Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1.; 1.1.4.7.; 1.1.6.3.; 1.1.6.4.; 1.1.8.2.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.; 1.1.8.9.; 1.1.10.1.; 2.5.19.

2015 m. rugsėjo 23 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria nuteistojo J. S. prašymas dėl bausmės švelninimo, taikant 2015 m. kovo 19 d. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas, atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme devyneriems metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendis paliktas galioti.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas nuteistojo J. S. prašymas, taikant 2015 m. kovo 19 d. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeistas BK nuostatas, sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistojo J. S. prašymą dėl bausmės sušvelninimo, taikant pasikeitusias baudžiamojo įstatymo nuostatas, atmetė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė tuo, kad šiuo atveju negali būti taikomos BK 75 straipsnio, BK 39 straipsnio, BK 55 straipsnio nuostatos, o BK 27 straipsnio, BK 38 straipsnio, BK 56 straipsnio, BK 60 straipsnio, BK 62 straipsnio pakeitimai negali turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties palengvinimui.

Nuteistasis J. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą nutartį. Skunde pažymima, kad yra senyvo amžiaus, serga nepagydoma liga. Be to, nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, todėl nėra linkęs nusikalsti. Nuteistojo manymu, skunde nurodyti baudžiamojo įstatymo pakeitimai suteikia pagrindą sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nuteistojo J. S. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo J. S. prašymas, vadovaujantis 2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 įstatymu, sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra teisėta ir pagrįsta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. S. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams.

Pažymėtina, kad nuteistojo J. S. prašymas Vilniaus apygardos teismui, taip pat skundas Lietuvos apeliaciniam teismui yra nekonkretus, o motyvai – abstraktaus pobūdžio, iš kurių matyti, jog nuteistasis teismo prašo taikyti 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 pakeitimus dėl bausmės skyrimo ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeisti BK 27 straipsnis, BK 38 straipsnis, BK 39 straipsnis, BK 55 straipsnis, BK 56 straipsnis, BK 60 straipsnis, BK 62 straipsnis, BK 75 straipsnis, BK 179 straipsnis ir BK 187 straipsnis. Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad bausmė gali būti švelninama mažinant jos dydį, pakeičiant švelnesne bausmės rūšimi arba atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Teisės normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, yra įtvirtintos BK VIII skyriuje, o teisės normos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės – BK X skyriuje. Taigi, šiuo atveju yra aktualios naujai įsigaliojusios BK 55 straipsnio, BK 56 straipsnio, BK 60 straipsnio, BK 62 straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatos.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., pakeistame BK 55 straipsnyje numatytas bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad naujai įsigalioję minėto straipsnio pakeitimai nuteistajam J. S. negali būti taikomi, nes neatitinka formalių minėto straipsnio taikymui įstatymo leidėjo keliamų kriterijų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl pakeistos BK nuostatos tiesiogiai nuteistojo teisinei padėčiai bei paskirtos bausmės dydžiui įtakos neturi ir negali būti pagrindu švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Paminėtu įstatymu pakeistas BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Palyginus ankstesnę ir šiuo metu galiojančią BK 56 straipsnio redakciją, matyti, kad panaikinta BK 56 straipsnio 1 dalis. Šiuo metu šį straipsnį sudaro viena dalis, nustatanti, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais. Pakeistas ir BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nustatant, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minėtos teisės normos iš esmės nepakito, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog įsigaliojęs naujas baudžiamasis įstatymas neturi įtakos J. S. paskirtai bausmei.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. taip pat įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Kaip paminėta aukščiau, J. S. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams. Todėl nuteistasis neatitinka pakeisto BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, suteikiančių galimybę svarstyti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs J. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių BK 27 straipsnio, BK 38 straipsnio, BK 39 straipsnio nuostatų redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytais pakeitimais, konstatuoja, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą nėra pagrindo teigti, jog pakeistas baudžiamasis įstatymas švelnina ar kokiu nors kitokiu būdu lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, tuo pačiu turi grįžtamąją galią ir taikytinas šioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu buvo pakeista tik BK 27 straipsnio 1 dalis, t. y. patikslinta jos dispozicija ir aprašytas nusikaltimų recidyvas. Iš naujos BK 38 ir 39 straipsnių redakcijos matyti, kad įstatymų leidėjas išplėtė ratą asmenų, kuriems šių straipsnių nuostatos gali būti taikytinos, tačiau nagrinėjamu atveju nėra šiose teisės normose įtvirtintų aplinkybių (sąlygų), kurioms esant taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, visumos.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam J. S. 2015 m. kovo 19 d. įstatymą ir sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.