- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 1S-541-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01008-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Evaldas Gražys, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- J. S.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Aušros Vingilės,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 10 d. priimtas nutarimas Nr. LK-54 taikyti nuteistajam J. S. (J. S.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, 2016 m. spalio 27 d., konstatavus nustatytų probacijos sąlygų pažeidimą, J. S. pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį pataisos namuose.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. LK-54 nutarė nuteistajam J. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis turi teigiamas nuostatas teisėsaugos ir priežiūros atžvilgiu, nevartoja psichoaktyvių medžiagų, suvokia savo elgesio priežastis ir pasekmes, turi tikslų ir žino kaip juos įgyvendinti, puoselėja teigiamą darbinę motyvaciją, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o smurtinio elgesio rizika žemesnė už vidutinę, todėl yra pagrindas manyti, kad J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai – drausmine tvarka nebaustas, tris kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, be to, yra garbaus amžiaus (duomenys neskelbtini), gauna senatvės pensiją, palaiko glaudžius socialinius ryšius su ilgamete sugyventine, yra ėmęsis aktyvių veiksmų, siekiant išspręsti alkoholio vartojimo problemą (lankė Anoniminių alkoholikų grupę), todėl lygtinio paleidimo atveju jis sugebės tinkamai vykdyti probuojamojo pareigas ir nebenusikals.
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nuteistajam J. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, aplinkybę, kad jam dėl šio nusikaltimo padarymo jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatytos sąlygos buvo pažeistos. Pažymima, kad lygtinis paleidimas J. S. buvo panaikintas praėjus itin trumpam laikui – 2 mėnesiams, kas rodo, jog švelnesnės bausmės atlikimo sąlygos teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.
5.2. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (žmogžudystės) padarymą, teigia, kad J. S. nusikaltimus pradėjo daryti būdamas visiškai subrendęs – 49 metų, o tai rodo, jog šiam asmeniui negalioja visuomenėje egzistuojančios moralės normos, jis yra ypač pavojingas visuomenei. Be to, problemų sprendime J. S. yra linkęs kaltinti kitus asmenis dėl savo nemalonios padėties. Nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti tiesioginiu patyrimu. Todėl šiuo metu nėra galimybės jo taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Taikant lygtinį paleidimą, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.
Atsiliepimas
6. Nuteistasis J. S. atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą prašo šį skundą atmesti.
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė pateiktą skundą tenkinti.
8. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 19 balų pagal OASys metodiką, o pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 metodiką yra žemesnė už vidutinę. Be to, ši rizika labiau siejama su stresine situacija, negebėjimu susitvardyti su neigiamomis emocijomis, nei su nuteistojo polinkiu smurtauti apskritai. Iš nustatytų 19 rizikos balų tik 7 balai yra dinaminiai, vadinasi, koreguotinų svertinių taškų yra nedaug, kas rodo, jog J. S. deda reikšmingas pastangas reintegruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundą pateikusi prokurorė nepakankamai kruopščiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo daromą pažangą siekiant tapti neizoliuotu visuomenės nariu, be to, buvo nepagrįstai sureikšmintas lygtinio paleidimo panaikinimo faktas.
12. Bylos medžiaga liudija, kad J. S. buvo teistas (dėl sunkaus kūno sužalojimo ir vagystės), tačiau minėtos nusikalstamos veikos įvykdytos seniai, atitinkamai 1997 m. ir 2004 m., teistumas išnykęs, todėl teigti, kad nuteistasis nusikalsta sistemingai nėra pagrindo. Dabartinis nusikaltimas (nužudymas) iš tiesų yra sunkesnis, lyginant su ankstesniais nusikaltimais, vis dėlto, kaltę dėl įvykdyto labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio poelgio J. S. pripažįsta, nesiteisina ir savo veiksmų neminimizuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, t. y. nukentėjusysis kėsinosi išžaginti J. S. sugyventinę. Taigi, nuteistojo smurtinis elgesys nebuvo iš anksto apgalvotas ar detaliai suplanuotas, J. S. veikė impulsyviai, pagautas momentinio įniršio, tokį nuteistojo elgesį sąlygojo susiklosčiusios aplinkybės, netinkamas nukentėjusiojo elgesys, tai nebuvo jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo asmenybės vertinti kaip itin pavojingos visuomenei.
13. Esminiai lygtinio paleidimo svarstymo kriterijai pagal šiuo metu galiojančias BVK nuostatas yra nuteistojo asmenybės, jo mąstymo, elgesio pokyčio vertinimas, pažanga mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvados duomenimis J. S. nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo atvejų, kalbėdamas apie problemas, jis supranta, kad jų turi, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Vis dėlto, nuteistasis turi gana realius ir įgyvendinamus tikslus, geba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, diskriminacinių nuostatų nestebima. J. S. sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji gali būti naudinga, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nuteistasis nebaustas, skatintas tris kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2014 m. rugsėjo 22 d. J. S. buvo perkeltas iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją grupę. Paskirtą bausmę jis stengiasi atlikti sąžiningai, todėl pataisos įstaigos administracijos yra charakterizuojamas teigiamai.
14. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį. Bausmės atlikimo metu jis kreipėsi į Mediatorių Kauno apygardos probacijos tarnybos darbuotojus, nurodydamas, jog sutinka ieškinį mokėti dalimis, tačiau mediatoriai patvirtino, kad nukentėjusioji jam neturi jokių pretenzijų ir priteistą sumą dovanoja. Taigi, J. S. neslegia finansinių įsiskolinimų našta, pataisos namuose jis pradėjo gauti senatvės pensiją, t. y. paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis turės pastovias pajamas, kurios neabejotinai prisidės prie sėkmingos integracijos į visuomenę. Šiuo metu nuteistasis palaiko socialinius ryšius su ta pačia sugyventine, su kuria gyveno ir iki suėmimo, po lygtinio paleidimo žada su ja gyventi jam priklausančiame name. Nors J. S. turi du suaugusius sūnus, tačiau su jais socialinių ryšių nepalaiko, nes vienas jų gyvena užsienyje, o kitas veda asocialų gyvenimo būdą. Duomenų, kad nuteistasis jaustųsi vienišas, jam trūktų artimųjų palaikymo, pateiktoje medžiagoje nėra. Spręstina, jog ryšiai su sugyventine yra stabilūs, be to, nenustatyta, jog nuteistojo gyvenimo partnerė darytų neigiamą įtaką J. S..
15. Aukštesnysis teismas palankiai vertina nuteistojo deklaruojamą poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes bei poreikį keisti savo elgesį pozityvia linkme. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad J. S. nėra linkęs lyderiauti, būryje jis bendrauja su dauguma nuteistųjų, tačiau nėra su jais susijęs artimais ryšiais, laisvalaikiu nuteistasis skaito spaudą, žiūri televiziją, t. y. renkasi visiems priimtinus laisvalaikio leidimo būdus, savo asmenybės neišskiria iš kitų bei nereiškia išskirtinių pageidavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinė J. S. problema yra piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais. Nors pataisos įstaigoje nėra fiksuota alkoholio vartojimo faktų, tačiau nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis yra linkęs pervertinti savo galimybes, vartojant svaigiuosius gėrimus. Šiuo metu J. S. teigia, kad suvokia alkoholio vartojimo pasekmes ir žalą, ateityje žada nepiktnaudžiauti šiais gėrimais. Vis dėlto, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų lankęs socialinės reabilitacijos programas, susijusias su alkoholio vartojimo prevencija, Anoniminių alkoholikų susirinkimus ir pan. Vykdant pataisos programą, J. S. dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose ir baigė socialinės reabilitacijos programą „Padėk sau“ bei Kybartų Eucharistinio išganytojo parapijos dvasinio ugdymo programą. Taigi, nesaikingas alkoholio vartojimas ir šios problemos nesprendimas gali turėti įtakos pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui.
16. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad J. S. kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir teismo nustatytų įpareigojimų jis nesilaikė, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, neatvyko į probacijos tarnybą atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą, vis dėlto, naujų nusikalstamų veikų J. S. nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra garbaus amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), kas taip pat mažina jo pakartotinio smurtinio elgesio tikimybę. Teisėjų kolegijos nuomone, esant vieninteliam nuteistąjį neigiamai apibūdinančiam kriterijui – piktnaudžiavimui alkoholiniais gėrimais, tikslinga vertinti, kurie pareigūnai (pataisos įstaigos ar probacijos tarnybos) sugebėtų J. S. efektyviau suteikti reikiamą pagalbą. Kadangi pataisos įstaigos administracija negali nuteistojo priversti lankyti vieną ar kitą reabilitacijos programą, todėl šiuo atveju tikslingiau nuteistojo priežiūrą bei kontrolę pavesti probacijos tarnybos pareigūnams, kuriems J. S., norėdamas būti neizoliuotas nuo visuomenės, privalės atsiskaityti dėl įpareigojimų vykdymo. Be to, nuteistasis, kartą jau patyręs, kaip greitai lygtinio paleidimo taikymas gali būti panaikintas, tikėtina, bus atsakingesnis ir rimčiau žiūrės į jam taikomą probaciją.
17. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, kad J. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, įstatymų imperatyvų nepažeidė, savo sprendimą tinkamai argumentavo, todėl prokurorės skundo tenkinimui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.