- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-256/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01008-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Aloyzas Kruopys, Violeta Ražinskaitė (pran.)
- Nuteistasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- J. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš J. S. priteista nukentėjusiajai J. K. (J. K.) 3 000 Lt laidojimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, o būtent:
2011 m. birželio 6 d. apie 19.30 val. J. P. (J. P.) namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu tyčia kumščiais, kojomis bei lazda sudavė S. K. (S. K.) į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 36 smūgius, padarydamas muštinę žaizdą kairės ausies kaušelio projekcijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas juosmenyje, dešiniame sėdmenyje, rankose, kojose, odos nubrozdinimus kairiame žaste, dešinėje blauzdoje – sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, krūtinės sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešiniųjų V, VI, XI (viengubais), VII, VIII (dvigubais), XI, X (skeveldriniais), kairiųjų XI, X (viengubais) šonkaulių lūžiais su plaučių sužalojimais – sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tai komplikavosi oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje, krūtinės ir juosmens poodyje, dėl to įvykus ūmiam kvėpavimo nepakankamumui nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia nužudė S. K.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes nepakankamai atsižvelgė į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei jo amžių.
Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios apeliantas savo kaltę pripažino ir nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo. Apeliantas S. K. sumušė iš nuoskaudos, neapykantos ir pavydo, kadangi jam grįžus iš parduotuvės sugyventinė J. P. pasiskundė, kad jam nebūnant namuose S. K., su kuriuo visi kartu iki tol girtavo, bandė ją išprievartauti. Teismas jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dar viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nusikaltimui padaryti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.
Apeliantas yra pagyvenusio amžiaus, serga širdies nepakankamumu, astma bei hipertonija.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir sumažinti paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis nuosprendį ginčija tik dėl kaltės formos ir bausmės dydžio, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.
Apeliantas skunde nurodo nenorėjęs nukentėjusiojo nužudyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė jį tai padarius tiesiogine tyčia.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikslina, kad aptariama veika padaryta, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai reiškia, jog galimybę atsirasti įvairiems kaltininko pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirčiai) jis numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kokių iš jų. J. S. apeliaciniame skunde pripažino, kad žmogų sumušė iš nuoskaudos, neapykantos bei pavydo.
Kai veikiama tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – šiuo atveju kaip nužudymas.
Apie J. S. tyčios turinį teisėjų kolegija sprendžia ne vien iš apelianto žodžių, jog jis nenorėjo nužudyti, bet atsižvelgusi į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nuteistasis S. K. mušė ne tik kumščiais, bet ir iš anksto atsinešta gana stora lazda, be to, jį spardė, stipriai sumušė krūtinę, dėl to atsirado ūmus kvėpavimo nepakankamumas; nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 36 trauminiais poveikiais, o tai rodo didelį smurto intensyvumą; smarkiai sumušęs auką, J. S. ją ištempė į lauką ir ten paliko gulėti, o pats sugrįžo į kambarį toliau su J. P. girtauti; apeliantas visiškai nesirūpino, kas nutiko nukentėjusiajam, tik po kelių valandų prie namo gulintį kruviną žmogų pamatė kaimynas ir iškvietė policiją, tačiau pareigūnams atvykus S. K. jau buvo miręs.
Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, todėl jų nekartoja.
Nuteistasis pripažįsta teismą nustačius dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei tai, kad nusikaltimui padaryti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių, kurios nurodytos J. S. apeliaciniame skunde ir kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas.
Kita vertus, teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jai padaryti. Girtavimo fakto iki nusikaltimo padarymo (ir po jo) apeliantas neginčija, jį pripažino pats, be to, jį įrodo liudytojos J. P. parodymai ir objektyvūs bylos duomenys (63 b. l.).
Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai nulėmė, kad už nužudymą esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 11 metų, J. S. teismas paskyrė žymiai mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.
Nors teismas tiesiogiai to nenurodė, paskirtos bausmės dydis leidžia spręsti teismą atsižvelgus, jog kaltininkas yra pagyvenusio amžiaus.
Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti skundo argumento nuteistąjį sergant širdies nepakankamumu, astma bei hipertonija ir to sieti su paskirta bausme, nes byloje nėra jokių duomenų apie jo sveikatos būklę.
Atliekant bausmę paaiškėjus, kad apeliantas serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, yra teisinis mechanizmas šiam klausimui išspręsti.
Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.