Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi ir V. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 4 486,31 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, V. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, V. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir turto, t. y. automobilio vertę atitinkančios 1 850 Eur pinigų sumos konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų.

7. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija abiejų įrodytais pripažintų veiksmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymą, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK reikalavimus, įvertino įrodymus, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

8. Patikrinusi nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą įrodymų tyrimo bei vertinimo atitikimo BPK reikalavimams aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad V. B. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 – 3 punktų reikalavimų.

9. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo – jų priimtinumo ar atmetimo aspektu – motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi turėti objektyvų pagrindą – remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016).

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas visų byloje reikšmingų įrodymų vertinimas, konstatuojant, jog V. B. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, neblaivumo patikrinimo vengimas, esant nustatytiems neblaivumo požymiams, neabejotinai įrodytas bylos įrodymų visuma: liudytojų policijos pareigūnų M. V., G. Ž., Ž. M., V. M. parodymais, liudytojų G. G. ir L. A. parodymais, kitų objektų apžiūros protokolų, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpose esančios vaizdo stebėjimo kameros įrašo 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 114–116) ir atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų (pirmojo ir papildomai iškviesto ekipažo) kūno kamerų vaizdo įrašų 2021 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 107–111), duomenimis, 2021 m. lapkričio 13 d. neblaivumo nustatymo aktu (1 t., b. l. 49) bei kitais rašytiniais bylos įrodymais. Teismo nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistojo V. B. parodymų vertinimo, taip pat liudytojų parodymų, apžiūros protokoluose, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų vertinimo. Apeliaciniame skunde nurodomas šių bylos įrodymų vertinimo netinkamumas iš esmės reiškia tik apelianto nepritarimą teismo atliktam įrodymų vertinimui ir nepatvirtina abejonių dėl teismo išvadų pagrįstumo bei esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, konstatuojant, kad nuteistasis vengė neblaivumo patikrinimo.

14. Atsižvelgiant į įrodymų, ištirtų pirmosios instancijos teisme, visumą, nėra jokios abejonės, kad V. B., nustačius jam neblaivumo požymius, vengė pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu).

16. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

17. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2017 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 425 redakcija), 2.3. punkte nurodyta, kad neblaivumas tikrinamas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Šių Taisyklių 3 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog neblaivumu įtariamo V. B. tikrinimo objektyviai nebuvo įmanoma atlikti alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu). Priešingai, nuteistasis, nustačius neblaivumo požymius, sąmoningai vengė šio patikrinimo. Aplinkybę, kad dėl sveikatos būklės nesuprato policijos pareigūnų reikalavimo, V. B. akcentuoja tik apeliaciniame skunde. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis, policijos pareigūnams reikalaujant pasitikrinti neblaivumą, buvo ištiktas šoko, kad dėl patirtų sužalojimų, skausmo jam temo sąmonė. Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio V. B. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir tam nesutrukdė apeliaciniame skunde nurodoma bloga jo sveikatos būklė. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad V. B., policijos pareigūnams jį vedant į tarnybinį automobilį, į policijos pareigūno klausimą, ar yra sužalotas, atsako, kad ne. Dėl šių priežasčių negalima teigti, jog policijos pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad objektyviai negalima atlikti nuteistojo blaivumo patikrinimo ir turėjo pareigą pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumo nustatymui. Apelianto aiškinimas, kad girtumas jam buvo nustatytas ligoninėje, atitinka tikrovę, tačiau į ligoninę nuteistasis buvo atvežtas ne girtumui nustatyti, o skundžiantis kūno skausmais dėl galimai patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, ir girtumas (1,14 promilės) jam buvo nustatytas pagal bendrą gydymo įstaigoje patvirtintą tvarką (1 t., b. l. 52, 53, 54).

18. Pagal teismų praktiką, asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-65-303/2015). Atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti pakanka to, kad asmuo išreiškia savo valią nesitikrinti neblaivumo, kai yra visos galimybės tokį patikrinimą atlikti (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.). V. B. nevienkartinis atsisakymas, policijos pareigūnams pareikalavus, leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, rodo, jog nuteistasis vengė pasitikrinti neblaivumą, o atlikdamas tokius veiksmus, suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, kad V. B., praėjus 4 valandoms po įvykio (2021-11-14 0.45 val.), buvo nustatytas 1,14 promilių neblaivumas, nes, minėta, tikrintis neblaivumą po eismo įvykio jis atsisakė. Nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-303/2017, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi išnagrinėtos atnaujintos administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-62-303/2017 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa.

19. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir dėl to, kad neblaivus vairavo lengvąjį automobilį.

20. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonės vairavimas, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, kurio neblaivumas yra 1,51 ir daugiau promilių. V. B. nebuvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis vairavimo metu, nes po eismo įvykio jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Nuteistojo neblaivumas sveikatos priežiūros įstaigoje patikrintas praėjus 4 valandoms po eismo įvykio (transporto priemonės vairavimo). Sutiktina, kad po vairavimo praėjus beveik 4 valandoms apeliantui nustatytas girtumas (1,14 promilių) reiškia, jog transporto priemonės vairavimo metu neblaivumo laipsnis buvo didesnis, tačiau ar būtent toks, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę (1,51 promilė ir daugiau), neginčijamai spręsti negalima, nes tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nesant duomenų apie tai, koks konkretus V. B. neblaivumo laipsnis buvo veikos padarymo metu, nėra pagrindo išvadai, kad apelianto neblaivumas transporto priemonės vairavimo metu siekė ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, kiekvienas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis turi būti įrodytas ir nekelti abejonių. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas) ir V. B. inkriminuotos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamos veikos požymį (transporto priemonės vairavimą neblaiviam) apibūdinančios aplinkybės – „būdamas neblaivus <...> vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir <...>“, šalintinos iš nuosprendžio aprašomosios dalies. Pašalinus šį požymį, V. B. laikomas nuteistu dėl to, kad 2021 m. lapkričio 13 d., apie 20.35 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

21. Iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinus požymį, kad V. B. transporto priemonę vairavo neblaivus, jo veikos kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to nesikeičia, nes jis lieka nuteistas už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą. Nors V. B. padarytos nusikalstamos veikos apimtis, apeliacinės instancijos teismui pašalinus nuteistajam inkriminuotą transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam požymį, ir susiaurėjo, tačiau tai neturi esminės reikšmės apeliantui paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui. Skirdamas V. B. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), anksčiau ne vieną kartą teistas (1 t., b. l. 170–187), taip pat ir už analogišką veiką – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu nuteistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; 2 t., b. l. 107–122). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bet nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė kaip recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, nežymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį (vidurkis – 7 mėnesiai ir 15 dienų). Skundžiamu nuosprendžiu V. B. skirta bausmė nėra per griežta ir visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). V. B. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs visos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs visos paskirtos baudos, todėl teismas pagrįstai bausmes subendrino, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ir paskyrė apeliantui galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams ir 4 486,31 Eur baudą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, buvo atidėtas dvejiems metams, skiriant nuteistajam pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų). Teisėjų kolegijos vertinimu, atidėdamas bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė.

23. Nuteisdamas V. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas kartu su bausme paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones: BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nusprendė iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas apeliantui BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausdamas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. V. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, nustatantį, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. V. B. anksčiau teistas, taip pat ir už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 promilių girtumas). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką apeliantui su bausme skirta ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (1 t., b. l. 170–187; 2 t., b. l. 1–10). V. B. per paskutinius penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo ne vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už juos, be nuobaudų, apeliantui ne vieną kartą skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas; paskutinį kartą iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 2 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį už 2020 m. kovo 28 d. įvykdytą administracinį nusižengimą – pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, už administracinį nusižengimą skirtas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams (administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2024 m. spalio 21 d.) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 107–122). Įvertinusi aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei jo asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui šią baudžiamojo poveikio priemonę ir pagrįstai nustatė trejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra penkeri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis), todėl V. B. paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą nėra pagrindo.

25. BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

26. V. B. įvykio metu vairavo automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas (neblaivumo patikrinimo vengimas, kai transporto priemonę vairavusiam V. B. policijos pareigūnai nustatė neblaivumo požymius) yra neįmanomas. Tai reiškia, kad automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne ją vairavusiam V. B., o jo sutuoktinei E. J. – B. ir nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, kad jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikyti turto (automobilio) konfiskavimą nėra pagrindo ir taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl iš jo išieškotinos konfiskuotino automobilio „Toyota Verso“ vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalį, šią vertę nustatė nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. vadovaudamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymo pažyma, neatsižvelgė į tai, jog šio automobilio savininkė E. J. – B. automobilį įsigijo iš valstybės už 750 Eur. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

28. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio „Toyota Verso“ vertę – 1 850 Eur, nuspręsdamas šią sumą išieškoti iš V. B., vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma. Joje nurodyta, kad tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 850 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 45). Viešai skelbiamoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainas nurodoma, jog vidutinės automobilių kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Vadinasi, VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Ši informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio, ji nėra privaloma. VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Iš to darytina išvada, kad pagal šios sistemos duomenis byloje pateikta vidutinė analogiško automobilio „Toyota Verso“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas nuteistojo V. B. vairuotas automobilis „Toyota Verso“. Be to, iš 2021 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 13–23), 2021 m. lapkričio 13 d. transporto priemonės aprašo (1 t., b. l. 24) matyti, kad automobilis „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas.

29. Liudytoja E. J. – B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad automobilį pirko konfiskuotą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, pateikė į bylą 2019 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VMI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189). Iš šios PVM sąskaitos faktūros matyti, kad automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip konfiskuotą turtą, per tiekėją – tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, realizavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta šio automobilio pardavimo kaina – 752 Eur (su PVM). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į automobilio apžiūros protokole, transporto priemonės apraše esančius duomenis apie šios transporto priemonės apgadinimus eismo įvykio metu, įvertinusi liudytojos E. J. – B. parodymus, PVM sąskaitą faktūrą, kurioje užfiksuota Valstybinės mokesčių inspekcijos įvertinta šio automobilio vertė pardavimo metu, daro išvadą, kad automobilio „Toyota Verso“ vertė yra ne 1 850 Eur, o 752 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo V. B. valstybei išieškotina konfiskuotino automobilio „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 752 Eur. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – netinkamai nustatytos iš nuteistojo V. B. konfiskuotinos automobilio „Toyota Verso“ vertę atitinkančios pinigų sumos (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

30. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų (3 t., b. l. 47–50), kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. B. 115 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

31. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl V. B., pačiam gynėjo nepasirinkus, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas (3 t., b. l. 43). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (iš V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių pašalintas transporto priemonės vairavimo neblaiviam požymis, sumažinta iš nuteistojo valstybei išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma). Teisėjų kolegija, į tai atsižvelgusi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina iš dalies ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo V. B. 57 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį:

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstyta įrodyta pripažinta V. B. padaryta nusikalstama veika, aplinkybes: „būdamas neblaivus <...> vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir <...>“.

Iš V. B. išieškotiną konfiskuotino automobilio „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 752 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo V. B. 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.