Ar asmuo gali būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos lygtinai, kiekvienu atveju sprendžiama tik įvertinus nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visumą, neabejotinai atsižvelgiant ne tik į neigiamai asmenį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir įvertinant jo teigiamus elgesio pokyčius pataisos namuose. Tokiu būdu, nuteistajam nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos balas, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, teigdamas, jog šiuo konkrečiu atveju jis yra diskriminuojamas, nėra pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujamasi sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbi yra nuteistojo daroma pažanga mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, todėl asmuo, aktyviai ir akivaizdžiai mažinantis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleistas, o nuteistasis, nededantis reikšmingų pastangų savo elgesio keitimui, net ir esant nustatytai žemai pakartotinio nusikalstamumo rizikai, bus paliekamas tęsti bausmės atlikimo pataisos įstaigoje. Analizuojamu atveju J. S. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau daugiau nei pusę balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nuteistasis per ganėtinai ilgai bausmės atlikimo laikotarpį vis dar nesugebėjo sumažinti.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste analizuojant nuteistojo skundo argumentus, pritartina jo motyvams, jog apylinkės teismo BVK 8 straipsnio santykio su BVK 157 straipsnio nuostatomis interpretacija nėra visiškai teisinga. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė apibrėžiama kaip BVK numatytų pataisos priemonių nuteistiesiems taikymas atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. BVK 111 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės: tai laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. Tuo tarpu lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kas nėra tapatu pataisos priemonėms. Lygtinio paleidimo taikymo pagrindai, kaip minėta, numatyti BVK 157 straipsnyje. Tačiau, atsižvelgiant į sakinio, kuriame buvo pavartotas šis netikslumas prasmę, sprendžiama, jog ši klaida nekeičia nutarties esmės ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir nepagrįsta.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Jokių esminių pažeidimų, sprendžiant J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą apylinkės teisme, teisėjų kolegija neįžvelgia. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta įvertinus aktualią J. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad J. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Ir vis tik, nesutikti su J. S. skundo argumentu, jog dėl prokuroro skundo skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas netinkamas sprendimas, teisinio pagrindo nėra. Darant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistojo J. S. lygtinio paleidimo klausimas Marijampolės apylinkės teismo buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo J. S. taikymo ir netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu.

16. Kaip numatyta BVK 164 straipsnio 6 dalyje prokuroras turi teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo. Tačiau, pateikdama skundą prokurorė analizuojamu atveju pateikė argumentus tik dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti J. S. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo teisę pateikti atsiliepime pareikšdama savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį procesinį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokuroro skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, naikintina ir šioje dalyje priimant naują sprendimas. Ir vis tik, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžiant klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo/atsisakymo jį tvirtinti, dėl aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių buvo priimtas iš esmės tinkamas procesinis sprendimas – atsisakyta patvirtinto Komisijos nutarimą, skundžiamos nutarties panaikinimui teisinio pagrindo vis tik nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. S. (J. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. skundas buvo patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Likusią Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė